mokslo ir sporto ministerija

Iki naujų mokslo metų teliko du mėnesiai, o mokyklos vis dar nežino, kokia tvarka vyks pamokos. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto tris įmanomus scenarijus, kaip nuo rugsėjo 1-osios į mokyklas grįš moksleiviai. Tiesa, apie savo sprendimą ministerija mokyklas informuos tik rugpjūčio viduryje. Birželio viduryje ŠMSM pranešė kartu su švietimo bendruomene rengianti planus, kaip vyks mokymas nuo rugsėjo 1-osios.

Lietuvoje ir toliau augant koronaviruso susirgimų skaičiui, šalyje pirmadienį bus paskelbtas karantinas. Būtent tai keičia ir mokymo įstaigų planus – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pakoregavo ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščius. 2020 metų kovo 13 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais yra pakeisti 2019–2020 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščiai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo pataisas, kurios leistų moksleiviams priemiestiniais autobusais važinėti su 50-80 proc. nuolaida. Ministerija pranešė teikianti Vyriausybei Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma, kad nuo kitų metų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai, važiuodami priemiestiniais autobusais, galėtų su 50 proc. nuolaida pirkti vienkartinį ir su 80 proc. nuolaida vardinį terminuotą važiavimo bilietą.

Nuo rugsėjo šalies profesinėse mokyklose bus steigiama 40 naujų etatų neformaliam mokymui, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tai kaip kursai suaugusiems ir jaunimui. Jie nesuteikia kvalifikacijos, jų metu įgyjama tam tikrų profesinių įgūdžių, pavyzdžiui, kloti plyteles ar kepti pyragus“, – BNS perduotame komentare cituojamas viceministras Arūnas Plikšnys. „Tai lankstus modelis iškart prisitaikyti darbo rinkoje, išmokti to, ko reikia būtent tai darbo vietai.

Ketvirtadienį dviejų valandų įspėjamąjį streiką rengia ne tik dalis mokytojų, bet ir aukštųjų mokyklų pedagogų. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) pirmadienį pranešė informavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad ketvirtadienį, lapkričio 28 dieną, nuo 8 val. iki 10 val., skelbiamas įspėjamasis streikas. Po streiko Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinė sąjunga rengia piketus prie Vyriausybės ir Finansų ministerijos.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis priekaištauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl neviešinamų Sporto rėmimo fondui teikiamų projektų vertintojų. „Pasižiūrėkit, man atrodo, yra gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl projekto administravimo lėšų skirstymo taisyklių, kur vienas iš siūlymų yra konstatuotas, kad tai yra ydinga praktika ir daranti prielaidas galimai korupcijai dėl ekspertų neviešinimo“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime sakė premjeras.

Lietuvos sportininkų sveikatą prižiūrinčio Lietuvos sporto medicinos centro (LSMC) darbuotojai dar negavo atlyginimų už rugsėjį, antradienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusi centro darbuotoja portalui teigė, kad problemos dėl algų prasidėjo, kai nuo spalio LSMC tapo pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o ne Kūno kultūros ir sporto departamentui. LSMC direktorius Edmundas Švedas patvirtino, kad darbuotojai laukia algų trečią savaitę.

Piktybiškas pamokų nelankymas – problema su kuria švelniau ar griežčiau kovoja dauguma Europos šalių. Kol vienur mokyklos bėgančius iš pamokų baudžia palikdamos juos po pamokų, kitur – bausdamos tėvus milžiniškomis sumomis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip bėgimo iš pamokų problemą sprendžia Lietuva ir kitos Europos šalys. Lietuva Pamokų lankomumo apskaitos tvarką Lietuvoje tvirtina mokyklos. Čia pat numatomi būdai, kaip padėti pamokų nelankantiems moksleiviams.

 51 šalies mokyklai, kuriose moksleivių pasiekimai yra mažesni nei šalies vidurkis, nuo rugsėjo talkins švietimo konsultantai, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Šia priemone siekiama mažinti atotrūkį skirtingose šalies ugdymo įstaigose – savivaldybės pačios atrinko mokyklas, kurioms bus teikiamos konsultacijos, ekspertinė ir metodinė pagalba. Iš viso šiose mokyklose mokosi per 10 tūkst. 1-10 klasių moksleivių.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Į portalą tv3.lt besikreipusi skaitytoja guodžiasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas yra pamiršti, o tai ją privertė galvoti apie išvykimą iš Lietuvos. Ministerijos atstovai teisinasi, kad prieš dvejus metus duoti pažadai virto realybe, o merginos svajonė dar gali išsipildyti. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Reikšdami pageidavimus ką studijuoti abiturientai šiemet dažniausiai pirmenybę teikė medicinos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir tarptautiniam verslui Vilniaus kolegijoje, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos BNS pateikti duomenys.

Dėl ligos pamokas praleidusiems mokiniams nebereikės į mokyklą nešti tą pateisinančios gydytojo pažymos. Pirmą ligos dieną tėvai apie tai turės informuoti mokymo įstaigą. Švietimo įstaigų atstovai sako, kad tokia tvarka paskatins piktnaudžiavimą, tačiau sveikatos ir švietimo ministerijos teigia, kad užtikrins patikimą tvarką. Tiesa, dar nežino, kaip. Nepaisant to, nauja tvarka įsigalios jau nuo ateinančių mokslo metų šį rugsėjį.

Kultūros ministerija pranešė sulaukusi per tūkstančio pasiūlymų Kultūros pasui. „Pasibaigus antram šių metų kvietimui 343 kultūros įstaigos ir organizacijos, kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 1054 naujas paraiškas Kultūros pasui, siūlydami savo edukacijas, pastatymus, renginius, kitas kultūros ir meno paslaugas, kuriomis nemokamai naudosis 1–12 klasių moksleiviai“, – teigiama antradienį išplatintame Kultūros ministerijos pranešime.

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

Neproduktyvu vesti pamokas tokiomis oro sąlygomis, patvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau jis pabrėžia – mokyklos turėtų ne užsidaryti, o toliau stengtis įgyvendinti ugdymo planą kūrybiškai, nebūtinai dėstant įprastas pamokas, o organizuojant ekskursijas. Porą savaičių iš eilės besitęsiant karščiams, A. Monkevičius pirmadienį su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarė ugdymo galimybes per karščius. „Ugdymo planai tvirtinami dviem metams.