naftos kainos

Ar gali karas Gazos ruože išpūsti naftos kainas, o kartu – ir išbranginti degalus Lietuvoje? Ekonomistai ramina, kad naftos rinka, teroristams užpuolus Izraelį, patyrė tik vienos dienos šoką. Dabar kainų kreivė jau svyra žemyn. Viskas apsiverstų aukštyn kojomis, jei į karą įsitrauktų terorizmą remiantis Iranas, per kurio kontroliuojamą sąsiaurį išplaukia net trečdalis pasaulio naftos. Jei konfliktas plėstųsi, degalų kainos šautų į viršų. O apie tokį scenarijų jau svajoja Rusija.

Naftos kainos pasaulio rinkose trečiadienį kopia aukštyn. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo apie 1,34 proc. iki 95,2 JAV dolerio už barelį, o lapkričio mėnesio ateities sandorių WTI kaina Niujorko prekių biržoje paaugo 1,97 proc. iki 92,2 JAV dolerio už barelį.  Antradienį „Brent“ pabrango 0,7 proc., o WTI – 0,8 proc.

Tarptautinė naftos rinka antroje šių metų pusėje gali įkaisti – auganti paklausa pasiūlos ribojimo sąlygomis gali sukelti staigų kainų augimą, interviu „Bloomberg“ televizijai sakė Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas. „Be abejo, tai [naftos kainų kilimas] priklausys nuo to, kokios gavybos politikos laikysis OPEC. Tačiau pažvelgę į savo duomenis, kurie laikomi orientyru tikriesiems rinkos dalyviams, matome, kad normaliomis sąlygomis antrasis pusmetis bus įtemptas.

Naftos kainos pirmadienį sumenko, rinkai sureagavus į Irano naftos sugrįžimo į rinką perspektyvas bei duomenis, rodančius, kad Kinijos ekonomikos atsigavimą stabdo dėl COVID-19 protrūkių taikomi apribojimai.

Prancūzija sekmadienį paragino naftą išgaunančias šalis apriboti jos kainas, kad būtų daromas spaudimas Rusijai, gaunančiai naudos iš smarkiai kylančių energijos kainų. Paryžius remia JAV pasiūlymą nustatyti maksimalią naftos kainą, bet sakė, kad „būtų daug veiksmingiau, jei tai darytų išgaunančios šalys“, paskelbė Prancūzijos prezidentūra.

Dėl karo Ukrainoje energijos kainos šoktelėjo, o naftos gamintojai Artimuosiuose Rytuose uždirba kaip niekada daug. Tačiau ar tai nesustabdys ilgai planuotų reformų, kuriomis siekiama diversifikuoti nuo naftos priklausomą regiono ekonomiką? Apie tai rašo portalas DW. Prieš dvejus metus Irakas vos nepritrūko pinigų. Šalis yra penkta pagal dydį naftos gamintoja pasaulyje ir turėtų būti turtinga.

Rusijai pradėjus Ukrainos puolimą, pasaulinėse rinkose žaliavinės naftos kainos viršijo jau 7 metu nematytą lygį. Ketvirtadienio rytą Brent rūšies nafta pabrango iki daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį, praneša BBC. Anksčiau šią savaitę jos kaina laikėsi jau ir taip rekordiškai aukštame lygyje – apie 90 dolerių už barelį. Rinkos baiminasi, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą naftos tiekimas gali būti apribotas. Rusija yra viena iš didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje.

Etaloninių rūšių naftos kainos pirmadienį užtikrintai auga, pasiekdamos aukščiausią lygį per kelerius metus. Gruodžio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios ūgtelėjo 1,34 JAV dolerio, arba 1,63 proc., iki 83,73 JAV dolerio už barelį. Tai yra aukščiausias lygis per trejus metus. Penktadienį šie sandoriai pabrango 0,44 JAV dolerio, arba 0,5 proc., iki 82,39 JAV dolerio už barelį.

Pirmadienį smukusios naftos kainos antradienį pasuko aukštyn. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paaugo 0,19 JAV dolerio, arba 0,25 proc., iki 75,35 JAV dolerio už barelį. O rugpjūčio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) paūgėjo 0,23 JAV dolerio, arba 0,31 proc., iki 74,33 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį „Brent“ atpigo 0,39 JAV dolerio, arba 0,5 proc.

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį toliau kyla, reaguodamos į OPEC+ sprendimus, o išvakarėse WTI rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų balandžio mėnesio. OPEC+ priklausančių šalių ministrai netikėtai nusprendė nedidinti naftos gavybos apimčių balandžio mėnesį 500 tūkst. barelių per parą, tuo metu Saudo Arabija dar mėnesiui pratęsė savanoriškai prisiimtą naftos gavybos sumažinimą 1 mln. barelių per parą, žadėdama grąžinti šias apimtis į rinką, kai tai bus tinkama.

„Šiomis dienomis pasiektas susitarimas ženkliai mažinti naftos gavybą, kuris naftos išgavėjų nuomone gali pakelti naftos kainas ir bent dalinai sugražinti ekonomikos kritimo sugniuždytas pajamas. Naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC kartu su Rusija ir kitomis šalimis įsipareigojo sumažinti naftos gavybą 10 mln. barelių per parą.

Staigi naftos kainų griūtis suteikia Baltarusijai papildomų galimybių derybose su Rusija dėl naftos tiekimo, pareiškė Baltarusijos premjeras. „Tai – papildoma galimybė susitarti su Rusija dėl naftos mūsų perdirbimo gamykloms, nes dabar situacijos naftos rinkoje – visi kitokia nei buvo gruodį ar sausį“, – sakė Sergejus Rumas. Rekordinis beveik 30 proc. naftos kainų kritimas pirmadienį sukėlė grandininę reakciją pasaulio rinkose, nerimaujančiose dėl galimos tarptautinės recesijos.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir jos sąjungininkams – vadinamajai OPEC+ grupei - penktadienį nesugebėjus pasiekti susitarimo dėl tolesnio gavybos ribojimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos pirmadienį krito daugiau kaip 25 procentais. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina krito 29,9 proc. iki 36,05 JAV dolerio už barelį. O balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumažėjo 30,9 proc.

Šių metų pradžioje investuotojai sutiko gan ramiai ir su perspektyva, kad 2020-ieji gali būti ramūs metai be didesnių netikėtumų. Tačiau jau sausio 3 d. pasaulį apskriejo žinia, kad JAV pajėgos, atsakydamos į išpuolius prieš ambasadą Bagdade, nukovė Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimanį. JAV – Irano santykius nagrinėjantys politologai šį įvykį įvertino svarbiausiu įvykiu po Osama bin Ladeno nukovimo 2011 m. Ambasados užpuolimas ir atsakas raketomis turės ir ekonominių padarinių.

Maždaug 2 proc. trečiadienį šoktelėjusios naftos kainos ketvirtadienį patraukė žemyn. Energetikos departamento trečiadienį paskelbti JAV „juodojo aukso“ atsargų duomenys rinkoje sukėlė nevienareikšmę reakciją, nes, nors atsargos sumažėjo trečią savaitę iš eilės, jų nuosmukis buvo mažesnis negu tikėtasi. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo ketvirtadienio sesijos pradžios sumenko 0,44 JAV dolerio, arba 0,69 proc.

Nuo pastarosios pasaulinės finansų krizės bendras skolų lygis pasaulyje ne tik, kad nesumažėjo, bet dar ir išaugo. Būtent prasiskolinusios įmonės rizikuoja prislopinti ekonomikos augimą, o, kartu, ir numušti naftos kainas, trečiadienį vykusiame Vilniaus energetikos forume teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio darbo užmokesčio ir spartėjančios infliacijos spiralė neleidžia vartotojams iki galo mėgautis aukštesniais atlyginimais – kylančios kainos suvalgo dalį perkamosios galios.

Atrodo, kad blogiausieji laikai naftai – jau praeityje. Po OPEC šalių susitarimo naftos kainos stiebiasi į viršų ir tai matysime visų prekių brangime. Tuo tarpu dujų rinkoje nuolaidų tikėtis taip pat nebeverta. Naftos kainos pokyčiai jau matyti degalų kainoje, o visi ekonomistai pripažįsta, kad ir bendrame kainų lygyje išvysime šį pokytį. Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atsvara „Gazprom“ dujoms taip pat jau išnaudota.

Lietuvos statistikos departamento paskelbti gruodžio mėn. infliacijos rodikliai atskleidžia kiek didesnį nei prieš mėnesį – 0,5 proc. – kainų pokytį. Toks kainų ūgtelėjimas neturėtų stebinti: gruodžio mėn. didėjo pasaulinė naftos kaina, o pastaruoju metu kilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos didino daržovių, pieno bei mėsos kainas šalies prekybos centruose. Šie maisto produktai gruodžio mėn. buvo atitinkamai 7,6, 3,6 ir 0,8 proc. brangesni negu lapkričio mėn.

Laukia įdomi savaitė: pirmadienį JAV prasideda prezidento rinkimų debatų sesija, o vėliau laukiama Alžyre vyksiančio OPEC šalių susitikimo dėl naftos kainų. Kaip klostysis šie du įvykiai? Kaip į juos sureaguos finansų rinkos? Pirmieji Hillary Clinton ir Donald Trump debatai vyks vėlų pirmadienio vakarą, ir, žinoma, viso pasaulio politologų ir ekonomistų akys bus nukreiptos į šio realybės šou eigą, bandant vertinti įtakos svorių pasiskirstymą.

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė.

Antradienį prekybos Azijoje metu naftos kainos kyla atsikovodamos prarastas pozicijas, nes gerokai atpigęs „juodasis auksas“ ir silpnesnis JAV doleris į naftos rinką priviliojo naudingų sandorių ieškančių investuotojų. Pirmadienį naftos kainos smuko žemiau 40 JAV dolerių ribos, nes rinkoje įsivyravo nerimas dėl naftos pasiūlos pertekliaus. Nuo birželį pasiektų aukštumų naftos kainos jau sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Nusilpus JAV doleriui, naftos kainos pirmadienį Azijoje lėtai kopia aukštyn, tačiau analitikai teigia, kad „juodojo aukso“ pasiūlos perteklius pasaulyje ir silpna paklausa varžys bet kokį naftos brangimą. Paskutiniams JAV duomenims parodžius, kad šios šalies komercinės naftos ir benzino atsargos netikėtai padidėjo, naftos kainos praėjusią savaitę nusirito į trijų mėnesiu žemumas. „Juodojo aukso“ kainas prislėgė ir žinia, kad JAV ekonomika balandžio-birželio mėnesiais augo lėčiau, negu tikėtasi.

Smukusios pasaulinės naftos kainos pakenkė itin nuo jų priklausomos Nigerijos ekonomikai ir beveik privedė šalį prie recesijos. Pigi nafta taip pat turėjo netikėtą poveikį ... masinėms vestuvės. Šiuo metu daugiau nei 10 tūkst. moterų ir merginų yra užsiregistravusios dalyvauti valstybės remiamoje masinių vestuvių programoje Kano mieste. „Šiuo metu jau turime per 10 tūkst. moterų, kurios užsiregistravo dalyvauti masinių vestuvių programoje ir laukia galimybės ištekėti.

Naftos kainų augimui viršijus prognozes didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas padidino šių metų infliacijos prognozę. Banko analitikai šiemet tikisi 0,8 proc. kainų augimo, palyginti su 0,3 proc. metine infliacija, prognozuota šių metų balandžio pabaigoje. „Naftos kainos, skirtingai nei buvo galima įsivaizduoti, šių metų antrą pusmetį laikysis aukščiau 50 JAV dolerių už barelį. Mes manėme, kad kaina laikysis apie 40-50 JAV dolerių už barelį.

Eilinis Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) valstybių narių ministrų susitikimas vyko tiksliai pagal scenarijų, kurio tikėjosi rinka: naujas kvotų lygis nebuvo nustatytas ir net beveik nebuvo svarstomas. Kaip ir buvo prognozuota, OPEC sugebėjo susitarti tik dėl naujojo generalinio sekretoriaus – juo tapo Nigerijos – vienos iš šalių, kurios paprastai pasisako už drausmės kartelyje laikymąsi – atstovas.

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį pradėjo derybas su Persijos įlankos šalių lyderiais Saudo Arabijoje, stengdamasis įtikinti partnerius regione suintensyvinti kampaniją prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“, nors pastaruoju metu Vašingtono ryšiai su šiomis šalimis buvo gana įtempti.

Nepavykus OPEC ir ne OPEC šalims susitarti dėl naftos gavybos įšaldymo sausio mėnesio lygyje, naftos kaina pradėjo ristis žemyn. Tokios žinios lietuviams turėtų būti malonios, tačiau ekonomistų nuomone, džiaugtis gali tekti ne ilgai. Dėl mažėjančių investicijų į naftos gavybą, smarkiai kritusių naujų gręžinių skaičiaus – ilguoju laikotarpiu kaina turėtų augti, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Statistikos departamentui paskelbus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į išaugusią maisto produktų ir tabako mažmeninę prekybą. Vasarį, palyginti su 2015 m. vasariu, prekyba šiais produktais ūgtelėjo 8,8 proc. Tai didžiausias metinis pokytis nuo 2008 m. pradžios. Ekonomistas nusistebėjo, kad visa tai vyksta isterijos apie masiškai Lenkijos parduotuves šluojančius lietuvius fone.

Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. infliacijos rodiklius – pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuotus vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Jie rodo, kad pavasaris Lietuvoje prasidėjo taip pat, kaip ir pastaruosius dešimt metų – kainų ūgtelėjimu. Kovą vartotojų kainos buvo gerokai – 1,0 proc. – didesnės nei vasarį.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Praėjusiais metais suprastėjusi ekonominė situacija kai kuriose emigrantų pamėgtose šalyse ir užfiksuoti valiutų kursų svyravimai lėmė perlaidų į Lietuvą susitraukimą. Kaip rodo naujausi Lietuvos banko duomenys, 2015 m., palyginti su 2014 m., emigrantų perlaidos susitraukė 22,1 proc. Tačiau šiemet jų srautai turėtų stabilizuotis ir nežymiai augti.

Nustojus kristi pasaulinėms naftos kainoms, infliacija Lietuvoje turėtų paspartėti, mano Finansų ministerija.  „Nuo 2017 metų, išnykus neigiamam išorės veiksnių poveikiui - nustojus mažėti pasaulinėms naftos kainoms, numatomas infliacijos paspartėjimas, kuris tęsis visą vidutinį laikotarpį“, - rašoma pranešime spaudai. Šiais metais ministerija tikisi 0,7 proc. infliacijos, 2017 metais - 2,2 proc., o 2018-2019 metais – po 2,5 procento.

Krizė Rusijoje, kurios pagrindinės priežastys – rekordinis naftos kainų kritimas ir Vakarų ekonominės sankcijos, gali tęstis dar bent trejus metus, rašo Rusijos leidinys „Vedomosti“, remdamasis Ekonomikos ministerijos spėjimais. „Vedomosti“ tvirtina, jog tokią išvadą ministerija padarė įvertinusi prielaidas šalies ekonominės ir socialinės raidos prognozėms, kurios ministrų kabinetui turi būti pateiktos iki balandžio.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Saudo Arabija „nėra pasirengusi“ mažinti naftos gavybos, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras. „Jeigu kiti gamintojai nori apriboti [gavybą] ar sutikti su papildomos gavybos įšaldymu, tai gali padaryti poveikį rinkai, bet Saudo Arabija nėra pasirengusi mažinti gavybos“, - pareiškė Adelis al-Jubeiras  agentūrai AFP. „Naftos kainas lems pasiūla ir paklausa, taip pat rinkos jėgos. Saudo Arabijos karalystė gins savo rinkos dalį ir mes tai esame sakę“, - pareiškė jis.

Ketvirtadienį kritusios naftos kainos penktadienį sparčiai kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos kainos balandžio mėnesio sandoriams Londono biržoje „ICE Futures“ pakilo 1,81 JAV dolerio, arba 6,02 proc., iki 31,87 JAV dolerio už barelį. WTI rūšies naftos kainos kovo sandoriams Niujorko prekių biržoje (NYMEX) padidėjo 1,92 JAV dolerio, arba 7,33 proc., iki 28,13 JAV dolerio už barelį.

Neabejotinai svarbiausias 2015 metų ekonominis įvykis Lietuvoje – euro įvedimas. Tačiau šie metai šaliai buvo reikšmingi ir kitose ekonomikos srityse. Ypač daug dėmesio sulaukė strateginiai energetiniai projektai, smukusi naftos kaina globalioje rinkoje, pasikeitę eksporto partneriai bei įvykę pokyčiai vidaus vartojimo rinkoje. „Pats reikšmingiausias įvykis vis tik euro įvedimas, kuris daug ką pakeitė.

2016 metais į naftos kainų lenktynes žada įsijungti spekuliantai, kurie planuoja sumažinti naftos kainą iki 15 dolerių už barelį, praneša investuotojų prognozes citavęs „Bloomberg“. Naftos spekuliantai superka trumpalaikius kontraktus, kurie jiems atneštų pelną tik tuo atveju, jeigu žaliavos kaina stipriai kristų.

Praėjusią savaitę „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pirmą kartą nuo 2009 metų smuko žemiau 40–ties dolerių, šiuo metu – 37,93 doleriai už barelį, o WTI nafta – 35,62 doleriai už barelį. Tačiau Lietuvoje norint įsigyti pigesnio kuro reikia vykti į ne „firmines“ degalines, o žemės ūkiui kuro kainos ne tik, kad nemažėjo, bet augo. Seimo narys Stasys Brundza teigia, kad degalinių kainos nesikeičia taip kaip jos turėtų keistis.

Po šios dienos prekybos biržose naftos kaina gali būti užfiksuotas kritimas aštuntą savaitę paeiliui. Tai taps ilgiausiai trunkančiu naftos kainų kritimu nuo pat 1986-ųjų, rašoma rbc.ru. Penktadienį „Brent“ naftos kaina ir toliau krinta. Visą dieną išsilaikiusi ties 46 dolerių riba, naftos kaina popietę buvo pasiekusi ir 45,77 žymę, tačiau vėliau vėl kiek šoktelėjo į viršų.

Iranas susitarė su Vakarais dėl savo branduolinės programos ir sankcijų nutraukimo. Tai reiškia, kad Irano naftos tiekimas pasaulio rinkai ženkliai išaugs, o tai į neregėtas žemumas numuš kainas, teigiama lenta.ru. Pasak ekspertų, 45 dolerių už barelį kainą – optimistinė prognozė. To nereiktų laukti artimiausiomis dienomis, nes branduolinę sutartį dar reikės ratifikuoti TATENA, o tai užtruks dar kelis mėnesius.

 Jei Putino Rusija nepakeis krypties arba naftos kainos nepasieks beveik nebeįmanomų aukštumų, šalies ekonomikos ir finansų sistemos po poros metų patirs siaubingą žlugimą, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai“, – kalba ekonomistas.

Edgaras Savickas, LRT.lt Saudo Arabijos karalius Abdullah šių metų pradžioje paguldytas į ligoninę, kur jam diagnozuotas plaučių uždegimas ir įvestas kvėpavimo vamzdelis. Prasta devyniasdešimtmečio sveikata kelia klausimų dėl jo įpėdinio ir tolimesnės didžiausios naftos eksportuotojos politikos. Realiausiu kandidatu pakeisti dabartinį karalių laikomas jo 77 metų brolis Salmanas.

Žinių radijas Kalbos, kad Rusijos politinis ir verslo elitas gali sumanyti išstumti Vladimirą Putiną iš valdžios, turi tam tikro pagrindo, sako Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas: „Jis yra pagrindinis arbitras, jis skirsto resursus, jis garantuoja, kad elito grupės tarpusavyje rastų tam tikrą sugyvenimo receptą. Jis yra visko pagrindinis reguliuotojas. Kita vertus, naftos kainos smunka, resursai mažėja, paskirstymas tampa sudėtingesnis.

Lietuvoje dujų kaina nukrito dėl smukusios naftos kainos, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas niekada netaps derybiniu svertu, Lietuvai ateityje bandant išsiderėti dar mažesnę dujų kainą iš Rusijos „Gazprom“, sako europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Valdančiosios Darbo partijos įkūrėjas, o dabar - garbės pirmininkas V.Uspaskichas sako, jog dujų milžinui „Gazprom“ Lietuvos rinka nėra svarbi ekonominiu požiūriu, todėl SGD terminalas neturės įtakos ateities derybose dėl dujų kainos.

Žinių radijas Rusijos valdžiai oficialiai pranešus, kad kitąmet šalies laukia ekonomikos nuosmukis, Lietuvos pramonininkų asociacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad recesija Rusijoje nebus labai didelė. „Kalbėti, kad tai bus labai didelė recesija, aš kol kas nedrįsčiau. Tikimybė yra, kad Rusijos ekonomika kitais metais galėtų nukristi maždaug 2 procentais pagal mūsų paskaičiavimus.