mokesčiai

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

„Riebalų“ mokestis (angl. fat tax) gali išgelbėti gyvybes, teigia politikai ir medikai. Pernai metų pabaigoje Danija tapo pirmąja valstybe, papildomai apmokestinusia maisto produktus, turinčius daugiau nei 2.3 proc. sočiųjų riebalų, nors padėtis Danijoje daug geresnė nei Jungtinėje Karalystėje, kuri taip pat ruošiasi imtis priemonių kovoje su nutukimu. 2010m. atlikti tyrimai parodė, kad 26.1 proc. suaugusiųjų ir 16 proc.

Dek­la­ruo­ti pa­ja­mas jau įpra­to dau­gu­ma dir­ban­čių žmonių. Taip tar­si su­ve­da­mos ga­lu­ti­nės są­skai­tos su vals­ty­be. Kiek ne­pri­mo­kė­jo­me mo­kes­čių – grą­ži­na­me. Pi­lie­čiui sko­lin­ga vals­ty­bė aki­vaiz­džiai nau­do­ja­si ga­li­my­be grą­žin­ti kuo mažiau. Mo­kes­čių ins­pek­to­riai ži­no, kas yra MPNPD. O mes? Mįs­lin­ga­sis MPNPD Šiau­lie­čiai Gin­tau­tas ir Mil­da, kaip ir dau­gu­ma ša­lies dir­ban­čių gy­ven­to­jų, šie­met dek­la­ra­vo pa­ja­mas.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino graikus mokėti mokesčius ir pareiškė, kad labiau jaudinasi dėl sunkios vaikų padėties į pietus nuo Sacharos esančiame Afrikos regione nei dėl krizės prislėgtos Europos valstybės gyventojų, informuoja BBC. Interviu dienraščiui „The Guardian“ C. Lagarde pažymėjo, kad Graikijai atėjo skolų grąžinimo metas. „Kalbant apie Graikiją, aš taip pat galvoju apie visus tuos žmones, kurie nuolat vengia mokėti mokesčius.

Mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ skaičiavimu, mokesčių mokėtojai valstybei šiuo metu bendrai skolingi beveik 2 milijardus litų ir ragina nedelsti. Su verslo liudijimais dirbantys žmonės „Panoramai“ teigė, kad rūpinimąsi skolininkais valstybės institucijos dažnai tik imituoja, o iš tiesų kartais metų metus nepraneša ir taip apsižioplinusiems žmonėms užaugina delspinigius.Su verslo liudijimu dirbanti vilnietė klaidą padarė, deklaruodama pajamas už 2009-uosius.

Pasaulio ekonomikai susidūrus su ilgalaikėmis problemomis vis daugiau šalių pradeda keisti prekybos politiką ir pasiduoda protekcionizmui, rašo BBC. Praėjusią savaitę Kinijos tarptautinės prekybos tarybos prezidentas Wanas Jifei sakė, kad augantis protekcionizmas turi neigiamų pasekmių. „Prekybos protekcionizmas yra trumparegis ir siauraprotis, jis iš esmės negali išspręsti pasaulinio nedarbo ir ekonominio augimo problemų, – sakė Wanas Jifei.

Gražiausiais ir švariausiais paplūdimiais pasaulyje garsėjanti Neringos savivaldybė šią vasarą gali likti be Mėlynosios vėliavos sertifikato. Tiesa, visiškai ne dėl to, kad kurorto paplūdimiai per metus suprastėjo, o todėl, kad pritrūko lėšų susimokėti lupikautojams, rašo „Respublika“. Lietuva tarptautinio Aplinkosauginio švietimo fondo Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2001 metais. Nuo tada paplūdimių kokybės ženklu kasmet apdovanojamas Nidos paplūdimys.

Bankų teikiamomis finansinėmis operacijomis naudojamės kasdien. Į banko sąskaitą gauname atlyginimą, banko kortelėmis naudojamės atsiskaitydami už prekes ir paslaugas, mokame mokesčius. Bankinės paslaugos mus lydi beveik kiekviename žingsnyje, o šalyje veikia ne vienas komercinis bankas. Kaip pasirinkti ir kam patikėti savo finansinius klausimus pataria Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius.

Dėl naujos Žemės mokesčio įstatymo redakcijos, kurią Seimas priėmė praėjusiais metais, žemės savininkų nuo kitų metų gali laukti nemalonūs netikėtumai, kai žmonės sulauks milžiniškų sąskaitų už savo turimus žemės sklypus. Nevyriausybinės ir pelno nesiekiančios organizacijos Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Šiaulių skyriaus Tarybos pirmininko Evaldo Danilovo nuomone, norėdami surinkti daugiau pinigų į biudžetą, valdininkai pavers gyventojus ubagais.

Lietuvos vežėjams svarbiose Europos valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – šiemet ir kitąmet daugės mokamų kelių. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1000 kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių. Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis „Eco Tax“. Abiejose valstybėse veikia elektroninio atsiskaitymo sistemos. „Aktualiausias yra įsigaliosiantis mokestis Prancūzijoje, nes nacionaliniai keliai čia buvo nemokami.

Lietuvos vežėjams svarbiose Europos valstybėse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – šiemet ir kitąmet daugės mokamų kelių. Vokietijoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus apmokestinta 1000 kilometrų keturių eismo juostų federalinių kelių. Prancūzijoje kitų metų liepą nacionaliniams keliams bus įvestas naujas kelių mokestis ECO TAX. Abiejose valstybėse veikia elektroninio atsiskaitymo sistemos. „Aktualiausias yra įsigaliosiantis mokestis Prancūzijoje, nes nacionaliniai keliai čia buvo nemokami.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) sekmadienį surengė tradicinį Laisvės nuo mokesčių dienos paminėjimą, kurio metu sostinės senamiesčio gatvėmis temė akmenį, simbolizuojantį mokesčių naštą. Laisvės nuo mokesčių diena – tai simbolinė diena, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti savo paties ir savo šeimos gerovei.

Šis sekmadienis – laisvės nuo mokesčių diena, kuri šiemet Lietuvoje atėjo net 16 dienų anksčiau. Rodiklį skaičiuojantys ekspertai sako, kad taip atsitiko valdžiai pradėjus labiau taupyti. Kol kas dar ne visos Europos Sąjungos valstybės susiskaičiavo šį rodiklį. Laisvės nuo mokesčių diena pasaulyje minima suskaičiavus, kiek dienų turi dirbti vidutinis mokesčių mokėtojas, kad galėtų apmokėti valdžios išlaidas. Vienos valstybės jį nustato remdamosi biudžeto pajamomis, kitos – išlaidomis.

Minėdami artėjančią Laisvės nuo mokesčių dieną liberalai penktadienį Vilniaus centre rengia šviečiamąją akciją, kurioje akcentuos mokestinę naštą dirbantiems žmonėms. Akcija vyks 12–13 val. Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvių sankryžoje, kur, siekdami patraukti praeivių dėmesį į būtinybę artimiausiu metu mažinti darbo mokesčius, vaikščios jaunuoliai, apsirengę dideliais sumo kostiumais, simbolizuojančiais mokesčių naštą.

Didžiųjų miestų merų dejonės dėl padidinto PVM keleiviams vežti – visiškai nepagrįstos. Taip tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jei lengvatos ir būtų grąžintos, transporto bilietų pigiau nepirktume. Grąžinti PVM lengvatą transportui – nustatyti 9 proc. tarifą. To reikalauja didžiųjų miestų merai, šią savaitę pradėję garsiai skųstis, kad savivaldybių valdomos transporto bendrovės dėl to klimpsta į skolas: bilietai pabrango, pajamų – mažiau.

Valstybės skolos nuolat auga ne tik Europoje, bet ir už Atlanto, todėl viešojoje erdvėje neretai pasigirsta raginimai didinti arba mažinti mokesčius. Politikai pasidalija į dvi priešingas puses, vienų nuomone, biudžeto skyles padės užkamšyti aukštesni mokesčių tarifai, tuo tarpu kiti mano, kad mažesni mokesčiai galų gale lems pilnesnį valstybės iždą, rašo CNBC. Užsitęsusi Europos šalių skolų krizė kai kurias valstybes užspeitė į kampą, jos buvo priverstos kilstelėti mokesčių tarifų kartelę.

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų „Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti „ „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi „Sodros“ viešai teikiamą informaciją.

Jei Seimas pritartų visoms siūlomoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms, biudžetas dėl to netektų 1 mlrd. litų pajamų, teigia premjeras. Anot Andriaus Kubiliaus, PVM lengvatos naudos duoda ne vartotojams, o gamintojas, be to, jos mažina biudžeto pajamas. „Ta iniciatyva nutaikyta į vieną segmentą – regioninę spaudą, tačiau ji aplipo begale visų kitų lengvatų.

Iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių – 19 yra taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas keleiviniam transportui, rodo Europos Komisijos analizė. Mažiausią apmokestinimą turi Liuksemburgas (3 proc.) ir Kipras (5 proc.). 6 proc. PVM lengvata transportui galioja Belgijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir Olandijoje. Nemokamai keleiviniu transportu gali naudotis danai ir maltiečiai.

Šalies rinkėjams socialdemokratai patrauklūs dėl to, kad siūlo mokesčių lengvatas, konservatoriai – dėl savo energetinės nepriklausomybės siekio, „darbiečiai“ vertinami už norus skatinti smulkų ir vidutinį verslą, „tvarkiečiai“ – už pažadus siekti socialinio teisingumo, Liberalų sąjūdis – dėl polinkio apibrėžti ekonominę laisvę ir konkurenciją. Tokie duomenys paaiškėjo delfi.

Ilga ir komplikuota fizinių asmenų bankroto procedūra – tik papildoma našta eiliniams piliečiams, įsitikinęs advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius. Jo nuomone, sudėtinga fizinių asmenų bankroto procedūra lems ir didesnes administravimo išlaidas. Kaip vertinate Seimo priimtą fizinių asmenų bankroto įstatymą? Priimtas įstatymas sukelia dvejopų jausmų. Viena vertus, džiugu, kad pagaliau ir Lietuvoje atsirado fizinių asmenų bankroto reguliavimas.

Viešojo transporto paslaugas teikiančių bendrovių skolas Vilniaus miesto savivaldybė siūlo mažinti grąžinant PVM lengvatas. Siūloma iki šiol galiojantį 21 proc. PVM tarifą sumažinti iki 9 proc. Toks sprendimas, anot tyrimą atlikusios „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių ir teisės skyriaus vadovės Kristinos Kriščiūnaitės, neišspręstų visų keleivius vežančių bendrovių problemų, tačiau padėtų valstybei laiku surinkti mokesčius į biudžetą.

Šiemet Laisvės nuo mokesčių diena išauš anksčiau nei pernai – gegužės 20 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) šią datą siūlo paskelbti ir Pagarbos mokesčių mokėtojui diena. LLRI gegužės 20 d. siūlo įtraukti į atmintinų dienų sąrašą, kasmet pagerbiant žmones, iš kurių sumokamų mokesčių yra išlaikomi valstybės tarnautojai ir valstybės tebevaldomos sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, švietimas, krašto apsauga, policija.

Vienas iš „Facebok“ įkūrėjų milijardierius Eduardo Saverinas pranešė, kad atsisakys JAV pilietybės, nes tai galėtų sumažinti jo mokesčius. E. Saverinas yra vienas iš daugelio, kurie atsisako JAV pilietybės dėl galimo mokesčių augimo turintiems dideles pajamas. E. Saverinas yra Brazilijoje gimęs Singapūro pilietis, vienas iš keleto žmonių, padėjusių Markui Zuckerbergui įkurti „Facebook“ tinklapį.

Net per laidotuves skambanti gedulinga muzika patenka į autorių ir atlikėjų teisių gynimo lauką, mat atliekama viešai, todėl kainuoja, atkreipia dėmesį Nyderlandų gretutinių teisių asociacijos SENA direktorius Anne Sevinga. Visuomenė įpratusi laikyti muziką tarytum niekieno ir nemokama, tad kompensavimo mechanizmai kaip tuščios laikmenos mokestis sutinkami nepalankiai ir net priešiškai.

Siūloma atleisti Lietuvos kariuomenės taktines ir logistines transporto priemones nuo transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio už važiavimą keliais. Ketvirtadienį krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė parlamentui pristatė tokias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisas.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į įmonę išgirstumėte pasiūlymą jų paslaugas mainyti į savo teikiamas paslaugas? Greičiausiai pamanytumėte, kad iš jūsų tiesiog šaiposi. Tiesa ta, kad mainai šiandien yra būdas ne tik sutaupyti, bet ir gauti tai, ko įpirkti galbūt negalėtumėte. Tokia ekonominio bendradarbiavimo forma vis labiau įsigali JAV, kur ekonomistai net sukūrė terminą „natūrinių mainų doleriai“, reiškiantį paslaugų ar daiktų, išmainytų į kitas paslaugas ar daiktus, vertę.

Augančios  degalų kainos lietuviams turės didesnį poveikį nei estams ir latviams, teigia pramonininkai. To priežastis – Lietuvoje taikomas didesnis akcizo tarifas nei kaimyninėse šalyse. Kone pusė degalų kainos – mokesčiai valstybei Kaip pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, Lietuvoje beveik pusę benzino kainos (48 proc.) sudaro mokesčiai valstybei. „Lietuvoje išlaidos degalams sudaro 6,6 proc.

„Barclays“, IBM ir „Western Union“ – trys garsiausi laimikiai, kuriuos iki šiol pavyko Lietuvai sumedžioti investicijų horizontuose. Kas seks po jų? Investuotojus suviliojo dėmesiu „Jeigu žiūrėsime pagal investicijų dydį, šios investicijos nebus didžiausios, jos yra garsiausios. Tai yra didelių žinomų vardų atėjimas, kuris paprastai pavilioja ir kitus investuotojus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame keturi šešėlinį gėlių verslą organizavę kauniečiai įtariami nuslėpę milijonines pajamas ir į valstybės biudžetą nesumokėję daugiau kaip 600 tūkstančių litų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Vyriausybės nostradamai išpranašavo, kad triskart padidinus tarifus už gamtinius išteklius, ūkis nenukentės, tačiau bemaž pusė Lietuvos kelininkų žvyrą jau perka Lenkijoje. Nuo šių metų pradžios įsigaliojus Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, mokesčiai už naudingąsias iškasenas pabrango daugiau nei 3 kartus. Kelius tiesiančios įmonės žvyrą ir kitas medžiagas vežasi iš kaimyninės šalies, bet pataisų iniciatoriai tuo netiki.

Klaipėdos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai išaiškino milijonus uždirbusį neoficialų polietileno prekeivį, kuris nemokėjo mokesčių. FNTT Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl beveik pusės milijono litų gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjusio polietileno prekeivio. Įtarimai vyrui pareikšti dėl sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine veikla ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Ši savaitė Lietuvoje prasidėjo kiek neįprastai – dauguma šalies regioninės spaudos leidinių spausdina pirmąjį puslapį tuščią arba su žodžiu „Protestas“. Būtent tokios spaudos nori premjeras Andrius Kubilius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, „sveiko proto“ dešinieji liberalai, parlamento Informacinės visuomenės plėtros pirmininkas Arūnas Valinskas, kažkada buvęs „vienu iš trijų“ ir ėmęsis reguliuoti, kaip žurnalistai turi dirbti Seimo rūmuose, ir visi kiti valdančiosios koalicijos nariai, negr...

60 tūkstančių Kauno miesto mokesčių mokėtojų iš valstybės susigrąžins apie 25 mln. litų mokesčių permokų. Tačiau 12 tūkstančių kauniečių privalės valstybei papildomai sumokėti 12 mln. litų. Tai paaiškėjo trečiadienį pasibaigus 2011 metais gyventojų gautų pajamų ar jų turimo turto deklaravimo laikui. Nors deklaravimui buvo skirtas ne vienas mėnuo, ir daugiau nei 85 proc.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Šilutėje registruotos bendrovės direktorius B. B. įtariamas Švedijoje dirbusiems mėsos pjaustytojams mokėjęs neoficialius atlyginimus ir nesumokėjęs beveik 1 milijono litų mokesčių. Atskleista, kad 47-erių metų bendrovės vadovas 2002–2005 metais, nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, bendrovėje įdarbino 14 šilutiškių.

Nuo šių metų gegužės 1 dienos įsigalios įstatymo pakeitimai, kuriuose smulkiųjų verslininkų reikalaujama naudotis elektroniniais kasos aparatais (EKA). Nors po ilgų diskusijų tarp Finansų ministerijos ir Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos buvo pasiektos tam tikros išlygos, kada kasos aparatų naudojimas yra neprivalomas, tačiau ir taip vos pajėgiančių dirbti smulkiųjų verslininkų tai neguodžia – jie sunerimę laukia įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šį sezoną vandens tiekėjai pasitinka susirūpinę: nauji mokesčiai smarkiai padidino jų produkcijos savikainą. Pernai per vasaros karščius 5 litrų geriamojo vandens butelis kainavo apie 2,2 lito, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu už jį tenka pakloti ir 2,6 lito, ir daugiau.

Užsienyje permokėtus mokesčius susigrąžinti padedanti bendrovė „RT Tax“ pastebi, kad vis daugiau lietuvių išvyksta dirbti į Olandiją. Anot įmonės vadovės, Olandija labiau traukia savo sezoniniais darbais, bet tikėtina, kad dalis žmonių ten dirbs ir ilgiau.

Parlamentarai domisi medicinos įstaigų reikalavimais pacientams susimokėti už gydymą, tyrimus ar vaistus. Aiškėja, kad daugeliu atvejų, tokie reikalavimai yra neteisėti. Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai sako, kad netrukus bus priimti įstatymų pakeitimai ir tų gydymo įstaigų, kuriose taikomos nelegalios priemokos, vadovus bus galima bausti finansiškai.

Maždaug 12 tūkstančių žmonių, kuriems buvo pasakyta, jog mokesčių deklaracijos pildyti nereikia, vėliau per klaidą buvo išsiuntinėti pranešimai apie skirtas baudas, skelbia BBC. Mokesčių ir muitinės įstaigos (HM Revenue and Customs, HMRC) išsiuntinėti laiškai, įspėjantys apie nuo antradienio pradedamas skaičiuoti baudas – po 10 svarų nuo kiekvienos uždelstos dienos.

Didžiosios Britanijos mokesčių tarnyba (HMRC) per klaidą atsiuntė 12 tūkst. piliečių pranešimus, kuriuose reikalaujama sumokėti baudą. Jie buvo kaltinami neužpildę laiku pajamų deklaracijų, praneša BBC. Didžiosios Britanijos gyventojai - individualūs verslininkai ir kiti asmenys, pasirinkę savisamdos formas, - gauna specifines pajamų deklaracijas. Jiems tenka savarankiškai pildyti dokumentus ir siųsti juos mokesčių tarnyboms.

Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistų nuomone vyriausybės sprendimas didinti MMA (minimali mėnesinė alga) būtų racionalus. Atsvers infliaciją „Nors per 4 metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje vidutiniškai išaugo 20 proc., nuo 2008 m. minimali alga šalyje siekia 800 litų neatskaičius mokesčių. MMA  padidinimas iki 1000 litų,  tik atsvertų  prekių ir paslaugų kainų padidėjimą, kurį turėjome per minėtą laikotarpį.

Tai, ko nori moterys, neva yra didžiulė paslaptis. Apie tai yra prirašyta daug knygų (žinoma, daugiausiai jas parašė ir skaito pačios moterys), bet iš tikrųjų tai – jokia paslaptis. Moterys nori būti siekiamos. Jos nori, kad su jomis būtų elgiamasi sąžiningai. Jos nori romantikos.

Pastaruoju metu iš Rusijos ateina labai daug žinių, susijusių su transporto sektoriumi. Netrukus įsigalios naujos baudos už tarptautinių vežimų pažeidimus,sugriežtinta vežėjų kontrolė pasienyje. Tačiau tai dar nėra viskas. Rusija ir toliau intensyviai dirba šioje srityje. Šįkart pasiūlyta transporto mokesčius pakeisti ekologiniais.

Metų pradžioje Italijos vyriausybė paskelbė planus peržiūrėti mokesčių sistemą. Didžiausia naujovė – CO2 mokesčio įvedimas. Pajamos, gautos iš šio mokesčio, būtų tiesiogiai panaudojamos projektams alternatyvios energetikos srityje įgyvendinti. Taip pat planuojama sugriežtinti drausminamąsias priemones vengiantiems mokėti mokesčius. Praėjusiais metais, patvirtinus naujas taupymo priemones ir padidinus mokesčius, pastebimas akivaizdus kapitalo nutekėjimo į kitas šalis didėjimas.

Artėjant Seimo rinkimams politikai skuba pareikšti žinantys, kaip padvigubinti ar patrigubinti minimalų ir vidutinį atlyginimus. Idėja skamba patraukliai ir galėtų būti įgyvendinta per dešimtmetį, tačiau noras tai pasiekti per kelerius metus primena alchemikų pastangas surasti filosofijos akmenį ir geležį paversti auksu. Atmetant destruktyvius valiutos nuvertėjimo bei hiperinfliacijos scenarijus, toks tikslas gali būti pasiektas tik užtikrinant spartų produktyvumo augimą.

Turbūt ne kartą studentui teko išgirsti vieną ar kitą dėstytoją sakant: prisimenu savo studentiškus laikus, kai gyvenau bendrabutyje... Staiga auditorijoje sėdinčių jaunuolių veidais nubėga šelmiška šypsena ir pasigirsta ne vienas komentaras, toks kaip „oooo!“.Gyvenimas bendrabutyje daugeliui studentų asocijuojasi su nesibaigiančiais „tūsais“, bemiegėmis naktimis, draugų būriais, tarakonais ir, žinoma, keptomis bulvėmis... kasdien, bet niekada – su mokslais.

Kitais metais dyzelinių degalų akcizas didės beveik 100 Lt už toną, kad būtų pasiekti ES nustatyti minimalūs tarifai, rašo „Verslo žinios“. Nuo 2013 m. sausio 1 d. akcizą dyzelinui numatyta didinti nuo 1.043 iki 1.140 Lt už toną. Tai numatyta Lietuvos konvergencijos 2012 metų programos projekte, kuris vakar svarstytas ministrų kabineto pasitarime. Pernai akcizą dyzelinui padidinus 96 Lt už toną, litras degalų brango maždaug 12 centų.

Premjeras Andrius Kubilius racionalia vadina už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingo Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos iniciatyvą įvesti naują degalų apmokestinimo tvarką visai Europai.