mokesčiai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė registravo pasiūlymą dėl vadinamojo automobilių mokesčio įstatymo pakeitimo. Jeigu jam pritars Seimas, mokestis bus taikomas registruojant ne tik naujai į Lietuvą atvežamus, bet ir čia jau eksploatuojamus automobilius. Trečiadienį pasiūlymai įstatymo projektui svarstomi papildomame Seimo Kaimo reikalų komitete. Jie dar taip pat bus svarstomi pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete.

Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų biudžetą, taip pat „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Paaiškėjo, kad pagal naujus projektus žadėto išmokų didinimo nuo kitų metų pradžios nebus. Vaiko pinigai, kurie dabar siekia 50 eurų, iki 60 eurų turėtų didėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo liepos. Papildomas bazinės pensijos indeksavimas taip pat žadamas tik nuo kitų metų vidurio.

Antradienį Seime galutinai priimamos Akcizų įstatymo pataisos. Joms įsigaliojus, didės daugelis akcizų ir dėl to pabrangs benzinas, dyzelinas, taip pat alkoholiniai gėrimai. Tiesa, parlamentarai neišdrįso mažinti lengvatas žymėtam kurui, kuris naudojamas žemės ūkyje ir šildymui. Už akcizų didinimą balsavo 73 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 6 susilaikė.

Jau nuo kitų metų pradžios universali vaiko pinigų išmoka, kuri kas mėnesį mokama už visus vaikus, veikiausia nedidės taip, kaip planuota anksčiau. Pirminiame Vyriausybės pateiktame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta, kad vaiko pinigai jau nuo 2020 m. sausio 1 d. didėtų nuo dabartinių 50 eurų iki 60 eurų. Kai kurie Seimo nariai šią išmoką reikalavo didinti iki 70 eurų.

Atsižvelgdama į Seimo siūlymus keisti kai kuriuos mokesčius ir didinti kai kurias išlaidas, pirmadienį Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Pristatydamas jį, finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad bendras jo rezultatas išliks toks pats. Viešųjų finansų (ne tik valstybės, bet ir kitų biudžetų) perteklius kitąmet sudarys 0,2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet pensijas didinti dar 3 eurais. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžete bus surasta pinigų maksimaliai padidinti pensijas. Tiesa, kol kas dar neaišku, kieno sąskaita tai bus padaryta. Opozicija rėžia, kad jau dabar biudžetas yra populistinis ir neaišku, kokiu būdu bus padidintos senatvės pensijos.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

Aiškėja, kokio algų padidėjimo nuo sausio gali tikėtis pareigūnai ir valstybės tarnautojai. Ir kitąmet uždarbį lemiantis bazinis dydis prieškrizinio lygio dar nepasieks – jis didės vos trimis eurais. Tad vidutinius atlyginimus gaunantieji gaus keliolika eurų daugiau. Tai net dvigubai mažiau nei kitąmet bus pridėta tiems, kurie uždirba minimalią algą. Na, o daugiausiai algos didės politikams ir teisėjams.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Pripažinkime, dažnas iš mūsų pasvajoja apie nuosavo verslo galimybę. Juk tuomet darbų apimtis ir grafikus kontroliuojame patys ir vadovaujame patys sau. Tam ryžtasi vis daugiau žmonių, dirbdami laisvai samdomais darbuotojais, liaudyje įprastai vadinami tiesiog „frylanceriais“. Tačiau baimė dėl finansinio nestabilumo, socialinių garantijų stabdo ne vieną savo srities specialistą pradėti individualią veiklą pagal pažymą.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) ketvirtadienį patvirtinus naujas – vidutiniškai 14,6 proc. didesnes 2020 metų elektros kainas buitiniams vartotojams, tarybos pirmininko pavaduotojas Renatas Pocius sako, kad tam įtakos turėjo elektros brangimas biržoje ir didėję infrastruktūros kaštai.

Valdančiųjų siūlomi stambiųjų prekybos tinklų apyvartos bei bankų turto mokesčiai gali įsigalioti ne anksčiau kaip nuo kitų metų vidurio, sako Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. „Įsigaliojimo data, tikėtina, bus nuo kitų metų liepos“, – ketvirtadienį Seime, pristatydama kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę sakė R. Baškienė. Jis BNS taip pat informavo, kad nuo liepos gali įsigalioti ir taršių automobilių mokestis.

Valdantieji dėlioja paskutinius štrichus kitų metų biudžeto projekte. Tiesa, mokestiniai pakeitimai, iš kurių tikėtasi nemažo indėlio biudžete, vis dar koreguojami. Sulaukus itin didelio visuomenės pasipriešinimo palengvintos automobilių taršos mokesčio sąlygos, taip pat bandoma sušvelninti ir nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Paskutinis svarstymui pateiktas NT mokesčio siūlymas numato mažiausią mokesčio tarifą 0,5 proc.

Ar tikrai ūkininkai nusipelnė valdžios malonės ir mokestinių privilegijų? Pokalbis apie tai su Ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmantu ir Seimo nariu Algirdu Sysu naujienų portale tv3.lt.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino daug mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Teisininkai tikino, kad besilaukiančių moterų teisėti lūkesčiai nebuvo išpildyti, todėl moterys dėl naujosios įstatymo pataisos galėtų žygiuoti į teismą.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Prasidėjus žemdirbių protestams ir jų traktoriams pasiekus miestų gatves, parlamentarai neišdrįso pritarti Vyriausybės pasiūlymui mažinti jiems taikomą žemės mokesčio lengvatą. Šiuo metu žemės mokestis taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Savivaldybės pačios nustatyto mokesčio tarifą, kuris gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Antradienį Seime po svarstymo buvo pritarta Akcizų įstatymo pataisoms. Joms įsigaliojus, pastebimai pabrangs kaitinamieji tabako produktai. Už įstatymo projektą balsavo 61 parlamentaras, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė. Posėdyje konservatorius Mykolas Majauskas sutiko, kad akcizą kaitinamojo tabako gaminiams reikia didinti, tačiau ne tiek, kiek siūloma naujame projekte. Anot jo, racionalu būtų 10–20 proc. didėjimas, tačiau ne 65 proc., kaip numatyta projekte.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 100 eurų. 69 Seimo nariai balsavo už, 18 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Kaip siūlo valdantieji, didžiausias GPM tarifas kitąmet kiltų nuo 27 iki 32 proc.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 1317,6 eurp. Pašalinus nuo 2019 metų darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, jis per metus padidėjo 9,2 procento. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 14,6 proc. iki 834,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.

Seimas grąžina vyriausybei taisyti biudžetą. Jame – daugybė naujų mokesčių. Kartu vyriausybei pavesta sugalvoti, iš kur paimti pinigų dosniai pridalintiems pažadams didinti socialines išmokas, vaiko pinigus ir biudžetininkų algas. Seimas Vyriausybei parengė galvosūkį, kaip įgyvendinti valdančiųjų išdalintus pažadus pagerinti gyvenimą labiausiai skurstantiems ir mažiausiai uždirbantiems.

Lietuvoje siūlomiems prekybos, bankų mokesčiams alternatyva galėtų tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas, šio mokesčio bazės išplėtimas, ekspertę cituoja „Verslo žinios“.  „Derėtų apsvarstyti mokestinę bazę didinančius sprendimus, pavyzdžiui, peržiūrėti galutinio vartojimo prekių apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu“, – teigia Tarptautinio mokesčių politikos centro analitikė Elke Asen.  Ji siūlo atsisakyti PVM lengvatų, sumažinti 45 tūkst.

Pirmadienį neeiliniame Seimo posėdyje svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Nuo jo priklausys, kiek sumokėsime mokesčių, kaip keisis išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Vyriausybės patvirtintą biudžeto projektą apsvarstė visi komitetai. Šiame posėdyje pristatomos jų priimtos išvados. Pirminiame valstybės biudžeto projekte buvo numatyta daugiau kaip 11,5 mlrd. eurų pajamų (iš jų 1,9 mlrd. eurų ES ir kitų institucijų parama) ir 12,6 mlrd. eurų išlaidų.

Dėl didesnių atlyginimų kovojantys švietimo darbuotojai lapkričio 28-ąją rengia įspėjamąjį streiką. Jie reikalauja valdančiųjų laikytis pažado ir algų didinimui skirti suderėtus 117-ka milijonų eurų, o ne perpus mažesnę sumą. Pešantis dėl šių milijonų, Seime dar vienas pasiūlymas – sulyginti darželių auklėtojų ir kitų pedagogų atlyginimų koeficientus.

Valdantieji garsiai žada nuo Naujųjų metų didinti pensijas, tačiau aiškėja, kad visų pažadėtų pinigų senjorams teks laukti iki metų vidurio. Esą padidintoms pensijoms iškart mokėti ne tik gali pritrūkti pinigų, bet ir „Sodra" nespės jų suskaičiuoti. Bet štai dyzelino lengvatą ūkininkams, iš ko ir numatytas pensijų didinimas, valstiečiai mažina tik simboliškai. Negana to, ir koalicijos sutartus vaiko pinigus valstiečiai 20 eurų žada padidinti ne sausį, o tik metų viduryje.

Įspūdingoms dovanoms, suvenyrams ir skanėstams valstybinės įstaigos toliau leidžia šimtus tūkstančių eurų. Štai Seimo nariai mėgsta ne iš savo kišenės pirkti ne tik saldainius, bet ir auksu bei sidabru puoštus dirbinius. O Vidaus reikalų ministerija perka po kelis šimtus eurų kainuojančius laikrodžius, tačiau kuriems valdininkams jie atitenka, slepiama prisidengiant įstatymais. Seimo sandėliukas, kai kurių parlamentarų dar vadinamas parduotuve.

Lietuvių darbo užmokestis per penkerius metus vidutiniškai išaugo net 300 eurų, tačiau pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį netgi smuktelėjo. Tokius paradoksus atskleidžia „Eurostat“ apklausa, o lietuviai joje – vėl sąrašo gale, tautiečių pasitenkinimas gyvenimu smuko labiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Ekonomistai nesunkiai įvardija lietuvių nepasitenkinimo kaltininką – tai ryški turtinė nelygybė.

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje svarstomi prekybos tinklų ir bankų mokesčiai, tikėtina, bus perkelti vartotojams.  „Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi, šitas mokestis bus sumokėtas, nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams“, – interviu portalui 15min.

Revoliucinė idėja: jeigu jai bus pritarta – Lietuvoje neliks atostoginių. Tokį siūlymą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia valdininkai. Jie siūlo atostogoms skirtus pinigus paskirstyti kiekvieną mėnesį su atlyginimu. Finansų ekspertai sako, kad taip atostogoms teks taupyti patiems ir iš anksto, o profsąjungos stoja piestu – esą galą su galu vos suduriantys lietuviai iš viso liks be atostogų. Neseniai iš atostogų grįžęs Benas jau galvoja apie kitas.

Viena iš didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Vietos žurnalistai ir tarnybos išsiaiškino, kad čia dirbusiems vairuotojams ji veikiausiai nemokėjo viso sutarto atlyginimo, galėjo pažeisti darbo laiko apskaitą ir kitus reikalavimus. Visai neseniai patvirtinta taikos sutartis tarp įmonės ir dviejų buvusių jos darbuotojų ir kiekvienam iš jų priteisė per 100 tūkst. eurų kompensaciją.

Norite pradėti dirbti savarankiškai, tačiau turite klausimų dėl individualios veiklos apskaitos? Sunku susigaudyti, kada ir kokius duomenis privalu pateikti mokesčių administratoriui, kada registruotis PVM mokėtoju, kokius mokesčius mokėti, kaip teisingai pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą? Valstybinė mokesčių inspekcija individualią veiklą vykdantiems gyventojams sukūrė e. paslaugą – virtualų buhalterį i.APS, kuris palengvina smulkiųjų verslininkų veiklos apskaitą.

Politikų ar savivaldybių tarnautojų pasipinigavimui už pernuomojamą tarnybinį būstą ateina galas. Vasarą kilus skandalui, kad bent keli Neringos politikai, mokėdami nebrangią nuomą už savivaldybės būstus, juose visai negyvena, užtat už solidžias sumas juos pernuomoja turistams, Seimo nariai siūlo pataisą – tokią subnuomą drausti. Tarnybinį būstą nuomotis už kelias dešimtis ar šimtą eurų per mėnesį, o tokią pačią sumą atgauti per parą būstą pernuomojant turistams.

Vyriausybė taip pat ir prezidentas siūlo mažinti mokestines lengvatas, kurios dabar yra taikomos žemės ūkio srityje. Tačiau Seime šie pasiūlymai stringa. Jeigu valdantieji nesusitars, valstybės biudžeto pajamos bus mažesnės negu planuojama, o tai reikš, kad gali pritrūkti pinigų numatytam išmokų didinimui. Kokia tikroji padėtis Lietuvos žemės ūkyje, kaip jį paveiks numatomi pakeitimai ir kaip artimiausiu metu gali pasikeisti Europos Sąjungos parama šiai sričiai.

Prezidento Gitano Nausėdos siūlymas didinti ūkininkams mokesčius, o jiems taikomą nuolaidą dyzelinui mažinti, tapo tikru galvos skausmu valstiečiams ir Seime, ir Vyriausybėje. Žemdirbiai skundžiasi, esą didesni mokesčiai gali juos privesti prie bankrotų. Tad valdantieji linksta prezidento siūlymą atmesti, o štai pensijas visiems senjorams ketina didinti iš naujų mokesčių bankams ir prekybos centrams.

Šalies ūkininkų viltys ir lūkesčiai, kad į valdžią atėjus valstiečiams, o prezidentui pažadėjus sukurti gerovės valstybę, žemdirbiams bus lengviau, panašu bliūkšta. Šalyje prasidėjo masiniai žemdirbių protestai. Laukuose dygsta šimtai medinių kryžių. Taip esą laidojamas žemės ūkis. Protestai rengiami prieš planą didinti mokesčius. Jei kryžiai nepadės, ūkininkai žada sunkiąja technika užtvindyti sostinę.

Vyriausybė trečiadienį pritarė prezidento inicijuotų mokestinių pakeitimų tikslui gerinti pensininkų finansinę padėtį, tačiau rekomendavo Seimui atsižvelgti į visas su tokiu sprendimu susijusias aplinkybes.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems prekybos ir bankų mokesčiams – jų pajamos jau įtrauktos į kitų metų biudžeto projektą. Vis dėlto Ministrų kabinetas pasiūlė parlamentui surengti konsultacijas dėl mokesčių poveikio.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje svarstys išvadą dėl Seimo narių pateiktų prekybos ir bankų mokesčių. Ministrų kabinetas numato iš esmės jiems pritarti.

Valdantieji toliau stumia naujuosius automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio. Pakoreguotas taršių mašinų registracijos mokestis sieks iki 760 eurų ir priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išskiria automobilis. Na, o naujasis nekilnojamojo turto mokestis gresia už statinius, kurių vertė viršys 150 tūkst.

Vyriausybė ir prezidentas siūlo, kad pensijų ir kitų išmokų didinimui reikalingos papildomos lėšos būtų surinktos didinant akcizus degalams, alkoholiui ir tabakui. Trečiadienį pasiūlymai svarstyti Biudžeto ir finansų komitete. Šis pritarė ne visiems siūlymams, tad Vyriausybė veikiausia turės iš naujo spręsti, iš kur gauti papildomų pinigų. Pirmiausia komitetas svarstė klausimą dėl akcizo lengvatos žymėtam dyzelinui, kuris naudojamas žemės ūkyje.

Šiemet mūsų šalies ūkis rodė gana neblogus rezultatus. Tačiau jau artimiausiu metu jis gali susidurti su netikėtais sunkumais, kurių debesys kaupiasi virš svarbiausių pasaulio ekonomikų, gero nežada ir neapibrėžtumas dėl mokesčių pakeitimų pačioje Lietuvoje. Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valdžia giriasi, kad kitąmet atrieks daugiau pinigų skurdui mažinti ir, kaip dabar madinga sakyti, gerovei didinti. O kad viskam užtektų pinigų, norima didinti ir mokesčius. Tačiau valdžia garsiai nekalba apie tai, kad pirmiausia iš visų mokesčių mokėtojų pinigų finansavimą didinsis ir sau: atlyginimams, remontams, o kitąmet neperrinkti Seimo nariai džiaugsis ir riebiomis išeitinėmis kompensacijomis, kurioms irgi reikia papildomų biudžeto milijonų.

Jau po poros mėnesių planuojamas įvesti automobilių taršos mokestis gali būti kitoks nei planuota. Tiesa, pokyčiai į gerą vairuotojams. Siūloma už taršų automobilį mokėti tik kartą, pirmos registracijos metu, be to, siūlomi ir naujos mokesčių sumos. Ekonomistai sako, kad metodai, kuriais siekiama sumažinti šalyje taršių automobilių parką, stumia vyriausybę į kampą.

Kaip Lietuvą pasaulio kontekste vertina tautiečiai? Dauguma pastebi, jog padėtis gerėja, daugėja galimybių, turime ir kuo pasigirti. Tiesa, labiausiai kliūva šalies ekonomikai – žmonės skundžiasi algomis ir pensijomis. Štai, ką mano tautiečiai: „Pasitempti niekada nebus per daug, bet, kad neblogai atrodome, tai tikrai, net gerai.“ „Atlyginimus normalius duoti žmonėms. Ekonomikoje būtinai pasitempti ir kultūroje, švietime irgi reikia. Bet šiaip po truputį auga ir eina į priekį.

Limfomą besigydantis Saulius Skvernelis abejoja, ar kitąmet vyriausybei baigus kadenciją, tęs politinę karjerą. Kartu premjeras „pramušusiais dugną” vadina apžvalgininkus, aiškinančius, kad jis neturėtų eiti pareigų, nes kovoja su limfoma ir dėl to kai kurias dienas nepasirodo darbe. Tuo metu stambieji verslininkai didina premjerui spaudimą ir grasina artėjant rinkimams neremti valdančiųjų ir nutraukti vyriausybės reformų susitarimą.

Seime toliau verda kova dėl siūlomų naujų mokesčių kitąmet. Net pats valstiečių vedlys Karbauskis su bendražygiais kiša koją Sauliaus Skvernelio ministrų dėlionėms – nekilnojamojo turto mokestį siūlo mažesniam gyventojų ratui, nei Vyriausybė norėtų. O besipriešinant opozicijai, Seime stringa ir automobilių, bankų bei prekybos tinklų mokesčiai. Vyriausybė siūlo nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti daugiau kaip perpus pigesnį turtą nei iki šiol.

Verslo organizacijoms kritikuojant valdžią dėl esą laužomų pažadų nekelti bendros mokestinės naštos verslui, premjeras neigia, kad prieš dvejus metus pasiektas nacionalinis susitarimas pažeistas. „Tikrai nepripažįstu (kad susitarimas sulaužytas – BNS). Pažiūrėkime susitarimo tekstą ir tada galėsime diskutuoti. Ten yra labai aiškiai neapibrėžta arba nepasakytas laikotarpis, per kurį laikotarpį mes turime tuos žingsnius padaryti.

Jau nuo pirmadienio seną automobilį į mažiau taršų keičiantys šalies vairuotojai gali teikti prašymus tūkstančio eurų kompensacijoms. Pirmieji norintys paramos jau registruojasi. Vien šiemet šioms kompensacijoms valstybė žada atriekti penkis milijonus eurų. Visgi vairuotojus specialistai ragina būti budrius: reikia ne tik įvykdyti oficialius reikalavimus, bet ir neapsigauti – senus automobilius atiduoti į legalius autolaužynus. Kodėl netinka populiarūs vadinamieji šrotai.

Vaiko pinigus nuo sausio valdžia žada didinti vėl, tačiau pinigų biudžete išmokoms pritrūko ir šiemet. Kad šeimos lapkritį, gruodį ir sausį sulauktų paskirtų išmokų, vyriausybė jau skolinasi pusšimtį milijonų eurų. O kitąmet numatytiems didinimams prireiks papildomų net ne dešimčių, o dviejų šimtų milijonų eurų. Tad jau patys valdantieji svarsto, gal vaiko pinigus mokėti nebe visoms šeimoms, o tik toms, kurioms pusšimtis eurų yra tikrai dideli pinigai.