nacionalinė švietimo agentūra

Neatsiradus pakankamai pretendentų į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo poziciją, konkursas bus pratęsiamas dar 10 darbo dienų. „Pratęsiama dėl mažo pretendentų skaičiaus. Įvertinama tai, kad dalis pateikusių dokumentus atkrenta kaip neatitikę reikalavimų“, – Eltai siųstame atsakyme teigė už konkursą atsakingos Viešojo valdymo agentūros (VVA) atstovė Aida Žemaitytė-Budnikienė.

Kiekvieną kartą kai paskelbiama apie darbo užmokesčio didinimą mokytojams, jį įgyvendinus pedagogai pradeda dalintis istorijomis apie tai, kad skelbiami vidurkiai neatitinka tikrovės jų mokykloje ar regione. Pirmą kartą nuo etatinio darbo apmokėjimo įvedimo Nacionalinė švietimo agentūra atliko kai kurių mokyklų patikrinimą ir atrado, kad tai, ką sako mokytojai, gali būti visiška tiesa.

Paaiškėjus, kad dalis moksleivių lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo metu gavo analizuoti per pamokas jau nagrinėtą tekstą, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tikina, jog tai – atsitiktinumas. „Minėtas tekstas buvo naudojamas mokymuose lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo vertintojams. Mokymų lektoriai galėjo mokymuose naudoti visus prieinamus tekstus. Užduočių rengėjai ir mokymų organizatoriai neturi jokių sąsajų.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) prieštarauja Aido Aldakausko kandidatūrai į Nacionalinės švietimo agentūros vadovus. „LŠDPS, išreikšdama savo poziciją dėl NŠA vadovų rinkimų, prieštarauja A. Aldakausko kandidatūrai tiek dėl jo indėlio į anksčiau netinkamai paruoštus pokyčius, tiek dėl galimų nekompetencijų, kurios lemia tai, kad krizinės situacijos sprendžiamos ne problemų ir rizikų valdymu, o komunikacinio manipuliavimo metodais“, – teigiama Andriaus Navicko vadovaujamos...

Viešojoje erdvėje pasigirdus kritikai dėl techninių netikslumų vienuoliktokų fizikos tarpiniame patikrinime, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) tikina, kad užduotyse klaidų neaptikta. „Fizikos tarpinio patikrinimo užduotyse jokių klaidų nėra aptikta. Užklausų dėl užduočių netikslumų nesame sulaukę. Bendrai visas patikrinimas praėjo be didesnių nesklandumų“, – Eltai teigė NŠA atstovas Ignas Stanislovaitis.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku, nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Daug sumaišties įnešę tarpiniai vienuoliktokų pasiekimų patikrinimai įvyks už vos daugiau nei mėnesio. Nacionalinė švietimo agentūra pirmadienį pristatė, kaip vyks šie tarpiniai egzaminai ir kas laukia tų, kurie jų nelaikys. Nuo šių mokslo metų tarpiniai patikrinimai tampa valstybinių brandos egzaminų dalimi: tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.

Pirmą kartą rengiamuose tarpiniuose patikrinimuose dalyvaus daugiau kaip 26 tūkst. vienuoliktokų, pirmadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Jie laikys tarpinius patikrinimus tų privalomų ir pasirenkamų dalykų, kurių apsisprendė mokytis III ir IV gimnazijos klasėse. „Tarpiniai patikrinimai bus valstybinio brandos egzaminų dalis: tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradėjo daugiau nei 420 pedagogų, norinčių įgyti kitų mokomųjų dalykų ar kitos ugdymo srities specializaciją. „Viena svarbiausių kokybiško švietimo sąlygų – atsakingas pedagogų požiūris į savo profesinį augimą, naujų gebėjimų ugdymą.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) pasirašė partnerystės sutartį su ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu dėl pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijų programų įgyvendinimo.  Agentūros teigimu, tai pirmoji iš šešių sutarčių su aukštosiomis universitetinėmis mokyklomis, kurios vykdys magistrantūros studijas pedagoginiams darbuotojams, kurie galės studijuoti nemokamai.    „Tyrimai rodo, jog iki 20 proc.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti liepos 11 d. nuo 14 val. Abiturientai savo rezultatus sužinos prisijungę prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos.  Numatyta paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, biologijos, geografijos, prancūzų ir vokiečių kalbų egzaminų rezultatus.

Per ateinančius metus Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras mokykloms pasiūlys dešimtis naujų skaitmeninių mokymo priemonių, kurios bus nemokamos ir laisvai prieinamos, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).  „Skaitmeninės mokymo priemonės didina šiuolaikinio ugdymo potencialą. Dirbant su jomis galima geriau realizuoti ugdymo turinį, personalizuoti mokymąsi, skatinti mokinių įsitraukimą ir geriau stebėti jų pažangą“, – teigia EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.

Jurgitos Šiugždinienės vadovaujama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pompastiškai pranešė atnaujinusi bendrojo ugdymo programas, kurių pusė bus pradėtos diegti nuo rugsėjo mėnesio. Bet mokytojai ir mokyklų vadovai kikena į kumštį: Lietuvoje elgiamasi visiškai priešingai, nei reikalauja elementarus nuoseklumas. Pirma, nors programos sukurtos ir patvirtintos, pedagogai teigia nesantys apmokyti, kaip pagal jas dirbti, kaip matuoti kompetencijų pažangą.

Trečiadienį pirmą kartą Nacionalinė švietimo agentūra vykdo vienuoliktokų tarpinį patikrinimą, rašoma agentūros pranešime spaudai. Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą laiko 807 lenkų tautinės mažumos gimnazijos III klasės mokiniai.  „Lenkų mokomąja kalba besimokantys vienuoliktokai pirmieji laiko tarpinį patikrinimą, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokyklose įgyvendinama atnaujinta lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programa.

Skaitymo rezultatų vidurkis, lyginant su praėjusiais metais, nacionaliniame ketvirtokų pasiekimų patikrinime pagerėjo, o matematikos išliko panašus, ketvirtadienį paskelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais metais skaitymo rezultatų vidurkis siekia 62,4 proc., kai pernai – 55,1 proc. Ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis pernai siekė 64,3 proc., o šįmet – 61,9 proc.

Brandos egzaminus siekia laikyti beveik 27,5 tūkst. abiturientų – tiek prašymų ketvirtadienį pranešė sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą nusprendė 17 tūkst. 365 kandidatai, anglų kalbos – 18 tūkst. 258, matematikos – 16 tūkst. 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 768, geografijos – 4 589 kandidatai.

Nacionalinė švietimo agentūra siūlo, kad nuo 2024-2025 metų valstybinių brandos egzaminų vertinimą sudarytų dvi dalys, numatyti du tarpiniai lietuvių kalbos patikrinimai. Agentūra pateikė valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektą. Planuojama, kad nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą ir 40 balų už tarpinį patikrinimą.

Patvirtintos pirmosios atnaujintos lietuvių bei lenkų kalbų ir literatūros bei priešmokyklinukų bendrosios programos, jos mokyklose bus įgyvendinamos jau nuo šio rudens, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.  Kaip skelbiama, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įsakymu patvirtino priešmokyklinio ugdymo, lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius bei lenkų gimtosios kalbos ir literatūros programas.

Jau kitą savaitę Lietuvos mokyklose startuos brandos egzaminų sesija. Siekdami išsklaidyti abiturientų nerimą, ketvirtadienį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai pateikė atsakymus į labiausiai moksleiviams rūpimus klausimus. NŠA duomenimis, šiemet 27 tūkst. baigiamųjų klasių mokinių pateikė prašymus laikytis egzaminus. Skelbiama, kad pirmasis iššūkis abiturientų lauks jau birželio 1 d. – lietuvių ir kalbos ir literatūros valstybinis ir mokyklinis brandos egzaminas.

Nacionalinė švietimo agentūra kviečia teikti projektus, skirtus nuo karo pabėgusių ukrainiečių vaikų emocinei sveikatai, lietuvių kalbos mokymui. Kaip antradienį pranešė NŠA, iš viso šiems tikslams numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų, vienam projektui – iki 10 tūkst. eurų. Paraiškų laukiama iki gegužės 20-osios. „Pagrindiniai tikslai – mokyti vaikus lietuvių kalbos ir stiprinti teigiamą emocinę jų būseną“, – teigia NŠA.

Ketvirtokų skaitymo gebėjimų tikrinimu penktadienį prasideda Nacionalinės švietimo agentūros organizuojamas Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas. Iki gegužės 5 dienos elektroniniu būdu vyksiančiame patikrinime dalyvaus 83 tūkst. 254 mokiniai iš 748 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų, pranešė agentūra. Šiemet Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas išsiskiria kone dvigubai išaugusiu dalyvių skaičiumi: pirmą kartą savo žinias tikrinsis šeštų klasių moksleiviai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) primena, kad iki kovo 15 d. abiturientai turi galutinai apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikys, o kurių atsisakys. NŠA duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27648 kandidatai.  Pasirinkti egzaminus abiturientai turėjo iki praėjusių metų lapkričio pabaigos, tačiau jie galėjo rinktis daugiau egzaminų nei laikys. Nuo šių metų abiturientai gali pasinaudoti galimybe atsisakyti vieno ar kelių pasirinktų brandos egzaminų.

Trečiadienį pasirodžiusio Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projekto siūlomi pokyčiai papiktino mokytojus lituanistus. Pasirodo, iš privalomo literatūros sąrašo 11–12 klasei ketinama išbraukti garsius užsienio rašytojus. Pagal projektą moksleiviams bus privalu skaityti vien lietuvių autorius. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas, mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis tvirtino, kad tai – smūgis tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė siūlymus dėl nacionalinės mokinių pasiekimų vertinimo sistemos, sudarant sąlygas kaupiamojo vertinimo diegimui. Siūlymai parengti remiantis atlikta mokinių pasiekimų vertinimo ir panaudojimo scenarijų analize.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia pirmųjų valstybinių brandos egzaminų – biologijos, geografijos, vokiečių ir prancūzų kalbų – rezultatus. Prisijungti prie rezultatų skelbimo sistemos galima adresu https://rezultatai.egzaminai.lt su iš mokyklos gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu, kurį privaloma pasikeisti prisijungus pirmą kartą. „Biologijos, geografijos, prancūzų bei vokiečių kalbų egzaminams išlaikyti reikėjo surinkti 16 taškų iš 100 galimų.

Penktadienį Nacionalinė švietimo agentūra skelbia lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinio brandos egzamino rezultatus. Juos mokiniai gali sužinoti savo mokyklose. Šiais metais 7550 abiturientų laikė lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Jį išlaikė 94,3 proc. mokinių, rašoma pranešime spaudai.  Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 2,85 proc. mokinių. Praėjusiais metais lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą laikė 8352 abiturientai.

Visi Lietuvos abiturientai jau pirmadienį išbandys savo jėgas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine. Moksleiviams svarbu žinoti, kuo šiemet ypatinga egzaminų. Pavyzdžiui, tuo, kad daliai jų neužteks dėvėti paprastų apsauginių veido kaukių – kai kam prireiks respiratorių. Taip pat, ką daryti, jei dėvint kaukę pasidaro bloga, kokios spalvos tušinuku rašyti, ar egzamino metu galima užkandžiauti ir svarbiausia – kada pasirodys rezultatai.

Koronavirusas pasaulyje sustabdė ne tik verslų veiklą, bet ir švietimą. Visame pasaulyje uždaromos mokyklos neaplenkė ir Lietuvos. Jaunimo ugdymas persikėlė į namų aplinką, o mokiniai didžiąją šių mokslo metų dalį praleido prie kompiuterių ekranų. Tai – stresas ne tik brandos egzaminams besiruošiantiems abiturientams, bet ir 10-okams.

Panašu, kad šiemet dešimtokai, tradiciškai tikrinę savo matematikos ir lietuvių kalbos žinias mokslo metų pabaigoje, turėjo papildomos pagalbos. Tiesa, ne iš mokytojų ar korepetitorių, bet vieni iš kitų. Internete ir socialiniuose tinkluose patys moksleiviai vieni su kitais noriai dalinosi užduočių atsakymais.

Apeliacijas dėl matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų pateikė 300 kandidatų, teigia Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. „Šiuo metu apeliacijas matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatams ir darbams peržiūrėti yra pateikę 300 kandidatų, kol kas tas apeliacijų nagrinėjimas vyksta, turėsime šios savaitės pabaigoje išvadas ir rezultatus“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį sakė R. Krasauskienė.

Nors dvyliktokai nepatenka į rizikos grupę, bet jiems šiuo metu lygiai taip pat svarbu saugotis kaip ir vyresnio amžiaus žmonėms ar lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Tai patvirtina ir egzaminams šiuo metu besiruošianti abiturientė Miglė, kuri nerimauja tiek dėl pasiruošimo egzaminams, tiek dėl baimės susirgti, kad netektų egzaminų metu būti saviizoliacijoje. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip egzaminai vyks tiems, kurie privalės likti izoliacijoje.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nuotoliniam mokymuisi perka visus 35 tūkst. kompiuterių, kurių trūksta socialiai remtiniems vaikams. Atsižvelgdama į skubią situaciją, agentūra 15 tūkst. planšetinių ir 20 tūkst. nešiojamų kompiuterių mokykloms perka neskelbiamų derybų būdu. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba.