nafta

Pastaruoju metu Rusijos valdančiojo elito retorika Ukrainai tiekiamų dujų klausimu leidžia kalbėti apie Maskvos užmojį pradėti naują dujų karo su Kijevu etapą. Remiantis balandžio pabaigoje žurnale „Kommersant“ pasirodžiusiu pranešimu, Maskva, šiemet atšaukusi keletą lengvatų naftininkams, svarsto galimybę didinti Rusijos pajamas ir iš eksportuojamų dujų.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seimui pristatė nutarimo projektą, kuriuo siekiama patvirtinti Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją. Šios strategijos tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos energetikos sektoriaus tikslus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2020 metų ir 2030 metų ir nubrėžti energetikos sektoriaus viziją iki 2050 metų.

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad didėjantis dujų tiekimas ir paklausa gali lemti „dujų aukso amžių“, informuoja BBC. IEA ataskaitoje teigia, kad dujų paklausa iki 2030-ųjų gali viršyti anglies paklausą, o iki 2035-ųjų siekti naftos paklausos lygį. Agentūros teigimu, viena iš pagrindinių dujų paklausos augimo priežasčių yra neaiški branduolinės energetikos ateitis. Be to, paklausą didins ir Kinijos pasiryžimas atsisakyti branduolinės energetikos.

Jungtinėje Karalystėje per sprogimą naftos perdirbimo įmonėje Vakarų Velse žuvo keturi žmonės, praneša BBC. Sprogimas „Chevron“ naftos perdirbimo fabrike nugriaudėjo ketvirtadienį. Pranešama, kad sprogo 730 kubinių metrų talpos rezervuaras, dar vienas rezervuaras apgadintas. Ugniagesių gelbėtojų viršininko pavaduotojas teigia, kad grėsmės gyventojams nėra. Po sprogimo kilusį juodą dūmų debesį vėjas nunešė tolyn nuo gyvenamųjų rajonų. Policija tiria nelaimės priežastis.

Pasaulį valdo nafta? Gal ir taip, tik mes gerokai pervertiname „juodojo aukso“ rolę. Apie tai susimastyti siūlo „Nissan“. Japonai susuko smagų savo elektromobilio „Nissan Leaf“ reklaminį filmuką. Idėja paprasta – japonai pabandė iliustruoti gyvenimą, kur kiekviena buitinė smulkmena atliekama deginant naftos produktus. Beje, filmuke yra ir šiek tiek kandumo – pabaigoje užfiksuotas ir „Chevrolet Volt“, kuriam reikalingi naftos produktai.

Auksas pabrango nuo 1 tūkst. 516,05 iki 1 tūkst. 520,70 JAV dolerio už unciją. Penktadienį agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Graikijos reitingą, o šeštadienį tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ pakeitė Italijos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą, leisdama suprasti, kad problemos Europoje sparčiai gilėja.

JAV sekretorės padėjėjas Artimųjų Rytų klausimais Jeffrey Feltmanas pirmadienį lankėsi Bengazyje, Libijoje, kur nesiliauja sukilimai prieš Libijos lyderį. JAV diplomatas susitiko su sukilėlių atstovais aptarti esamą situaciją. Dž. Feltmanas susitiko su nacionalinės pereinamosios tarybos, kuri buvo įkurta valdyti sukilėlių kontroliuojamas teritorijas šalies rytuose, nariais, pranešė tarybos atstovas.

Daugeliui vairuotojų išlaidos automobilių degalams tampa vis didesniu rūpesčiu, nes kas mėnesį tenka atseikėti ne mažiau kaip kelis šimtus litų. Vairuojantys asmenys suka galvas, kaip sutapyti: kaip nuvažiuoti daugiau su tuo pačiu degalų baku arba kaip išleisti mažiau pinigų kurui. Beveik pusė vairuotojų degalams išleidžia 300–500 Lt per mėnesį, trečdalis vairuojančiųjų – apie 200–300 Lt, rodo autotransporto portalo Autogidas.lt apklausos duomenys.

Suirutė Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje privertė atkreipti dėmesį į politinės įtampos ir įsikišimo pasekmes. Ypač aktualios šiame kontekste pasidarė energijos importo kainos ir jos prieinamumas. Vartotojai bijo dujų kainų šuolių, o energetinis saugumas užima svarbią vietą daugelio Vakarų vyriausybių politikos darbotvarkėse. Tai nėra naujas fenomenas. Jau nuo 1960 m. Europa mėgino sukurti savo energijos atsargas.

Vyriausybė pastaruoju metu garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai. Tačiau pamirštama pripažinti, kad žvalgyti ir išgauti šias dujas galės tik naftos gavybos įmonės, rašo „Lietuvos rytas“. Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai. Tai „Lietuvos rytui“ patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. „Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius.

Libijos naftos ministras Shukris Ghanemas paliko šalį, praneša BBC. Tuniso pareigūnai informavo, kad Š. Ganemas pirmiausia atvyko į Tunisą, o po išvyko į Džerbos salą. Libijos sukilėlių atstovas sakė, kad ministras pabėgo iš šalies ir keliauja į Europą. Libijos vyriausybė pranešė, kad ministras lankėsi Tunise su oficialiu vizitu, bet Tripolis prarado ryšį su juo.

Degalų kainos Baltijos šalyse jau pasiekė lubas, duodamas interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ teigė „Neste Oil“ viceprezidentas Panu Kopra. „Degalų vartojimas mažėja. Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pasiekėme degalų priimtinų kainų limitą. Žmonės Lietuvoje ėmė naudoti suskystintas propano dujas, nes jos pigesnės“, – teigė P. Kopra. Anot jo, dėl aukštų naftos kainų šių metų pradžioje degalų vartojimas sumažėjo visose trijose Baltijos šalyse.

Stambiausia Libijoje naftos gavybos kompanija „Arab Gulf Oil Company“ pareiškė sustabdysianti naftos gavybą.Kompanijos vadovybė paaiškino, kad darbas bus pristabdytas dėl naujų Libijos lyderio Muammaro Gaddafi pajėgų atakų prieš naftos gavybos objektus grėsmės, praneša „Associated Press“. „Viskas priklauso nuo saugumo, mes galime atnaujinti gavybą nors rytoj, tačiau mūsų objektai tučtuojau bus užpulti, - pareiškė „Arab Gulf Oil Company“ informacijos skyriaus vadovas Abdeljalilas Mohamedas Mayu...

Baltarusijos sostinėje Minske padėtis yra įtempta, ypač po daugelio politinių ir ekonominių įvykių. Nors tai ir neįprasta, A. Lukašenkos režimas pajuto spaudimą. Tai ir teroristinis išpuolis balandžio 11-ąją, ir naujos griežtos priemonės siekiant susilpninti opoziciją, 20 proc. pakilusios kainos bei daugiau negu 28 milijardų dolerių užsienio skola.

Bene svarbiausias praėjusios savaitės įvykis buvo Osamos bin Ladeno žuvimo paskelbimas. Pasaulio reakcija įvairi, o Vakarų investuotojai žinią įvertino teigiamai. Buvo iškeltos ne tik vėliavos, bet ir akcijų kainų kursai. Rinkos greitai atvėso, nes prasidėjo įvairios spekuliacijos dėl skuboto jo palaidojimo, žuvimo aplinkybių. Kilo klausimas: kas dabar? Kapitalo rinkose atsakymai virto veiksmais. Naftos ir aukso kainos pradėjo kristi. Itin smarkiai – sidabro kaina.

Pardavus naftos, Libijos sukilėliams pavyko gauti skubiai reikalingų finansinių lėšų. Padedant Katarui, iki šiol parduota milijonas barelių naftos už maždaug 100 mln. dolerių, pirmadienį sakė sukilėlių atstovas. Už gautas lėšas perkamas maistas ir pagalbos prekės. Naftos sandoriams naudojama banko sąskaita Katare. Nafta pirmiausia tiekiama į Pietų Europą. Sukilėliai pastaruoju metu vis labiau jautė finansines problemas. Trūko pinigų maisto produktams ir medikamentams pirkti.

Rusijos ekonomika tradiciškai lieka priklausoma nuo savo pagrindinio eksportuojamo resurso – naftos – kainų. Dėl tokio ūkio nediversifikuotumo šalis yra kritikuojama nuolatos, nes tai ją daro itin priklausomą nuo svyravimų pasaulio rinkose, rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. Pastarojo meto naftos kainų augimas sudarė prielaidas šalies BVP plėtrai. 2010 metais Rusijos BVP didėjo 4,0 proc., 2011 metais analitikai taip pat prognozuoja artimą 4-5 proc. ūkio plėtrą.

Penktadienį po pranešimų apie daugiau nei prognozuota išaugusį JAV užimtumo lygį naftos kaina atsigavo. Padidėjęs užimtumas sumažino nerimą dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo, dėl kurio nafta pastarosiomis dienomis pigo. JAV darbo departamento duomenimis, balandį naujų darbo vietų buvo sukurta daugiau nei tikėtasi - 224 tūkst. Po pranešimų apie daugiau nei tikėtasi išaugusį užimtumo lygį JAV sustiprėjo ir JAV dolerio kursas, o tai apribojo naftos kainų kilimą.

Japonija – ant branduolinės katastrofos krašto, prieš metus šachtoje JAV nugriaudėjo sprogimas, o Meksikos įlankoje išsiliejo naft a. Bet ar yra alternatyvų? Žurnalistai kartu su specialistais pasiryžo apžvelgti energijos rūšis ir paieškoti alternatyvų arba ti esiog padėti išsirinkti geriausią iš blogiausių. Branduolinė energija Pasaulis sugniaužęs kvapą seka įvykius Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje, kurios reaktoriai nesustoja skleisti radiacijos.

Kuveitas Japonijai padovanos 5 mln. barelių naftos, kurios vertė dabartinėmis kainomis – daugiau kaip 550 mln. dolerių, taip išreikšdamas solidarumą žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotai šaliai. „Rodydama solidarumą Japonijai, ministrų taryba nusprendė Japonijai skirti 5 mln. barelių žaliavinės naftos ar jos produktų“, – teigė naftos ministras Sheikhas Ahmadas Abdullah Al-Sabah.

Libijos sukilėliai prašo Vakarų šalių 1,5 mlrd. dolerių paramos, kad būtų garantuotas gyventojų aprūpinimas jų kontroliuojamose teritorijose. Humanitarinė pagalba galėtų būti teikiama mainais už naftą, trečiadienį Dohoje, kur vyksta tarptautinės Libijos kontaktinės grupės susitikimas, sakė opozicinės Libijos nacionalinės tarybos atstovas Mahmudas Awadas Shammamas. Sukilėlių kontroliuojamuose naftos telkiniuose kasdien išgaunama 100 tūkst.

Kovo mėn., palyginti su vasariu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,4 proc. Per metus visos parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 14,3 proc. Daugiausia pabrango žalia nafta - 41,1, pagrindiniai metalai - 32,1, rafinuoti naftos produktai - 30,2 proc., o atpigo kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai - 5,8 proc., metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius, - 5 proc.

Naftos kainos gali pašokti iki 200-300 dolerių už barelį ribos, jeigu Šiaurės Afrikos politinė krizė pasklis į Saudo Arabiją. Tai antradienį pareiškė buvęs šios šalies naftos ministras, šeichas Zaki Yamani. Jis pridūrė, kad dabar ši tikimybė nėra didelė, tačiau reikia būti budriems. „Dabar šito negalėčiau prognozuoti, tačiau kas galėjo prognozuoti krizę Tunise“, - svarstė Z. Jamanis.

Pirmadienį naftos kainos artėja prie aukščiausio lygio per 2,5 metų, tam įtakos daugiausia turi stiprūs duomenys iš JAV darbo rinkos. Irano naftos ministro komentarai, esą skubaus Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) posėdžio rengti nėra būtinybės dėl aukštų naftos kainų, taip pat palaikė naftos rinką. Gegužės mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina pirmadienį pakilo 34 centais, iki 119,04 JAV dolerio už barelį.

Rusijos energetikos koncerno „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas teigia, kad naftos barelio kainos turėtų siekti 70-90 JAV dolerių, informuoja „lenta.ru“. Šiuo metu „Brent“ naftos kainos siekia daugiau nei 114 JAV dolerių už barelį. Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje naftos kainos stipriai augo nuo pat šių metų pradžios. Naujas kainų šuolis rinkas sudrebino vasarį, kai neramumai Libijoje peraugo į civilinį karą.

Arabų pasaulis toliau nerimsta, o karčiausia vieta tapo Libija. Nusiritusi neramumų banga per arabų pasaulį pasiekė Libiją ir sukėlė šalyje pilietinį karą. Sukilėliai nesugebėjo greitai nuversti Muammaro Gaddafio. Pasirodė, kad Libijos lyderį dalis šalies palaiko ar bent nesipriešina jo valdymui. Dar daugiau – M. Gaddafio ginkluotosios pajėgos sėkmingu kontrpuolimu sukilėlius turbūt būtų nugalėjusios, jeigu ne Vakarų šalių įsikišimas.

Praūžus gamtos stichijai trečia pagal dydį pasaulyje Japonijos ekonomika yra paralyžiuota. Tekančios Saulės šalyje katastrofiškai sumažėjo naftos poreikis. Tarptautinės rinkos į tai reagavo iškart – jau penkta diena atsiradus jos pertekliui nafta pinga. Atrodytų, akimirksniu turėjo sumažėti ir naftos produktų kainos Lietuvos degalinėse.

Ketvirtadienį prekybos pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo nukritusi 1 proc., tačiau vėliau atsigavo ir šiek tiek išaugo. Investuotojai didžiausią dėmesį vis dar kreipia į atominę krizę Japonijoje ir neramumus Artimuosiuose Rytuose. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina ketvirtadienį išaugo 15 centų, iki 110,79 JAV dolerio už barelį. Prieš tai ji buvo nukritusi 1,15 JAV dolerio, iki 109,45 JAV dolerio už barelį.

Degalų perdirbėjai ir prekybininkai demonstruoja išskirtinį sumanumą: teisindamiesi krizėmis Šiaurės Afrikoje bei degalų kainas pakėlę iki rekordinio lygio, amžiaus katastrofai nusiaubus Japoniją, jas kažkodėl pradėjo mažinti. Ekspertai pripažįsta, kad žmonėms mulkinti pasitelkiamų priemonių arsenalas niekada neišseks.

Maištininkų pajėgos Libijoje paskelbė vėl perėmusios rytinio Bregos miesto, kuriame išgaunama nafta, kontrolę iš vyriausybės pajėgų. Maištininkai taip pat pareiškė paėmę į nelaisvę elitinių Libijos pajėgų narius, yra ir žuvusiųjų, pranešė BBC. Šio pareiškimo autentiškumo patvirtino kol kas negalima. Jis paskelbtas praėjus kelioms valandoms po to, kai maištininkai b uvo išstumti iš šio miesto per Muammaro Gaddafio lojalių pajėgų oro ir sausumos atakas.

Antradienį naftos kainos sumažėjo, nes įtakingos Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narės - Kuveitas, JAE ir Nigerija - sutiko padidinti naftos gavybą, kad sumažėtų kainos pasaulinėje rinkoje. „Brent“ naftos kaina buvo nukritusi žemiau 113 JAV dolerių už barelį ribos, tačiau vėliau ūgtelėjo iki 113,75 JAV dolerio už barelį. Iš viso antradienį, palyginti su pirmadieniu, „Brent“ naftos barelio kaina nukrito 1,29 JAV dolerio.

Atokiame džiunglių regione Kolumbijos rytuose, kaip įtariama, FARC maištininkai įkaitais paėmė mažiausiai 23 Kanados naftos kompanijos darbininkus, informuoja BBC. Skelbiama, kad vietinius naftos žvalgybos kompanijos „Talisman“ darbuotojus į nelaisvę galėjo paimti būtent FARC kovotojai. Manoma, kad pagrobtieji kanojomis buvo išgabenti į džiunglių gilumą. Gelbėjimo operaciją jau pradėjo Kolumbijos kariai.

Naftos tiekimas iš Libijos mažėja ir artimiausiomis dienomis toliau mažės dėl sustiprėjusios įtampos šalyje, smukusios naftos gavybos, tarptautinių sankcijų poveikio ir didėjančių išlaidų krovinių pervežimui, praneša „Reuters“. Neramumai Libijoje prasidėjo vasario 15 dieną, kai šalies žmonės pradėjo protestuoti prieš daugiau nei 40 metų šalį valdančio diktatoriaus Muammaro Gaddafi režimą. Per pilietinį karą Libijoje naftos gavyba ženkliai sumažėjo.

Sunku tikėtis, kad pastarojo meto politiniai sukrėtimai baigsis ties Libija, o gamtos stichija užmirš naftinguosius regionus. Kai kas jau prognozuoja iki metų pabaigos naftą pabrangsiant nuo dabartinių 90 dolerių už barelį iki 220 dolerių. Į naftos, dažnai vadinamos ne tik juoduoju auksu, bet ir ekonomikos krauju, kainų augimą ypač jautriai reaguoja tokios šalys kaip Lietuva, kurios šią žaliavą importuoja.

Naftos produktus išgaunančių šalių gyventojai privalo jausti daugiau tokių išteklių naudos, BBC teigė milijardierius George'as Sorosas. Anot jo, neramumai Libijoje yra revoliucija prieš korupciją, kurią sukėlė piktnaudžiavimas iš naftos pramonės gautais pinigais. G. Sorosas aiškino, kad daugiau skaidrumo ir atsakomybės reikėtų ir kitoms naftos pramonės šalims, tokioms kaip Rusija bei Saudo Arabija. Libijoje kiekvieną dieną išgaunama 1,6 mln.

Degalų kainoms dar kartą peršokus visų laikų Lietuvos rekordus, premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė atsiriboja nuo viso šito ir nebandys keisti situacijos. Esą ministrų kabinetas ką nors padaryti bejėgis. Tačiau oponentai tvirtina, kad Vyriausybė turi priemonių kainoms mažinti. Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybė nesiims reguliuoti degalų kainų, nes jas lemia geopolitiniai procesai.

Pasaulinis naftos kainų kilimas dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Arabų šalyse stipriai neramina Lietuvos vežėjus, dirbančius tarptautinėse rinkose. Degalų kainos seniai matytose aukštumose – 116 JAV dolerių už barelį. Neatmetama galimybė, kad naftą eksportuojančios šalys dar labiau didins šios žaliavos kainą. Transporto įmonių savininkai baiminasi, kad jei dyzelino kainos ir toliau kils, uždirbti bus vis sunkiau.

Trečiadienį po Libijos perspėjimo dėl tolesnio naftos brangimo „Brent“ naftos kaina priartėjo prie aukščiausio lygio per 2,5 metų. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos barelis pabrango 0,05 JAV cento, iki 115,47 JAV dolerio. JAV lengvosios naftos kaina pakilo 39 JAV centais ir siekė 100,02 JAV dolerio už barelį.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Strauss-Kahnas įspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas gali sulėtėti, jeigu naftos kainos ilgą laiką išliks tokios aukštos, kokios yra dabar. Praėjusią savaitę dėl protestų Libijoje naftos kainos pirmą kartą nuo 2008-ųjų išaugo iki maždaug 120 JAV dolerių už barelį. „Aš esu sunerimęs. Tokios aukštos naftos kainos gali pakenkti ekonomikos augimui“, - sakė D. S. Kahnas.

Pastarosiomis dienomis viso pasaulio akys nukreiptos į neramumų apimtą Libiją, kuri yra viena iš pagrindinių pasaulio naftos eksportuotojų. Libija Europai tiekia apie dešimtadalį naftos bei turi didžiausias naftos atsargas Afrikoje. Dėl įvykių Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose augančios naftos kainos kelia sumaištį ir Lietuvoje. Degalų kainos kai kuriose šalies degalinėse  šoktelėjo virš 4,50 Lt už litrą ribos.

Jungtinių Valstijų finansų specialistas Marcas Faberis, neseniai pateikęs ataskaitą „Gloom, Boom and Doom“ (liet. „Tamsa, sprogimas ir pražūtis“), teigia, kad naftos kainos gali ir toliau augti, tačiau JAV akcijų gali laukti sunkūs metai, rašo CNBC. „Žvelgiant į kai kurias kitas prekes, tokias kaip varis, tuomet naftos kainos tikrai gali viršyti net ir dabartinius rodiklius, – kalbėjo M. Faberis.

Stebint pasaulyje vis labiau įsismarkaujančias diskusijas dėl kylančių naftos kainų, kurios pastarosiosmis dienomis dėl įvykių Rytų šalyse muša rekordus, „Balsas.lt“ kalbina „DnB Nord“  banko vyriausiąjį analitiką Rimantą Rudzkį. Su profesoriumi kalbamės apie naftos kainų pagrįstumą, priežastis, kurios lemia degalų kainų kilimą ir lietuvius išlepinusį laikotarpį prieš krizę. Pasaulyje naftos kainos, regis, auga ne dienom, o valandom.

Trečiadienį dėl neramumų Libijoje naftos kainos ir toliau augo, o „Brent“ naftos kaina pirmą kartą nuo 2008-ųjų rugsėjo pasiekė 110 JAV dolerių už barelį ribą, skelbia BBC. Rinkos nerimauja, kad neramumai Libijoje gali pasklisti į kitas naftos gavybos šalis, pakenkti jos tiekimui ir sumažinti ekonomikos augimą. „Brent“ naftos kaina trečiadienį išaugo daugiau nei 4 JAV dolerių, o JAV lengvosios naftos kaina pakilo 2,83 JAV dolerio ir siekė 97,97 JAV dolerio už barelį.

Antradienį tarptautinės energetikos milžinės "Vitol" vadovas Ianas Tayloras pareiškė, kad Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) gali padidinti naftos gavybos kvotas, jeigu naftos tiekimas Libijoje bus sutrikdytas.Naftos pramonės renginio metu I. Tayloras įspėjo, kad artimiausiu metu naftos kainos gali dar labiau išaugti. "Šiuo metu daugumoje Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionų vyrauja didelė ir netikėta politinė nežinomybė, kuri gali paskatinti naftos kainų augimą.

Ketvirtadienį dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose ir baimės, kad jie gali sutrikdyti tiekimą, naftos barelio kaina Londono prekyboje išaugo iki aukščiausio lygio per dvejus metus - 104 JAV dolerio.Po pranešimų, kad naftos atsargos praėjusią savaitę padidėjo mažiau nei tikėtasi, JAV lengvosios naftos barelio kaina pakilo virš 85 JAV dolerio ribos. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos barelio kaina išaugo 30 centų iki 104,08 JAV dolerio.

Meksikos milijardierius Karlosas Slimas (Carlos Slim), kuris pirmauja turtingiausių žmonių pasaulyje sąraše pagal „Forbes“ versiją, suinteresuotas padidinti investicijas į Kolumbiją dėl atviros šalies politikos naftos telkinių ir žaliavų aktyvų įsisavinimo sferoje. „Kolumbijos vyriausybė planuoja aktyviai plėsti naftos pramonę, taip pat skatina kitas investicijas“, - sakė jis per interviu agentūrai.

Lenkijos bendrovė „PKN Orlen“ iki vasario pabaigos žada priimti sprendimą dėl naftos gamyklos Mažeikiuose likimo, pranešė bendrovė. Tikimasi, kad sprendimas bus priimtas po to, kai Tokijuje įsikūrusio „Nomura“ banko analitikai pristatys analizę ir rekomendacijas dėl „Orlen Lietuva“ ateities, remdamasis naujienų agentūra PAP praneša tinklalapis thenews.pl „PKN Orlen“ didžiąją dalį Mažeikių naftos gamyklos akcijų įsigijo 2006 metais, o nuo 2009-ųjų ji valdo 100 proc. įmonės akcijų.

Kuomet dėl neramumų Egipte auga naftos kainos, Norvegija kas minutę į savo šalies biudžetą įsideda po 100 tūkst. Norvegijos kronų (44 tūkst. litų), skelbia šalies naujienų portalas NRK. Politikos mokslų profesorius Dagas Haraldas Claesas teigia, kad baimė daro Norvegiją turtingesnę. „Kuomet veikėjai naftos rinkoje susiduria su tokia nežinia, naftos kainos toliau kyla, o iš to pelnosi Norvegija“, – sako profesorius.

Pirmadienį JAV lengvosios naftos kaina pakilo virš 89,05 JAV dolerio už barelį ribos, atsigavusi po 2 proc. nuosmukio ankstesnės sesijos metu. Naftos kainas palaiko politinė krizė Egipte ir iki mažiausio lygio per 21 mėnesį sumažėjęs nedarbas Jungtinėse Valstijose.Naftos kainas taip pat palaiko Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narių komentarai.