mokymasis

Suaugusiųjų smegenys daug plastiškesnės, nei manyta, tad mokymasis gali būti vaikų žaidimas, jei žinote kaip tai daryti. Kai kas, sulaukęs 36 metų amžiaus, ima rinkti kolekcinius vynus, vinilines plokšteles ar sporto suvenyrus. Richardui Simcottui tai yra kalbos. Šio noro vedinas, jis išmoko daugiau, nei 30 užsienio kalbų – ir nė nesiruošia baigti.

Artėjant brandos egzaminams abiturientai susiduria su aibe išbandymų: įsiminti daug informacijos, pateisinti tėvų ir mokytojų lūkesčius, susitaikyti su nuolatiniu laiko stygiumi, suvaldyti kylančią baimę ir neigiamas emocijas. Iššūkių puokštę papildo ir egzaminų metu kylantis stresas. Nenuostabu, kad gerai išlaikyti egzaminus abiturientams kartais atrodo „misija neįmanoma“. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vyr.

Lietuvoje kasmet augant turistų srautams vis perspektyvesne veiklos sritimi tampa svetingumo verslas. Viešbučiui svarbi ne tik gera virtuvė, patogi lova, tačiau ir tinkamai užsienio kalbas mokantis turizmo srities personalas. Klaidinga manyti, jog svetingumo versle pakanka įprastų užsienio kalbos žinių. Svetingumo kalba turi specifinių bruožų. Gerai juos įvaldęs personalas – vienas iš svarbiausių šio sektoriaus įmonės kokybės ženklų.

Vyresniųjų klasių matematikos kursą prisimenate kaip bevertį košmarą ir manote, kad žinios apie daugianares lygtis ar trigonometrines funkcijas seniai pamirštos, nes gyvenime beveik arba visiškai nereikalingos? Galbūt esate teisūs. Naujausio JAV atlikto tyrimo rezultatai byloja, kad sudėtingesnių matematinių skaičiavimų darbe ar gyvenime prireikia retam kuriam piliečiui.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jei nori labai gerai išmokti kalbą, tapti jos šeimininku, ta kalba privalo žavėti – su ja tiesiog turi užmegzti meilės romaną. Taip teigia Europos Parlamento vertimų žodžiu direktorato vadovė Olga Cosmidou. Gerai įvaldžius kalbą, galima užsiimti vertimu žodžiu – šis darbas, pasak specialistės, yra toks geras ir įdomus, kad sykį pradėjęs, užsiimi tuo iki pat pensijos.

Norintys pakliūti į Rygos lietuvių vidurinę mokyklą laukia eilėje, latviai įrodinėja turintys lietuviškų šaknų, kad čia pakliūtų. Ši mokykla – viena moderniausių Latvijoje. „Tai – mano gulbės giesmė“, – sako mokyklos įkūrėja, direktorė Bronislava Aldona Treija. Lietuvos mokyklų vadovams ji pataria nesėdėti sudėjus rankų, o ieškoti galimybių. Norintieji laukia eilėje Prieš 22 metus įkurtoje mokykloje tada mokėsi devyni vaikai.

2011 m. įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, seminaruose dalyvavo, taip pat mokėsi savarankiškai ar formaliojo švietimo įstaigose 39,0 procentai 25–64 metų amžiaus šalies gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis 2012 m. atlikto suaugusių asmenų švietimo statistinio tyrimo rezultatais. Tai 16,0 procentų mažiau nei prieš penkerius metus (2005 m. – 55,0 proc.). Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 43,7 proc. ir 34,0 proc.

Viena vertus, sparčiai savo skaitymo ir skaičiavimo gebėjimais pralenkusiam bendraamžius pirmokėliui mokykloje gali būti nuobodu, jis ims tinginiauti, užsnūs ant laurų ir vėliau gali būti sunku prisiversti mokytis naują medžiagą. Tačiau liaudies išmintis teigia: ką išmoksi – ant pečių nenešiosi. Pasirodo, net ir skaityti bei skaičiuoti verta išmokti kuo anksčiau.

Pradėjo veikti dar trys Ugdymo plėtotės centro sukurtos interneto svetainės, kuriose 5-8 klasių mokiniai gali mokytis lietuvių kalbos, geografijos, gilintis į saugos ir sveikatos temas. Naujose svetainėse pateikiama daug įvairių užduočių, testų mokiniams, žinynai, metodinės rekomendacijos mokytojams. Pavyzdžiui, lietuvių kalbai mokytis skirtoje svetainėje „ Lietuvių kalba 7–8 klasei“ http://lietuviu7-8.mkp.emo kykla.lt skelbiami įgarsinti diktantai, kalbos žinių taikymo užduotys.

Pernai didelio susidomėjimo sulaukęs Lietuvos vaikų ir jaunimo centro ir Ukrainos jaunimo organizacijos „Širdis prie širdies“ tarptautinis piešinių, plakatų ir fotografijų konkursas „Planetoje draugauja vaikai“ šiais metais rengiamas antrą kartą. Lietuvos moksleiviai ir studentai kviečiami vaizdžiai kalbėti apie tautas, kuriose kiekvienas galėtų gyventi taip, kaip įsivaizduoja geriausiai.

Didžiausios švietimo įstaigoms Lietuvoje skirtos informacinės sistemos TAMO komanda teigia, kad jų inicijuota mokinių skatinimo programa „Mokslotronas“ atnešė pirmuosius džiugius rezultatus. Pasak jos kūrėjų, daugiau nei pusės projekte nuo pat pradžių dalyvaujančių vaikų mokymosi rezultatai pagerėjo. „Iš viso „Mokslotrono“ programoje šiuo metu dalyvauja 27 802 mokiniai. Iš jų 13 883 prie jos prisijungė nuo pirmųjų projekto dienų.

Nustatyta, kad neigiami stereotipai apie berniukus neigiamai veikia jų mokymosi pasiekimus. Geresnių rezultatų pasiekti padėtų teiginiai, kad tiek berniukai, tiek mergaitės yra vienodai geri mokiniai. Nuo labai jauno amžiaus vaikai mano, kad berniukai savo akademiniais pasiekimais nusileidžia mergaitėms. Be to, jie tiki, kad taip pat galvoja ir suaugusieji, rašo Science Daily. Tokias išvadas pateikia Didžiosios Britanijos Kento universitetas.

Verslas vis garsiau kalba apie tai, kad mokslus baigę jauni žmonės neturi jokių praktinių verslo įgūdžių, nesugeba savarankiškai priimti sprendimų. Kita vertus, jaunimas dažnai turi ne vieną originalią idėją, tik nežino kaip ją įgyvendinti. O gal įmanoma tai sujungti? Gal tarp verslo ir jaunimo įmanomi abipusiai naudingi mainai? Tą šiemet bandys išsiaiškinti studijų paroda „Mokymasis, studijos, karjera“, savo akcentu pasirinkusi jaunimo verslumo skatinimą.

Vis labiau įsibėgėja didžiausias Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projektas „Kuriame Respubliką“. Mokiniai iš 120-ies šalies bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų bei kolegijų dalyvavo pilietinės veiklos mokymuose, kartu su ekspertais nustatė didžiausias savo bendruomenės problemas, parengė projektus joms spręsti ir jau imasi juos įgyvendinti.

Didžiosios Britanijos mokslinė bendruomenė pripažįsta, kad nepaisant visų investicijų į šalies švietimo sistemą, už bendrą matematikos žinių lygį šaliai reikia rašyti „nepatenkinamą pažymį“, nes naujausi reitingai rodo, kad Jungtinė Karalystė pagal mokinių matematikos žinias atsidūrė 27-oje vietoje pasaulyje. Dėl to Britanijos švietimo ministerija nusprendė įgyvendinti ideologinę revoliuciją ir reformuoti švietimo sistemą pagal sovietinį modelį.

Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėje mokykloje alternatyvusis mokymas įgauna pagreitį. Mokyklos bendruomenė džiaugiasi pirmaisiais rezultatais, mokinių rodomu susidomėjimu. Akivaizdūs pokyčiai Devintokai ir dešimtokai – devyni paaugliai – į pamokas eina ne kartu su savo bendraklasiais. Moksleiviai įsikūrė atskirame mokyklai priklausančiame pastate, čia juos moko vienas pedagogas, konsultuoti ateina tik matematikos ir lietuvių kalbos mokytojai.

Neslopstant emigracijai augantis  poreikis vaikams mokytis nuotoliniu būdu skatina ir Panevėžį pagalvoti apie bent vieną galinčią to imtis mokyklą. Paprastai vienam iš tėvų išvykus uždarbiauti į užsienį, po kurio laiko emigruoja ir visa šeima. Tačiau nekuriant planų ilgam įsikurti užsienyje, ne vienas nori, kad jų vaikai vis dėlto mokytųsi lietuviškose mokyklose. Tai nuotoliniu būdu padaryti šiuo metu galima keliuose šalies miestuose.

Jau nuo praėjusių metų visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 11 – 12 kl. mokiniams lietuvių kalba ir literatūra dėstoma pagal tą pačią ugdymo programą, taip pat suvienodintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Gauti bandomojo egzamino rezultatai nepatvirtino spėjimų, kad kitakalbiai nesugebės parašyti rašinio, reikalingo egzaminui išlaikyti. Savo pasvarstymais dalinasi Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja: „Manyčiau, šiuo atveju nuomonių yra ir gali būti įvairių.

Lietuvoje startuoja naujas kalbų mokymo metodas, kuomet gyventojai žinias lavina internete nuolat konsultuodamiesi su moderatoriumi bei susitikdami neformaliame klube. Pasak šalyje analogų neturinčio metodo kūrėjų, taip tikimasi taupyti užimtų didmiesčių gyventojų laiką ir išplėsti mažesnių miestelių gyventojų galimybes išmokti populiariausios anglų kalbos. Naujasis metodas yra pigesnis ir paprastesnis nei įprasti tradiciniai kursai.

Tose mokyklose, kur mokinių fizinė būklė geresnė, jie pasižymi geresniais moksliniais pasiekimais raštingumo ir matematikos srityse, skelbia Australijoje atlikti tyrimai. „Ta mokymo įstaiga, kurios moksleivių fizinė būklė geresnė, vidutiniškai pasiekia geresnius mokslinius rezultatus“, – sako Australijos nacionalinio universiteto fiziologas Dickas Telfordas, atlikęs tyrimą kartu su kolegomis.

Tose mokyklose, kur mokinių fizinė būklė geresnė, jie pasižymi geresniais moksliniais pasiekimais raštingumo ir matematikos srityse, skelbia Australijoje atlikti tyrimai. „Ta mokymo įstaiga, kurios moksleivių fizinė būklė geresnė, vidutiniškai pasiekia geresnius mokslinius rezultatus“, – sako Australijos nacionalinio universiteto fiziologas Dickas Telfordas, atlikęs tyrimą kartu su kolegomis.

Šiais laikais opi problema yra pasyviai leidžiamas vaikų laisvalaikis, kuris kenkia jų sveikatai. Ypatingai daug vaikų savo laisvalaikį leidžia prie kompiuterio ir televizoriaus. Net ir vasarą, tarp stovyklų, atostogų pas senelius, kelionių po savąjį kraštą ar užsienį, būdami namuose vaikai juda nedaug. Judėjimo vaikams svarbą puikiai supranta Realister kompanija, kuri vasaros pabaigoje surengė vaikams vienos dienos stovyklą, kurios metu vaikai turėjo daug aktyvios veiklos.

Interaktyvias nuotolinio mokymosi priemones apie kelių eismą kurianti Lietuvos bendrovė „DrivingEd“ sukūrė interneto svetainę passdsa.co.uk, skirtą norintiems pasiruošti vairavimo teorijos egzaminui Jungtinėje Karalystėje. Būsimų vairuotojų patogumui šioje svetainėje publikuojama visa reikalinga informacija: vairavimo testas, informacija apie valstybinį vairavimo egzaminą bei naujausios „Kelių eismo taisyklės“, galiojančios Anglijoje, Škotijoje ir Velse.

Vis populiarėjančiu mūsų šalyje interaktyviu kalbų mokymusi internetu dažnai naudojasi ir emigravę į svečias šalis lietuviai. Bendrovės „Meta Goup“, siūlančios mokytis anglų kalbos svetainėje Anglu24.lt duomenimis, per pastaruosius ketverius metus net ketvirtadalis visų čia aplankiusiųjų jungėsi iš anglakalbių šalių. Nuo metų pradžios jų kompiuteriuose ši svetainė buvo atversta daugiau nei 46 tūkst. kartų.

Kaip ir prieš kiekvieną rudenį, naujieji ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bendruomenės nariai rugpjūčio 17-19 dienomis rinkosi pradėti naujų mokslo metų. ISM Fuksų žygis – kasmetinė išvažiuojamoji trijų dienų stovykla, į kurią jos organizatoriai – ISM Studentų atstovybė (ISM SA) – kviečia visus pirmakursius. Šiemet pakvietė į „Fux Online“ stovyklą, kurios tema, regis, neįprasta išvažiuojamajam žygiui. Online – aliuzija į kai kurių „geriausią draugą“, dar kitų – duoną kasdieninę.

Mažiausioje nemokamoje Anglijos mokykloje kol kas, jai vos atvėrus duris, mokosi tik septyni vienuolikos metų amžiaus mokiniai, visiems jiems diagnozuotas autizmas. Mokyklos vadovai teigia, kad mokyklos planuose - pasiekti penkiasdešimties moksleivių skaičių per penkerius metus. Be to, planuojama, kad jų amžius bus nuo vienuolikos iki devyniolikos metų amžiaus, rašoma BBC.

Šį rudenį pradės darbą penkiasdešimt penkios naujos nemokamos mokyklos, patrigubindamos nemokamų mokyklų skaičių Anglijoje, skelbia BBC. Švietimo ministerijos sekretorius Michaelas Gove'as pareiškė tikįs, jog šios mokyklos bus tokios pat sėkmingos, kaip ir 24-ios, veikusios iki šiol.

Apie Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų kalbama daug, bet iki šiol šios diskusijos dažnai būdavo paremtos subjektyviais pastebėjimais ar gana šališku situacijos vertinimu. Liepos 4 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatyti pirmą kartą Lietuvoje atlikto aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Savo išvykimą deklaravo 83 157 gyventojų, kurie išvyko į vieną ar kitą užsienio valstybę gyventi ir dirbti. Iš jų - 7579 mokyklinio amžiaus (10 – 19 metų) vaikų ir paauglių ir 53 468 darbingo amžiaus - 20 – 39 metų – asmenys, potencialūs demografinės situacijos kūrėjai.

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai jaunuolių, laikydami brandos egzaminus ir jiems ruošdamiesi, stodami į aukštąsias mokyklas, gyvena nerimastingu laukimu. Šį jausmą neretai yra paženklinusi įtampa, baimė, ypatingas fizinis ir emocinis nuovargis. Abiturientų tėvams šios dienos – taip pat ne pačios lengviausios. Kai kurios mamos jaudulį bando slopinti valerijono lašais, o tėčiai staiga (visai netikėtai) pradeda rūkyti, nors anksčiau niekada to nedarė.

Li­kus tiek ne­daug iki šį šeš­ta­die­nį vyk­sian­čio vals­ty­bi­nio an­glų kal­bos eg­za­mi­no, abi­tu­rien­tai tu­rė­tų vi­są dė­me­sį skir­ti tik an­glų kal­bai, ta­čiau kai ku­riems jų iki olim­pi­nės ra­my­bės to­li, ir ne be mo­ky­to­jų pa­gal­bos, – min­ty­se skam­ba žo­džiai „tau ne­pa­si­seks“, o vei­du rie­da psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro žy­mę ro­dan­čios aša­ros.

Trečiadienį atidaryta pirmoji vieša valstybės įmonės „Regitra“ vairavimo mokymosi aikštelė, skirta visiems, savarankiškai besimokantiems vairuoti lengvuosius automobilius. Aikštelė yra Vilniaus „Regitros“ filialo teritorijoje. Naudojimasis aikštele yra nemokamas. Ji mokinius priims kasdien nuo 8 iki 20 val. Norint joje mokytis reikia iš anksto rezervuoti laiką „Regitros“ interneto svetainėje.

Mūsų miesto gimnazijose mokosi gausus būrys vien devintukus ir dešimtukus renkančio jaunimo. Visi jie – galbūt būsimieji verslininkai, medikai, mokytojai, inžinieriai ar kitokie aukštos kvalifikacijos specialistai. Viena jų, Deimantė Orentaitė, Žalgirių gimnazijos mokinė, neseniai nusprendė būsianti medikė.

Neabejotinai viena populiariausių šalių, į kurias vyksta studijuoti lietuviai, yra Danija. Ji populiarėja nemokamu mokslu ES piliečiams, kitokia švietimo sistema. Į Daniją atvykusiems studijuoti būna keista, kai į dėstytojus reikia kreiptis vardu. Stebina darbas komandoje, teorija ir praktika vienu metu, kai mokomasi darant (angl. learning by doing). Danija vilioja didele anglų kalba vykdomų studijų programų gausa. Studijos šioje valstybėje gali trukti nuo 3 iki 4 metų.

Seimas ketvirtadienį balsavo už įstatymo projektą, kuriame tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų, buvo siūloma suteikti pusę apmokamos laisvos dienos Rugsėjo 1-ąją. Tokiai Darbo kodekso pataisai pritarė 91 Seimo narys. Pasiūlymą sudaryti sąlygas nuvesti vaikus į mokyklą rugsėjo 1-ąją pateikė parlamentarė Agnė Zuokienė. Kaip žinoma, Rugsėjo 1-oji Lietuvoje yra pirmoji mokslo metų diena.

Kartą vienas verslininkas pasiklydo miške. Ilgai klaidžiojo, nerasdamas kelio, ir atsitiktinai išėjo į didžiulę pievą. Mato priešais ateinančią žilą moterį. - Ką čia veikiate? – klausia jos. - Esu reikalų tvarkymo meno, t.y. МВА (Master of Business Administration), saugotoja. - Tačiau nesate apsupta žmonių. - Taip, žmonės šalinasi manęs.

Švietimo ir mokslo ministerija neseniai pristatė tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1042 vyresniųjų klasių moksleiviai. Be klausimų apie studijų planus užsienyje ir Lietuvoje, finansavimą, rotacijos dažnumą būsimieji studentai taip pat buvo klausiami apie korepetitorių paslaugų poreikį ir priežastis, kurios jiems trukdo tinkamai išnaudoti pamokų laiką.

Vos mokytojai ištarus žodžius „po savaitės – atsiskaitymas“, jauti, kaip po kojomis juda žemė, sukasi galva ir akyse mirga bemiegių naktų trupiniai? Nori parašyti darbą kuo geriau, bet trūksta motyvacijos ir nežinai, nuo ko pradėti? Tuomet bent akies krašteliu peržvelk šias kelias paprastutes taisykles, kurios tau turėtų padėti geriau pasirengti  kontroliniam darbui.

Kovo 13 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje jau trečią kartą surengtas integruotas matematikos konkursas „Aštuonkojis“, kuriame miesto mokyklų aštuntokai kūrybiškai pritaikė įgytas matematikos žinias ir gebėjimus. Mokiniai atliko matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, lietuvių k., anglų k., informacinių technologijų, kūno kultūros ir technologijų užduotis.

Naujosios Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto patirtis pristatyta Lietuvos aukštųjų mokyklų ir susijusių institucijų atstovams.

Sostinėje rengiama didžiausia studijų paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“ ambicingai žada, kad kiekvienas atėjęs gaus atsakymą, kokį karjeros kelią pasirinkti. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ atliko eksperimentą, ką norintiems tapti verslininkais gali pasiūlyti šalies aukštojo mokslo atstovai.

Šiandien, vasario 2 d., „Litexpo“ parodų ir kongresų centre prasidėjo 10-oji tarptautinė žinių ir išsilavinimo paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2012“. Vienoje didžiausių Baltijos šalyse parodų lankytojai gali susipažinti su studijų ir mokymosi galimybėmis. Šiemet parodoje dalyvauja 120 mokymo įstaigų, numatyta 70 renginių. Joje galima apsilankyti iki šeštadienio.

Matydamas didėjančią tendenciją po mokyklos baigimo aukštąjį mokslą rinktis užsienio šalyse, didžiausias jaunimo informacijos tinklas Eurodesk Lietuva pristato dar vieną jaunam žmogui itin aktualią temą – studijų galimybes užsienyje. „Įprasta, jog jauni žmonės, norintys studijuoti užsienyje, nežino visos reikalingos informacijos ir ją renkasi gana padrikai.

Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis ketvirtadienį ir penktadienį (vasario 2 ir 3 d.), lauko temperatūrai nukritus žemiau 25 laipsnių šalčio, sostinės mokyklose sustabdomas ugdymo procesas. Be to, sostinės taryba nustatė, jog temperatūrai nukritus daugiau kaip 20 laipsnių šalčio tėvai gali nevesti savo vaikų į darželį ir neprivalės mokėti už maitinimą.

Moksleiviams, pasirinkusiems tarptautines programas ir egzaminus, nebeliko kliūčių stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino rekomendacijas dėl tarptautinio bakalaureato programos rezultatų įskaitymo. Taip pat patikslinta tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įskaitymo tvarka, siekiant „išversti“ tarptautinius pasiekimų vertinimus į lietuvišką sistemą, kad moksleiviams nereikėtų du kartus atsiskaityti už tas pačias žinias.

Lietuviai aktyviai rūpinasi savo anglų kalbos žiniomis. Svetimos kalbos mokymosi poreikį daugiausiai lemia ketinimai emigruoti bei užsienio kalbų reikmė darbe. „Daugiau nei pusė ateinančių mokytis anglų kalbos – yra suaugusieji, kuriems jos reikia darbe arba tie, kurie ketina vykti uždarbiauti į užsienį. Taip pat nemažą dalį sudaro abiturientai, besiruošiantys brandos egzaminams ir moksleiviai, kuriems prasčiau sekasi anglų kalba mokykloje.

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė patobulintą Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektą Nr. XIP-4025(2). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo atitinkamos įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, projektu pakeisti kai kurie įstatymo straipsniai.

Pirmadienį Triškoniuose vietos pedagogams, moksleivių tėvams ir bendruomenės atstovams buvo oficialiai pasakyta, kad kaimo pagrindinė mokykla taps Linkuvos gimnazijos filialu. Valdininkai vardijo pertvarkų privalumus, o triškoniečiai jiems priminė, jog tokios reformos jau numarino ne vieną kaimo mokyklą. Taupyti nebėra iš ko Pagrindinė priežastis, dėl ko 2013-aisiais mokyklai numatoma filialo ateitis — mažėjantis moksleivių skaičius.

Nyderlandų mokslininkai nustatė, kad tai, kaip vaikai įsisavina žinias mokykloje, gali būti susiję su fiziniu aktyvumu, skelbia BBC. Žurnale „Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“ rašoma, kad mokslininkai rado ryšį tarp fizinio aktyvumo ir gebėjimo mokytis. Tokią išvadą mokslininkai padarė išanalizavę 14 tyrimų, kuriuose dalyvavo per 12 tūkst. vaikų, duomenis.