mokslininkai

Peru karinės pajėgos dalyvavo neįprastoje operacijoje, kurios metu buvo sugautas milžiniškas šikšnosparnis, kurio išpuoliai gąsdino vietinius gyventojus. Daugelis buvo įsitikinę, kad jų naminiu augintinius puola mistinė būtybė čiupakabra. Apžiūrėję gyvūną mokslininkai nuramino vietinius, kad šis mistiniu laikytas padaras iš tiesų yra šikšnosparnis, tiesa, neįprastai didelis, mat atstumas tarp jo sparnų siekia net du metrus.

Spalio 5 dieną vyko NATO komiteto Mokslas taikai ir saugumui bendro Lietuvos ir Rusijos mokslininkų projekto „Galimų naftos išsiliejimų Baltijos jūroje neigiamų pasekmių mažinimas“ pristatymas, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Mokslininkai, naudodami NASA „Spitzer“ kosminį teleskopą, tiksliau nei kada nors anksčiau išmatavo visatos plėtimosi greitį. Nustatyta, kad kosmosas plečiasi 74,3 kilometrų (plius minus 2,1 kilometrų) per sekundę vienam megaparsekui greičiu (1 megaparsekas apytiksliai prilygsta 3 mln. šviesmečių). Jei šie skaičiai atrodo nesuprantami, belieka pasakyti, kad tai vyksta iš tiesų greitai. Be to, tempas nuolat auga, rašo SPACE.com.

Rygoje vykusiame Baltijos Asamblėjos tarptautinės apdovanojimų komisijos posėdyje paskelbti Baltijos Asamblėjos premijos lauretai. Komisija nusprendė Baltijos Asamblėjos mokslo premiją skirti Lietuvos fizikui Algiui Petrui Piskarskui už tyrimus lazerių ir netiesinės optikos srityse.

Leonardo da Vinci yra nutapęs dvi „Mona Lizas“, tvirtina kai kurie mokslininkai. Ketvirtadienį Ženevoje turėtų būti pirmą kartą visuomenei pristatyta pirmoji paveikslo versija.

Britų mokslininkus sudomino klausimas, kodėl kai kurie žmonės itin stipriai seksualiai traukia priešingos lyties atstovus, o kiti – ne. Kokie yra pagrindiniai kriterijai, renkantis  sekso partnerį? – rašoma „News of the World“. Tyrimo autoriai eksperimento metu pateikė jos dalyviams – vyrams ir moterims, žmonių fotografijas, kurie buvo labai panašūs į juos pačius. Paaiškėjo, kad žmonės, kurie išoriškai panašūs, rečiau patiria vienas kitam seksualinį potraukį.

1956 metais JAV branduolinės energijos komisija surengė du branduolinius sprogimus, kurių galia siekė 20 ir 30 kilotonų. Kartu buvo nuspręsta surengti ir dar vieną eksperimentą, pavadintą „Branduolinio sprogimo pasekmės gėrimams pramoninėje taroje“, siekiant išsiaiškinti, ar išgyvens gėrimai, buvę parduotuvėse, esančiose netoli sprogimo vietoje. Buteliai ir skardinės buvo tvarkingai sudėlioti skirtingu nuotoliu po visą sprogimo teritoriją. Kai kurie buvo užkasti, kitus tiesiog padėjo ant žemės.

Kitą penktadienį, rugsėjo 28-ąją, duris atvers dešimtys laboratorijų ir aukštųjų mokyklų fakultetų, kurie „Tyrėjų nakties“ dalyviams pristatys dažnai nežinomas mokslo pasaulio paslaptis ir atradimus. Daugiau kaip dvylikos valandų renginių maratonas, kupinas intriguojančių ir netikėtų atradimų, tęsis iki vėlyvo rugsėjo 28-osios vakaro, sakoma rengėjų pranešime.

Daugiau kaip 1000 susitikimų įvyko tarp verslo ir mokslo atstovų praėjusią savaitę tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics 2012“ metu. Bendradarbiavimo galimybių su lietuviais ieškojo verslininkai ir mokslininkai iš JAV, Izraelio, Austrijos, Švedijos, Šveicarijos, Rusijos, Vokietijos, JK, Kazachstano, kitų šalių.

Kanados mokslininkų įsitikinimu, šalia dviejų esminių ir iki skausmo žinomų lieknėjimo principų „saikingai valgyti“ ir „kuo daugiau judėti“ būtina pridurti dar vieną, lygiai tokios pačios svarbos, tačiau dažnai užmirštamą taisyklę – „gerai išsimiegoti“. Miego stoka – viena iš svarbiausių nutukimo epidemijos priežasčių, rašo Today.com.

Mokslininkų komanda neseniai atliko aviacinį bandymą su 170 keleivių talpinančiu „Boeing 727“ lėktuvu, kad išsiaiškintų, kokioje padėtyje sėdint įmanoma išgyventi ir kurioje lėktuvo dalyje skristi saugiausia. Kai tik 55 metų pilotas Jamesas Slocumas iššoka su parašiutu iš lėktuvo, šis, valdomas kito piloto nuotoliniu valdymo prietaisu, trenkiasi į žemę Meksikos Sonoros dykumoje. Lėktuve buvo pasodinti trys žmonių natūralius judesius imituojantys manekenai.

Nikaragvoje suaktyvėjus San Kristobalio ugnikalniui paskelbta masinė evakuacija, praneša AFP. Valdžios nurodymu savo namus turi palikti apie 3 tūkstančius žmonių, gyvenančių ugnikalnio šlaituose. Neatmetama galimybė, kad evakuacijos zona bus išplėsta, paskelbė Civilinės gynybos ministerijos atstovai. Šeštadienį San Kristobalio ugnikalnis išmetė į atmosferą dūmų ir pelenų kamuolį iki 5 tūkst. metrų aukščio. Mokslininkų prognozėmis, ugnikalnis artimiausiu metu gali sustiprėti.

Mokslininkai nustatė, kad dalis Honkongo yra įsikūrusi ant užgesusio ugnikalnio, kuris išsiveržė prieš 140 milijonų metų. Jis turėjo milžinišką poveikį aplinkai ir galbūt net prisidėjo prie dinozaurų išnykimo. Per milijonus metų didelė dalis ugnikalnio nunyko, bet jo pėdsakai geriausiai matomi Honkongo rytinių salų virtinėje, kur puikuojasi dviejų metrų skersmens palinkusios kolonos.

Sekmadienio rytmetį Pietų Kaliforniją sudrebino daugiau nei 300 silpnų žemės drebėjimų „spiečius“, kurio seisminiai virpesiai buvo registruojami iki pat pirmadienio popietės. Žemės drebėjimai buvo jaučiami nuo Arizonos iki San Diego. Kas vyksta Kalifornijos gelmėse ir ar tai Kalifornijos gyventojams gresia kur kas rimtesniais nemalonumais? Žemės drebėjimų „spiečiai“ – neįprastas, tačiau ne toks jau ir retas reiškinys, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Mokslininkai sukūrė „iškreiptos realybės" stiliaus šalmą, neleidžiantį žmogaus protui atskirti realybės nuo klastotės. Pavyzdžiui, kai žmogus žiūri kokias nors televizijos scenas dėvėdamas šalmą, jis nesugeba atskirti ar tai yra realu, ar įrašas. Pasak mokslininkų, šalmas veikia tokiu pat principu, koks pavaizduotas 2010 metais pasirodžiusiame filme „Pradžių pradžia“ (angl.

Klaipėdiečiams kyla elementarus klausimas – ar miesto Taryba pakankamai kompetentinga, kad galėtų suremti ietis su UAB „Sweco Lietuva“, parengusia suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą. Nerimą kelia ir tai, kad šios bendrovės specialistai, gaudami didžiulius pinigus iš užsakovų, gali pateikti tokius duomenis, kokius jie nori girdėti.

Jau tūkstančius metų žmonės mėgina atrasti atsakymą į klausimą, kur slypi protas. Sąmoningo paciento, stokojančio trijų iki šiol pagrindiniais savimonei laikytų smegenų regionų, atvejis atskleidžia, kad ligšioliniai bandymai įminti šią mįslę buvo abejotini. Tyrimo su šiuo pacientu rezultatai verčia galvoti, jog mentalinės funkcijos nėra susijusios vien tik su tam tikrais smegenų regionais, rašo newscientist.com.

Vykdant „Designing a Model Geared towards Participation of People at Social Risk Groups in the Labour Market“ – MODPART projektą Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas įsigijo modernią diagnostinę įrangą ERGOS II. Tai pirmoji tokio pobūdžio įranga Lietuvoje, įsigyta iš oficialaus šios įrangos gamintojo. Pasak šios įmonės projektų vadovo Algirdo Jasiulionio tai viena iš moderniausių įrangų, naudojama tiksliai įvertinti asmens darbinius gebėjimus.

Antsvoris kenkia kenkia ne tik figūrai, bet ir smegenims, teigia Didžiosios Britanijos mokslininkai. Ekspertai tiksliai nežino, kodėl taip yra, bet mano, kad su tuo susiję medžiagų apykaitos pakitimai, tokie kaip didelė cukraus koncentracija kraujyje ir aukštas cholesterolio lygis. Tyrėjai visą dešimtmetį stebėjo 6 tūkst. britų, kurių amžius nuo 35 iki 55 metų. Visą tyrimo laiką dalyviai reguliariai atliko atminties ir kitų kognityvinių sugebėjimų testus.

Mokslininkai nustatė, kad Šanchajus yra vienas didžiausių miestų pasaulyje, kuriam gresia didžiausia rizika būti užtvindytam, skelbia BBC. Nepaisant išsivysčiusios ekonomikos, šiam Kinijos miestui gresia didesnė potvynių rizika nei prasčiau išsivysčiusiems miestams, įskaitant Bangladešo sostinę Daką. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgiama į miesto fizines savybes bei socialinius ir ekonominius veiksnius.

Didžiosios Britanijos mokslininkai skelbia, jog vėžys taps itin dažna liga tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Jų teigimu, iki 2040 metų vėžiu sergančių garbaus amžiaus žmonių skaičius patrigubės ir vėžiu sirgs kas ketvirtas žmogus, informuoja BBC. 2010 metrais Didžiojoje Britanijoje vėžys buvo diagnozuotas 1,3 mln. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Prognozuojama, kad per ateinančių trisdešimt metų šis skaičius padidės iki 4,1 mln.

Kanadoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kiaušinių tryniai, nesvarbu virti ar kepti, gali pakenkti arterijoms beveik taip pat kaip ir rūkymas, praneša Atlanta Blackstar. "Kiaušinių trynių neturėtų valgyti žmonės, priskirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei", - teigia tyrimo autorius, Kanados Vakarų Londono universiteto neurologijos profesorius daktaras Davidas Spence'as.

Maskvoje mirė vienas žymiausių šios šalies mokslo populiarintojų, TV laidos „Akivaizdu, bet neįtikėtina“ vedėjas, žymios Rusijos mokslininkų  dinastijos atstovas,  fizikas Sergejus Kapica. 1935 metais S. Kapica baigė Maskvos aviacijos institutą. Būdamas 33 metų tapo fizikos–matematikos mokslų daktaru.

Pirmadienių nemėgsta niekas. Naujausias mokslininkų tyrimas rodo, kad žmonės taip nekenčia pirmadienių, kad pirmoji šypsena jų veide vidutiniškai atsiranda apie 11 valandą ryto, anksčiau nieko panašaus išspausti nepavyksta. Be to, darbo efektyvumas pirmadienį vidutiniškai sudaro tik 3,5 valandas. Apie 50 procentų darbuotojų pirmadieniais vėluoja į darbą, nes po savaitgalio būna labai sunku prisiversti pabusti, teigia mokslininkai.

Sakoma, kad jei sapnuoji, jog skrendi, vadinasi, augi. O kiti laikosi nuomonės, kad skraidymas sapne reiškia evoliucinį žmogaus augimą. Etologai (mokslininkai, kurie atlieka elgesio tyrimus) šiam reiškiniui turi atskirą pavadinimą – brahiatija (tai gyvūno sugebėjimas siūbuojant rankomis persikelti nuo vienos atbrailos iki kitos arba, pavyzdžiui, nuo vienos medžio šakos ant kitos). Mūsų tolimi protėviai, gyvenę prieš 25 milijonus metų, puikiai mokėjo karstytis po medžius ir taip nukeliaudavo ...

Mokslininkai pateikė receptą, kaip paplūdimyje pastatyti tobulą smėlio pilį. Kad statinys būtų ypač stabilus, jame turi būti tik vienas procentas vandens, teigia fizikai, kurių tyrimo rezultatus skelbia žinomas mokslo žurnalas „Nature Scientific Reports“, praneša agentūra AFP. „Jei ši optimali koncentracija bus pasiekta, galima pastatyti iki penkių metrų aukščio smėlio pilį“, – tikina mokslininkai. Svarbus yra ir pagrindo skersmuo.

Britanijos mokslininkai ketvirtadienį sakė, kad jei tęsis karščio banga, dėl užteršto oro Londono olimpinių žaidynių dalyviams gali būti sunku siekti naujų rekordų. Ketvirtadienį oro tarša Londone pasiekė aukščiausią lygį nuo 2006-ųjų. Londono universiteto mokslininkai pranešė, kad olimpinių žaidynių išvakarėse smarkiai pakilo oro temperatūra ir užterštumas ozonu viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą ribą.

Viena farmacijos kompanija sukūrė medikamentą, kuris padės vyrams kovoti su plačiai išplitusia priešlaikinio sėklos išsiveržimo problema. Įmonės vadovų tvirtinimu, šio preparato tyrimų rezultatai pranoko jų lūkesčius. Oficialiame kompanijos pranešime teigiama, kad paskutinis vaistų nuo priešlaikinės ejakuliacijos tyrimo etapas buvo sėkmingas, todėl dabar įmonė sieks gauti leidimą gaminti ir pardavinėti šiuos medikamentus Europoje.

Nauja intelektinė navigacijos sistema padės suvaldyti automobilį ir išvengti kliūčių, net jei ir nekreipsite dėmesio į kelią. Sterlingas Andersonas ir Karlas Lagnemma iš Masačiusetso technologijų instituto robotų mobilumo grupės sukūrė „antrąjį intelektinį pilotą“, kuris borto kamera ir lazeriniu tolimačiu atpažįsta pavojus transporto priemonės aplinkoje. Sistema atpažįsta kliūtis kelyje ir nustato geriausią maršrutą joms apvažiuoti.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė inicijuojanti naują valstybei svarbios srities – šalies ekonomikos – mokslinių tyrimų programą. Bendram darbui sutelkti šalies mokslininkai brėš Lietuvos ekonominio konkurencingumo gaires. Švietimo ir mokslo ministras patvirtino institucinę 2012-2014 m. programą „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, sakoma ŠMM pranešime.

Mokslininkai – ne paukščiai, bet migruoti iš Lietuvos linkę vis dažniau. Ar protų migracija (pastaruoju metu vadinama evakuacija) leidžia sparčiau atrasti tinkamas erdves ir galimybes auginti mokslo pažangą ne tik savo šalyje? Ką kalba praktika: ar mokslo žmogus priklauso savo valstybei, ar jis turi teisę į laisvą pasirinkimą ir galimybes? Virš dešimties metų Jungtinėse Valstijose praleidęs mokslininkas Daumantas Matulis nepabūgo grįžti į stereotipais apipintą Lietuvos mokslo erdvę ir šiandien...

Nors moterų seksualinė orientacija gali būti kintanti, mokslininkai teigia, kad vyrų homoseksualumas yra įgimtas, nepakeičiamas, stipriai genų paveiktas bruožas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gėjai atmeta sekso su moterimis galimybę atrodytų logiška manyti, kad tai negali būti perduodama genetiškai, tad kodėl apskritai yra homoseksualūs vyrai? Kitaip tariant, kodėl homoseksualų genai nenyksta? Į šį ilgai kankinusį klausimą pagaliau buvo atsakyta nauju ir vis dar tebevykstančiu tyrimu.

Valdžios tikinimai, kad potvynio Krasnodaro krašte priežastis nebuvo avariniai hidrotechnikos įrenginiai, nei vandens nuleidimas iš dirbtinių rezervuarų, buvo patvirtinti moksliškai. Ištyrę nuotraukas iš kosmoso, specialistai priėjo prie išvados, kad septynių metrų aukščio banga, užliejusi Krymską, kilo dėl vandens susidūrimo su kliūtimis. Laboratorijos vadovas Levas Denisovas išnagrinėjo nuotraukas, kosmonautų padarytas liepos 9, 10 ir 11 dienomis.

Iki šio dešimtmečio galo keturi iš dešimties pasaulio jaunų absolventų bus tik iš dviejų šalių – Kinijos ir Indijos, rašo BBC. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtas scenarijus rodo didelį poslinkį pasaulio absolventų kiekyje. Augančios Azijos ekonomikos ketina palikti užnugaryje JAV ir Vakarų Europą. „Pasaulinės talentų rinkos“ prognozės 2020 metams rodo, kad Kinija smarkiai didins savo absolventų kiekį ir sieks sudaryti 29 proc.

Prancūzų Rivjeroje mokslininkai nusprendė prognozuoti medūzų buvimo vietą ir taip apsaugoti poilsiautojus nuo skausmingų medūzų įgėlimų. Tačiau mokslininkų projektas dar tik plėtojamas, tad tenka kliautis vietinės valdžios tradicinėmis priemonėmis, tokiomis kaip tinklai. Pastaraisiais metais auksiniuose Prancūzų Rivjeros paplūdimiuose pastebėta vis daugiau medūzų. Medicinos darbuotojai teigia, kad kiekvieną dieną nuo medūzų įgėlimų jiems tenka gydyti apie 500 žmonių.

Antarktida – ledu padengtas žemynas, bet nežymi jo dalis yra sausa kaip dykuma. McMurdo sausuosiuose slėniuose per metus iškrenta tik 10 mm kritulių (sniego pavidalu). Slėniuose neauga jokie augalai ir šios vietos laikomos vienos sausiausių pasaulyje.

Rusijos mokslininkai sėkmingai pakartojo eksperimentą, kurio metu susintetintas 117-asis cheminis elementas. Tai atvėrė kelią formaliam jo įtraukimui į periodinę lentelę. Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Dubnoje, netoli Maskvos, tyrėjai 117-ąjį cheminį elementą pirmą kartą susintetino 2010 metais, praneša „RIA Novosti“. Tačiau Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga reikalauja, kad prieš registruojant naują elementą, eksperimentas būtų pakartotas.

Mokslininkai tiki, kad vyrų homoseksualumas yra įgimta ir genetiniu požiūriu nulemta savybė. Remiantis evoliucijos dėsniais, šis bruožas turėtų greitu metu išnykti, kadangi homoseksualūs vyrai paprastai pasisako prieš lytinius santykius su priešingos lyties atstove, todėl nėra galimybės giminės pratęsimui ir geno perdavimui.

„Reguliarus Omega–3 rūgščių vartojimas, kurių yra itin gausu linų sėmenų aliejuje, padeda sulėtinti  senėjimo procesus 4–5 metais“, – teigia Kalifornijos universiteto (San Franciskas) mokslininkai. Tyrimas taip pat parodė, kad Omega–3 naudingos mažinant tokių su amžiumi atsirandančių ligų, kaip raumenų masės mažėjimas, simptomus. Natūralus organizmo senėjimas vyksta dėl telomerų grandinės trumpėjimo. Telomerai aktyviai dalyvauja ląstelių dalijimosi procese.

NASA eksperimentai su vorais ir įvairiais stimuliantais davė keistų rezultatų. Kofeinas – vienas iš stimuliatorių, kurį vienu ar kitu būdu vartoja dauguma žmonių. Kava, arbata, energiniai gėrimai ir šokoladas – visa tai duoda kasdieninę kofeino dozę. Norėdami ištirti kofeino ir kitų stimuliantų psichologinį poveikį, mokslininkai sušėrė jų vorams ir pažiūrėjo, kokius vėliau jie mezga voratinklius. Šie eksperimentai buvo vykdomi paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį.

Prieš mokslą nusiteikę anarchistai Italijoje griebėsi smurto ir teroro, informuoja „Newscientist.com“ ir „Nature“. Visai neseniai anarchistų organizacija paskelbė prisiimanti atsakomybę už išpuolį, įvykdytą Genujoje prieš branduolinės kompanijos „Ansaldo Nucleare“ vadovą Robertą Adinolfį (Roberto Adinolfi) - į jį buvo pasikėsinta šaudant.

Stresas, šeimos medicininė istorija ir galbūt nuodai lėmė Vladimiro Lenino mirtį, teigia neurologas bei istorikas. Jie nesutinka su paplitusia teorija, jog buvusį Sovietų Sąjungos lyderį pražudė lytiškai plintanti liga, rašo AP. Gydytojas Harry Vintersas ir istorikas Levas Lurie pranešimą apie Leniną pristatė kasmetinėje Merilendo medicinos universiteto konferencijoje, kurioje nagrinėjamos žymių žmonių mirtys.

Stounhendžo akmens luitų išdėstymas išsiskiria ne tik savo neįprasta forma, bet ir akustinėmis savybėmis, rašo livescience.com.„Įėjus į ratu išdėstytų akmenų statinio vidų, galima pajusti kitokią garsinę aplinką“, – tvirtina mokslininkas Bruno Fazenda, Salfordo universiteto profesorius. Kaip teigiama, neolito laikų žmonės, sukūrę šį statinį, galėjo pasijusti kaip dabartiniai modernūs asmenys, įėję į katedrą.

Dauguma vyrų vaizduotėje turi susikūrę savo idealią moterį. Tokią pačią susigalvoję yra ir mokslininkai, tačiau jie remiasi ne savo skoniu, o skaičiais. Nesenai Anglijoje vykusio gražiausio veido rinkimų nugalėtoja 18-metė Florence Colgate daugybės mokslininkų buvo pripažinta kaip praktiškai tobulo veido savininkė. Konkurse dalyvės nenaudojo makiažo, o plastinių operacijų turinčioms panelėms visai nebuvo leista dalyvauti.

Dauguma mokslininkų neišpažįsta jokio tikėjimo. Pasirodo, jų tikėjimą „vėsina“ analitinis mąstymas. Kaip teigia socialinės psichologijos ekspertė Ara Norenzayan iš Britų Kolumbijos universiteto Vankuveryje, Kanadoje, dauguma žmonių tiki dievu ar dievais. Vis dėlto šimtai tūkstančių ateistų ir agnostikų aukštesne jėga netiki.

Viena iš populiariausių turistų atrakcijų Naujoje Zelandijoje – Moeraki rieduliai, kurie yra stebinančio apvalumo. Kai kurių riedulių perimetras siekia net iki dviejų metrų. Šie rieduliai atrandami jūroje, toli nuo krantų. Mokslininkai spėja , kad Moeraki riedulių amžius gali siekti net daugiau nei 60 milijonų metų.

Kritinės gyvenimo situacijos sukelia nerimą ir baimę, kuri gali išsivystyti į streso būseną. Tyrimai rodo, jog Lietuvoje psichologinę ir fiziologinę įtampą kartais patiria devyni iš dešimties žmonių, o kas penktas suaugęs tikina, kad su stresu susiduria dažnai.

Kaip teigia „Bloomberg“, žemės drebėjimų laviną centrinėje Jungtinių Valstijų dalyje „beveik neabejotinai“ sukėlė žmogus, ir tai gali būti frakcionavimo, naudojamo išgaunant iš naftingųjų skalūnų klodų dujas ir naftą, paseka.

Atsiloškite, paleiskite vairą, patraukite pėdas nuo pedalų ir atsipalaiduokite: dabar už vairavimą atsakingas automobilis. Save vairuojančio automobilio svajonė augo pastarąjį dešimtmetį, kai būtinos technologijos pamažu įrodinėjo savo vertę, tačiau pati idėja susidūrė su dideliais teisiniais rūpesčiais. Tačiau jau nebeilgai. Politikai skuba padaryti save vairuojančius automobilius realybe.