mokesčiai

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Telšių r. registruota bendrovė, dividendams skyrusi per 3,5 mln. litų bendrovės pelno, siekė išvengi per 640 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų. Grynaisiais neišmokėtas milijonines dividendų sumas bendrovės akcininkai iškart „skolino“ savo bendrovei, kuri už tai dosniai atsilygino palūkanomis.

Lietuvos išlipimas iš krizės – tikra sėkmės istorija, bet norint, kad ji neišblėstų, Lietuvai reikia įveikti daug iššūkių, teigia Lietuvos ir pasaulio ekspertai pirmadienį susirinkę Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Lietuva sėkmingai įveikė krizę naudodama monetaristinį požiūrį, tačiau dabar jai reikia spręsti kitas problemas, kurios palaikytų stabilų augimą, sakė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, diskusijos, skirtos Lietuvos iššūkiams aptarti, metu.

Straipsnyje „V. Uspaskichas ruošia mokestį turgavietėms“ žurnalistė dėl man nežinomų priežasčių bandė išvesti paralelę tarp su manimi susijusių įmonių ir siūlymų apmokestinti turgaus plotus. Tad norėčiau paaiškinti šią situaciją. Visi Darbo partijos (leiboristų) siūlomi įstatymų pakeitimo projektai mokesčių sistemos pertvarkai yra susiję tik su mūsų šalies verslo konkurencingumo didinimu, kvalifikuotų specialistų išlaikymu ir naujų aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimu į Lietuvos rinką.

Lietuvoje veikiančios turgavietės turėtų mokėti mokesčius, priklausančius nuo prekybos ploto, kad lengviau būtų konkuruoti prekybos centrams ir mažoms parduotuvėms, yra įsitikinęs Darbo partijos (leiboristų) frakcijos Seime seniūnas Viktoras Uspaskichas. Tiesa, kol kas neaišku, kada tai numatantis įstatymo projektas galėtų atsirasti parlamente, penktadienį informuoja portalas delfi.lt.

Mindaugas LAURINAITIS „Šiaulių naujienos“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuota Vietos bendruomenių savivaldos programa, panašu, valdininkams yra tik būdas, kaip imituojant savivaldą įsisavinti mokesčių mokėtojų pinigus. Nors ministerija nuolat akcentuoja gyventojų bendruomenes, tačiau pačių gyventojų nuomone, viskas užprogramuota per seniūnijas sugrąžinti pinigus savivaldybėms.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui susidomėjus Lietuvoje veikiančių bankų indėliu į valstybės biudžetą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmėsi mokestinių patikrinimų, praneša naujienų portalas delfi.lt. Anot Seimo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko bankai per metus už paslaugas surenka 730 mln. litų mokesčių, tačiau sumoka tik 11 mln. litų pelno mokesčio. Seimo komitetas paprašė VMI atlikti patikrinimą ir nustatyti menko pelno mokesčio surinkimo priežastis.

Nauja vyriausybė susirūpino šalies ūkyje išsikerojusiu šešėliu ir skambiais šūkiais grasina susidoroti su mokesčių vengėjais, tačiau kol kas ministrai stokoja šviežių kovos ginklų. Gegužę šešėlinio ūkio medžioklę vainikavo rekordinės teisėsaugos pergalės. Muitinės pareigūnai sulaikė didžiausią narkotikų kontrabandos siuntą Lietuvos istorijoje – 768 kilogramus hašišo. Teisėsaugininkai pričiupo ir verslininkus, organizavusius nelegalią prekybą naftos produktais.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Darbo (leiboristų) partija siūlo 10 tūkst. litų metinių neapmokestinamų pajamų dydį bei „Sodros“ įmokų „lubas“, taip pat lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausioms kasdienio vartojimo prekėms. „Pagrindinis mokesčių sistemos pertvarkos siūlymų tikslas – sudaryti konkurencingas sąlygas Lietuvos verslui šalių kaimynių atžvilgiu bei tinkamai subalansuoti mokesčių sistemą.

Darbo partijos (leiboristai) neįtikino Vyriausybės sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymai, todėl „darbiečiai“ nusprendė pateikti savo sprendimus. Tarp jų – naujos „Sodros“ įmokų lubos, padidintos neapmokestinamos darbo pajamos ir PVM lengvatos būtiniausioms kasdienėms vartojimo prekėms. Darbo partija trečiadienį pateikė savo pasiūlymus mokesčių srityje.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad po sėkmingo tarptautinio tyrimo pavyko nustatyti Baltarusijos ir Švedijos pilietį, kuris Lietuvoje prekiavo mobiliaisiais telefonais, bet nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jam apskaičiuota beveik 8 mln. Lt PVM, baudų ir delspinigių.

 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nelegalių mėsos prekeivių, kurie, įtariama, mėsos gaminius parduodavo ne tik savo namuose ir Alytaus bei Varėnos turgavietėse, bet dalį jos realizuodavo asmenims, turintiems parduotuves Didžiojoje Britanijoje. Įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine veikla pareikšti dviem Alytaus rajono gyventojams.

 Pasaulio vyriausybės ieško būdų, kurie leistų užkirsti kelią teisėtoms mokesčių vengimo schemoms. Į dienos šviesą iškyla faktai apie tokių bendrovių kaip „Apple“, „Amazon“ ar „Google“ mokestinės naštos susimažinimą, rašo BBC. Šios bendrovės nenusižengia jokiems įstatymas, tačiau pasinaudodamos sudėtingomis teisinėmis ir buhalterinėmis schemomis sugeba išvengti daugybės mokesčių. Sunkmečiu toks elgesys ėmė kelti nepasitenkinimą visuomenėje.

 Apmokestinus mokesčių rojuose besislepiančias pajamas, būtų galima lengvai panaikinti skurdą pasaulyje, rašo rašo „The Guardian”, remdamasis Oxfam tyrimu. Mokesčių, kurių išvengiama vykdant veiklą lengvatinėse mokesčių zonose (angl. offshore), vertė siekia daugiau nei 150 mlrd. JAV dolerių per metus, rodo Oxfam – tarptautinės organizacijos, kovojančios su skurdu – atliktas tyrimas. Pasak Oxfam, su tokia suma būtų galima padaryti galą skurdui pasaulyje du kartus.

Recesijos ištiktos Europos lyderiai per trečiadienio susitikimą rengiasi suduoti naują smūgį mokestiniam sukčiavimui ir vengimui mokėti mokesčius, kurie atsieina po trilijoną eurų per metus, tačiau neatrodo, kad jiems pavyks įtikinti Austriją ir Liuksemburgą padėti savo parašus.

Šveicarija spaudžiama atsisakyti savo bankų slaptumo politikos. JAV jau pareiškė Šveicarijos vyriausybei, kad tikisi, jog šalies bankai suteiks Amerikos institucijoms „automatinę“ informaciją apie jos piliečių klientus, pranešama BBC. Dabar to reikalauja ir ES. Šveicarija nėra šios sąjungos narė, tačiau turės nusileisti, jei norės patekti į Europos finansų rinkas. Tačiau bankų privatumo atsisakymas gali būti laba skausmingas procesas Šveicarijai.

  Kompanija „Apple“ JAV Senato komiteto buvo apkaltinta tuo, kad yra „tarp didžiausių mokesčių vengėjų Amerikoje“, praneša BBC. Pasak komiteto pateiktų išvadų, kompanija naudojo užsienio kompanijų tinklą, kad išvengtų milijardų JAV dolerių mokamo pajamų mokesčio JAV. „Apple“ atkerta, kad tokių mokesčių gudrybių nenaudojo. Vis dėlto, nėra jokių įrodymų, kad kompanija elgėsi neteisėtai. Pasak komiteto atstovų, „Apple“ turi 145 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 102 mlrd. yra laikomi užsienyje.

 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad Inspekcijos darbuotojai nustatė bendrovę, kuri statydama ir nuomodama angarą imitavo dalies paslaugų pirkimą iš verslo liudijimus turinčių asmenų. Bendrovei, kuri neleistinais būdais bandė susimažinti mokestines prievoles, papildomai apskaičiuota beveik 1,5 mln. Lt mokesčių, baudų ir delspinigių.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gegužės 22 d. dalyvaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. ES valstybių ir vyriausybių vadovai kalbės apie vieną didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria ES – energetinį saugumą ir aukštas energetikos išteklių kainas. Norint geriau apginti Europos vartotojų interesus, būtina stiprinti ES energijos vidaus rinką ir labiau koordinuoti išorės energetikos politiką.

2013 m. gegužės 20 d., Šiauliai. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Šiaulių AVMI) informuoja, kad Šiaulių AVMI specialistai tikrino, kaip vienoje apskrities sveikatos priežiūros įstaigų apmokestintas paskirstytasis pelnas. Įstaigos savininkui nuo 2008 m. išmokėta 552 tūkst. litų. Juos privati sveikatos priežiūros įstaiga sutaupė iš pajamų už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir, kaip leidžiama, išmokėjo savininkui.

Nauja vyriausybė – nauja mokesčių reforma. 2009 metų pradžioje Andriaus Kubiliaus vyriausybės mokesčių pertvarka praminta „naktine“ reforma. Panašu, kad Algirdo Butkevičiaus inicijuotus pakeitimus dėl rezultatų stokos teks praminti „kosmetiniais“. Dabartinė Lietuvos mokesčių sistemos struktūra, kuomet „Sodrą“ be stambiojo kapitalo pagalbos privalo išlaikyti nedideles pajamas gaunančios darbo jėgos pečiai, reikalauja kapitalinio remonto.

  Lietuvos teisėsaugininkų atskleistoje tarptautinėje Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečių suburtoje grupuotėje dalyvavo trys Vilniaus bendrovės - „Ervin“, „Viner“ ir „Transoil“. Pasak BNS šaltinių, teisėsaugininkų tyrime figūruoja ir visų trijų įmonių akcininkai Viktoras ir Antonijus Živialos, kuriuos teismas trečiadienį leido suimti.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Šiais metais visos viešojo sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarys 14 734 litus. Palyginti su 2012 metais, jos pabrango 566 litais, remdamasis biudžetų ir nebiudžetinių fondų įstatymų duomenimis, apskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Instituto skaičiavimais, šiais metais simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbti sau, yra gegužės 15 d. Vidutiniškai vienam gyventojui švietimas ir mokslas kainuoja 1 463 litus, pensijos – 2 759 li...

Kai kuriems valdančiosios koalicijos partneriams sukritikavus siūlomus mokesčių pakeitimus, premjero sudaryta mokesčių sistemos pertvarkos darbo grupė pristabdė veiklą. Grupės vadovas, premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas sako, jog laikinai atidedamas antrasis veiklos etapas.

Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė, kad reikia griežčiau kovoti su vengiančiais mokėti mokesčius, tačiau kol kas nepritarė Europos Komisijos siūlymui automatiškai keistis informacija apie kitose Bendrijos šalyse laikomus indėlius ar turimą turtą. Tam labiausiai priešinosi Austrija ir Liuksemburgas. Kitą savaitę apie kovą su mokesčių vengimu kalbės ir Europos Sąjungos vadovai.

2013 m. gegužės 13 d., Klaipėda. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Rusijos įmonę konsultavęs Lietuvos gyventojas, gavęs beveik 3,5 mln. litų honorarą, bandė išvengti dalies gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) prisidengdamas Rusijos įmonės išduota pažyma apie neva toje šalyje sumokėtą mokestį. Versijai subliūškus, lietuviui papildomai priskaičiuota sumokėti apie 430 tūkst. litų suma GPM, delspinigių ir baudų.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos statistikoje pastebimi migracijos rodiklių pokyčiai. Per 2012 metus iš Lietuvos emigravo 42 tūkst. gyventojų, tai yra 20 proc. mažiau negu per 2011 metus. Imigracijoje taip pat pastebimi ženklūs pokyčiai: per 2012 metus imigrantų užregistruota 30 proc. daugiau negu per 2011 metus. Emigracijos mažėjimo ir imigracijos didėjimo tendencija verčia svarstyti, kokios priežastys tai sąlygojo.

Kokioms pensijoms ir kitoms socialinio draudimo išmokoms išleidžiama daugiausia lėšų, kurios draudimo rūšys nuostolingos, kokie draudėjai sumoka daugiausia įmokų – šie ir daugelis kitų aktualių statistinių duomenų nuo šiol prieinami visiems, kas domisi socialiniu draudimu. Šie duomenys skelbiami ir nuolat atnaujinami penktadienį oficialiai pradėjusiame veikti „Sodros“ statistinių duomenų portale http://atvira.sodra.lt, rašoma pranešime spaudai.

Pasitaiko, kad žmonės būna labai jautrūs... . Bet tokiems priklauso dažniau lankytis sanatorijose, reabilitacijos centruose, tik ne tose vietose, kur rengiami sprendimai. „Pasiūlymus galimai mokesčių reformai ruošusios darbo grupės nariai dėl kritikos nenori tęsti darbo, teigia Premjeras Algirdas Butkevičius. „Po tokios kritikos darbo grupės specialistams vargu ar bus įmanoma juos prikalbinti tęsti darbą“, – interviu Žinių radijui sakė jis.

 Pasiūlymus galimai mokesčių reformai ruošusios darbo grupės nariai dėl kritikos nenori tęsti darbo, teigia Premjeras Algirdas Butkevičius. „Po tokios kritikos darbo grupės specialistams vargu ar bus įmanoma juos prikalbinti tęsti darbą“, – interviu Žinių radijui sakė jis. Anot Ministro Pirmininko, darbo grupės pateiktus pasiūlymus dalis koalicijos partnerių suprato kaip politinį apsisprendimą, o ne pagrindą diskusijoms.

 Štai ir sulaukėme premjero sudarytos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Mokesčių srityje atradimų nebūna – juos galima arba didinti, arba mažinti, keisti tarifus, plėsti arba siaurinti bazę. Naujų mokesčių sukurti praktiškai neįmanoma, nes išradingieji jau sugalvojo kone visus būdus, kaip nupešti nuo mokesčio mokėtojo plunksnas, kad šis kuo mažiau gagentų. Apmokestinamos ir pajamos, ir išlaidos, ir turtas, ir būsimos pajamos, ir net skolos.

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad ne visi importuotojai įvertino nuo š.m. kovo 1 d. pasikeitusią importo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaravimo ir sumokėjimo tvarką ir dėl to pateikė nekorektiškai užpildytas PVM deklaracijas. Mokesčių mokėtojams VMI siunčia raginimus tikslinti deklaracijas bei tinkamai vykdyti mokestines prievoles.

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad remiantis preliminariais duomenimis, šiais metais mokesčių mokėtojai jau yra pateikę apie 1,02 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracijų, daugiau kaip 74 tūkst. turto deklaracijų bei 425 tūkst. prašymų skirti paramą organizacijoms ir partijoms.

Pirmadienį pavakare darbo grupė, rengianti siūlymus mokesčių sistemos pertvarkai, juos pristatys valdančiajai koalicijai. Apie tai pirmadienį pasibaigus Politinės tarybos posėdžiui žurnalistus informavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Jis taip pat pabrėžė, kad jokie politiniai sprendimai dėl mokesčių sistemos pertvarkos dar nepriimti.

Rūta Grigolytė, LRT.lt „Kai apie mokesčių pakeitimus kalbama išėmus ką nors iš konteksto, tai žmones gąsdina. Todėl stengiamės, kiek įmanoma, pateikti bendrą vaizdą“, – interviu LRT.lt sako Mokesčių darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas. Ekonomisto teigimu, svarbiausi klausimai dėl darbo pajamų apmokestinimo, „Sodros“ pertvarkos ir pridėtinės vertės mokesčio yra iš esmės apsvarstyti. Dabar didžiausias uždavinys – rasti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti.

 Danijos Vyriausybė, vadovaujama socialdemokratų premjerės Helle Thorning-Schmidt, priėmė spendimą nuo šių metų liepos 1 dienos 15 procentų sumažinti alui skirtą akcizo mokestį.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 3,4 procento. Tai šiek tiek lėtesnė ekonomikos plėtra nei paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį, kuomet BVP didėjo 4,1 procento. Tačiau dauguma veiksnių rodo, kad šis augimo sulėtėjimas yra laikinas ir BVP šiemet augs sparčiau nei pernai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) vykusiame bendrame LPK prezidiumo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų posėdyje kalbėdamas apie užimtumą ir jo didinimą, ragino imti pavyzdžius iš kaimynų. „Lietuvoje yra didžiausias progresyvumas mokesčių atžvilgiu todėl, kad 30 proc. žmonių gauna mažesnį nei 1000 litų atlyginimą.

Antradienį Premjero Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė pristatė savo pasiūlymus, kaip reformuoti mokesčių sistemą. Siūloma, kad ,,Sodros” įmokų ,,lubos” būtų 5 draudžiamųjų pajamų dydžiai. Konkretūs gyventojų pajamų mokesčio (GPM), neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) tarifai kol kas nepasiūlyti, tačiau GPM galėtų būti 19–20 proc. , o ,,Sodros“ tarifas galėtų būti apie 23 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų posėdyje aptarti šalies verslo lūkesčiai. Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, pristatė verslo aplinkos vertinimą, kuriame – ne vienas nerimą keliantis rodiklis. „Pastaruoju metu Lietuvos verslo aplinka ne progresuoja, o regresuoja. Palyginti su latviais, mes atrodome geriau, tačiau Latvijos pokytis gerėja, o Lietuvos – stovi vietoje.

Verslininkų prašymu iki lapkričio 1-osios nukeltas terminas pateikti duomenis apie kasos aparatuose įdiegtas taikomąsias programas ekspertinei įmonei VĮ „Infostruktūra“ bei naujų reikalavimų degalinių kasos aparatams įsigaliojimas 2013 m. balandžio 26 d., Vilnius.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinės Valstijos nėra pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė, bet verslas laukia gerėjančių pokyčių ir patrauklesnių sąlygų investicijoms. Ekspertų teigimu, lietuviai už Atlanto vandenyno galėtų daugiau gabenti maisto, kosmetikos, taip pat elektronikos ar informacinių technologijų produktų. Diplomatai gerinti prekybos padėtį sieks, amerikiečiams siūlydama mažinti mokesčius.

Dr. Romanas Piotras Sosnowskis, „Aviva Lietuva“ vyriausiasis investicijų valdytojas Jau keletą mėnesių viešoje erdvėje sklandantys siūlymai reformuoti mokestinę šalies aplinką Lietuvos žiniasklaidą vis dažniau ragina diskutuoti konkurencingos ekonomikos kūrimo klausimu. Geru pavyzdžiu, konkurencingos ekonomikos kūrimo požiūriu, mūsų mokesčių sistemos potencialiems „pertvarkytojams“ gali būti Šiaurės Europos šalys.

Singapūras jau senokai didžiavosi milijonierių rojaus statusu, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šalis gali perimti iš Šveicarijos didžiausio ofšorinio turto centro vardą, rašo CNBC. Londone įsikūrusios tyrimų bendrovės „Wealthinsight“ teigimu Singapūras yra sparčiausiai augantis turto kaupimo centras visame pasaulyje. 2000 metais Singapūre buvo „nusėdę“ vos 50 mlrd. JAV dolerių vertės santaupų, tačiau šiuo metu šio turto vertė jau siekia 550 mlrd. JAV dolerių, o didžioji jo dalis, 450 mlrd.

 2013 m. I ketv. įmonių grupė, kurią sudaro AB „Grigiškės“, UAB „Baltwood“, AB „Klaipėdos kartonas“, PAT „Mena Pak“ bei UAB „Klaipėda recycling“, pasiekė 76,2 mln. Lt (22,1 mln. EUR) konsoliduotą pardavimo apyvartą. Tai yra 3,5 mln. litų arba 5 % daugiau nei 2012 m. I ketv. Per tą patį laikotarpį Bendrovės pardavimai siekė 32,5 mln. litų ir tai yra 6,9 mln. litų, arba 27 % daugiau nei prieš metus. Ataskaitiniu laikotarpiu grupė uždirbo 1,88 mln. litų pelno prieš mokesčius, tai yra 0,7 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) paskelbė sąrašus įmonių, kurios I-ąjį š. m. ketvirtį sumokėjo daugiausia mokesčių į VMI sąskaitą. VMI interneto svetainėje skelbiami ir laiku mokestines prievoles vykdantys mokėtojai, ir nepareigingos įmonės.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Europos Komisijos duomenimis, kasmet dėl mokesčių slėpimo Europos Sąjunga netenka daugiau nei trilijono eurų. Pasak Europos Komisijos nario Algirdo Šemetos, laikas iš esmės spręsti mokesčių vengimo problemą. Tam bus pasitelkta nauja duomenų apsikeitimo sistema tarp valstybių narių.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) vykdydama projektą „Elektroninė prekyba“ atlikto operatyvų patikrinimą automobilių detalių prekyba besiverčiančioje Kauno įmonėje. Jo metu kilo įtarimų, jog bendrovė buhalterinėje apskaitoje galimai neapskaitė per 600 tūkst. litų, gautų iš prekybos autodetalėmis elektroninės prekybos svetainėje ebay.com.

Prezidentas Barackas Obama 2012 metais uždirbo mažiau nei bet kada anksčiau, informuoja ap.org. B. Obama, kuris pasisako už mokesčių turtingiesiems didinimą, praėjusias metais sumokėjo 112,214 dolerius mokesčių. Obamų šeima taip pat beveik ketvirtadalį savo pajamų paaukojo labdarai – tai leido sumažinti jų bendrą mokesčių sumą. Didžiąją prezidento pajamų dalį sudaro jo alga (394,840 dolerių) ir pajamos už knygas.