mokykla

Vilniuje bus steigiamos klasės karo pabėgėlių moksleiviams, kuriose bus mokoma ukrainiečių kalba. Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja švietimui Alina Kovalevskaja tvirtino, kad tokios klasės, kur vaikai būtų mokomi ukrainiečių kalba, jau planuojamos bent dviejose sostinės mokyklose – Naujininkų progimnazijoje ir Liepkalnio mokykloje. „Naujininkų progimnazijoje jau pradeda judėti tos klasės, nes yra įdarbinti mokytojai ukrainiečiai.

Pietų Švedijoje dvi moterys buvo mirtinai subadytos pirmadienį per išpuolį vidurinėje mokykloje, pranešė policija ir pridūrė, kad dėl šios atakos sulaikytas 18-metis moksleivis.

Šią savaitę Vilniaus lietuvių namai pradeda seminarus mokytojams, kurie mokys iš Ukrainos atvykusius vaikus. Šiomis dienomis Lietuvoje skaičiuojama apie 6 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų, apie 1,5 tūkst. jų registravosi mokytis Lietuvos mokyklose lietuvių ar kitomis kalbomis, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pranešime spaudai.

Socialiniame tinkle „Twitter“ žiniasklaidos priemonė „Nexta“ pasidalijo vaizdeliu iš vienos Rusijos mokyklos, kuriame mokytoja liepia mokiniui rašyti palaikymo žodžius rusų kariams. Taip elgtis nenusiteikęs mokinys mokytojai turėjo tik vieną klausimą: „Man tą būtina daryti?“ Kaip girdėti vaizdo įraše, mokytojai toks nepilnamečio klausimas nepatiko ir ji ėmė jam aiškinti, kodėl jis privalo palaikyti rusų karius.

„Pastaruoju metu mes visi gyvename įtampoje dėl karo Ukrainoje. Dar daugiau – šeimos, kurios augina vaikus, susiduria su papildoma baime ir nežinomybe, nes mes kasdien sulaukiame klausimų iš vaikų, kas bus toliau. Jie klausinėja visko – kodėl kariauja, kas kariauja, ko nepasidalina šalys ir, galiausiai, ar Lietuvoje taip pat bus karas“, –  rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Eglė iš Vilniaus.

Sostinės savivaldybė Pavilionyse, Pašilaičių rajone, pirks sklypą statyti naują progimnaziją. Savivaldybės taryba šią savaitę pritarė tokiam sprendimui. Už vieno hektaro sklypą bendrovei „VBG Invest“ bus sumokėta 1,728 mln. eurų.  Planuojama, kad naują ugdymo įstaigą lankys per 600 moksleivių iš Tarandės, Perkūnkiemio, Pašilaičių. Sostinės vicemero Tomo Gulbino teigimu, įsigijus sklypą bus skelbiamas architektūros konkursas.

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu. Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene spaudos konferencijoje pareiškė, kad Lietuvoje jau yra beveik 3 tūkstančiai vaikų iš Ukrainos, jie pradeda mokytis. Mokyklose pradės dėstyti ir ukrainiečių mokytojai, pabėgę nuo karo. Premjerė, savo ruožtu, kalbėjo apie sankcijų ir karo poveikį šalies ekonomikai bei propagandinių kanalų ir susirinkimų draudimą.

Devintąją Rusijos invazijos į Ukrainos dieną okupantų pajėgos toliau be skrupulų naikina viską, kas pasitaiko jų kelyje. Skelbiama, kad penktadienį, apie devintą valandą ryto, Rusijos kariai sudavė galingą smūgį Žytomyro miestui ir praktiškai sunaikino ten buvusią mokyklą. Įvairiose miesto vietose buvo girdėti sprogimai, o po jų miesto centre esančioje mokykloje buvo matyti išgriautos pastatos sienos ir įgriuvęs stogas. „Ką tik buvo paleista raketa arba sprogo bomba.

Per žiemos priėmimą į profesines mokyklas įstojo 1007 jaunuoliai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jie mokymo sutartis pasirašė su 21 įstaiga.

Mokytojams ir tėvams skundžiantis dėl sumažėjusio vaikų dėmesingumo, Seime pasigirdo siūlymų įstatymu uždrausti moksleiviams pamokų metu turėti telefonus. Idėjos autorius Justas Džiugelis sako kol kas tik klausiantis visuomenės ir renkantis informaciją, ar tokį jo siūlomą įstatymą palaikys žmonės. Specialistai sako: kad vaikai nesinaudotų telefonais, reikalingas bendras sutarimas, bet ne įstatymas.

Akmenės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centras pirmadienį nusprendė savaitei pratęsti nuotolinį ugdymą 5–12 klasių moksleiviams. „Pratęsėme savaitei, nes situacija nėra pagerėjusi“, – BNS sakė rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Anot jo, šiuo metu COVID-19 serga daugiau kaip pusšimtis mokytojų, vien dėlto būtų sudėtinga užtikrinti kontaktinį ugdymą. „Dabar didžioji dalis moko nuotoliniu, neima nedarbingumo pažymėjimo.

Ši, atrodytų, nekaltai atrodanti priešpiečių dėžutė, matyt, turėtų skambėti pavojaus varpais tėvams – bet ar jūs galite pastebėti kodėl? Dėžutėje sudėti baltos duonos sumuštiniai su kumpiu, krekeriai, vaisių vyniotinis ir šokoladinis jogurtas, ir ji atrodo gana panaši į tai, ką daugelis iš mūsų vaikystėje valgydavo per pietų pertrauką.

Baigiant rengti 11–12 klasės literatūrinio ugdymo programos projekto dalį, programos atnaujintojai siūlo mažinti kūrinių kiekį ir leisti mokytojams patiems juos rinktis, pirmadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŽA). „Mokytojai jau seniai kalba apie tai, kad dabar galiojančios pagrindinio ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos turinio prasme yra perkrautos.

Naujų  koronaviruso atvejų per parą vėl kone pusseptinto tūkstančio. Daugėjant susirgimų koronavirusu dalis mokyklų vėl pereina prie nuotolinio ugdymo. Karantinas nuo šiandien paskelbtas Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazijoje. Akmenės rajonas nusprendė, kad nuo pirmadienio, bent savaitei, šešių mokyklų 5-12 klasių mokiniai pereina prie nuotolinio ugdymo. Laikinai užsidaro ir kai kurie darželiai.

Epidemiologinei situacijai prastėjant, Akmenės rajono ugdymo įstaigos savaitei pereina prie nuotolinio ugdymo. Savivaldybė taip pat iki kovo uždraudžia renginius uždarose patalpose. Pasak mero, sprendimai priimti atsižvelgus į pastarųjų dienų užsikrėtimų skaičius. Apie tai pranešama savivaldybės interneto tinklalapyje. Pranešime nurodoma, kad sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje.

Mokykla moksleiviams tampa antraisiais namais, kur jie ne tik mokosi, bet ir traukia pavalgyti. Tik kartais norai prasilenkia su realybe – tai pastebėjo Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleiviai ir jų tėvai, kuriuos maisto kokybė mokyklos valgykloje šokiruoja. Mokyklos direktorius sako, kad tiesioginių skundų nesulaukia, tačiau jau turi veiksmų planą, kad būtų gerinama maitinimo kokybė.

Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti vilnietė Inga Krasuckienė pašiurpo išgirdusi žinią apie dar vieno karantino tikimybę. Nes dar vienas jos ir kitų Lietuvos vaikų uždarymas į namus prilygtų katastrofai.  Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Mano aplinkoje yra ne vienas atvejis, kada vaikai, jau yra maitinami antidepresantais. Buvo atvejai, kai vaikai save žaloja. Na, įvairiausi atvejai – tokie, kurių anksčiau nebuvo.

Anglė mama jau dvejus metus savo dukros neleidžia į mokyklą, kad ši neužsikrėstų koronavirusu, nors viruso pavojus vaikams ir nedidelis. Lisa Diaz savo vaikus – devynmetę Heleną ir dvylikametį Alexą – pradėjo iš namų mokyti 2020 metų kovo mėnesį, kai Borisas Johnsonas uždarė mokyklas pirmojo karantino metu. Bet net ir mokykloms atsidarius Lisa atsisakė leisti savo vaikus į mokyklą. Alexą ji išleido tik 2021 metų lapkritį, kai jis gavo dvi skiepų dozes.

Prezidentas Gitanas Nausėda galimybių pasą vaikams mato kaip testavimo skatinimo priemonę, todėl nesikreips dėl jo į Konstitucinį Teismą (KT), jei vaikams bus užtikrintas testavimas mokykloje, sako šalies vadovo patarėja socialiniams klausimams Irena Segalovičienė. Tačiau, pasak patarėjos, sprendimas nesikreipti į KT dėl galimybių paso vaikams, kaip prašė judėjimas „Basos mamos“, gali keistis, jei vaikams nebus užtikrintos galimybės šį dokumentą gauti per testavimąsi mokyklose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį viešame posėdyje pradeda nagrinėti bylą dėl privalomo kaukių dėvėjimo mokyklose. Teismas priėmė grupės Seimo narių pareiškimą ištirti atitinkamą sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimą.

Narkotikų vartojimas tarp moksleivių – giliai įsišaknijusi, tačiau sunkiai pastebima problema. Statistika rodo, kad kas penktas gimnazijos mokinys yra bent kartą gyvenime išbandęs psichoaktyviųjų medžiagų. Gydytojas toksikologas patarė, kaip tėvai gali atpažinti, kada jų atžala galimai svaiginasi kvaišalais. Tačiau pavartoję narkotikų mokiniai gali pasirodyti ne tik namuose, bet ir pamokose. Vienos Kauno mokyklos direktorius atskleidė, kaip kilus tokiam įtarimui turėtų elgtis mokytojas.

Ketvirtadienį Kaune – specialiųjų tarnybų sujudimas.  Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje kilo gaisras. Pranešama, kad iš mokyklos buvo evakuoti mokiniai.  Pirminiais duomenimis, ugnis įsiplieskė elektros skydinėje ir išsiplėtė sienoje. Liepsnų matyti nebuvo, gaisrą numalšino pačios mokyklos darbuotojai.  Į įvykio vietoje buvo išsiųstos sustiprintos pajėgos, tačiau dar pakeliui jos buvo atšauktos.

COVID-19 situacija mokyklose šiuo metu yra stabili, todėl galimybė įvesti nuotolinį mokymąsi nesvarstoma, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji tai pat užsiminė, kad šiuo metu nėra svarstoma apie prievolės skiepytis įvedimą švietimo darbuotojams.

Vaikų formaliajam bei neformaliajam ugdymui galimybių paso nėra ir nebus reikalaujama, o vakcinuotiems suaugusiems asmenims galimybių pasas neribotai prasitęs iš karto po trečios sustiprinančios dozės, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. „Vaikams formaliam, neformaliam ugdymui galimybių paso reikalavimo nėra ir nebus.

Mokyklų direktoriai vardija, kad vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais teko susidurti pandemijos metu buvo darbas su tėvais. Kai kurie prieš pandemijos valdymo priemones nusiteikę tėvai be perstojo atakuoja mokyklų vadovus iš anksto paruoštais pareiškimais ir kelia jiems spaudimą. Valdyti srautus, užtikrinti klasių vėdinimą, prižiūrėti, kad vaikai sklandžiai testuotųsi – tik keli iš klausimų, pastaruoju metu neduodantys mokyklų vadovams ramybės.

Mokytojai įvairiais būdais stengiasi sudominti savo mokinius pamokose, tačiau kartais prašauna. Visai kaip ir šio vaizdelio herojus, kurio noras uždainuoti pamokos metu jam kainavo darbo vietą. Vienoje Teksaso valstijos Ostino miesto mokykloje pavaduojantis mokytojas į klasę atsinešė karaokės aparatą ir pamokos metu uždainavo Britney Spears hitą „Toxic“. Šį momentą mokiniai, žinoma, ėmė filmuoti ir mokytojo pasirodymu pasidalijo socialiniuose tinkluose.

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis surengė paskelbė, kad beveik visose miesto gimnazijose ir progimnazijose aptikta kokaino pėdsakų.  Maža to, rasta ir kitų narkotikų – heroino, amfetamino, ekstazi ženklų. Jų nebuvo tik pas pradinukus. Jau nuo ryto Alytaus mokyklose policijos pareigūnai su tarnybiniais šunimis atliko patikras patalpose.  Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškina, kad narkotikų pėdsakų galima aptikti visur – ne tik mokyklose.

Lytinis švietimas Lietuvoje vos rusena. Neretai vyresnė karta lytiškumo ugdymą mokykloje laiko tabu, o nuo to nukenčia moksleiviai. Vis dėlto kuriama gyvenimo įgūdžių mokymo programa teikia vilties, kad situacija pasikeis į gera ir mokiniai pagaliau išbris iš nežinomybės. Planuojama organizuoti papildomas pamokas, kuriose vaikai būtų mokomi socialinio ir emocinio raštingumo, lytiškumo ir gyvenimo įgūdžių.

Alytaus švietimo įstaigose penktadienį policija vykdo patikras dėl narkotikų – mokyklų vadovų prašymu viešos patalpos tikrinamos su tarnybiniais šunimis. „Darome patikrinimus. Buvo gautas švietimo įstaigų vadovų prašymas patikrinti mokyklų viešąsias patalpas dėl narkotinių medžiagų turėjimo, laikymo“, – BNS sakė Alytaus apskrities policijos atstovė spaudai Kristina Janulevičienė. Ji kol kas neatskleidžia, kuriose mokyklose vyksta ar vyks patikrinimai.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvos pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, kurios dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamoje „Vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose“ programoje, VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra karu su Žemės ūkio ministerija pasodino obelis ir kriaušes, taip suteikiant vaikams galimybę iš arčiau susipažinti kaip prasideda  vaisių kelias „nuo lauko iki stalo“.  Kviečiame pažiūrėti kaip s...

Naujų koronaviruso protrūkių šalies ugdymo įstaigose skaičius lieka stabilus, jų praėjusią savaitę fiksuota 457. NVSC pirmadienį pateiktais duomenimis, savaite anksčiau mokyklose ir darželiuose taip pat registruoti 457 protrūkiai. „Tai, jog nestebima aktyvių protrūkių augimo, kuris buvo matomas dvi pastarąsias savaites iš eilės, palankus ženklas“, – BNS teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Paauglį išvarė iš klasės ir izoliavo dėl supintų kasyčių. 14-mečiui Lealan Hague mokytoja pasakė, kad jis turi „pasileisti“ plaukus, nes dabartinė jo šukuosena yra „ekstremalus kirpimas“. Tačiau jo mama Kirsty pasibaisėjo, nes mano, kad plaukų kirpimas neturi jokios įtakos jo išsilavinimui. Exmouth bendruomenės koledžo sprendimą mama šiandien pavadino „pokštu“ ir tvirtino, kad jos sūnus panašiai kerpasi jau 11 metų.

„Mano dukra eina į antrą klasę. Pernai, deja, didžioji mokslų dalis buvo nuotolinė, todėl šiemet esu labai laiminga, kad vyksta kontaktinis ugdymas. Vaikai testuojasi, protrūkių pavyksta išvengti, tačiau viena naujovė mane rimtai glumina“, – tv3.lt laiške rašo Sofija iš Kauno. Prieš gruodžio 1-ąją mus, vaikų tėvus, pasiekė mokyklos administracijos žinia apie tai, kad vaikai turės dėvėti medicinines kaukes ne tik bendrose patalpose, bet ir klasėse.

Nepaisant to, kad Lietuvoje kasmet nusižudo 30–50 mokyklinio amžiaus vaikų, trečdalyje Lietuvos mokyklų nedirba ne vienas psichologas. Blogiausia situacija šiuo klausimu anaiptol ne regionuose, o didmiesčiuose, kur esama mokyklų, kuriose mokosi ir 1,5 tūkst. mokinių, bet jiems nepadeda nė vienas psichologas.  Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebisi labai nevienoda pagalbos moksleiviams situacija Lietuvoje.

Pristatyti naujausi Lietuvos ugdymo įstaigų reitingai ir vertinimai. Tarp geriausiai moksleivius skirtingose disciplinose paruošiančių gimnazijų šiemet – ne tik didžiųjų šalies miestų mokyklos. Puikius rezultatus demonstruoja Utenos, Šilalės, Šilutės ir Raseinių rajonų gimnazijos. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako liberalizuojanti galimybes tapti mokytojais dėl augančios rizikos, kad pedagogų šalyje gali pritrūkti. Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo. „Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo.

Abiturientai pasirinko brandos egzaminus, populiariausiu išlieka anglų kalbos, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). (NŠA) duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27 tūkst. 648 kandidatai – 109 daugiau nei praėjusiais metais.   Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 tūkst. 481 kandidatas, matematikos valstybinį brandos egzaminą – 16 tūkst.

Vilniuje bus statoma mokykla Bajoruose bei vaikų darželiai Pašilaičiuose ir Perkūnkiemyje. Vilniaus miesto savivaldybė pranešė apie paskelbtus architektūrinius konkursus mokyklos ir dviejų darželių projektavimui. Pasak pranešimo, Bajoruose šiuo metu mokyklos nėra, tiek pradinukai, tiek vyresnių klasių mokiniai važiuoja į artimiausias mokyklas Fabijoniškėse ar Pašilaičiuose, tad šiame rajone bus statoma progimnazija. Ją galės lankyti apie 1000 moksleivių.

Joniškio mokyklos stadione vyresnis mokinys metė į žemę kitą mokinį. Incidentas įvyko antradienį, 11 val., pranešė policija. 16-metis mokinys pakėlė ir stipriai sviedė į žemę 12-metį mokinį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat minėtas mokinys nepagarbiai elgėsi su jį sudrausminti bandžiusiais mokytojais, vartojo necenzūrinius žodžius. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Siekiant daugiau jaunų pedagogų pritraukti į mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja įsipareigojusiems atidirbti būsimiems mokytojams mokėti didesnes stipendijas. Taip pat skatinamąsias pedagogines stipendijas planuojama skirti tik pasirinkusiems prioritetines studijų kryptis, trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį sakė naują mokytojų rengimo planą pristatęs viceministras Ramūnas Skaudžius.

Asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo turės daugiau galimybių tapti mokytojais, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot ministerijos, ministrės Jurgitos Šiugždinienės pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Nors Lietuvos mokyklų ugdymo programose numatytos pamokos apie lytinį ugdymą, didelė dalis mokyklų ir tėvų nusprendžia šių temų vengti, bijodami, kad tokie pokalbiai paskatins jų atžalas užsiimti lytiniais santykiais. Tačiau lytiškumo ugdymo specialistai bei patys tėvai atskleidžia, kad mokyklose vaikams daugiausiai klausimų kyla visai ne apie seksą, o apie tai, ar jie normalūs, kaip jie turėtų kurti sveikus santykius ir kodėl tiek daug porų subyra.

Prezidentūra iš esmės pritaria Vyriausybės planams dėl mokyklų tinklo pertvarkos.  „Pagrindinis tikslas yra ne mokyklų jungimas ar uždarymas, bet mokymosi rezultatų skirtumų mažinimas“, – ketvirtadienį LRT sakė prezidento patarėjas Paulius Baltokas.  Anot jo, Prezidentūra yra linkusi tikėti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rengiama reforma nebus skirta tik infrastruktūrai gerinti ar galimybei pakeisti neįtinkančius mokyklų vadovus.

Švietimo profesinių sąjungų ir savivaldos atstovai atsargiai vertina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planus dėl mokyklų tinklo pertvarkos, siekiant panaikinti jungtines klases ir stambinti mokyklas. Dalis BNS pašnekovų sutiko, kad mažėjant gyventojų regionuose mokyklų tinklo optimizavimas yra būtinybė, kiti teigė, jog pertvarka leis taupyti lėšas, bet vargu, ar bus lemiamas faktorius siekiant geresnės ugdymo kokybės.

19-metis Lukas Dailidė iš Šakių rajono nusprendė mesti mokslus jau po 10-os klasės ir tapti ūkininku. Vaikinas šį sprendimą priėmė ir dėl mokykloje patirtų patyčių, ir dėl atrastų bei pamiltų naujų veiklų. Lukas po 10 klasės nusprendė, kad jam mokyklos pakaks. Nuėjęs į pamokas jis tik ir laukdavo, kada galės eiti namo. Viena iš tų priežasčių – patyčios. „Mokyklos nebaigimo priežastys yra dvi, kurios yra labai susijusios. Tai patyčios ir mano veiklos.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) atkreipia dėmesį, kad artėja brandos egzaminų pasirinkimo termino pabaiga. Abiturientai iki lapkričio 24 d. turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus jie ketina laikyti 2022 m., rašoma ŠMSM praneųime spaudai. Nuo šių metų abiturientams pasiūlytos naujovės: jie turi galimybę pasirinkti daugiau egzaminų nei laikys; informacinių technologijų egzaminą laikyti viena iš trijų pasirenkamų programavimo kalbų.

Tarp Vilniaus rajono gyventojų ir rajono savivaldybės įsiplieskė kova dėl lietuviškų mokyklų ir darželių, kurių, anot gyventojų, trūksta maždaug penkiems tūkstančiams lietuvių vaikų. Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų ir darželių poreikį neigia, o gyventojų apklausas rengti atsisakė tol, kol gyventojai per teismus neišsikovojo šios teisės.

Smarkiai suprastėjus epidemiologinei situacijai šalyje Vyriausybė priėmė sprendimą prailginti mokinių rudens atostogų laiką tam, kad koronaviruso protrūkių židiniai ugdymo įstaigose minimizuotųsi. Duomenys rodo, kad moksleivių atostogų laikotarpiu situacija šalyje kiek pagerėjo – užsikrėtimo rodikliai stabilizavosi.