mokesčiai

Nuo sau­sio 1-osios dau­gu­mai var­to­to­jų elekt­ra brangs­ta 6 cen­tais už ki­lo­vat­va­lan­dę. Eks­per­tai at­vi­rai kal­ba, jog prie­žas­čių elekt­rai brang­ti ne­bu­vo.

Dėl profesionalumo stokos ar iš baimės Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyčia sužlugdė perspektyvią operatyvinę operaciją, kurios metu prokurorui turėjo būti įteiktas didžiausias kyšis. Kad ir kokios taurios idėjos būtų deklaruojamos, šiame pasaulyje daugeliui bet kurios šalies verslininkų nusukti dalį mokesčių yra kone garbės reikalas.

Šių metų vasarą LR Seimas priėmė sprendimą nuo 21 iki 9 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį keleivių vežimo paslaugoms. Tai padės šiek tiek lengviau atsipūsti itin sudėtingoje situacijoje atsidūrusioms keleivinio transporto įmonėms. Situacija - skirtinga Ne visi keleivių vežėjai gali patys nuspręsti – mažinti vežimo įkainius ar ne; bilietų tarifus miestų bei priemiesčių maršrutuose nustato miestų ar rajonų savivaldybės.

Cent­ra­li­zuo­tai be­si­šil­dan­tys Radviliškio ra­jo­no dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ant­rą­ją spa­lio pu­sę gy­ve­no šil­tai, ta­čiau už šil­dy­mą mo­kė­jo ne­vie­no­dai – vie­niems ne­pri­rei­kė ir dvi­de­šim­ties li­tų, ki­tiems te­ko mo­kė­ti de­šim­te­rio­pai dau­giau.

Metai iš metų keičiasi nacionalinio pinigų pyrago, vadinamo valstybės biudžetu, pjaustytojai, bet jis vis tiek lieka skurdo pyragas. Taip mano ekspertai. Seimui pateiktą 2013 metų biudžetą kaip visada po rinkimų gožia premjerų ir ministrų apžiūros. Kol kas ir naujojo premjero kalboje girdėti tik retorika apie taupymą. Reikėtų pakeisti laiką Lietuvos banko valdybos narys, ekonomikos ekspertas Raimundas Kuodis sutinka su pasigirstančiomis nuomonėmis, kad Seimo rinkimų datą reikėtų atitolinti.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riai kar­tu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais ra­jo­ne ap­ti­ko so­dy­bą, ku­rio­je ne­le­ga­liai bu­vo pre­kiau­ja­ma dy­ze­li­nu. So­dy­bos sa­vi­nin­kai ku­ro par­duo­da­vo tik tiems, ku­rie pa­sa­ky­da­vo slap­ta­žo­dį.

Būsimai Vyriausybei vadovausiantis socialdemokratas Algirdas Butkevičius sako, kad yra modeliuojami keli variantai dėl galimo minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo. "Tikslas yra suformuluotas 1 tūkst. litų, kad būtų minimali mėnesinė alga, yra ir 1100 litų, keli variantai modeliuojami.

Pasaulio bankas ragina šalis įpareigoti valstybės tarnautojus pateikti duomenis apie turimą turtą, įsipareigojimus ir interesus. Lietuva pagal sukurtą mechanizmą tarp šalių galėtų atrodyti visai neblogai, tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad sistema mūsų šalyje veikia netinkamai. Iš 78 proc. valstybių, renkančių informaciją apie valstybės tarnautojų bei politikų pajamas, turtą bei interesus, tik 36 proc.

Šių metų naujame „PwC“, Pasaulio banko ir Tarptautinės finansų korporacijos tyrimo „Paying Taxes 2013“ ataskaitoje Lietuva bendrame reitinge lyginant su pernai metais iš 57-os vietos nukrito į 60-ąją. Ją lenkia kitos Baltijos šalys, tačiau Lietuva pasirodė geriau už Voketiją, Belgiją, Lenkiją.

 Analitikai suskaičiavo, kad likvidavus šešėlinę ekonomiką Lietuvoje į biudžetą būtų papildomai surinkta 7,5 mlrd. litų. Verslininkai pripažįsta, kad šalyje mokestinė našta per didelė, todėl šešėlinės ekonomikos mastai nesitraukia.

Baltarusijos pareigūnai įsakė žmogaus teisių gynimo centrui "Vesna" išsikelti iš savo biuro, praneša BBC. Šį įsakymą pareigūnai įteikė praėjus metams po to, kai už vengimą mokėti mokesčius buvo įkalintas centro įkūrėjas Alesius Beliackis. Į teismo A. Beliackiui skirtą bausmę įeina ir buto, kuriame įsikūręs "Vesna" biuras, konfiskacija. Pasak "Vesna" atstovo, nepaisant konfiskacijos, centro veikla tęsis.

Netolimoje ateityje vartotojams nebereikės kiekvieną mėnesį keliauti į banko ar pašto skyrių norint sumokėti įvairias įmokas ir mokesčius. Pakaks pakeliui į darbą ar apsipirkti stabtelėti prie savitarnos mokėjimo terminalo ir keliais nesudėtingais veiksmais apmokėti už komunalines paslaugas, pasipildyti mobiliojo ryšio sąskaitą ar įsigyti mėnesio trukmės e. bilietą. Tokią savitarnos mokėjimo terminalų sistemą kuria lietuviška bendrovė „Mokomatas“, projektą iš dalies finansuoja Europos regioninės

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 %, o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 %. Tokius duomenis parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas.

Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje spalio mėnesį pakilo 0,6 proc., iki 15,47 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Estijoje ir Suomijoje, kurios kartu su Lietuva patenka į „Nord Pool Spot" kainų zoną, elektros energija praėjusį mėnesį pigo. Šiose šalyse elektros energijos kaina sumažėjo atitinkamai 4,6 ir 6 proc. iki 13,88 ct/kWh ir 13,33 ct/kWh.

JAV prezidentas Barackas Obama pagrindiniais antrosios savo kadencijos uždaviniais vadina ekonomikos kilimą ir kovą su valstybės skolomis. Ginče dėl biudžeto su respublikonais jis teigia esą pasirengęs kompromisui, tačiau ir toliau reikalauja didesnių mokesčių turtingiesiems, praneša agentūra AFP. „Pagrindiniai mūsų prioritetai yra darbo vietos ir augimas, – sakė B. Obama trečiadienį pirmojoje savo spaudos konferencijoje po perrinkimo.

Tarptautinės bendrovės labai greitai atranda įstatymų landas bei galimybes pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Vien tik „Apple“ per 2010 metus užsienio rinkose (ne JAV) uždirbo 13 mlrd. JAV dolerių, tačiau nuo šios sumos sumokėjo vos 130 mln. JAV dolerių mokesčių, rašo „Der Spiegel“. Daugybė milijardinius pelnus uždirbančių tarptautinių bendrovių ieško teisėtų kelių sumažinti mokestinę naštą kone iki nulio.

Kaip reaguotumėte, jei valstybė iš jūsų pareikalautų mokesčio už muilą, namų langus ar aliejaus virimą? Tie, kas šiandien skundžiasi mokesčiais, nepavydėtų ir senovės Egipto ar viduramžių Anglijos gyventojams, kurie turėjo dar didesnių ir keistesnių prievolių.

Keliose Europos Sąjungos  valstybėse vienu metu – lapkričio 14 d. prasidėjo streikas, nukreiptas prieš šių šalių vyriausybių nustatytas  taupymo priemones, praneša „Reuters“. Masiniai protestai vyksta Ispanijoje ir Portugalijoje, vadovaujantis „Europos veiksmų ir solidarumo diena“ dirbti neišėjo transporto sektoriaus darbuotojai, mokytojai, gydytojai ir kitų valstybės įstaigų darbuotojai. Taip pat dideli streikai prasidėjo Graikijoje ir Italijoje.

Šiaulių miesto savivaldybė išmąstė Šiauliuose surasti fiktyvų butą ir paskirti jį fiktyviam rajono gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimui. Šiame bute deklaravusiems tėvams nebereikėtų mokėti už vaikų ugdymą mieste. Miestas nenori kaimiečių Šiauliuose jau senokai verda aistros dėl užmiestyje gyvenančių, bet mieste besimokančių vaikų neformaliojo ugdymo. Girdi, kaimietukų ugdymas meno ir sporto mokyklose yra per sunki našta miesto biudžetui.

Pastaruoju metu daug kalbama apie didžiulių tarptautinių kompanijų, veikiančių UK (Amazon, Google, Starbucks), mokesčių vengimą. Uždirbami bilijonai svarų sterlingų, o sumokama, palyginus, aguonos grūdo dalis – vos keli milijonai. Valdžia susigriebė ir puolė aiškintis, kur gi dingsta pinigai. Tuo tarpu šių mega kompanijų tikslas – sutaupyti dar daugiau pinigų verslą perkeliant už UK ribų.

Kauno statybos įmonių atstovai pabrėžia, kad viešuosiuose pirkimuose lemiamas kriterijus - mažiausia kaina - sudaro nevienodas konkurencines sąlygas. Įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, įgauna pranašumą, prieš tas, kurios laikosi įstatymų. Vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, sužlugdomi ištisi projektai.

Sostinės savivaldybės taryba svarsto kreiptis į Finansų ministeriją dėl 20 mln. litų paskolos, kad padengtų biudžeto deficitą, kuris susidarė dėl Seimo priimtų nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Šie pakeitimai lėmė, kad realus turto mokesčių surinkimas yra žymiai mažesnis nei prognozavo Finansų ministerija – Vilniaus savivaldybės biudžetui teks 32,3 mln. litų mažiau turto mokesčių nei 2011 metais.

7.5 mlrd. Lt – tokia suma būtų papildomai surinkta iš gyventojų mokesčių likvidavus šešėlinę ekonomiką šalyje. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė. „Likvidavus „šešėlį“, t.y. sumokant visus vartojimo, socialinės apsaugos ir pajamų mokesčius, vien tik gyventojai konsoliduotą valstybės biudžetą papildytų apie 7.5 mlrd. Lt mokesčių.

Įsivaizduokite, kad poliklinikoje, eilėje, laukiate specialisto konsultacijos. Ar jums niekada nekilo klausimas, kodėl valstybinėje poliklinikoje už specialistų konsultacijas mokėti nereikia, tačiau už tokią pačią konsultaciją privačioje gydymo įstaigoje be eilių – mokėti reikėtų? Žvelgiant iš paciento pusės, tai – visiškas absurdas. Jei žmogus moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas bent tris mėnesius, jis laikomas apdraustu ir jam sveikatos priežiūros paslaugos jau nebeturi kainuoti.

Tarptautinis prekybos ginčas dėl bananų, prasidėjęs prieš du dešimtmečius, pagaliau išspręstas, informuoja BBC. Europos Sąjunga (ES) ir dešimt Lotynų Amerikos šalių pasirašė susitarimą, kuriuo oficialiai nutraukiamos aštuonios atskiros Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) bylos. PPO vadovas Paskalis Lami (Pascal Lamy) šį įvykį pavadino istorine akimirka. Šis oficialus susitarimas priimtas po 2009 metų ES sutikimo laipsniškai mažinti tarifus bananams iš Lotynų Amerikos šalių.

Nors gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja ne vienerius metus, deklaracijos neatspindi nei žmonių turto, nei pajamų, skelbia Valstybės kontrolė. Esą apskritai neaišku, kam iš gyventojų renkamos deklaracijos, nes ne visada galima patikrinti, ar pateikiami duomenys realūs.

Keturis mėnesius mažėję įmonių pradelsti mokėjimai spalį padidėjo 82 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,2 mlrd. litų. Didžiausiu tempu verslo įsiskolinimai padidėjo bankams ir kredito unijoms, o sparčiausiai sumažėjo telekomunikacijų paslaugas teikiančioms bendrovėm. Kreditų biuro „Creditinfo" duomenimis, praėjusį mėnesį laiku nepadengtų įsiskolinimų turėjo daugiau nei 34 tūkst. įmonių, arba maždaug kas antra Lietuvos įmonė.

Vidutinis elektros tarifas gyventojams kitąmet greičiausiai perkops 50 ct/kWh, o kai kuriais atvejais elektra jiems gali pabrangti apie 6 ct/kWh - labiausiai dėl išaugusio viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio. Šiemet elektra gyventojams kainuoja 45,56 ct/kWh, rašo „Verslo žinios“. Įmonėms, nepasirinkusioms nepriklausomo tiekėjo, didės ir LESTO taikoma garantinio tiekimo kaina, tačiau kiek pigesnės elektros joms žada laisvoji rinka.

Vidurinės klasės egzistavimas, pasak ekonomistų, rodo šalies išsivystymo lygį, tačiau šiuo rodikliu Lietuva pasigirti negali. Priešingai: daugelis ekspertų, paprašyti apibrėžti jos ribas, gūžčioja pečiais ir tvirtina – Lietuvoje vidurinės klasės beveik nėra. Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų. Tokį skaičių vienintelis iš kalbinamų ekspertų išdrįso įvardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valstybės kontrolė atliko gyventojų turto ir pajamų deklaravimo auditą. Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, kalbėdama apie jo rezultatus, sakė: „Nors mūsų šalyje gyventojai turtą ir pajamas deklaruoja jau penkiolika metų, deklaravimo tikslai teisės aktuose iki šiol neapibrėžti. Esamas deklaravimas neužkerta kelio neteisėtam praturtėjimui ir interesų konfliktui, nedidina viešojo administravimo skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo viešuoju sektoriumi.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažįsta, jog darbas Lietuvoje yra pakankamai stipriai apmokestinamas, todėl reformos šioje srityje nepakenktų. Vis dėlto ji ragina nepamiršti, jog tik mažinti mokesčius negalima – būtina rasti alternatyvą, pakeisiančią apkarpytą apmokestinimą. „Čia nėra jokios paslapties - darbas Lietuvoje yra apmokestinamas pakankamai stipriai, reformos šioje srityje nepakenktų.

Į valstybės biudžetą daugiausia pajamų surenkama mokesčių forma, kurių daugiausia sumoka gyventojai. Tiesa, iš biudžeto vėliau šios pajamos taip pat daugiausia perskirstomos patiems gyventojams. Be to, vidutiniškai namų ūkis mokesčiams išleidžia 30-40 proc. savo uždarbio, o atskaičius darbdavio mokamus mokesčius suma išauga iki 46-57 procentus. Tokias analizės išvadas šiandien skelbia ,,Swedbank" Asmeninių finansų institutas. Jo specialistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais apie 72 proc.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Necas (Petr Necas) su grupele maištaujančių savo partijos narių susitarė didinti mokesčius ir tai gali padėti šalies vyriausybei atlaikyti trečiadienį vyksiantį pasitikėjimo balsavimą, informuoja „Reuters“. Centro dešiniųjų vyriausybei gresia žlugimas, nes daliai narių pasitraukus į opoziciją sumažėjo valdančiųjų dauguma ir grupelė P. Neco Pilietinės demokratijos partijos narių grasino nuversti partijos vadovybę dėl planų didinti mokesčius.

Britanija ir Vokietija pasiryžo prispausti tarptautines įmones, kurios vengia mokesčių mokėjimo. Dvi šalys ragina G20 šalis imtis taisyti įstatymo spragas, kurios leidžia korporacijoms nesumokėti „savo dalies“ šalims, kuriose jos veikia, skelbia „Reuters“. Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as pirmadienį G20 susitikime Meksike sakė, kad ši iniciatyva sulaukė plataus palaikymo.

Italijos finansinė gvardija šiandien konfiskavo turto už 65 milijonus eurų, priklausančio „Marzotto“ šeimai – „Hugo Boss“ ir kitų prestižinių prekinių ženklų imperijos savininkei. Industrinė grupė kaltinama pinigų plovimu per netikrą įmonę Liuksemburge – pasirodo, įmonė nesumokėjo per 200 mln. eurų mokesčių. Tarp konfiskuoto turto – nekilnojamas turtas Romoje, Kortine Šiaurės Italijoje, Sardinijos saloje.

Vaiko laukiančiai ir jo susilaukusiai apdraustai moteriai „Sodra“ moka motinystės (tėvystės) pašalpas. Išmokų dydis priklauso nuo moters atlyginimo ir įmokėtų mokesčių. Prieš keletą metų, atradus spragų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, buvo prasidėję vos ne masiniai bandymai pasipelnyti „Sodros“ sąskaita. Fiktyvūs įdarbinimai, fiktyvios įmonės, keleriopai padidinami atlyginimai – ir motinoms turėjo byrėti tūkstantinės išmokos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme siūloma nustatyti, kad Marijampolės miesto ir Marijampolės kaimiškoje teritorijose būtų taikomas skirtingas fiksuotas pajamų mokestis už individualią veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Albinas Mitrulevičius.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma sveikina Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus viešame pareiškime išsakytą pažadą bent ateinantiems metams nekeisti galiojančios mokestinės sistemos. „Tai suteiks stabilumo jausmą verslui ir nesukurs grėsmių išbalansuoti viešuosius finansus.

Čekijos valdančioji Pilietinės demokratijos partija bando atidėti balsavimą dėl pasitikėjimo vyriausybe, kuris susijęs su nepopuliariu siūlymu didinti mokesčius. Antradienį valdantiesiems nepavyko įtikinti šešių savo partijos narių parlamente balsuoti už įstatymą ir dėl to gresia vyriausybės žlugimas. Vyriausybė tvirtina, kad padidindama mokesčius ir sumažindama išlaidas sumažins biudžeto deficitą ir šis kitais metais nesieks 3 proc. BVP.

Siūloma padidinti Vilniaus miesto ir Mažeikių rajono savivaldybėms tenkančias gyventojų pajamų mokesčio dalis. Tai numatyta Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo priedėlio pakeitimo projekte, kuriam Seimas pritarė po pateikimo. Vilniaus miesto savivaldybei vietoj nustatytų 40 procentų siūloma numatyti 42 procentus, Mažeikių rajono - vietoje 95 - 99 procentus.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projektą. Numatoma, kad kitų metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos finansinės paramos lėšų) sudarys 21 mlrd. 295 mln. litų, išlaidos – 21 mlrd. 993 mln. litų. Tai 222,1 mln. litų, arba 2,3 proc., daugiau nei planuota į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudarys 7 mlrd. 546 mln. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė Akcizų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIP-4921), kuriuo numatoma didinti akcizą cigaretėms, cigarams, cigarilėms ir gazoliui (dyzeliniams degalams). Teikiamu projektu siūloma nuo 2013 m. kovo 1 d. akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti nuo 140 iki 148 litų už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis nei 244 litai.

Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad artimiausiu metu nesiruošiama keisti mokesčių politikos, bet šiuo klausimu planuojama sudaryti ekspertų grupę.

Sutuoktinių paliktos žmonos dažnai neatsispiria pagundai atkeršyti buvusiam vyrui ir dar iš to uždirbti, rašo MailOnline. Britanijos mokesčių ir muitų tarnyba moka premijas žmonėms, pranešusiems apie slepiamus mokesčius ir kitus sukčiavimo atvejus. Oficialūs duomenys rodo, kad per paskutinius metus už tokią informaciją išmokėtų pinigų kiekis padidėjo penktadaliu ir beveik pasiekė 375 tūkst. svarų ribą.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Šią sa­vai­tę val­dan­tie­ji pra­bi­lo apie nuo­mos mo­kes­čio kom­pen­sa­ci­ją žmo­nėms, lau­kian­tiems so­cia­li­nio būs­to. Skurs­tan­tiems lie­tu­vai­čiams – tai dar vie­nas tru­pi­nys, ku­rį lyg žvirb­liui sau­lėg­rą­žos grū­dą nu­me­ta vals­ty­bė. Lie­tu­va, prie oku­pan­to tu­rė­ju­si 1,3 mi­li­jo­no so­cia­li­nių būs­tų, da­bar jų tu­ri vos 30 tūks­tan­čių.

Kuo daugiau laisvųjų ekonominių zonų – tuo geriau. Lietuvoje jau veikia 7 LEZ, tiesa, 5 iš jų dar tik de facto: norintiesiems pakloti milijonus eurų investicijų nėra su kuo pasirašyti sutarčių. Tarptautiniai konkursai dėl naujų LEZ valdymo bendrovių, panašu, įvyko tik Panevėžyje. Gal tas vienintelis kandidatas ir taps LEZ valdytoju, tačiau kitos 4 turi laukti naujų bendrovių pasiūlymų varžybų ir jų laureato.

Graikijos vyriausybei sprendžiant ekonomines problemas šalyje netyla kalbos dėl vadinamojo Lagarde sąrašo, kuriame atsidūrė beveik du tūkstančiai turtingų graikų, įtariamų korupcija ir mokesčių vengimu. Tarptautiniai Graikijos kreditoriai, vadinamoji troika, kurią sudaro Europos Sąjunga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai įvertino pastarąsias šalies pastangas reformuoti šalies finansus.

Trečiadienį su prezidente susitiko Lietuvoje posėdžiavusi Investicijų patarėjų taryba. Tiek prezidentės atstovai, tiek tarybos nariai pabrėžia poreikį vykdytai programai tęsti. Anot prezidentės vyriausiojo patarėjo ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijaus Udrėno, susitikime aptarti įvairūs kriterijai bei sąlygos, svarbios investicijoms Lietuvoje.