mokslas

Indijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies sausumos pajėgos penktadienį sėkmingai išbandė „BrahMos“ viršgarsinę sparnuotąją raketą, skelbia „RIA Novosti“. Indijos armija penktadienį atliko 25-ąjį „BrahMos“ raketų bandymą. Bandymo rezultatai atitiko visus misijos kriterijus. 1998-aisiais įkurta „BrahMos“ bendrovė gamina viršgarsines sparnuotąsias raketas. „BrahMos“ raketa gali nuskristi 290 km ir gabenti iki 300 kg svorio ne branduolinius karinius užtaisus.

Rugsėjo 1-ąją prasidėsiančiais naujais mokslo metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas pakviesta studijuoti 31 570 pirmakursių.18 254 asmenims studijas finansuos valstybė: 9580 – universitetuose ir 8674 – kolegijose. 13 316 įstojusiųjų už studijas mokės savo lėšomis: 8768 – universitetuose, 4548 – kolegijose. Bendrajame priėmime iš viso siekė dalyvauti 44,5 tūkst. asmenų.

Artėjant mokslo metams pakvietimus dieninėms studijoms užsienyje gavę moksleiviai domisi, ar prieš išvykdami studijuoti jie galėtų pratęsti savo privalomąjį sveikatos draudimą Lietuvoje. Kartu prieš rugsėjo pirmąją pageidaujama įsigyti ir Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), suteikiančią galimybę gauti būtinąją medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje bei Šveicarijoje.

Čilės prezidentas Sebastianas Pinera šiurkščiais žodžiais atmetė protestuojančių studentų reikalavimus dėl nemokamo mokslo visiems, praneša agentūra AFP. „Mes visi norime nemokamo švietimo, gydymo ir daugelio kitų dalykų. Tačiau aš noriu priminti, kad nieko šalyje nėra veltui. Kažkas turi už tai sumokėti“, - pareiškė prezidentas. Anot jo, jei valstybė suteiktų nemokamą mokslą 10 proc. gyventojų, visi, įskaitant skurdžius, turėtų už jį sumokėti.

Jau aiškūs 2011 m. pagrindinio ir papildomo priėmimo į Lietuvos universitetus ir kolegijas stojimo rezultatai. Studijuoti VDU šiais metais nusprendė ir studijų sutartis pasirašė 1800 stojančiųjų. Šį skaičių lygiomis dalimis sudaro valstybės finansuojami ir valstybės nefinansuojami studentai. Šiais metais VDU rinkosi aukštesnius konkursinius balus turintys stojantieji.

Moksleivių gyvensena yra svarbus rodiklis, lemiantis jų sveikatą. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuolat ieško būdų ir priemonių, kurios padėtų pagerinti moksleivių sveikatą, motyvuotų ja rūpintis ir ją tausoti, atsisakant žalingų įpročių, sportuojant ar užsiimant kita sveikatinančia veikla.

Savaitraščio „Veidas“ paskelbtame 2011 metų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingo pirmajame penketuke – ir Panevėžio J.Balčikonio gimnazija. Į geriausiųjų dvidešimtuką pateko 5-oji gimnazija, penkiasdešimtuką – J.Miltinio gimnazija. Reitingo viršūnėje – Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus Jėzuitų ir Žirmūnų gimnazijos.

Studentų atstovai sunerimę dėl bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas kasmet vykstančių nesklandumų ir kaskart patiriamo stojančiųjų streso. Lietuvos studentų sąjunga, reaguodama į būsimų studentų nusiskundimus, situaciją kviečia aptarti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija Bendrajam priėmimui organizuoti (LamaBpo) prezidentą prof. Praną Žiliuką. Susitikimas vyks rugpjūčio 10 d. Lietuvos studentų sąjungos centrinėje būstinėje.

Artėjant rugsėjui vis sparčiau pildosi aukštųjų mokyklų būsimų pirmakursių gretos. Panevėžyje į auditorijas studentų rinksis panašiai kaip ir pernai, tik jaunuolių prioritetai šiek tiek pasikeitę. Rugpjūčio 1 dieną paaiškėjo antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Iš jame dalyvavusių 9 714 stojančiųjų studijuoti pakviesti 4 864 asmenys.

Lietuvos karo akademijos Priėmimo komisijos sprendimu į nuolatines studijas nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos priimti 63 jaunuoliai – 57 vaikinai ir 6 merginos – studijuoti pagal tarptautinių santykių, personalo vadybos, transporto ir logistikos studijų programas. Vadovaujantis LKA ir VGTU pasirašyta sutartimi, 4 jaunuoliai priimti į orlaivių pilotavimo ir aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programas.

Valstybės kontrolei paskelbus, kad prielaidos mokslo ir verslo bendradarbiavimui kuriamos vangiai, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad pagrindinis trukdis yra nesusikalbėjimas ir bendros kultūros nebuvimas. Lietuvoje niekada nebuvo intensyvių mokslo ir verslo ryšių, tarp jų buvo labai didelė atskirtis, todėl dabar kyla bendras iššūkis tuos ryšius paskatinti.

Diegti mokslo pasiekimus versle trukdo nepakankamas mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimas, jų pastangų koordinavimo stoka, įvairios biurokratinės priežastys. Tai pažymi valstybiniai auditoriai, vertinę, kaip skatinama mokslo ir verslo sąveika. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės Mickuvienės, Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) programos, nesant patvirtinto slėnių valdymo modelio, gali būti vykdomos neefektyviai.

Skaičius 23 yra vienas paslaptingiausių ir vienas dažniausiai šiandien pasitaikančių skaičių. Ilgą laiką šis skaičius kursto mokslininkų vaizduotes. Kai kurie jų teigia, kad viską pasaulyje galima suvesti į skaičių 23. Šiame įraše pateiksime jums keletą įdomių faktų apie tai. - Skaičius 23 dviejuose filmuose yra kaip pagrindinė tema: 1998 metų vokiečių filme „23“ ir 2007 metų amerikiečių filme su Jim Carrey „The Number 23“. Abiejuose filmuose pagrindinis veikėjas yra apsėstas šio skaičiaus.

Rugpjūčio pradžioje 29 bakalauro ir magistrantūros studentai iš JAV, Argentinos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Danijos, Suomijos, Čekijos, Moldovos, Ukrainos, Kazachstano ir Baltijos šalių atvyks į Lietuvą susipažinti su šalies ekonomika, verslu ir sėkmingomis įmonėmis. Jie dalyvauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslo universitetų organizuojamoje Baltijos vasaros mokykloje.

Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos Dailės skyrių Dovilė Šimonytė baigė vos šešetu. Tačiau praėjusiais metais ji, pralenkusi kelis tūkstančius stojančiųjų, tapo viena iš trisdešimties, įstojusių į Dailės universitetą Londone. Vasaros atostogoms į tėvų namus Biržuose iš Londono, kur studijuoja dailę, sugrįžo 19-metė Dovilė Šimonytė. Pomėgį piešimui ji sako pajutusi besimokydama septintoje „Atžalyno" vidurinės mokyklos klasėje.

Rugpjūčio 1 dieną paaiškėjo antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapo rezultatai. Iš jame dalyvavusių 9 714 stojančiųjų studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080. Studijų sutartys su pakviestaisiais bus pasirašomos rugpjūčio 2–4 dienomis tose aukštosiose mokyklose, į kurias stojantysis buvo pakviestas. Rugpjūčio 5–8 dienomis organizuojamas papildomas priėmimas.

Po pagrindinio priėmimo pirmojo etapo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu pasirašė apie 1500 stojančiųjų. Beveik pusė jų studijuos valstybės finansuojamose vietose. „Pagrindinio priėmimo antrajame etape pagal pakviestų studijuoti valstybės finansuojamose vietose skaičių tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų Vytauto Didžiojo universitetas yra antroje vietoje. VDU užima antrą vietą ir pagal pakviestų studijuoti mokamose vietose skaičių.

Antrojo pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape studijuoti pakviesti 4 864 asmenys. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas – 3 080.Antrame etape iš viso dalyvavo 9 714 stojantieji. Studijų sutartys su pakviestaisiais bus pasirašomos rugpjūčio 2-4 dienomis tose aukštosiose mokyklose, į kurias stojantysis buvo pakviestas. Rugpjūčio 5-8 dienomis organizuojamas papildomas priėmimas.

Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA) ir šiemet sulaukė didelio stojančiųjų susidomėjimo studijų programomis. Vis dėlto dėl nelabai palankios priėmimo sistemos dauguma studijuos savo lėšomis. Jau pirmajame bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape  pirmu noru studijuoti Akademijoje pareiškė 844, antrajame 256 abiturientai.

Baltijos jūros dugną tyrinėjantis mokslininkai aptiko objektą, kuris, kai kurių manymu, yra nukritusi skraidanti lėkštė. Švedijos tyrinėtojo Peterio Lindbergo vadovaujama komanda, anksčiau aptikusi nuskendusius laivus ir krovinius, naudodama hidrolokatorių, ieškojo šimto metų senumo laivo, gabenusio kelias labai reto šampano dėžes, nuolaužų. Tačiau vietoj to mokslininkai atrado, anot jų, paslaptingą apvalų objektą, kuris gali būti (arba ne) nežemiškos kilmės.

Nuo rugsėjo studijas šalies aukštosiose mokyklose pradės ne tik vos prieš keletą mėnesių mokyklos suole sėdėję abiturientai, bet ir vieną diplomą jau gavę, bet nusiteikę savo žinias dar papildyti. Į naujienų portalą „Balsas.lt“ neseniai kreipėsi skaitytoja Viltė, kurios teigimu, vienoje Lietuvos aukštųjų dirbantys specialistai šiek tiek sutriko, išgirdę paprastą klausimą: „Prieš pora metų baigiau psichologijos bakalauro studijas.

Šimtai studentų atsisakė valstybės finansuojamų studijų aukštosiose mokyklose.Todėl anksčiau neįstojusiems atsirado galimybė dar patekti į studijas. Skelbiama, kad daugiausiai laisvų valstybės apmokamų vietų liko Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetuose ir Vilniaus bei Kauno kolegijose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Sakoma, kad viltis miršta paskutinė. Penktadienį ji sužibo 7 tūkst.

Studijų metai – fantastiškas gyvenimo laikotarpis. Naujos pažintys, nauji potyriai, nauja aplinka, mokymasis to, kas tau tikrai įdomu – visa tai susideda į puikią studijų gyvenimo visumą. Tačiau jei norisi „paragauti“ visiškai pilno studijų komplekto, norisi to lemiamo „akcento“ – Erasmus kaip tik tau. Visų pirma, kas yra Erasmus? Tai studentų mobilumo programa, kurios pagalba studentas gali pusmetį arba metus studijuoti užsienio institucijoje, atlikti praktiką.

Magistrantai, pasirinkę studijas Klaipėdos universitete, skirtingai nei kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, palikti nežinioje dėl teisių į nemokamas studijas. Pripažinta, jog iki šiol kas pusmetį universitete organizuoti konkursai II pakopos studentams nemokamoms studijų vietoms užimti – ydinga Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) taikymo praktika.

Šiais metais stojantieji į aukštąsias šalies mokyklas labiausiai renkasi ekonomikos, teisės bei medicinos studijas, nors dažnai pateikiama informacija, kad šalyje trūksta kaip tik kitų sričių specialistų.

Vakar beveik 45 tūkstančiams stojančiųjų į 43 Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo „karšta“ diena. Visiems rūpėjo kuo greičiau sužinoti, ar jie pakviesti studijuoti. Šiaulių universitete 10 studijų programų nesurinko pirmakursių. Rinkosi statybos, bet ne aprangos inžineriją Diana iki pietų suspėjo atvažiuoti į Šiaulius net iš Jurbarko, nes apie kvietimą studijuoti ŠU anglų filologiją ir ispanų kalbą sužinojo iš vakaro. Atvežė atestatą ir kitus reikalaujamus dokumentus.

Liepos 26 d. paskelbti stojančiųjų į Lietuvos universitetus ir kolegijas stojimo rezultatai. Kvietimo studijuoti VDU po pirmojo bendrojo priėmimo etapo sulaukė 2000 stojančiųjų. Šiais metais Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje užsiregistravo 44 668 stojančiųjų, iš jų 28 028 bendrojo lavinimo mokyklas baigė 2011 m. Šiemet VDU stojančiuosius kvietė rinktis iš 37 bakalauro studijų programų bei teisės vientisųjų studijų.

Siūlymo studijuoti valstybės finansuojamoje arba mokamoje studijų vietoje sulaukė 30 tūkst. 774, arba 81,2 proc., pretendentų, beveik pusės įstojusiųjų studijas finansuos valstybė. Valstybė finansuos 18 tūkst. 380, arba 48,5 proc., įstojusiųjų studijas. Tai paaiškėjo po to, kai Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienį paskelbė pirmojo etapo rezultatus. Iš viso registravosi 44 tūkst.

Moksleivių vasaros atostogos dar tik įpusėjo, tačiau Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai tėvams nori priminti keletą dalykų, be kurių neapsieis nė vienas besimokantis vaikas.

Žmogaus trauka žvaigždėms savo stiprumu prilygsta instinktui. Kažkam užtenka tuščio paplūdimio ir pilno žvaigždžių dangaus, o kažkas nori tuos pačius vaizdus stebėti pro galingus profesionalius teleskopus. Observatorijų pasaulyje yra labai daug. Vienos jų įdomios lyg muziejai, kitos vertingos savo turima aparatūra, trečios įkurtos nuostabiose vietose.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), pastebi, jog viltys, kuomet praėjusiais metais buvo skirta 600 tūkst.litų populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose, liko nepateisintos.

Besiruošiant mokslo metams, mokyklinių pirkinių sąraše vis dažniau atsiranda ir korekciniai akiniai – vaikų su sutrikusiu regėjimu Lietuvoje kasmet daugėja. Telšių „Kranto“ vidurinės mokyklos mokytoja metodininkė Aldona Simanavičienė sako, kad per pastaruosius 5 metus vaikų regėjimas kaip niekada suprastėjęs. Faktas, kad dauguma pradinių klasių moksleivių nosis jau „pabalnoję“ akinukais nebestebina.

Kad Everestas yra aukščiausias pasaulio kalnas, žino kone kiekvienas vaikas. Tačiau koks iš tikrųjų yra jo aukštis? Kad tai nustatytų, Nepalo vyriausybė dar kartą nusprendė išmatuoti milžiną. Rezultatai bus paskelbti maždaug po dvejų metų, panešė valstybinė naujienų agentūra RSS. Standartiškai nurodoma, kad Everesto aukštis siekia 8 tūkst. 848 metrus virš jūros lygio. Tačiau skirtingu metu atlikti matavima i parodė skirtingus rezultatus.

Žemėje gyvena apie 7 mlrd. žmonių, jų bendras svoris siekia maždaug 363 mlrd. kilogramų. Kas nutiktų, jei jie visi vienu metu pašoktų? Kadangi žmonės rutulio pavidalo planetos paviršiuje pasiskirstę iš dalies vienodai, jei visi pašoktume vienu metu, nieko tokio nenutiktų – visų mūsų pakilimo momentas ir atsitrenkimas vienas kitą panaikintų, taigi Žemę veikianti galutinė jėga būtų nulinė, teigia fizikas Rhettas Allainas.

„Žvaigždę nuo nežvaigždės skiria nuoširdumas, veiksmas ir nuolatinė kaita“, – sako ketinimų transformacijos specialistas iš Maskvos Jurijus Micharevas. Tai, kad jis teisus, patvirtintų visi jo treniruoti garsūs Rusijos ir Lietuvos žmonės Kaip tapti žvaigžde? Vieni stengiasi, dirba, aria ir... nieko. Tarsi jų norai pildytųsi atvirkščiai. Kiti lengvai šauna iškart į populiarumo viršūnę. Ir išsilaiko glamūriniame olimpe kone visą gyvenimą.

Daugiau nei 50 proc. visų pageidavimų studijuoti Lietuvos universitetuose sudaro socialinių mokslų studijų kryptys, kai tuo tarpu prašymų studijuoti technologijos mokslus kasmet mažėja ir šiemet tesiekia 10 proc. viso pageidavimų skaičiaus. Pasak verslo ir mokslo ekspertų, susiformavusi disproporcija Lietuvos aukštajame moksle turi neigiamų pasekmių jau dabar – darbo biržoje registruojama daugiausia socialinius mokslus baigusių bedarbių, kurie tampa našta valstybei ir visuomenei.

Kaip efektyviai reaguoti į sparčiai besikeičiančius darbo rinkos poreikius, kai staiga ima augti konkrečios srities specialistų paklausa, kokį efektyvų persikvalifikavimo mechanizmą galima būtų pasiūlyti bedarbiams su aukštuoju išsilavinimu? Kaip skatinti tęstinio mokymo plėtrą aukštosiose mokyklose ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą? Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė sprendimą – aukštosioms mokykloms kartu su darbdaviais rengti tikslines, darbo rinkai reikalingas kvalifikacijos tobu...

Liepos 10–17 d. Taivano sostinėje Taipėjuje 22-ojoje tarptautinėje biologijos olimpiadoje Lietuvos mokiniai iškovojo sidabro bei bronzos medalius. Lietuvai atstovavusios Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientės Emilija Emma ir Gabija Lazaravičiūtė (mokyt. A. Matiukienė) buvo apdovanota bronzos, o Šaulių „Saulėtekio“ gimnazijos vienuoliktokas Irmantas Mogila (mokyt. D. Vaičekauskienė) – sidabro medaliu.

Po brandos egzaminų ir išleistuvių šurmulio atsigaunantys abiturientai visa galva pasinėrė į naujus rūpesčius – tenka galutinai nuspręsti dėl būsimų studijų, pasirinkti prioritetines studijų programas ir aukštąsias mokyklas. Negana to, tenka gilintis į kasmet besikeičiančius priėmimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus, apie kuriuos paprastai ir aiškiai pasakoja Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanas prof. dr. Giedrius Laukaitis.

Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą Lietuvoje ženkliai padidintos studijų kainos, kas prieš porą metų sukėlė didelį studentų nepasitenkinimą. Kaip alternatyva gabiausiems studentams, kurie ryšis studijuoti savo lėšomis, buvo patvirtinta studijų mokesčio grąžinimo tvarka. Tiesa, studentai įstatymus turėtų skaityti atidžiau, nes studijų įmokos grąžinamos tik bakalauro pakopų studentams, o savo lėšomis studijuojantys magistrantai tokios galimybės neturi.

Anot personalo atranka užsiimančių įmonių atstovų, puikios anglų kalbos žinios dabartiniame verslo pasaulyje yra nebe privalumas, bet reikalavimas. Jos kartais tampa net vienu iš lemiamų veiksnių, ieškant darbo ar siekiant karjeros ne tik tarptautinėje, bet ir lietuviško kapitalo kompanijoje.

Dvokiančių kojinių kvapas gali padėti mokslininkams kovoti prieš maliariją sukeliančius moskitus, praneša naujienų agentūra AP. Tinkleliai virš lovų ir patalpose naudojami purškalai jau sumažino mirtinų maliarijos atvejų, tačiau kol kas mokslininkams nepavyko surasti efektyvių būdų, kaip kovoti su moskitais lauke.

Kvantinės mechanikos dėsniai teigia, kad negalime stebėti mažiausių dalelių jų nepaveikdami. Tačiau fizikams pavyko atlikti kvantinius matavimus su mažiausiu iki šiol trikdymu, rašo LiveScience.com. Šis trikdymas, vadinamas atvirkštiniu veiksmu, yra vienas kvantinės mechanikos, apibūdinančius labai mažų dalelių veikimą, skiriamųj ų požymių.

Šiemet Lyderystės akademiją baigė net keturiasdešimt moksleivių iš šešiolikos Vilniaus mokyklų. Kasmet pačius aktyviausius Vilniaus moksleivius suburiančiai Lyderystės akademijai, tai jau antra absolventų laida. „Norint tapti geru lyderiu nepakanka būti aktyviam, smalsiam ir protingam, reikia tam tikrų žinių, kurios paprastam moksleiviui ne visada yra pasiekiamos.

Seniausia Egipto piramidė išgelbėta nuo sugriuvimo, panaudojus milžiniškas oro pagalves paremti statinio luboms.Beveik 5 tūkst. metų senumo faraono Džoserio piramidė šiuo metu restauruojama. Taigi buvo būtina ją sutvirtinti, kad inžinieriams būtų galima tęsti taisymo darbus. Ši milžiniška konstrukcija – faraono Džoserio laidojimo vieta – nukentėjo žemės drebėjimo metu.

Birželio 19–26 dienomis vyko VDU Menų fakulteto organizuojama antroji mokslo tiriamoji išvyka, vykdoma pagal tarptautinį trišalį projektą „Localise“. Šios mokslinės tiriamosios kelionės tikslas – susipažinti su organizacijomis ir žmonėmis, dirbančiais su vietinėmis bendruomenėmis, meniniais principais. Projekto dalyviai bandė pažinti jų darbo specifiką, metodus, praktiškai juos išbandydami įvairiose meninėse dirbtuvėse, sėmėsi patirties bei užmezgė bendradarbiavimo ryšius.

Nūdien už apsipirkinėjimo įpročių slypi ištisas mokslas. Pasak bankrate.com, jūsų mėgstamiausi prekybos centrai dažniausiai samdo mažmeninės prekybos tyrėjus, tokius kaip Paco Underhill, knygos „Kodėl mes perkame: apsipirkinėjimo mokslas“ (Why We Buy: A Science of Shopping) autorius. P. Underhill stebėjo šimtų tūkstančių pirkėjų elgesį parduotuvėse ir padarė tam tikras išvadas.

Diskusijose apie tai, ar didžiulis asteroidas Vesta turi palydovą, greitai gali būti padėtas taškas. NASA erdvėlaivis „Dawn“ liepos viduryje ims skrieti aplink asteroidą ir tuomet padarys geriausias iki šiol didžiosios uolienos nuotraukas. Šios nuotraukos mokslininkams pateiks geriausius įrodymus, ar Vesta turi palydovą, ar ne, rašo SPACE.com. Galima manyti, kad asteroidai yra izoliuoti kūnai, keliaujantys per kosmosą, tačiau visai tikėtina, kad šie „vienišiai“ turi palydovų.

Šiaurės Atlanto vandenyne mokslininkai aptiko giliai po nuosėdomis palaidotą vietovę su upių išgraužtomis vagomis ir viršukalnėmis.Geologai šį maždaug 56 mln. metų senumo pasaulį aptiko naudodami naftos kompanijoms rinktus duomenis, praneša LiveScience.com. „Tai atrodo kaip dalies teritorijos prie kranto žemėlapis. Tai kaip senovinis fosilijų kraštovaizdis, užkonservuotas 2 kilometrų gylyje po jūros dugnu“, – teigė vyresnysis tyrėjas Nicky White.