n. mačiulis

Ekonomistams, verslininkams ir tarptautinėms institucijoms vieningai sutariant, kad Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas yra per didelis, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo šią problemą spręsti drastiškai – naikinti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Verslo atstovai taip pat laikosi nuomonės, kad darbo jėgos apmokestinimą reikia mažinti. Tuo metu šios idėjos oponentai teigia,kad tai yra utopinė idėja. GPM Lietuvoje yra 15 proc.

Galbūt įspėjimai apie tai, kad po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, ir turi įtakos lietuvių ateities planams, bet ekonominiuose jų lūkesčiuose tai kol kas neatsispindi. Per metus nuo konflikto Ukrainoje pradžios Lietuvos vartotojų, pramonės, statybos ir prekių bei paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai beveik nepasikeitė.

Žinių radijas Finansų ministras Rimantas Šadžius Žinių radijo laidoje „Pozicija“ optimistiškai teigė, kad smunkančios Rusijos ekonomikos ir šios šalies sankcijų blogiausias pasekmes Lietuva jau esą išgyveno.  „Mano bendras įspūdis, susidarantis iš to, ką girdžiu iš ekspertų, toks, kad pagrindinę problemų naštą, pagrindinį smūgį Lietuvos ekonomika jau gavo. Didžiausia to smūgio jėga jau atėjo. Galime konstatuoti, kad Lietuvos ekonomika daugeliu atvejų efektyviai atlaikė šitą smūgį.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jau kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) gali paskelbti apie pradedamą kiekybinio skatinimo programą, tačiau net ir „iš oro“ sukurti pinigai euro zonoje stebuklo nepadarys, sako LRT.lt kalbinti ekonomistai. Kol kas neaišku, kokių tiksliai ekonomikos skatinimo priemonių bus imtasi, bet keli Centrinio banko valdančiosios tarybos nariai viešai jau yra sakę, kad valstybių obligacijų supirkimas šiuo metu tampa efektyviausiu instrumentu.

 Lietuva – saugesnė, stipresnė ir nuveikusi daug svarbių darbų. Taip į 2014 metus vertina premjeras Algirdas Butkevičius. Anot ministro pirmininko, pažvelgę į iškalbingus skaičius ir faktus, galime tvirtinti, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, šie metai mums visiems ir Lietuvos ekonomikai buvo gana sėkmingi.

Nuo 2002 iki 2010 metų statistinio Lietuvos jaunuolio atlyginimas, atsižvelgus į infliaciją, padidėjo 590 litų. Jaunimas prieš 4 metus taip pat uždirbdavo daugiau už savo tėvus prieš 12 metų. 2002 metais į ketvirtą dešimtį įkopęs darbuotojas vidutiniškai gaudavo 1279 litus, o 2010 metais jo vaikas galėjo uždirbti maždaug 600 litų daugiau.

Lietuviškas paradoksas: šalyje registruota 151 tūkst. valstybės išlaikomų bedarbių, o premjeras Algirdas Butkevičius prakalbo, kad mažėjant gyventojų ir trūkstant darbo jėgos, reikėtų liberalizuoti užsieniečių įdarbinimą. Profesinės sąjungos tvirtina, jog ir Lietuvoje atsirastų dirbančiųjų, bet maži atlyginimai motyvuoja gyventi iš pašalpų. Pavyzdžiui, iš kone 7000 šiais metais Panevėžio darbo biržoje registruotų laisvų darbo vietų daugiau nei 60 proc.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pirmadienį viešėdamas Singapūre pranešė, kad šiemet kapitalo nutekėjimas iš šalies gali pasiekti 130 mlrd. JAV dolerių. Tiek pat Rusija neteko kriziniais 2008 metais. Rusijos centrinio banko duomenimis, pernai iš Rusijos nutekėjo 62,7 mlrd. dolerių. Todėl, jei A. Siluanovo prognozė pasitvirtintų, kapitalo srovė šiemet taptų dvigubai stipresnė.

Ramūnas Grumbinas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Tik iš dalies emigrantai yra prarasti Lietuvos gyventojai, nes būtent dėl jų auga šalies vidaus paklausa, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, emigrantų perlaidos į Lietuvą yra rekordinės, ir jos tik didėja, taigi išvykusieji rūpinasi savo artimaisiais ir nėra praradę ryšio su Lietuva. Be to, tikėtina, kad greitu metu jie sugrįš į tėvynę, prognozuoja ekonomistas.

Jau šiomis dienomis parlamento komitetuose prasidedančios diskusijos dėl kitų metų šalies biudžeto, o vėliau – ir debatai didžiojoje posėdžių salėje bus karšti. Visų pirma, kaip prognozuoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, – dėl to, kokio dydžio PVM – 9 ar 21 proc. – mokėsime už centralizuotai tiekiamą šilumą. Mat valdantiesiems dovanėlę, kuri gali virsti 200 mln.

Valdžia kone strimagalviais – po keliolika ar dar daugiau per vieną Seimo posėdį – priiminėja su euro įvedimu susijusių įstatymų pakeitimus. Viskas apvalinama iki gražiai atrodančių skaičių. Ko gero, suapvalinti, kad „gražiai atrodytų“, buvo nuspręsta ir minimalią mėnesinį algą – nuo 1000 iki 1035 litų arba 300 eurų. Tiesa, ne nuo kitų metų sausio (2015-aisis planuojamas dar vienas pakėlimas – juk vyks savivadybių rinkimai), o nuo šių metų spalio. Pasak naujienų portalo balsas.

Butų kainų augimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo spartesnis nei tikėtasi ir viršijo atlyginimų augimą. Kainų burbulo „Swedbank“ ekonomistai kol kas neįžvelgia, tačiau mano, kad tolesnis toks spartus kainų augimas būtų netvarus. Didėjantys atlyginimai, žemos palūkanos ir aukštas nuomos pajamingumas didina būsto įsigijimo alternatyvos patrauklumą, tačiau neracionalių lūkesčių visgi reikėtų atsikratyti.

Sunkus Sizifo darbas ridenti akmenį į kalną visą amžinybę. Iki šiol jis tą akmenį Hade ridena. Panašiai kaip Lietuva vis tempiasi savąją problemą – struktūrinį nedarbą. Tik Lietuvai, priešingai nei Sizifui, laikui bėgant akmuo tampa vis sunkesnis.   Vis dar gerėjant šalies ekonominiams rodikliams, atrodytų, daugiau žmonių turėtų susirasti darbą. Tačiau ekonomistai vis dažniau prabyla apie tai lemiančią problemą, kuri tik aštrėja, – apie struktūrinį nedarbą.

Politikai, verslo asociacijų ir savivaldos atstovai pirmadienį pasirašė Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą, kuris turėtų padėti užtikrinti sąžiningą kainų skaičiavimą keičiantis valiutoms. Kiek šis gražus gestas išties veiksmingas? „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad Memorandumas kainų augimo niekaip nepaveiks – jos augs kaip ir iki šiol, dėl tų pačių ekonominių veiksnių, o ne dėl euro.

Atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pernai dar labiau atitrūko nuo Estijos. Tačiau šis rodiklis daugumai gyventojų neatrodo svarbus ir įdomus. Matuojant pragyvenimo kokybę, įdomiau palyginti faktines individualaus vartojimo išlaidas. Pagal šį rodiklį Lietuva ES kontekste atrodo dar geriau – ji jau lenkia ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir kai kurias euro zonos senbuves.

Europos Komisijai teigiamai įvertinus Lietuvos pažangą, iki pilnos narystės euro zonoje liko tik keli formalumai – jau po pusmečio Lietuvoje atsiskaitinėsime ta pačia valiuta kaip ir dar 18 ES valstybių.

Praėjusią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) finansų rinkų nenustebino – bazinės palūkanos liko nepakeistos, nepasiūlyta ir jokių naujų pinigų politikos instrumentų. Tačiau nepaisant gausėjančių euro zonos ekonomikos atsigavimo ženklų, tikėtina, kad jau birželio 5 dieną ECB sumažins bazines palūkanas arba imsis kitų ekonomiką skatinančių priemonių.

,,Neapibrėžtumas ir rizika pasaulyje padidėjo, nors nėra labai didelė, – pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis teigė, kad Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos išlieka didelė, tačiau jei ES didesnių sankcijų netaikys, ypač didelio poveikio mūsų šalies ekonomikai įvykiai Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomos sankcijos neturės.

Praėjusiais metais baigėsi maždaug penkerius metus trukusi stagnacija būsto rinkoje – sandorių skaičius sparčiai augo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Didesnį aktyvumą iš dalies lėmė gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl šeimos pajamų bei mažesnis nerimas dėl ekonominės aplinkos. Tačiau didžiausios įtakos gyventojų sprendimui įsigyti būstą greičiausiai turėjo padidėjęs būsto įperkamumas bei išaugęs nuomos pajamingumas.

Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė Vienoje pasaulio vietoje suplazdėję drugelio sparnai gali sukelti taifūną kitoje – tokia yra Drugio efekto teorija. Mosavimas ginklais pusiasalyje gali neturėti rimto atsako visame žemyne – tokia yra rusiško automato teorija. Pasibaigus kruvinosioms Kijevo naktims, atrodė, kad Ukrainai beliko atsiriboti nuo Rusijos paskolų, sulaukti Europos pagalbos ir iš visų jėgų stengtis išlaikyti ekonominį bei politinį šalies stabilumą.

Giedrė Sankauskaitė Jeigu garo mašinos išradimas žmones privertė vis mažiau naudoti raumenis, tai jau prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi visuotinė kompiuterizacija skatina žmones vis mažiau naudoti smegenis, t.y. samprotauti. Apie kompiuterizacijos poveikį žmonėms ir darbo rinkai Vadovų konferencijoje EBIT 2014 penktadienį kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ukrainos grivina sparčiai silpnėja ir balansuoja ties 5 metų žemuma JAV dolerio atžvilgiu. Investuotojai baiminasi, kad šalis greitu metu nebevykdys savo finansinių įsipareigojimų ir bankrutuos. Jų nenuramina net prezidento Viktoro Janukovyčiaus išsiderėta 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų) pagalba iš Rusijos. Krizė Ukrainos ekonomikoje trunka mažiausiai 3 metus, o jos priežastys prasidėjo dar seniau.

 Premjerui nurodžius, kad visam alkoholiui penktadaliu bus padidintas akcizas, taip siekiant surinkti pinigų pensijų kompensavimui, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad toks žingsnis vargiai pasiteisins. „Tuo pačiu metu negalime tikėtis ir mažesnio alkoholio vartojimo, ir didesnių mokesčių biudžete iš akcizų.

Lietuvoje pernai viešėjęs Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius Robertas J. Shilleris gruodį vykusioje konferencijoje sakė, kad ekonominiai burbulai formuojasi kaip socialinė epidemija, todėl turėtų būti vertinami ne tik finansiniu, bet ir psichologiniu, sociologiniu, antropologiniu ir kitais požiūriais.

 Pastaraisiais metais išorinės rizikos buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonomiką veikiančių veiksnių. Tačiau pastaruoju metu ši tendencija menksta. „Tikimybė, kad pasaulio Europos ir Lietuvos augimas bus mažesnis nei prognozuojama yra mažiausia per kelerius metus ir siekia vos 15 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Mastrichto kriterijus vertinimo dėl narystės euro zonoje metu Lietuva atitiks – infliacija nesieks nei 1 proc., tačiau tokia situacija ilgai nesilaikys, prognozuoja „Swedbank“. „Vis dėlto tokia situacija truks mažiau nei metus ir jau 2015-ais metais nebeatitiksime Mastriuchto kriterijaus dėl kainų stabilumo, todėl kalbos apie poreikį atidėti sprendimą prisijungti prie bendros Senojo žemyno valiutos – beprasmės“, – antradienį Lietuvos ekonomikos apžvalgoje kalbėjo banko vyriausiasis ekonomi...

 Augančiame pasaulyje, teigiamas BVP kreivės augimas neapleis ir Lietuvos – „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc. Vis dėlto N. Mačiulis pastebi, kad nors Lietuvos augimas liks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), anskčiau prognozuoto 4,3 proc. kilimo pasiekti nepavyks. „Smukęs naftos ir trąšų sektorių augimas, bei eksporto letėjimas apkarpė ekonomikos augimo prognozes“, – teigė ekonomistas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viešai išreiškė pritarimą Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko mintims, kad svarstymai, ar mums reikia euro, tik juokina pasaulį, nes dėl jo įvedimo Lietuva apsisprendė dar tada, kai stojo į Europos Sąjungą. Socialiniame tinkle „Facebook“ N. Mačiulis, kuris čia turi nemažą ratą gerbėjų, papildė V. Vasiliausko teiginius ir sulaukė šimtų žmonių palaikymo (kalba neredaguota – balsas.

Edgaras Savickas, LRT.lt Politikams, nesugebantiems visuomenei paaiškinti, kaip jie ketina įgyvendinti savo rinkiminius pažadus, suteikti per daug įtakos pavojinga. Ekonomikos ekspertų teigimu, yra protingesnių būdų, kaip priimti tokius svarbius sprendimus, kaip minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) nustatymas.

 Visoje Europoje bankai nemoka didelių palūkanų – Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, 2013 metų spalio mėnesį vidutinės namų ūkio indėlių iki vienerių metų vidutinės palūkanos eurozonos šalyse siekė 1,83 proc. Tuo tarpu „Swedbank“ už pusės metų indėlius moka 0 proc. palūkanas, „Seb“ – 0,05 proc. Bankai Lietuvoje už indėlius moka bene mažiausias palūkanas Europoje dėl to, kad čia yra vienos didžiausių indėlių draudimo įmokos Bendrijoje, siekiančios 0,45 proc.

Nebuvo galimybių, kad JAV Kongresas nesusitartų dėl vyriausybės skolinimosi įgaliojimų pratęsimo, taip pat galima prognozuoti, jog kitų metų pradžioje JAV politikai  susitars ir dėl tolesnio skolos lubų padidinimo, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Tokio įvykio (nesutarimo – BNS) tikimybė yra artima nuliui, nes akivaizdu, kad nesusitarimas būtų labai dramatiškas scenarijus visam pasauliui.

Konferencijoje vadovams „Tikslo link. Verslo procesų vadyba: patirtys ir sėkmės veiksniai“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis apžvelgė Lietuvos makroekonominės aplinkos pokyčius, euro įvedimo perspektyvas. Anot ekonomisto, vienas svarbiausių veiksnių Lietuvai – pašonėje esanti euro zona. „Šiuo metu matome gerėjimo tendencijas ir euro zonos krizės blogiausi laikai jau praeityje.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas.

Liepos mėnesį vartotojų kainos Lietuvoje sumažėjo net 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija nukrito iki 2,2 proc. bei išlieka žemiau Mastrichto kriterijaus. Infliacijos mažėjimo tendencija tęsis iki šių metų pabaigos, o tikimybė, kad 2014 m. pavasarį Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus, yra labai didelė.

Ką slepia smulkiųjų paskolų teikėjai, patikliam klientui nerdami ant kaklo vis stipriau veržiančią skolų kilpą? Jaunimas skolinasi spontaniškai Daugiau negu trečdalis visų į greitųjų kreditų liūną įklimpusių žmonių – jaunimas iki 25 metų. Mažuosius kreditus šių metų pirmąjį ketvirtį buvo paėmę daugiau negu 70 tūkst. tokio amžiaus vartotojų.

Daiva SAVICKIENĖ Mažėjantis gyventojų skaičius – iššūkis tiek valdžiai, tiek verslui, juolab kad neabejojama: kuo toliau, tuo sparčiau mūsų mažės. Prastėjanti demografinė padėtis nieko gero nežada. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių nebeturėsime ir pustrečio milijono gyventojų. Neišvengiamai tai atsilieps ir mūsų miesto finansams bei ekonomikai. Statistika: turėtų džiuginti, bet nedžiugina Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc.

 430 mln. litų – pusę šios sumos sutaupytų verslas, o kita dalis atitektų valstybei. Anot N. Mačiulio, dėl valiutos keitimo išlaidų sumažėjimo, būtų galima sulaukti mažesnės skolinimosi kainos bei mažesnių išlaidų skolos aptarnavimui. Dar daugiau, „Swedbank“ analitiko teigimu, didžiausia euro nauda Lietuvai – išaugęs tiesioginių užsienio investicijų srautas, kurio iš anksto apskaičiuoti neįmanoma.

 „Swedbank“ sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau Lietuvos prognozės nesikeičia – 2013 ir 2014 metais šalies ekonomika augs po 4 proc., o Lietuva išliks sparčiausiai augančiųjų tarpe. Metinė infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje pastaroji paspartės, todėl euro įsivedimo tikimybė, anot „Swedbank“ analitikų, - ne didesnė nei 50 procentų.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad gyventojų nuogąstavimai, jog įvedus eurą Lietuvoje kils kainos, mažės gyventojų perkamoji galia, o iš mūsų vargano biudžeto teks atseikėti nemenką dalį į bendrą katilą, ir dėl to kai kam Lietuvoje sumažės finansavimas, yra nepagrįstas, o neigiama gyventojų nuomonė rodo , kad mes turime nepakankamai informacijos apie prisijungimo prie euro zonos privalumus ir trūkumus.

Lietuvoje masiškai pradėjus įgyvendinti renovacijos projektus padidėtų aukštesnės kokybės butų pasiūla, o tai turėtų įtakos ir butų kainai, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Be to, jis pastebi, kad šiandien labiau verta pirkti būstą nei jį nuomoti. „Jei per metus sugebėtume renovuoti daugiau nei 1000 daugiabučių, kaip planuoja vyriausybė, tai itin padidintų aukštesnės kokybės butų pasiūlą.

Ekonomistai prognozuoja, kad blogiausia jau buvo. Pasak jų, nors verslas dar kapanosis, tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiausiai visoje Europoje. Todėl dirbantieji gali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo. Blogiausia – praeityje Kaip teigė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, verslas šalyje jau išlipo iš duobės ir netgi perkopė prieš krizę buvusį lygį. Tačiau yra nemažai pavojaus ženklų, tad negalima kalbėti apie ekonomikos šuolį į viršų.

Pernai augo visi Lietuvos ūkio sektoriai, išskyrus statybų, o didžiausią šuolį padarė žemės ūkis, euro zonos skolų krizė turėjo įtakos verslo sektoriaus lūkesčiams, ir materialinių investicijų augimas buvo vangus. ,,Sukauptos įmonių finansinės lėšos, žemos palūkanų normos ir kitos sąlygos rodo, kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka. Tačiau šiemet investicijos atsigaus, o jų augimas sieks 10 proc.

Ekonomikos ekspertai apie gruodžio viduryje prisaikdintos 16-osios vyriausybės programą ir 2013-ųjų valstybės biudžetą: ką šie metai atneš Lietuvos žmonėms?

Rugpjūtį fiksuotas rekordinis butų pardavimas visoje Lietuvoje gerai atspindi lietuvių būdą – didžioji dalis nori nuosavo, o ne nuomojamo būsto. Nuoma – tik tarpinė stotelė Septynerius metus Vilniuje gyvenanti Miglė pasakojo, kad nuo atvykimo gyventi į sostinę jai teko pakeisti keturis butus. Visus juos mergina nuomojosi, bet sprendimą persikelti iš vienos vietos į kitą visada priėmusi pati, neverčiama nuomotojų.

Rinkimų kampanijų metu iš politikų lūpų pasigirsta įvairių pažadų, neretai prasilenkiančių su sveiku protu ir realybe. Šie rinkimai – ne išimtis. Balsas.lt bandė išsiaiškinti, kurie į Seimą kandidatuojančių partijų pažadai labiau primena fantastinio filmo scenarijų, o ne rimtai nusiteikusių dirbti visuomenės labui politinių jėgų planus. Į šį Balsas.lt klausimą pabandė atsakyti politologai Giedrius Kiaulakis ir Algis Krupavičius bei žinomi ekonomistai – Aušra Maldeikienė ir Nerijus Mačiulis.

Seniai niekam ne paslaptis, kad dirbdamas Norvegijoje ar Jungtinėje Karalystėje statybininku neretai gausi daugiau nei Lietuvoje užimdamas kur kas aukštesnes pareigas. „Hay Group“ atliktas tyrimas rodo, kad darbuotojų atlyginimai lietuviško kapitalo kompanijose yra apie penktadaliu mažesni (20 proc.) nei tarptautinėse Lietuvoje veikiančiose bendrovėse. Atotrūkis tarp Lietuvoje ir užsienyje dirbančių specialistų atlyginimų dar didesnis.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos tapo prastesnės nei buvo pavasarį, tačiau Lietuvai skolų krizės poveikis išliks nedidelis, skelbia „Swedbank“. Euro zonos padėtį blogina įvykę rinkimai Graikijoje, Prancūzijoje ir Vokietijos nesutarimai dėl taupymo priemonių, Ispanijos bankų krizė ir daug brangesnė nafta. Lietuvos padėtis geresnė tik dėl jos pagrindinių prekybos partnerių, kuriems pavyks išvengti recesijos. Tai lems ir Lietuvos ūkio augimą.