mokyklos

„Veido" savaitraštis septintus metus iš eilės sudarė Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą. Sąrašo geriausiųjų šimtuke – 3 Alytaus miesto švietimo įstaigos: Šv. Benedikto gimnazija (24 vieta), Jotvingių gimnazija (65) ir Panemunės vidurinė mokykla (97). Be šių, sąraše - dar 25 Dzūkijos krašte veikiančių mokyklų ir gimnazijų pavadinimai. Pagal 2009-ųjų rezultatus sudarytą reitingą paprašėme įvertinti švietimo specialistę. „Neturiu teisės reitinguoti mokyklų.

Šių metų gimnazijų reitingas išryškino tai, kad per septynerius metus nebeliko daugiau kaip pusšimčio gimnazijų ir vidurinių mokyklų. Pirmadienį paskelbto gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingo viršūnėje atsidūrė Kauno ir Vilniaus mokykos. Savaitraščio „Veidas" sudarytame reitinge pirmoji vieta atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijai. Po jos seka Vilniaus jėzuitų gimnazija ir Kauno jėzuitų gimnazija. Reitingas sudarytas pagal praėjusių metų rezultatus.

Rudenį kaime skaičiuojami viščiukai, o mokyklose - pirmokai. Šiemet jų gerokai mažiau. Darbo gali netekti septyni pradinukų mokytojai. Preliminariais duomenimis, vaikų Šiauliuose mažės dar iki 2014 metų. Rugsėjo pirmosios Šiauliuose laukia beveik tūkstantis būsimųjų pirmokų, kurie mokysis 23 mokyklose.

Seimo opozicinę Darbo partijos frakciją džiugina tai, kad Seimas pritarė jos siūlymui Švietimo ir mokslo įstatyme pratęsti vidurinių mokyklų darbo laikotarpį. "Darbiečiai" siūlo, kad vidurinės mokyklos užbaigtų savo veiklą ne 2012 m. rugsėjo 1 d., kaip buvo numatyta anksčiau, o 2015 m. rugsėjo 1 d. "Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į gimusių vaikų skaičiaus augimą. Remiantis statistikos duomenimis, 2002 m. gimstamumui pasiekus dugną, jis pradėjo didėti kiekvienais metais.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba atšaukė savo sprendimo projektus, kuriais buvo sujungtos Žaliakalnio pradinė ir Žaliakalnio pagrindinė mokyklos. Taryba balandžio 8 d. nutarė sujungti Žaliakalnio pradinę mokyklą ir Žaliakalnio pagrindinę mokyklą. Naujos mokyklos pavadinimas turėjo būti Kauno Žaliakalnio pagrindinė mokykla. Ši mokykla būtų veikusi dviejuose pastatuose.

Antradienį ryte Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy apsilankė į šiaurę nuo Paryžiaus esančio Biuvė miestelio vidurinėje mokykloje. Prezidento apsilankymo tikslas buvo aptarti su mokiniais smurto švietimo įstaigose problemą. Tačiau tuo metu, kai aplink N. Sarkozy būriavosi grupė su juo pasisveikinti norinčių mokinių, vienas moksleivis sviedė į prezidentą plastikinį butelį. Tiesa, taikinio butelis nepasiekė, kelią jam pastojo apsauginis.

Sparčiai mažėjant mokinių skaičiui, Šiaulių miesto taryba pakoregavo prieš penkerius metus patvirtintą bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką. Nuspręsta, kad mokyklos kasmet iki vasario 1 dienos turės pačios įsivertinti, ar atitinka nustatytus kriterijus. Tuomet bus sprendžiama mokyklos ateitis.

Uostamiesčio švietimo įstaigų vadovai teigia, kad mokyklose sparčiai daugėja vaikų, kuriems reikalinga psichikos sveikatos specialistų pagalba. Dėl to mokyklos susiduria su daugybe problemų, kurių sprendimo būdo kol kas nemato. Uostamiesčio pagrindinių mokyklų vadovai, pristatydami miesto politikams metines veiklos ataskaitas, tvirtino, kad bene skaudžiausia šiuo metu mokyklose egzistuojanti problema - augantis psichikos ar sunkių elgesio sutrikimų turinčių vaikų skaičius.

Bendrojo lavinimo mokyklos skatinamos pradėti taikyti lankstesnius mokinių ugdymo metodus – žinių perteikimo procesą papildyti bendruoju kultūriniu ir psichologiniu išprusimu. Naujų projektų finansavimui numatoma skirti 20 mln. Lt, iš kurių 17 mln. Lt – ES struktūrinių fondų lėšos. Švietimo ir mokslo ministerija kviečia mokyklas, kultūros, švietimo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas projektams, kurie padėtų kurti ir taikyti pažangius švietimo metodus.

Pilietiškumo stoka tapo viena skaudžiausių lietuvių, kaip tautos, problemų. Dažnai sakome, jog „vaikai – mūsų ateitis“, tačiau ar jie gauna galimybę ugdyti savo pilietiškumą, tolerancijos ir lyderio savybes, tokias svarbias kiekvienam, tikrus pokyčius galinčiam sukurti, pilnaverčiam ateities piliečiui? Vilniaus miesto mokyklos neliko abejingos Mokyklos dažniausiai, deja, nėra orientuotos į vaikų lyderystės, veiklumo, socialinio atsakingumo ar tolerancijos ugdymą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicinės frakcijos reikalauja sustabdyti mokyklų reorganizavimo ir likvidavimo procesą, kol bus priimta Švietimo įstatymo nauja redakcija. Tokį pareiškimą pasirašiusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, partijos Tvarka ir teisingumas bei Socialistinio liaudies fronto frakcijos kviečia išsamiai aptarti švietimo įstaigų tinklo perspektyvas su mokyklų bendruomenėmis ir miesto gyventojais.

Girtai eismo įvykį sukėlusiai ir apsimelavusiai „Linelio“ regos centro direktorei Zitai Bartaševičienei belieka tikėtis Panevėžio politikų malonės. Laukia nuobauda Miesto Savivaldybės taryba spręs, kokia drausminę nuobaudą skirti darbo metu svaigiųjų gėrimų prisiragavusiai ir prie vairo sėdusiai pedagogei. Direktorei gresia nuo papeikimo iki atleidimo iš pareigų.

Nepagydoma meilė sau reiklauja aukų. Savo minkštesnėms kėdėms ir erdvesniems kabinetams Vilniaus apskritis nepagailėjo 1,7 mln. litų. Už sienos šąlantiems neįgaliems vaikams atkišo špygą. Valdininkai neabejoja - vaikai normalaus gyvenimo nenusipelnė. Nes yra ne tokie reikalingi kaip valdžios institucijos. Sąžinės šiltinė Valdžios atstovai, nuolat besirūpinantys savo gerove, ne tik neranda pinigų neįgaliems vaikams - juos globojančios įstaigos dar ir turi sumokėti už valdininkų šilumą.

Nuo vandalų kenčiančios uostamiesčio švietimo įstaigos, pavargusios valdžios kasmet kartojamos frazės, kad užtikrinti didesnį saugumą ir ramybę nėra lėšų, savo jėgomis imasi spręsti problemą. Tėvų paaukotas lėšas įstaigos išleidžia ne moksleivių ekskursijoms ar kitoms bendruomenių reikmėms, bet perka už jas vaizdo stebėjimo kameras.

Panevėžio vaiduokliu virtusią Pilėnų mikrorajono mokyklą užsimota reanimuoti. Daugiau nei dešimtmetį statomos, griaunamos, perprojektuojamos švietimo įstaigos statyboms užbaigti Savivaldybė viliasi pritraukti ne tik valstybės biudžeto, bet ir privačių investuotojų lėšų. Iki balandžio 10-osios Savivaldybės darbo grupė turi pateikti skaičiavimus dėl naujos švietimo įstaigos reikalingumo. „Aiškėja, kad ir Pilėnų mikrorajonas, ir Stetiškės plėsis, o švietimo įstaigos šioje miesto dalyje nėra.

Parlamentaras Petras Auštrevičius kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką Valentiną Stundį bei švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių, siūlydamas visoms šalies švietimo įstaigoms įteikti po Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimto akto "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" kopiją. Pasak P. Auštrevičiaus, viešai eksponuojamas aktas prisidėtų prie jaunosios kartos pilietiškumo ugdymo.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino atnaujintą Netradicinio ugdymo koncepciją. Koncepcijos atnaujinimo tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas mokyklų, kurios ugdymą grindžia savita pedagogine sistema, steigimuisi, veiklai ir plėtrai, kad tėvai ir vaikai galėtų rinktis ugdymą, labiau atitinkantį jų vertybes, pasaulėžiūrą, religinius įsitikinimus, filosofines pažiūras.

Iki šių metų liepos 1 d. mobiliojo ryšio operatoriai priversti išmontuoti ant mokyklos stogų esančias antenas. Higienos normas sugriežtino Sveikatos apsaugos ministerija, kad vaikai augtų sveikesni. Tačiau mokyklų vadovai nedžiūgauja, mat neteks papildomų pajamų. Mokyklai reikia pinigų Vilniaus “Žvėryno” gimnazijoje - 1170 vaikų, ant stogo styro antenų miškas.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius atsižvelgė į mokyklų prašymus ir leido keisti pavasario (Velykų) atostogų laiką. Šiemet pavasario (Velykų) atostogos bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams turėtų prasidėti kovo 29 dieną ir baigtis balandžio 2 dieną. Į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipėsi mokyklos, kurios pageidavo atostogų laiką nukelti savaite vėliau. T. y., atostogos prasidėtų balandžio 6 dieną ir baigtųsi balandžio 12 dieną.

Net septynios Kauno vidurinės mokyklos dešimtose klasėse neturi pakankamo mokinių skaičiaus vienuoliktoms klasėms sukomplektuoti. Todėl nuo 2011 metų rudens šios mokyklos turėtų tapti ne vidurinėmis, bet pagrindinėmis - dešimtmetėmis. Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008-2012 metų priemonių plano pakeitimams.

Rugsėjį mokyklų duris pravers ne tik mažiau mokytojų, bet ir mokinių. Kai kurie pedagogai jau dabar žino, kad prasidėjus vasarai jie papildys bedarbių gretas. Mokyklų direktoriai mano, kad tokia situacija susidarė po rengiamų vis naujų reformų, o Savivaldybės darbuotojų tikinimu, padėtis blogėja dėl to, kad mažiau mokinių. Panevėžio miesto savivaldybės tarybai patvirtinus naują mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarką, pagal kurią mokyklos savarankiškai gali disponuoti 95 proc.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino 615 klasių komplektų skaičių Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklose 2010–2011 mokslo metams. „Tai 29 komplektais mažiau negu šiais mokslo metais, kada buvo nustatyti 644 klasių komplektai. Jų mažėjimą lėmė mokinių skaičiaus mažėjimas ir Vyriausybės 2009 metų rugpjūtį padidintas minimalus mokinių skaičiaus klasėje vidurkis. 2008 m. rugsėjo 1 d. miesto bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 16699, o 2009 m. rugsėjo 1 d. - 15741 mokiniai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila piktinasi švietimo įstaigų reforma Vilniaus rajone, kai dalis lietuviškų klasių prijungiama prie mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, tačiau nė viena "lenkiška klasė" neprijungiama prie mokyklos, kurioje mokoma lietuvių kalba.

Į Kauno miesto gyventojams skirtus renginius, ugdančius sveikos gyvensenos kultūrą, bus integruotas ir "Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose" projektas. Taip sutarta projekto rėmėjų ir vykdytojų - verslo, ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų - ir Kauno savivaldybės atstovų susitikime. Kauno miesto mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius pritarė, kad dėl netinkamų mitybos tradicijų šeimoje jaunoji karta prastai maitinasi ir yra per mažai fiziškai aktyvi.

Švietimo klerkai nusprendė, kad Konstitucija, garantuojanti nemokamą išsilavinimą, nebegalioja. Nuo vasario moksleivių tėvai turi susimokėti už tai, kad sužinotų, kaip mokosi jų vaikai. Tik švietimo ministras į lupikavimą nenori kištis. Lupa iš vaikų Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) įvedus plačiai išreklamuotą elektroninio dienyno sistemą, daugelis tėvų apsidžiaugė. Mat ji leido vaiko pažymius, užduotus namų darbus, net praleistas pamokas patikrinti prisijungus prie interneto.

Ar įmanoma, kad atokioje kaimo mokykloje gerumo akcija pavadintu reketu užsiimtų ne neklaužados mokiniai, o juos tramdantys pedagogai? Katinų pagrindinės mokyklos mokytojai pasakoja susimokėję už tai, kad direktorė jiems išdalijo metų pabaigoje mokyklai pervestas Savivaldybės sutaupytas lėšas.Mokykloje savi įstatymai Ar mažosios kaimo mokyklos – šiltnamis tik mokiniams? Klasėse sėdi maždaug po penkis vaikus, o už 18-os valandų darbo savaitę mažiausias atlygis – apie 1100 litų.

100 dienų iki svarbaus įvykio abituriento gyvenime - egzaminų. Metas susikaupti ir gilinti savo žinias, tačiau prieš tai dar privaloma paskutinį kartą pasinerti į linksmybes. Uostamiesčio mokyklose jau kurį laiką vyrauja pakili nuotaika. Tiek vienuoliktokai, rengiantys vyresnėliams šventinį vakarą, tiek dvyliktokai su nekantrumu laukia didžiosios šventės - šimtadienio. Visose mokyklose jis vyksta skirtingu laiku.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė susirūpino dėl užsitęsusios Kauno miesto mokyklų tinklo pertvarkos ir valdžios nesiklausymo į mokyklos bendruomenės interesus. Įgyvendinant valstybės švietimo politiką, numatančią, kad iki 2012 metų turėtų nebelikti vidurinių mokyklų, Kauno mieste pertvarkos laukia beveik keturiasdešimt vidurinių mokyklų.

Prėjusią savaitę kruvinas mokinių konfliktas įvyko "Romuvos" gimnazijoje, pirmadienį nuo mokyklos draugo nukentėjo Rėkyvos pagrindinės mokyklos mokinys, o ketvirtadienį policijos suvestinėse - dar du įvykiai. Susistumdymas sniege šalia Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos šeštokei baigėsi smegenų sukrėtimu, o Stasio Šalkauskio gimnazistų muštynių rezultatas – sulaužyta nosis. Pirmaklasis gimnazistas budėjo S. Šalkauskio gimnazijos valgykloje.

Panevėžio mokykloms gresia nuo balandžio likti be elektros, o sargų, valytojų, virėjų atlyginimams pinigų užteks tik iki spalio. Tokias prognozes pateikia švietimo įstaigų vadovai, išvydę šių metų Savivaldybės biudžeto projektą. Butas – už 25 Lt „Nėra problemų tik dėl mokinio krepšelio lėšų – jų užteks ir pedagogų atlyginimams mokėti, ir mokymo priemonėms pirkti.

Po didelių šalčių į Lietuvą atslinko sniego banga. Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, sniegas atkirto nuo likusio pasaulio nemažai kaimo vietovių. Daug kur vaikams sudėtinga pasiekti mokyklas. Visoje šalyje planuodami kelionę vairuotojai šiomis dienomis turi atsižvelgti į sunkiai prognozuojamas eismo sąlygas. Kelininkai praneša, kad šį vakarą Tauragės rajone šlapdriba. Snyguriuoja Rokiškio, Raseinių rajonuose.

Šalčiai Klaipėdos moksleivių neišgasdino. Uostamiesčio mokyklų vadovų teigimu, pirmadienį į klases neatėjo tik po keletą mokinių, pamokos vyko normaliai. "Pastebėjome tokią tendenciją - tie moksleiviai, kurie gyvena toliau, atėjo. Net iš rajonų tėvai nepatingėjo atvežti vaikų. O tie, kuriems reikia tik porą gatvių pereiti, kad pasiektų mokyklą - nusprendė pasėdėti namuose", - sakė Vydūno vidurinės mokyklos direktorius Arvydas Girdzijauskas. Pasak jo, mokykloje labai šilta.

Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad, esant 20 laipsnių šalčio temperatūrai pamokos gali būti neorganizuojamos visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų I-V klasėse. Temperatūrai nukritus iki 25 laipsnių šalčio, pamokos nevyksta bendrojo lavinimo mokyklų VI-XII klasių mokiniams bei bendrąjį lavinimą teikiančių profesinių mokyklų moksleiviams. Šios dienos būtų įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

Nuo sausio 1-osios finansinę nepriklausomybę įgijusios Kauno ugdymo įstaigos įspaustos į kampą. Šilumos tiekėjai jas perspėja: jei nebus laiku mokama už paslaugas, moksleiviams ir darželinukams teks kęsti šaltį. Ugdymo įstaigų finansus Kauno miesto savivaldybės administracija kontroliavo iki 2009 metų pabaigos. Be atitinkamų valdininkų parašų merijos buhalteriai mokyklų administracijoms ir pedagogams nepervesdavo net atlyginimų.

Aštuonių Marijampolės apskrities mokyklų vaikai net spiginant šalčiams priversti per pertraukas bėgioti į lauką. Mat ten yra praeities reliktas - tupykla. Įrengti būtinų patogumų valdininkai neketina. Vilkaviškio rajono Pašeimenių mokyklos dėl mažėjančio mokinių skaičiaus jau po kelerių metų gali nelikti. Galbūt dėl to mažai kam rūpi, kad šioje ugdymo įstaigoje būtų sukurta sveikatai saugi aplinka.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) apgailestauja dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo uždrausti Nukryžiuotojo atvaizdus Italijos mokyklose. "Kryžiaus naudojimas viešojoje erdvėje nepažeidžia laisvo religijos pasirinkimo ir išpažinimo laisvės", - įsitikinę Seimo URK nariai.

Gruzijos Šivetimo ministerija planuoja priimti įstatymą, numatantį, kad mokiniams mokyklose būtų draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tokiu atveju susimokėti už pusryčius, pietus ar kitas paslaugas mokiniai galės tik turėdami specialią plastikinę kortelę. Tokios kortelės mokyklose gali būti įvestos jau šiemet. Anksčiau panašų pasiūlymą buvo išsakęs ir prezidentas Mikheilas Saakašvilis. „Reikia sukurti sistemą, kad vaikai mokyklose neturėtų tiesioginio kontakto su pinigais.

Kupiškio rajono mokyklose nebetiekiami nemokami pusryčiai. Iki šiol juos valgė per 600 rajono vaikų, tačiau pasikeitus Mokinių nemokamo maitinimo rajono mokyklose tvarkai pusryčius šeimos gaus tik išimtiniais atvejais. Tik išimtiniais atvejais Iki žiemos atostogų rajono mokyklose nemokamai pusryčiavo per 650 vaikų.

Klaipėdos rajono mokyklų valgyklos kasdien mokinius lepina pigiu ir skaniu maistu. Rajono Savivaldybei maitinimo organizavimo išlaidos per metus siekia net 1,2 mln. Lt. Tad pasigirsta svarstymų, ar nereikėtų valgyklų patikėti privatininkams. Taip Savivaldybė išvengtų papildomų rūpesčių ir sutaupytų lėšų. Tačiau baiminamasi, kad įsileidus verslininkus labai pabrangtų maistas. Sunkmečiu mokinių tėvams tai taptų nepakeliama našta, tad tikėtina, kad valgyklos ištuštėtų akimirksniu.

1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų konferencijų tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą. Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo.