mokslas

Mokslininkai į kosmoso platybes pasiuntė robotus ir iššifravo genomą, tačiau jie pripažįsta vis dar negalintys paaiškinti, kaip orientuojasi balandžiai. Vienos molekulinės patologijos instituto ekspertai teigia sugriovę teoriją, kad paukščių sumanumą lemia daug geležies turinčios nervų ląstelės snape, kurios jaučia Žemės magnetinį lauką, praneša naujienų agentūra AFP. „Tai tikrai nuvylė.

Ternopilio srityje Ukrainoje įsikūręs turbūt vienas gražiausių gamtos darinių šalyje - Mlynki urvas. Tai ne tik 45 km ilgio labirintas, bet ir tikra gipso kristalų tvirtovė. Ukrainos fotografas Olegas Grigoryevas ir jį lydinti komanda nusprendė ištirti Mlynki urvo kompleksą 2012 metų kovo pradžioje. Atvykus prie urvo juos pasitiko statula, žinoma kaip „Wasi“. Pasak legendos, kas paliečia statulą ar nusifotografuoja su statula prieš ekspediciją po urvą, tuos lydi sėkmė.

Švietimo ir mokslo ministerija neseniai pristatė tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1042 vyresniųjų klasių moksleiviai. Be klausimų apie studijų planus užsienyje ir Lietuvoje, finansavimą, rotacijos dažnumą būsimieji studentai taip pat buvo klausiami apie korepetitorių paslaugų poreikį ir priežastis, kurios jiems trukdo tinkamai išnaudoti pamokų laiką.

Pasak britų mokslininko, dinozaurai buvo per dideli ir per daug svėrė, kad galėtų išgyventi sausumoje, todėl, tikėtina, kad jie išsivystė vandenyje, skelbia telegraph.co.uk. Profesorius Brianas Fordas iš Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto teigė, kad priešistorės ropliai „tiesiog negalėjo gyventi“ taip, kaip dešimtmečius tvirtino paleontologai. Pasak mokslininko, dinozaurų uodegos buvo per daug didelės ir sunkios, kad jie galėtų lengvai judėti ir vikriai medžioti.

„Laimė – natūrali žmogaus būsena, tokia kaip alkis, pyktis, susijaudinimas, nuobodulys, abejingumas arba judrumas. Laimingi gali būti visi. “ (p. 10) Taip taip, noriu būti laiminga, vien pavasarinių žiedų ir paukščių čirenimo nepakanka – susimokėjus sąskaitas ir užėjus į parduotuvę laimė kaipmat išgaruoja. Yra knygų, mokančių tapti turtingais. O ši moko, kaip tapti laimingu. Argi to išmokstama? Netikiu, nors tu ką.

Kuriama naujausios medicininės įrangos ir modernių technologijų sistema, kuri šalies gydytojams leis pacientų ligas pastebėti dar jų pradžioje. Į vieną centrą plauks visų pacientų sveikatos duomenys, o modernios technologijos juos tikrins ir įspės medikus, kuriems pacientams rasti pirmieji ligų požymiai, bei patars, kaip gydyti.

Prienų politikams nusprendus reorganizuoti keturias švietimo įstaigas, nesiliauja mokyklų bendruomenių protestai. Anot politikų, mokyklos reorganizuojamos mažėjant vaikų skaičiui ir siekiant išlaikyti didžiąsias mokyklas bei sutaupyti lėšų. Nors kiek jų bus sutaupyta, dar nėra paskaičiuota, praneša LTV „Šiandien“. Prie Prienų savivaldybės protesto akciją surengė į Klebiškio pagrindinę mokyklą vaikus leidžiančios mamos.

Pasaulis kupinas įvairiausių keistenybių, tarp jų ir ligų ar medicininių sindromų. Naujienų tinklalapis Oddee.com sudarė 10–ies keisčiausių medicininių sutrikimų sąrašą: Seksas miego metu (Seksomnija) Šis sutrikimas yra diagnozuojamas tiems žmonėms, kurie dalyvauja lytiniame akte vieni arba su partneriu miego metu. Seksomnija priskiriama vienai iš parasomnijos (miego sutrikimų) formų, tokių kaip lunatikavimas ar kalbėjimas per miegus.

Ką tik atšventę įkurtuves moderniame Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų praktinio mokymo centre kauniečiai vadovai, pedagogai ir specialistai iš Kauno statybininkų rengimo centro jau imasi naujų inovacinių projektų bei sėkmingai tęsia anksčiau pradėtus darbus. Nes, kaip naujienų agentūrai ELTA sakė šios profesinės mokyklos Stanislovas Janukaitis, nėra kada laukti, – reikia vaikus mokyti amato.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) atlikta analizė parodė, kad Lietuvos universitetuose pilnaverčių studijų galimybės studentams su negalia yra tik deklaracija, bet ne realizuota tikrovė. Visų pakopų neįgaliems studentams vis dar tenka patirti įvairių problemų net ir stojant į aukštąsias Lietuvos mokyklas, nepaisant to, kad universitetų statutuose deklaruota, esą visiems sudaromos vienodos galimybės siekti aukštojo išsilavinimo.

Nuo šių metų geriausiems Lietuvos studentams bus teikiamos penkių Lietuvos prezidentų vardinės stipendijos: šalia Kazio Griniaus, Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio į prezidentų stipendijų sąrašą įtraukti Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardai. Tokį sprendimą Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu kovo 21 d. priėmė Vyriausybė. Gabiausiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams kasmet bus skiriama trisdešimt vardinių stipendijų – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių.

Olandų inžinierius Jarno Smeetsas išrado būdą, kaip žmogus galėtų kaip paukštis pakilti į dangų ir skristi, praneša The Business Insider. Ankstesni jo bandymai pasibaigdavo nesekmėmis. Jam pavykdavo tik labai trumpam pakilti nuo žemės. J. Smeetsas paviešino filmuotą medžiagą savo interneto puslapyje.

Baltarusijos mokslų akademijos maisto produktų mokslinio praktinio centro specialistai pristatė degtinę „su sumažintu toksiniu efektu“. Pasak centro direktoriaus pavaduotojo moksliniam darbui Aleksandro Šepšeliovo, mažesnis naujosios degtinės toksinis efektas įrodytas eksperimentuojant su pelėmis. „Savo chemine sudėtimi degtinė su sumažintu toksiniu efektu nesiskiria nuo įprastinės“, – sako mokslo įstaigos atstovas, tačiau užsiminė, kad degtinei naudojamas vaistinių žolelių ekstraktas.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) pranešė antrajam visuotinės dotacijos konkursui gavusi 90 paraiškų. Tinkamų finansuoti projektų vykdymui bus paskirstyta 50 241 383 litai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Netrukus prasidės pateiktų projektų Tarybos specialistų vykdomas administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimas, sakoma LMT pranešime. Vėliau atitinkamų sričių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio šalių atliks projektų naudos ir kokybės vertinimą.

Turite įdomių idėjų  mokslinių tyrimų projektui, tačiau reikia lėšų? Viena iš naujų galimybių – pasinaudoti ką tik atsidariusio portalo „Petridish.org“ paslaugomis. Portalas siūlo vadiamą „crowdfunded“ būdą – šis anglų kalbos naujadaras kol kas neturi tikslesnio vertimo į lietuvių kalbą, ir, matyt, apytikriai jį būtų galima versti kaip minios ar visuomenės finansavimą. „Petridish.

Vilniuje pirmadienį startuoja pirmasis mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalis „Eureka“. Iki kovo 23 dienos kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ bus galima pamatyti net 10 filmų, iš jų 4 dokumentinius ir 6 mokslinės fantastikos filmus.

Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimus. Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 44852 kandidatai (2011 metais – 49609 kandidatai). Tai 4757 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais. Dauguma jų laikys tris (18078) arba keturis egzaminus (13202 kandidatų). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 302 kandidatai. Daugėja laikančiųjų brandos mokyklinį technologijų egzaminą.

Įvertinus Lietuvos universitetų mobilumą pagal 2010–2011 mokslo metų duomenis, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) yra ERASMUS programos įgyvendinimo lyderis Lietuvoje. VGTU yra daugiausiai išsiunčiantis bei priimantis dėstytojų ir personalo darbuotojų iš užsienio šalių, per 2010–2011 m. m. VGTU išsiuntė 146 ir priėmė 89 dėstytojus bei darbuotojus.

Vis daugiau mokyklų Didžiojoje Britanijoje priims 1 tūkst. ar net daugiau mokinių. Tokių priemonių imtasi atsižvelgus į augantį gimstamumą šalyje, skelbia BBC naujienų tarnyba. Skelbiama, kad kiekvienais metais vietoj įprastų vienos ar dviejų klasių pradinėse mokyklose numatoma formuoti šešias klases. Vietos valdžios institucijų asociacija skelbia, kad vietos tarybos imasi priemonių užtikrinti, kad būtų pakankamas vietų skaičius pradinėse mokyklose.

Nacionalinis studijų kultūros kaitos projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ neretai dar vadinamas visos akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema. Vis dėlto, net ir tokia sistema susiduria su akademinės bendruomenės narių sąmonėje gajais mitais.

Specialistai pastebi, kad abiturientai egzaminus renkasi atsakingai ir jų požiūris į studijas keičiasi. Tam įtakos turi ne tik švietimo įstaigos ir mokytojai, bet ir mokymas jaunuolius iš anksto planuoti savo karjerą.Padeda planuoti Vis daugiau abiturientų savo gyvenimo kelią pradeda planuoti dar besimokydami devintoje ar dešimtoje klasėje. Todėl daugelis dvyliktokų jau žino, kokius egzaminus laikys ir kur bandys stoti.

Kovo pradžioje Vilniaus licėjuje lankėsi moderniausia mokslo įranga aprūpinta vienintelė šalyje mobili laboratorija „Mobilioji bioklasė“. Padedami Vilniaus universiteto studentų ir aukštųjų technologijų kompanijos „Thermo Fisher Scientific“ tyrėjų, licėjaus mokiniai atliko modernius biomokslų eksperimentus, klausė mokslo populiarinimo paskaitų, diskutavo ir džiaugėsi galimybe įgyti naujų žinių, įgūdžių.

Vakar įvykus paskutiniam Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų rengimo posėdžiui, suformuoti galutiniai siūlymai įstatymo korekcijoms. Daugiau kaip mėnesį veikusi darbo grupė artimiausiu metu akademinės bendruomenės ir Seimo svarstymams pateiks siūlymus dėl aukštųjų mokyklų valdymo, privačių mokyklų finansavimo ir kitų klausimų.

Vis daugiau moksleivių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, pasirenka studijas užsienyje. Net apie 1.8 mln. jaunimo renkasi studijas užsienyje ir netgi dešimtadalis iš jų pirmenybę teikia mokslui Vokietijoje. Žinoma, priežasčių yra daug – studijos Vokietijoje pasižymi patrauklumu bei gera kokybe, atitinkančia tarptautinį lygį. Jos jungia šimtametes tradicijas su moderniomis technologijomis.

Viešoji įstaiga „Kino pavasaris“ pristato pirmąjį mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“ 2012. Jis skirtas mokiniams, studentams, pedagogams, mokslininkams bei visiems mokslu besidomintiems žmonėms. Kovo 19 - 23 dienomis vyksiantis festivalis kviečia visus aktyvius, smalsius, imlius bei žingeidžius  žmones, besidominčius kinu bei mokslinėmis naujovėmis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybę dėl jaunimo nedarbo. „Manau, Vyriausybė tikrai nepakankamai dėmesio skyrė jaunimo nedarbui. Kai šį sausį Europos Komisija atkreipė dėmesį į kai kurias šalis ir tarp jų į Lietuvą, kur jaunimo nedarbas yra ypač problematiškas, tai tikrai buvo nemalonu girdėti. Ypač kai girdi tai Briuselyje, o ne iš Vyriausybės“, – sakė D. Grybauskaitė. ES pareigūnai atkreipia Lietuvos dėmesį bendrai į nedarbo problemą, investicijų į mokslą, švietimą stoką.

Mokslininkai nustatė: žmonės kaip biologinė rūšis yra nepakankamai protingi, kad išsirinktų sau tinkamą lyderį, rašoma The Daily Mail, praneša Inopressa. The Daily Mail rašo, kad šio naujojo tyrimo išvados pradžiugintų Hitlerį ir Staliną. Amerikiečių mokslininkų grupė nustatė, kad dauguma žmonių yra paprasčiausiai nepakankamai intelektualiai išsivystę, kad išsirinktų sau tinkamą kandidatą. Tyrimams vadovavo Kornelio universiteto psichologijos profesorius Davidas Danningas.

Dar ke­le­to Šiau­lių ra­jo­no vie­to­vių bend­ruo­me­nes pa­lies mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­ka. Sa­vi­val­dy­bė­je ji pri­sta­ty­ta žur­na­lis­tams. Nu­ma­to­ma už­da­ry­ti Ra­jo­no bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų tink­lo veiks­mų iki 2015 me­tų pla­ne nu­ma­to­ma, kad jau nuo šių me­tų rug­sė­jo 1-osios ne­be­liks Gi­lai­čių ir Mi­cai­čių mo­kyk­lė­lių. Į Ku­žių vi­du­ri­nės mo­kyk­los Gi­lai­čių sky­rių 2007-ųjų rug­sė­jo 1-ąją atė­jo 17, į Mi­cai­čių mo­kyk­lė­lę – 18 vai­kų.

Klimato pokyčiai keičia Himalajų veidą, o kopti į Everesto viršukalnę tampa vis pavojingiau, įspėja žymiausi pasaulio alpinistai. Nepalietis šerpas Apa, į Everestą įkopęs 21 kartą, teigia esantis sunerimęs dėl sniego stokos ant aukščiausio pasaulio kalno. „1989 metais, kai pirmą kartą kopiau į Everestą, ten buvo daugybė sniego ir ledo, o dabar ten daugiausia plika uola. Dėl to kyla daugiau akmenų griūčių, kurios kelia pavojų alpinistams“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

D. Britanijos milijardieriaus Richardo Bransono kompanija „Virgin Atlantic“ pasamdys specialų trenerį, kuris mokys orlaivių stiuardeses ir stiuardus šnibždėti taip, kad nesutrikdytų pirmąja klase skrendančių keleivių miego, rašo „The Telegraph“. Įgulos nariai lankys vienos dienos kursus, per kuriuos bus apmokyti kalbėti pašnibždomis – 20–30 decibelų garsumu. Nušlifuotas kalbėjimas pašnibždomis turėtų daryti raminamąjį poveikį keleiviams, sakė aviacijos bendrovės atstovai.

Naujausias tyrimas parodė, jog aukštesnei socialinei klasei priklausantys žmonės yra labiau linkę į melą, apgaudinėjimą ir net įstatymų pažeidimą nei žmonės iš mažiau privilegijuotų sluoksnių, skelbia „telegraph.co.uk“. Tyrimą atlikę psichologai iš Kalifornijos universiteto teigė, jog tyrimo išvados gali padėti paaiškinti bankų krizę, nes savimi pasitikintys, pasiturintys bankininkai yra labiau linkę į neatsakingą elgesį. Komanda, kuriai vadovavo dr.

Jei jums kada nors darė operaciją, ją ištvėrėte tik padedami anestetikų. Tačiau kaip veikia šie kūną nuskausminantys eliksyrai?Prieš tai, kai XIX amžiaus pradžioje anestezija buvo išrasta, chirurgai amputuodavo galūnes, siūdavo žaizdas ir pašalindavo auglius pacientų skausmą malšindami opiumu arba alkoholiu. Nors jie ir sumažindavo skausmą, jo visiškai neužblokuodavo, be to, pacientas viską prisimindavo, rašo lifeslittlemysteries.com. Nuo to laiko gydytojai, darydami narkozę, labai patobulėjo.

Iki maždaug 950 metų po Kristaus dabartinės Meksikos ir Gvatemalos teritorijoje klestėjusią majų civilizaciją galėjo sunaikinti gana nedidelė sausra. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad tai nutiko dėl itin didelės sausros, praneša BBC. Tačiau Meksikos ir britų tyrėjai nustatė, kad pakako vos 25–40 proc. mažesnių kritulių, kad regiono sezoniniai vandens resursai būtų išeikvoti.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos nuostatos, principai bei tam skirto projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ patirtis ne kartą aptarinėta įvairiose diskusijose, sugulusi dokumentų puslapiuose.

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojama švietimo reforma, kuri ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet dar labiau paskatins emigraciją. Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja. Regionuose sparčiai mažėja ir mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo įstatymas, vienodai taikomas mokykloms didžiuosiuose miestuose ir mokykloms, esančioms rajono vietovėse, jau nebeatitinka realybės.

Ketvirtadienį startuosianti tryliktoji Vilniaus knygų mugė šiemet kvies atsiversti knygą ir pažinti pasaulį. Kone didžiausiame Lietuvos kultūriniame renginyje bus surengta beveik 400 šimtai renginių vaikams ir suaugusiems, dešimtys susitikimų su knygų autoriais ir kitais įdomiais žmonėmis. Kasmet tarptautinę knygų mugę aplanko per 60 tūkst. žmonių, ne mažiau jų tikimasi ir šiemet. Apsilankyti knygų mugėje leidyklos vilioja ne tik turtinga programa, bet ir ženkliomis nuolaidoms knygoms.

Istorija rodo, kad daugybė mokslinių atradimų, tarp jų ir tokių, kurie aukštyn kojomis apvertė pasaulį, buvo padaryti visiškai atsitiktinai. Pakanka prisiminti Archimedą, kuris, norėdamas išsimaudyti vonioje, atrado vėliau jo paties vardu pavadintą dėsnį apie jėgą, veikiančią panardintus kūnus. Arba Izaoką Niutoną ir garsųjį obuolį, nukritusį jam ant galvos. Ar Dmitrijų Mendelejevą, kuris savąją cheminių elementų lentelę tiesiog išvydo sapne.

Mokslininkų grupių tyrimų projektus finansuojanti Lietuvos mokslo taryba (LMT) šių metų konkurse užkirto kelią jauniesiems mokslininkams pretenduoti į lėšas tyrimams atskiroje grupėje, skelbia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Tokiomis sąlygomis dešimtis metų tose pačiose srityse dirbantys mokslininkai be didelių pastangų konkurencinėje kovoje pralenkia jaunuosius Lietuvos tyrėjus, net jei pastarųjų vykdomi darbai progresyvesni, sakoma sąjungos pranešime.

Mokslininkai mano, kad „Facebook“, „YouTube“ ir net trumposios žinutės gali išgelbėti daug nykstančių pasaulio kalbų, praneša BBC. Spėjama, kad iki 21 amžiaus pabaigos išnyks apie pusę iš maždaug 7 tūkst. pasaulio kalbų. Dėl to dažniausiai kaltinama globalizacija, bet kai kurie modernaus pasaulio aspektai, ypač skaitmeninės technologijos, daro priešingą įtaką. Šiaurės Amerikos gentys naudojasi socialiniais tinklalapiais, kad pritrauktų jaunimą.

Šį mėnesį akademinei bendruomenei pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija, pagrista pagrindiniais Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) principais. Šiame darbe dalyvavo dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų – tame tarpe, ir meno mokyklos. Apie tai, kuo ši koncepcija ir apskritai ECTS inspiruota kaita svarbi mūsų aukštajam mokslui apskritai ir meno sričiai konkrečiai, savo mintimis dalijasi Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorė studijoms prof.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2012 m. pirmakursių studijoms. Priėmimui į aukštąsias mokyklas ateinantį rudenį bus skiriama 31,1 mln. litų: 19,8  mln. litų numatyta universitetams, 11,3 mln. litų – kolegijoms. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, numatoma, kad 2012 m., kaip ir anksčiau, valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti daugiau nei pusė stojančiųjų.

Didžiosios Britanijos sostinė pripažinta antru geriausiu pasaulio miestu studijuoti. Šiuo atžvilgiu Londonas nusileido tik Paryžiui, skelbia Britanijos žiniasklaida. Šiame tyrime „dalyvavo“ daugiau nei 250 tūkst. gyventojų turintys miestai, kuriuose taip pat yra du ar daugiau žinomų universitetų. Tyrėjai taip pat atsižvelgė į gyvenimo kokybę ir prieinamumą miestuose, o taip pat universitetų skaičių ir jų reputaciją.

Nedaug chemikalų turi tokią švytinčią reputaciją, kaip oksitocinas. Vadinamas „meilės hormonu“ ar „apsikabinimų chemikalu“, jis buvo siejamas su beveik visais teigiamais žmogaus psichikos aspektais. Vienas jo dvelktelėjimas gali padaryti žmogų labiau pasitikinčiu, užjaučiančiu, dosnesniu ir labiau bendradarbiaujančiu. Toks yra populiarusis įvaizdis, jo purškalo galima netgi įsigyti iš įtartinų interneto prekeivų. Pats laikas peržiūrėti šį rožinį įvaizdį.

Švietimo ir mokslo ministerija, skatindama studentus veržliai įsitraukti į aukštojo mokslo kaitos procesus, finansiškai remia jaunimo visuomenines iniciatyvas. Lietuvos studentija raginama aktyviai naudotis savo galimybėmis ir teisėmis dalyvauti aukštųjų mokyklų savivaldoje ir kuo plačiau įsijungti gerinant esamą akademinę sistemą. Studentams atstovaujanèios organizacijos kvieèiamos teikti paraiðkas su akademiniø procesø kaita susijusiø projektø finansavimui.

14-metis paauglys iš Kirovo miesto Rusijos Uralo regiono įtrauktas į Šiaurės ašigalio ekspediciją. Šis berniukas gali tapti jauniausiu ašigalio tyrinėtoju pasaulyje, skelbia „RIA Novosti“. Kirovo vidurinės mokyklos mokiniui Aleksandrui Petrovui leista prisijungti prie 16-18 metų komandos narių, kurių tikslas – slidėmis pasiekti Šiaurės ašigalį.

Vilniuje vykusio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertų – išplėstinės dokumentų vertintojų grupės – susitikimo metu iš esmės, su nedidelėmis pataisomis buvo pritarta galutinei Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcijos versijai.

Studijų ir aukštosios mokyklos pasirinkimas – daug nulemiantis dalykas jauno žmogaus gyvenime ir net gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, kai, atrodytų, pačios įvairiausios informacijos gavimas nereikalauja labai daug pastangų, šį sprendimą priimti nėra paprasta.

Švietimo ir mokslo ministerija kviečia teikti kandidatus užsienio lietuvių mokslo premijų konkursui. Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva šiemet numatoma apdovanoti tris iškiliausius užsienio lietuvius. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus palaikyti glaudžius dalykinius ryšius su Lietuva, būti Lietuvos mokslo ambasadoriais užsienio šalyse ir su žymiausiais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.