mokytojai

Kitąmet svarstoma algas mokytojams kelti du kartus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.   „(...) svarstomas variantas, kad kitais metais mokytojams reikėtų kelti atlyginimą du kartus – tiek nuo sausio pirmosios, tiek nuo rugsėjo pirmosios“, – pirmadienį po Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos diskusijos kalbėjo G. Jakštas. Anot jo, šiuo metu esantis sutarimas, kad algos mokytojams kiltų 130 proc.

Rugsėjis jau ant nosies, o Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose, kaip ir daugumoje Lietuvos mokyklų, trūksta mokytojų – net 23 įvairių dalykų pedagogų, įskaitant psichologus ir darželio auklėtojus.

Mokytojams nuo rugsėjo darbą pradedant pagal atnaujintas ugdymo programas pasirengimui bus papildomai skirti 7 mln. eurų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Skiriame ir lėšas, suprasdami, kad mokytojams bus šiek tiek daugiau darbo pasirengimui, nuo rugsėjo bus skiriama papildomi 20 proc. pasirengimo laiko, skiriamos lėšos tam. Tai bus daugiau nei 7 mln.

Prezidentūroje kandidatas į naujus švietimo, mokslo ir sporto ministrus – Gintautas Jakštas. Gitanas Nausėda davė G. Jakštui namų darbų ir pakvietė pokalbius pratęsti po savaitės. Tačiau jau dabar aišku, kad G. Jakštui tektų sėsti ant ypač karštos kėdės. Reikėtų tęsti ne tik krūvą prieštaringai vertinamų reformų, bet ir derėtis su mokytojų profsąjungomis, kurių dalis dėl per mažų atlyginimų jau kalba apie streiką.

Beveik 700 pedagogų ketinama nemokamai suteikti papildomų kompetencijų, rusų kalbos mokytojams teikiama pirmumo teisė, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta tiksliųjų specialybių mokytojų. Ir ne tik jų – pedagogų bazei senstant, o jaunimui vengiant rinktis pedagogines studijas, mokytojų stygius gali netrukus būti tiesiog katastrofiškas, rašo naujienų portalas „Rinkos aikštė“. Ne tik mokyklos, bet ir savivaldybės kovoja viena su kita, bandydamos persivilioti specialistus pas save. Bėda – patys pedagogai nemano, kad sukurtos motyvacijos programos veikia.

Ugdymo mokslai aukštosiose mokyklose pritraukia daugiau motyvuotų, geriau pasirengusių būsimų mokytojų, rodo ankstesnių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys. Tačiau Lietuvos mokyklos, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, susiduria su sunkumais ieškant mokytojų, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Mokytojai yra laisvi rinktis, ar analizuoti rusų autorių kūrinius, ar ne, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė, komentuodama kritikos sulaukusį rekomenduojamų kūrinių sąrašą. „Noriu pabrėžti, kad tai yra rekomenduojami autoriai. Mokytojas gali nesirinkti ir apskritai neanalizuoti rusų autorių, čia yra laisvas mokytojų pasirinkimas. Apskritai toje programoje rusų autoriai sudaro vos 5 proc. ir nė vienas iš jų nėra privalomas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susirūpino rusų kalbos mokytojų likimu: gresiant nedarbui jiems siūlo įgyti papildomą kvalifikaciją – mokyti vokiečių, prancūzų ar kitos Europos Sąjungos kalbos. Nors rusų kalba tarp moksleivių dar išlieka populiariausia antroji užsienio kalba, ministerija tvirtina, kad greitai laukia jos eros pabaiga. Tiesa, ar mokytojai bus pajėgūs ir dirbti, ir mokytis naujų kalbų – lieka neaišku, mat nemažai jų yra vyresnio amžiaus.

Lietuvos švietimo sistema nuolat sulaukia nemažai kritikos. Mokytojai neretai kaltinami tuo, kad mokinių pasiekimų rezultatai prastėja. Tačiau patys pedagogai tikina, kad kalta sistema, per dideli krūviai, per mažos algos, taip pat visuomenėje vyraujantis požiūris į mokymąsi ir mokymą. Esą mokiniai mokosi ne dėl savęs, bet dėl pažymių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 24,6 tūkst. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, taip pat 13,8 tūkst. vidurinio ugdymo mokytojų.

Rusų kalbos mokytojai kviečiami įgyti antrą kvalifikaciją, Lietuvai siekiant nuo dominuojančio rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo pereiti prie Europos Sąjungos (ES) kalbų.

Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo.

Šiaurietiško ugdymo ekspertai visos Lietuvos pradinių klasių mokytojus kviečia registruotis į edukacinį seminarą „Fenomenų tyrinėjimais grįstas ugdymas: kaip taikyti mokykloje?“ ir dalyvauti ketvirtą kartą organizuojamoje mokinių konferencijoje Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Smalsūs, dėmesingi ir įsitraukę į pamoką mokiniai yra kiekvieno mokytojo svajonė.

Seimui siūloma nesvarstyti idėjos leisti traukiniais pigiau važiuoti tik vienos profesijos atstovams – mokytojams ir kitiems pedagogams.  Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nusprendė, kad traukinio bilieto su 10 proc. nuolaida įteisinimas vienos profesijos atstovams prieštarautų Konstitucijai.

1290 – tiek pedagogų Užimtumo tarnyboje ieško darbo. Nepaisant to, mokytojų stygius mokyklose pasiekė kritinį tašką. Dalyje šalies regionų jau skambinama pavojaus varpais, nes bijoma, kad po kelerių metų nebebus kam mokyti vaikus matematikos, chemijos, fizikos, biologijos, informacinių technologijų.

Lietuvoje daugėja „naminukų“. Ir tai ne kokios mistinės būtybės. Taip yra vadinami vaikai, kuriuos tėvai užuot vedę į mokyklą nusprendė mokyti patys, savo šeimose. „Naminukų“ tėvai sako, kad mokantis namie gerėja vaikų pasiekimai, psichologinė būklė, mat jie gauna daugiau dėmesio nei mokykloje. Visgi pedagogai atkerta, kad mama ar tėtis mokytojo atstoti negali, o ir bendravimas su kitais vaikais naudingas.

Naujausi Lietuvos mokyklų ir universitetų reitingai išryškina įsisenėjusias švietimo žaizdas, kurios, panašu, tik gilėja. Silpniausia vieta išlieka tikslieji mokslai – laikyti valstybinius chemijos ir fizikos egzaminus renkasi mažuma, o matematikos ir trečdalis pasirinkusiųjų neišlaiko. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikina, kad moksleiviams trūksta motyvacijos, mokytojams – kompetencijos, o galiausiai – didžiulis trūkumas ir tiksliųjų dalykų mokytojų.

Lietuvoje masiškai trūksta mokytojų. Mokytojų paieškos vyksta darbo portaluose, socialiniuose tinkluose ir per asmenines pažintis. Kad mokiniai klasėse nesėdėtų vieni, mokytojai priversti vieni kitus pavaduoti, dirbti viršvalandžius ir atidėlioti išėjimą į pensiją. Ministerijos valdininkai tragedijos dar nemato ir toliau žada palaipsniui didinti atlyginimus, o kai kurių pedagogikos specialybių studentams žada padidinti stipendijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) prašo bendrovės „LTG Link“ nenaikinti nuolaidų mokytojų kelionėms traukiniais, šiai suplanavus įvesti minėtus pokyčius nuo kitos savaitės. ŠMSM penktadienį pranešė, kad ją „nustebino žinia“ nuo gruodžio 7-osios atsisakyti iki šiol taikytos 5 proc. nuolaidos pedagogams. Anot ministerijos, „LTG Link“ informavo, kad minėta nuolaida nebuvo labai populiari. „Ministerijos manymu, nėra kliūčių mokytojams tęsti nuolaidos taikymą.

Kauno darželinukai mokytojams šiandien dėkojo 1000 ačiū. Ir jį tarė ne tik žodžiu, bet įamžino ir piešiniuose. Taip tarptautinės mokytojų dienos proga Kaune gimė rekordinė ilgiausia rankraštinė lankstytinė knyga. Mažieji atviravo, kad patys dažnai dėkoja, ir pasakojo kam ir už ką. Kauno lopšelio–darželio „Rasytė“ mažieji atvirauja, kam ir už ką kasdieną dėkoja.

Testai nėra visagaliai, o baimė, kad mokytojai ir mokyklos beviltiškai atsilieka nuo sparčiai besikeičiančio pasaulio neturi pagrindo – tuo įsitikinęs garsus danų švietimo konsultantas Casperas Rongstedas.

Minint Tarptautinę mokytojų dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, trečiadienį bus apdovanoti Metų mokytojai, įteikta Meilės Lukšienės ir Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijos.

Praėjusiais metais ugdymo įstaigų darbuotojams galimybę keliauti po miestą nemokamai darbo dienomis dovanojęs Vilnius šiemet tęsia šią iniciatyvą ir ją papildo – nuo spalio keliauti sostinės viešuoju transportu bus galima ir savaitgaliais bei švenčių dienomis. Taip pat spalio 3–9 d. pedagogų lauks išskirtiniai Mokytojų dienos šventiniai pasiūlymai.

„Mokslininkai ir dėstytojai mūsų valstybei nereikalingi?“ – su tokiais šūkiais prie Švietimo mokslo ir sporto ministerijos piketavo aukštųjų mokyklų darbuotojai. Akademikai piktinasi – viskas taip brangsta, kad už menkus atlyginimus išgyventi tampa nebeįmanoma. Tenka griebtis papildomo darbo. Dėstytojai ir mokslininkai reikalauja nedelsiant jų atlyginimus kelti mažiausiai trečdaliu. Ministrė sutinka: algas reikia didinti, tačiau naujų sprendimų teks palaukti.

Šiandien prasideda gėlių pirkimo bumas – moksleiviai ruošiasi rugsėjo 1-ajai. Gėlių pardavėjai papasakojo, kokios gėlės populiariausios, kiek jos kainuoja ir nuo priklauso jų kaina. Pašnekovų teigimu, gėlių kaina priklauso nuo stiebo ilgio, žiedo dydžio, veislės ar spalvos retumo, taip pat ir augintojų – pirkti lietuviškas gėles esą visada pigiau. Vis dėlto kylant transporto kainoms, pandemijai sumažinus augintojų skaičių, gėlės per metus pabrango.

Jau vos už poros dienų, rugsėjo 1-ąją, į mokyklas sugužės 332 tūkstančiai mokinių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi, kad šiemet didesnį dėmesį skirs ugdymo kokybei, nebeliks jungtinių klasių, tačiau mokytojų profsąjungos perspėja, kad dalis vaikų mokslo metus pradės perpildytose klasėse. Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su karjerą mokyklose pradedančiais mokytojais iš visos Lietuvos. Jau trečią kartą šalies vadovas į tradicinį pikniką pakvietė pirmus mokslo metus pradėsiančius Lietuvos mokytojus siekdamas juos motyvuoti ir pabrėždamas mokytojo profesijos garbingumą.

Siekdamas į švietimo įstaigas pritraukti naujų mokytojų ir skatindamas grįžti dėl finansinių aplinkybių iš mokyklų pasitraukusius pedagogus, Vilnius apsisprendė dėl naujų motyvacinių priemonių sostinės pedagogams. Naujai į laisvas mokytojų pareigybes priimti mokytojai, kurie per pastaruosius 12 mėn.

Mokyklos jau ne vienerius metus trūkstamų pedagogų paieškas pradeda iš anksto – kai kurių reikalingų disciplinų specialistų ieškoma nuolat. Artėjant rugsėjui, tik dar labiau aktyvėja jų darbo paklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai. Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale – apie 800 laisvų darbo vietų mokytojams.

Vilniaus savivaldybės taryba spręs, ar įvesti motyvacines išmokas iš kitų savivaldybių persikėlusiems ar po pertraukos sostinėje į darbą grįžtantiems mokytojams. Numatytas 300 eurų mėnesines išmokas neatskaičius mokesčių po svarstymų savivaldybės komitetuose siūloma mokėti bent metus vietoje anksčiau svarstytų keturių mėnesių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena apie nuo šių studijų metų pedagogikos baigiamųjų kursų ir profesinių studijų studentams siūlomą galimybę sudaryti išankstinę sutartį su savivaldybe ar mokykla dėl įsidarbinimo mokytoju. Sutartis pasirašiusiems būsimiems pedagogams valstybė kas mėnesį skirs daugiau kaip 500 eurų tikslines stipendijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinė problema, kuri tuoj taps ir nacionaline katastrofa. Pedagogai taip vadina mokytojų trūkumą mokyklose. Kai kuriais skaičiavimais, visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 4000 mokytojų. O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį svarstys motyvacinę priemonę naujai dirbti pradedantiems pedagogams – finansinę kasmėnesinę 300 eurų paramą. Ją mokytojams planuojama mokėti nuo rugsėjo iki kalendorinių metų pabaigos. Šia priemone savivaldybė nori į švietimo įstaigas pritraukti naujus talentus ir skatinti grįžti iš mokyklų dėl mažų atlyginimų pasitraukusius pedagogus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) svarstymui siūlo naują mokytojų karjeros modelį: darbo užmokestis būtų siejamas su kompetencijų augimu, o jas tikrintis reikėtų kas penkeri metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad tai kol kas – tik konsultacijos, naujas modelis galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2024 metais, ji taip pat žada, kad su nauja tvarka mokytojams negalės mažėti darbo užmokestis nei blogėti darbo sąlygos.

Internete paplito įrašas, kuriame mokytojai ragina tėvus atkreipti dėmesį į žaislus, su kuriais žaidžia jų vaikai. Pasak jų, vienas pamėgtas žaislas gali neigiamai paveikti mažamečius ir sukelti jiems blogas emocijas.  Šiuo įrašu savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo ir mokytoja Veronika Naumovaitė. Įraše rašoma, kad šiuo metu darželyje vaikai kalba apie žaislą, vadinamą Huggy Wuggy, Killy Willy ir kitus panašius žaislus.

Opozicinė Darbo partijos frakcija siūlo mokytojams apmokėti kelionės į darbą viešuoju transportu išlaidas. „Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako, kad mokytojams būtų apmokamos viešojo transporto išlaidos ir tai prisidėtų prie pedagogo profesijos prestižo ir motyvacijos. „Mes manome, kad mokytojams tai būtų papildoma motyvacija.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų, apie 1,5 tūkst. jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

„Rokiškio Sireną“ užplūdo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos" padalinio mokinių ir jų tėvelių siunčiami pranešimai apie tai, jog vienoje iš gimnazijos klasių (buvo nurodytas ir kabineto numeris) prekiaujama apatiniu trikotažu. Mokiniai juokiasi, jog prasidėjo žiemos išpardavimas. Nuotraukos, įrodančios ugdymo įstaigoje vykstančią prekybą, platinamos ir socialiniuose tinkluose.

Vaikų su negalia ugdymą supa įvairūs mitai, baimė ir stigma. Vis dar yra manančių, kad mokinio su negalia vieta yra tik specializuotoje mokykloje, tačiau per ateinančius dvejus metus viskas apsivers aukštyn kojomis – nesvarbu, kokią negalią ar kokių mokymosi ypatumų turi moksleivis, jam turės būti atvertos bendrojo ugdymo mokyklos durys. Specialistai perspėja, kad namų darbus mokyklos turi pradėti ruošti jau dabar.

Vyriausybė šiandien patvirtino mokymo lėšų skaičiavimo metodikos pakeitimus: nuo sausio 1 d. mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą. Dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc. Svarbu, kad dar 2,5 proc.

Į naujienų portalą JP kreipėsi Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos vieno iš mokinių tėtis, kuris skundėsi, jog vienai iš progimnazijos mokytojų įtariama omikron atmaina, tačiau apie tai tėvai sužinojo tik kone paskutinę akimirką. „Kūno kultūros pamoka, prieš moksleivių atostogas, buvo antradienį, gruodžio 21 d., o pranešimą trumpąja žinute apie reikalingą izoliaciją, gavome tik gruodžio 27 d., kai iki izoliacijos pabaigos buvo likusios 3 dienos.

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako liberalizuojanti galimybes tapti mokytojais dėl augančios rizikos, kad pedagogų šalyje gali pritrūkti. Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo. „Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo.

Dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose Lietuva atsidūrė labai keblioje situacijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o Lietuvoje esama net 90-mečio mokytojo. Tam tikslui ministerija žada ne tik didinti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas, bet ir leisti mokytojais tapti žmonėms, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo.

Asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo turės daugiau galimybių tapti mokytojais, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. didinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus ne mažiau kaip 10 procentų. „Investuojame į tai, kas svarbiausia, kas sudaro visos švietimo sistemos pagrindą – žmones, dirbančius ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose.

Lietuvoje trūksta mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad tik 4 iš 10 pedagogikos studijas baigusių jaunuolių įsidarbina mokyklose. Dėl to valdžia studentams, kurie pasirašys darbo sutartis su ugdymo įstaigomis ir sutiks bent trejus metus dirbti Lietuvos mokyklose, duos 500 eurų mėnesines stipendijas. Tokį pasiūlymą kritikuoja dalis švietimo ekspertų, esą sparčiau reikia didinti ne tik stipendijas, bet ir mokytojų atlyginimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis: numatytas per 12 proc. algų augimas nuo sausio. Sutartyje numatyta skirti papildomai 12,49 proc. lėšų mokytojų, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, taip pat mokslą ir studijas aptarnaujančių neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti nuo sausio 1 dienos.