n. nazarbajevas

 Tarp ištikimų Rusijos sąjungininkų šalia Baltarusijos dažniausiai minimas ir Kazachstanas. Ši posovietinė valstybė palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją vien pro rožinius akinius ar yra jos marionetė. Be jokios abejonės, Kazachstanas įdėmiai stebi situaciją posovietinėje erdvėje ir daro atitinkamas išvadas.

Nuo pat krizės Ukrainoje pradžios Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pradėjo elgtis visai ne kaip artimiausias Rusijos sąjungininkas. Tuomet galima buvo pagalvoti, kad tai tik kažkoks Maskvos triukas siekiant turėti tarpininką dialoge su Kijevu ar paprasčiausios maištingu charakteriu pasižyminčio Batkos išdaigos. Tačiau kuo toliau, tuo labiau komplikavosi Baltarusijos santykiai su Rusija.

 Ukrainos televizinio humoro grandai – laida „Studija kvartal 95“ kuria puikų animacinių filmukų ciklą „Pasakų Rusia“, kurio vienas pagrindinių personažų yra Rusijos (Moskovijos) kunigaikštis Vladimiras, o tiksliau – Rusijos prezidentas V. Putinas. Ši analogija atėjo į galvą dėl to, kad pastaruoju metu Rusijoje ima formuotis jos vadovo kultas.

 Rusijos prezidentas V. Putinas aplankė tradicinį jaunimo forumą Seligere, kur daug kalbėjo įvairiomis temomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas Ukrainai, bet taip pat – gana netikėtai – iškilo Kazachstano klausimas.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė apie galimą Kazachstano pasitraukimą iš Eurazijos sąjungos, kurią, be šios šalies, sudaro Rusija ir Baltarusija. Žiniasklaida teigia, kad tokia prezidento pozicija yra atsakas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus dėl Kazachstano valstybingumo, rašoma newsru.com.

Pastaruoju metu Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos elgesys ir pareiškimai tiesiog stebina: ne tiek iš principo, kiek jo santykių su Rusija kontekste. Štai keli faktai. Pirma, tuo metu, kai Kremlius atkakliai kartojo, kad Ukrainoje įvyko nekonstitucinis perversmas ir laikinojo prezidento valdžia yra neteisėta, Baltarusijos vadovas susitiko su A. Turčinovu ir pareiškė: „Tai buvo labai naudingos derybos. Mes apsikeitėme nuomonėmis visais klausimais.

LRT radijas, LRT.lt Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas turėtų pasirašyti Eurazijos ekonominės sąjungos įkūrimo dokumentus. Pasirašymo ceremonija vyks Kazachstano sostinėje Astanoje.

Per kelis pastaruosius metus integracijos procesai Eurazijoje smarkiai paspartėjo. Pagrindinis jų lokomotyvas yra Rusija. Tai ji inicijavo Muitų sąjungą, už kurios matyti būsimos Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) kontūrai. Be to, ir pati EES gali tapti realybe jau 2015 metais. Visa tai galima priskirti prie didelių Maskvos laimėjimų. Tačiau integracijos procesai Eurazijos platybėse nėra vienareikšmiai.

Be pirmoje šio straipsnio dalyje analizuotų politinių veiksnių, yra dar daugybė socialinių ir ekonominių klausimų, kuriuos reikia atskirai aptarti, kad Kazachstano „stebuklas“ būtų įvertintas objektyviai. Netolygi regionų raida Iš esmės svarbiausias veiksnys, komplikuojantis Kazachstano sėkmę, yra vis gilėjantis atotrūkis tarp miesto ir kaimo vietovių, ypač vakarinėje dalyje.

 Kazachstane dingo 10 mlrd. dolerių, skirtų kovai su pasaulinės finansų krizės padariniais, pareiškė trečiadienį prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. „Prašyti pinigų iš nacionalinio fondo ir juos leisti lengva. Pinigų, kurie buvo skirti – 10 mlrd. dolerių – tai krizei, iki šiol niekas nematė, jie dingo, negrįžta“, – cituoja N. Nazarbajevą tinklalapis „tengrinews.

2012 m. Kazachstane investuota 20 mlrd. JAV dolerių, o to dar nėra pasiekusi nė viena pasaulio šalis, penktadienį pareiškė šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Nuo 1993 m. į šalies ekonomiką investuota daugiau nei 160 mlrd. JAV dolerių. N. Nazarbajevas teigė, kad strategija "Kazachstanas-2050" sieks įrašyti šalį į labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių trisdešimtuką. Anot prezidento, tai ambicingas tikslas, tačiau jo bus siekiama visomis išgalėmis.

Nuo Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos veido specialistai „nutrynė“ amžių, praneša newsru.com. Būdamas 58 metų įtemptai dirbantis prezidentas staiga pradėjo atrodyti 45-erių, dingo raukšlės nuo kaktos, pastebėjo Prahoje gyvenanti žurnalistė Galina Haumčik ir apie tai parašė savo „Facebook“ paskyroje. Šią „sensaciją“ iš karto pasičiupo Baltarusijos spauda.

Ekonominiai integraciniai procesai tampa vis svarbesni šalims, kurios siekia ekonominės ir politinės naudos, sprendžia saugumo klausimus. XX–XXI a. svarbiausi integraciniai procesai vyko ir vyksta sprendžiant saugumo ir ekonominės raidos problemas.

Nuolatinis seksas su nepilnametėmis ir neregėto masto korupcija – Nursultano Nazarbajevo kasdienybė. Apie tai papasakojo viską savo akimis matęs buvęs Kazachstano prezidento žentas, rašoma kompromat.ru. Tiesos monopolis Rachatas Alijevas Kazachstaną atsisako vadinto demokratine valstybe. Pasak jo, šalyje viskas vyksta ne pagal demokratinius principus. Prezidentas N. Nazarbejavas yra įtvirtinęs savo tiesos monopolį.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pareiškė, kad valstybėje pradedama politinė pertvarka ir naujas vystymosi etapas. „Mes įžengėme į demokratinio vystymosi kelią. Tad į naują etapą įžengėme kartu su atnaujintu parlamentu“, - kreipdamasis į ką tik prisiekusius deputatus sakė N. Nazarbajevas. Apie tai praneša vyriausybinė naujienų agentūra „Kazinform“. „Trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį mes pradedame politikos modernizavimu.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškė pirmadienį, jog Kazachstano parlamento rinkimai „neatitiko svarbiausių demokratinių principų“, praneša „RIA Novosti“. „Nepaisant vyriausybės pareikšto noro sustiprinti Kazachstano demokratinį procesą ir rinkimus surengti laikantis tarptautinių normų, vakar (sekmadienį) vykę parlamento rinkimai vis dar neatitiko esminių demokratinių rinkimų principų“, – savo internetiniame tinklalapyje skelbė ESBO.

Pirmalaikiai Kazachstano parlamento rinkimai, surengti sekmadienį, praėjus mėnesiui po to, kai buvo nuslopintos metus trukusios darbininkų protesto akcijos, baigėsi valdančiosios prezidento Nursultano Nazarbaejvo partijos „Nur Otan“ („Šviesioji Tėvynė“) pergale – ji surinko daugiau kaip 80 procentų balsų.

Kazachstanas, didžiulė ir turtinga posovietinė valstybė, tarsi skirianti Europą ir Aziją, vėl šurmuliuoja. Tiesa, neramumų apimti tik kai kurie kalnakasybos ir naftos turtingi rajonai, esantys netoli Kaspijos jūros, šalies pietvakariuose. Įdomu tai, kad neramumai prasidėjo kaip tik tomis dienomis, kai Kazachstanas pažymėjo nepriklausomybės paskelbimo 20-metį.Geopolitika neseniai rašė (http://www.geopolitika.

Kazachstanas – didžiausio ploto ir ekonomiškai stipriausia valstybė Centrinėje Azijoje (CA). Dėl energetinių resursų gausos ir sumanios vidaus bei užsienio politikos Kazachstano Respublika tapo regiono lydere ir svarbiausia CA šalimi. Kazachstanas, kaip ir Lietuva buvęs SSRS sudėtyje, 1991 m. gruodžio 16 d. paskelbė nepriklausomybę, tad šiais metais sukanka dvidešimt metų, kai ši valstybė yra nepriklausoma ir savarankiška.

Prieš kurį laiką Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodęs V. Putino programinis straipsnis „Naujas integracijos projektas Eurazijai – ateitis, kuri gimsta šiandien“ iš karto sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Iš esmės svarbiausias komentaras buvo tas, kad dabartinis Rusijos premjeras (artimiausiu metu turintis tapti prezidentu) ruošiasi atkurti Sovietų Sąjungą, nors jis pabrėžtinai pasakė: „Pirmiausia, nekalbama apie tai, kad vienu ar kitu pavidalu būtų atkurta SSRS.

Kazachstano centrinės rinkimų komisijos duomenimis, šalies prezidento rinkimuose vėl nugalėjo Nursultanas Nazarbajevas. Už jį, kaip pranešama, balsavo 95,5 proc. rinkėjų. Valstybės vadovo poste N.Nazarbajevas nuo 1991 metų, o 2007-aisiais jam buvo suteikta teisė į prezidento postą balotiruotis tiek kartų, kiek norės.