mokesčiai

Mokesčių sistemos peržiūroje ketinama įvertinti, ar reikia pokyčių dabartinei tvarkai, kai iš artimųjų gautoms dovanoms ir paveldimam turtui netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), rašo portalas delfi.lt. Anot jo, GPM netaikymas dovanoms kainuoja biudžetui 64,6 mln. eurų per metus. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iš artimų giminaičių gaunamos dovanos, neatsižvelgiant į jų vertę.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Seimo nariai užsimojo įvesti „milijonierių mokestį“ – paveldintiems didesnį nei 1 mln. eurų turtą, siūloma jį apmokestinti 20 proc. tarifu – net jei tą turtą paveldi milijonieriaus giminaičiai. Projekto siūlytojai kalba apie socialinį teisingumą, o ekspertai ir ekonomistai abejoja, ar toks mokestis suveiktų, esą turtingi žmonės tikrai ras būdų, kaip jo nemokėti.

Kaimynų karas tęsiasi jau 12 metų. Plungiškis teigė, kad tiek laiko neranda teisybės – jo kaimynas savo namuose įsirengęs pobūvių salę, o už svečių automobilių stovėjimą bendroje gatvėje mokesčių nemoka. Plungiškis Jonas Muralis ir pats turi kelias kavines Plungės mieste, todėl jam tenka miesto savivaldybei mokėti už klientų pastatytus automobilius.

Organizuota aferistų grupuotė prisidengdama aliejaus ir dyzelino prekyba tarp fiktyvių įmonių vos per pusmetį sugebėjo nuslėpti daugiau kaip milijoną eurų pridėtinės vertės mokesčio. Sulaikyti 5 asmenys, tarp jų ir trylika kartų teistas pagarsėjęs finansinių machinacijų mėgėjas ir milijonierius, buvęs „Dujotekanos" vadovas Rimandas Stonys. Pastarojo vienintelio prokurorai neprašo suimti.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba kitąmet, bet įsigaliotų tik 2023-aisiais, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Vyriausybės programos priemonių plane numatytas siekis pataisas priimti dar šiais metais nesikerta su planu, jog pakeitimai įsigaliotų 2023 metais.

Šiemet, praėjusių metų deklaraciją elektroniniu būdu gyventojai savarankiškai galėjo pildyti jau nuo metų pradžios. Vis tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai pastebi, kad dar ne visi trečiųjų šalių duomenys yra perkelti į deklaracijas. Todėl gyventojams gali tekti patikslinti užpildytas deklaracijas. VMI praneša, kad šiuo metu duomenis apie gyventojų pajamas ir išlaidas jau yra pateikę daugiau kaip 97 proc. trečiųjų šaltinių. Vis dėlto, dar laukiama duomenų iš 2,5 tūkst.

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje didėja rūkalų akcizai, tačiau pinga vaistai nepasiturintiems pensininkams ir neįgaliesiems.  Akcizų didėjimas yra paskutinis pagal 2019–2021 metų tabako gaminių akcizų planą.  Cigarečių pakelis nuo pirmadienio turėtų brangti apie 13 centų, pakelis cigarilių ar cigarų – apie 17 centų (jei pakelyje yra 20 gramų apmokestinamo produkto), o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 42 centais.

Per artimiausius metus daugelyje šalies miestų atsiras specialios zonos, kuriose bus draudžiamas arba ribojamas įprastų automobilių eismas. Per mažiau nei dešimtmetį bent pusė Lietuvoje naudojamų automobilių turėtų būti pakeisti elektriniais, o iki 2035 m. – visi šalyje automobiliai būtų varomi tik atsinaujinančiais elektros ištekliais (AEI). Tai numatyta Aplinkos ministerijos Seime registruotame nutarimo projekte.

Aiškėja Vyriausybės planuojamų naujų mokesčių kontūrai. Nusitaikyta į dalį lengvatų – svarstoma, ar branginti šildymą ir iškastinį kurą, didinti mokesčius ūkininkams ir turtingiesiems. Visgi, kalbama ir apie paramą nepasiturintiems. Tačiau tebesitęsiant pandemijai permainų imtis nebeskubama – mokesčių pakeitimus žadėję pateikti jau šį pavasarį, dabar politikai sako, kad šis darbas užtruks iki dvejų metų.

Klaipėdos apylinkės teismas penktadienio popietę svarstė prokuratūros prašymą dėl 1 iš 12 įtariamųjų suėmimo atliekamame ikiteisminiame tyrime, kurio epicentre atsidūrė „Vasingumo klinika“. Teisėsaugos tyrimas pradėtas įtarus, kad buvo nuslėpta apie 1 mln. eurų mokesčių. Įmonei vadovauja prezidento Algirdo Brazausko žentas Algirdas Usonis. Naujienų portalo tv3.lt žiniomis, A. Usonio suimti neprašoma.

Antradienį Finansų ministerijoje pristatyta, kaip bus diskutuojama apie būsimus mokesčių pakeitimus artimiausią pusmetį ar metus. Naujoji valdžia žadėjo dėl mokesčių pakeitimų apsispręsti šiemet, tačiau persigalvojo ir sprendimus nukėlė tolyn. Finansų ministrė Gintarė Skaistė spaudos konferencijoje sakė, kad pandeminė situacija sukelia daug neapibrėžtumo, o mokesčių pakeitimai jų gali sukelti dar daugiau. Taigi mokesčius keisti nebus skubama.

Seimo valdančiųjų atstovas tikina, kad pavasario sesijoje nebus priimti jokie mokesčių pakeitimai. Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad esminiai mokesčių pakeitimai galėtų būti tik nuo 2023 metų, nors jis neatmeta, jog kai kurie pokyčiai įsigaliotų ir 2022 metais. Be to, anot komiteto vadovo, dėl mokesčių pertvarkos turi būti rastas sutarimas tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, taip pat tarp valdžios ir visuomenės.

Antradienį Finansų ministerija pristato, kokius pakeitimus siūlys mokesčių srityje – kokių lengvatų reikėtų atsisakyti, kad mokesčiai būtų teisingesni? Po diskusijų su visuomene ir interesuotomis grupėmis, atitinkami teisės aktų pakeitimai bus siūlomi Vyriausybei, o vėliau juos turės patvirtinti Seimas. Buvo planuojama, kad mokesčių pakeitimai bus priimti iki šių metų liepos 1 d., o įsigalios – nuo kitų metų pradžios.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad dviejų statybose veiklą vykdančių bendrovių i.SAF teikiamų duomenų išsamios analizės rezultatas – papildomai deklaruota beveik 185 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, papildysianti valstybės biudžetą, rašoma pranešime spaudai.

Vytautas pateko į keblią situaciją. Vyras moka pinigus už tai, kuo visiškai nesinaudoja. Savo bute jis rado netikėtą viešnią ir turėjo sumokėti jos sąskaitas. Visą situaciją aiškinosi TV3 laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta. Vytautas jau kurį laiką moka pinigus už svetimus žmones, o jie dar ir pyksta, kai vyras paprašė susimokėti patiems. Vytautui priklauso vienas bloko kambarys, esantis bendrabučio tipo name ir abu kambariai turi bendrą skaitliuką.

Gitanas Nausėda TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė, kad su naująja valdančiąja dauguma jam sutarti sekasi ir susipažinimo laikotarpis su premjere eina į pabaigą. Tiesa, būtent iš valdančiųjų Prezidentas sulaukė kritikos dėl siūlomų mokesčių sistemos pokyčių, o dabartinis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vis prieštarauja Prezidento pažadams dėl vakcinų nuo koronaviruso kiekių.

Seimo opozicinėms Socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijoms priklausantys parlamentarai įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma nustatyti, kad 80 proc. pelno mokesčio būtų įskaitomi į valstybės biudžetą, o 20 proc. – į savivaldybių biudžetus. Šiuo metu visos pajamos iš pelno mokesčio yra įskaitomos tik į valstybės biudžetą.

Lietuva siūlo Latvijai ir Estijai trijų šalių elektros gamintojus, pirmiausia naudojančius iškastinį kurą, apmokestinti nauju – infrastruktūros mokesčiu. Apie tai Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius. Vėliau jis BNS pripažino, kad dėl tokio mokesčio nesusitarus Baltijos šalims, jis galėtų būti įvedamas tik Lietuvoje.

Vyriausybei rengiantis keisti mokesčių sistemą, savo žodį taria ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais, priima jų vis daugiau ir didina algas – šalies vadovas ragina mažinti mokesčius. Tačiau jis siūlo didesnius mokesčius užkrauti dirbantiems individualiai ir tiems, kas gauna dividendus. Šie siūlymai jau kelia didžiules aistras tarp verslininkų, ūkininkų ir politikų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina užtikrinti prognozuojamą mokesčių sistemą, o sprendžiant dėl galiojančių mokesčių lengvatų panaikinimo arba naujų lengvatų atsiradimo surinkti kuo išsamesnę informaciją apie lengvatų taikymą, jų poveikį ekonomikai, socialinei politikai ir dabar itin aktualiam reiškiniui – poveikiui aplinkosaugai ir klimato kaitos padarinių švelninimui.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas remia prezidento Gitano Nausėdos siūlymą didinti individualios veiklos mokesčių progresyvumą, tačiau nepritaria pelno mokesčio lengvatai sparčiau atlyginimų fondą didinsiančioms įmonėms.

Lietuvoje mokesčiai neturėtų būti kaitaliojami taip dažnai. Darbdaviams, kurie nuosekliai didina darbuotojų atlyginimus, galėtų būti taikoma papildoma pelno mokesčio lengvata. Tuo metu savarankiškai dirbantys asmenys, kurių pajamos yra didelės, turėtų mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį. Tokius pasiūlymus Finansų ministerijos suburtai mokesčių peržiūros darbo grupei teikia prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį visuomenei juos pristatė šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), informuoja, kad iki 2021 m. vasario 15 d. mokesčius išskaičiuojantys asmenys privalo pateikti duomenis apie 2020 metais gyventojams sumokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas.  „Norint užtikrinti sklandų metinių pajamų deklaravimo procesą gyventojams yra reikalingi tikslūs duomenys iš mokesčius išskaičiuojančių asmenų. Tai pavyksta pasiekti, kai visi duomenys apie A ir B klasės išmokas būna pateikti iki numatyto termino ir yra teisingi.

Kaip ir kitos įstaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) per karantiną klientų gyvai neaptarnauja. Tačiau net pasibaigus pandemijai, daugelis paslaugų, konsultacijų gyventojams ir verslui, planuojama teikti elektroninėje erdvėje. Be to, ruošiami nauji siūlymai, kaip pažaboti gudraujančius dėl mokesčių. VMI viršininkė Edita Janušienė šiemet baigia ketverių metų vadovavimo kadenciją. Tačiau neslepia, kad dalyvaus konkurse ir dar kartą sieks šio posto.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kuri nebuvo įtraukta į apribotų veiklų EVRK sąrašą, tačiau patyrę finansinių sunkumų dėl COVID-19, jau gali kreiptis į VMI dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo. Prašymus pateikti galima per Mano VMI. Patenkinus prašymą, pagalbos priemonės bus taikomos nuo sausio 1 d. „Šiuo metu 2021 m. nukentėjusių nuo pandemijos sąraše yra 98 tūkst.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Tuo metu taip pat gali būti peržiūrėta visiems pensininkams, jaunoms šeimoms ir kitoms socialinėms grupėms svarbi eilutė – PVM lengvata šildymui. Jos gali nebelikti.

Vyriausybei svarstant, kiek panaikinti mokestinių lengvatų – stambiųjų verslininkų akibrokštas. Jie gina vadinamąjį gyvulių ūkį ir reikalauja dar daugiau mokestinių lengvatų. Pavyzdžiui, viešbučiai nori iš viso nebemokėti pridėtinės vertės mokesčių. Valdančiuosius konservatorius tokie siūlymai stebina, o kai kurie ekonomistai sako, kad taip gerovės valstybės nesulauksime ne tik mes, bet ir mūsų anūkai.

Dalis Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokestinių pasiūlymų yra racionalūs ir bus atidžiai svarstomi, tačiau siūlymas mažinti didžiausias pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimą yra nepriimtinas, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

Siekdama sukurti teisingą mokesčių sistemą Finansų ministerija kvietė įvairias organizacijas pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros. Šiandien jai pasiūlymus pateikė Lietuvos verslo konfederacija (LVK). LVK viceprezidentas, finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad lengvatos nėra blogai, tačiau jos turėtų būti tikslinės, pavyzdžiu skirtos taupyti, nukreiptos į ekonomikos plėtrą ar žmonių gyvenimo pokyčius.

Prancūzija trečiadienį pasveikino „tikrus pokyčius“ Vašingtone, kai išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija išvakarėse pareiškė palaikanti siūlomą pasaulinį mokestį skaitmeninėms milžinėms, kuriam smarkiai priešinosi Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).  J. Bideno nominuota iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen) antradienį palaikė mintį, kad tokios bendrovės kaip „Facebook“ ir „Google“ turėtų mokėti didesnius mokesčius nuo savo pajamų, gautų tose šalyse, kurio...

Europos Komisija (EK) pranešė patvirtinusi 156 mln. eurų vertės mokesčių atidėjimo schemą, skirtą nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms Lietuvos įmonėms.  Parama bus teikiama mokesčių atidėjimo ir su jais susijusių likvidumo priemonių forma – mokesčio mokėjimas dalimis, laikotarpiai be palūkanų, mokestinės skolos išieškojimo sustabdymas.  EK padarė išvadą, kad priemonė yra būtina, tinkama ir proporcinga dideliems valstybės narės ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad verslininkai, kurie nėra įtraukti į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą, tačiau dėl COVID-19 taip pat patyrė finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo jau gali kreiptis į mokesčių administratorių.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims sprendimus panaikinti kai kurias mokestines lengvatas ir suvienodinti mokesčių naštą, kuri dabar skiriasi priklausomai nuo veiklos formų. Šalies vadovas sakė, kad jam optimizmo suteikia finansų ministrės Gintarės Skaistės pažadai vasarį sukurti ekspertų grupę.

Nuo šių metų pradžios pasibaigus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES pereinamajam laikotarpiui, gyventojų, kurie apsipirkinėja JK internetinėse parduotuvėse ar gauna siuntas iš giminių ir draugų, laukia pokyčiai. Už kai kuriuos siuntinius jau tenka mokėti daugiau. Lietuvos paštas pastebi, kad siuntos ima vėluoti, o muitinė vardija, už kokias prekes ir kokius mokesčius reikės susimokėti. Dalis gyventojų neapsieis ir be muitinės tarpininkų.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas? Dideli praradimai Daugiau  nei 3,2 mln.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas?  Dideli praradimai  Daugiau nei 3,2 mln.

Kaip numatyta Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme, mokesčio dydžiai yra indeksuojami kiekvienais metais. Tai daroma pasibaigus kalendoriniams metams, taikant indeksavimo koeficientą, informavo „Regitra“. Jis nustatomas pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą (VKI) jį dalijant iš šimto.

Kai kurioms mokesčių lengvatoms gali ateiti paskutinioji. Mokesčių sistemą su prezidentu Gitanu Nausėda aptarusi finansų ministrė tikina, kad jau artimiausiu metu ekspertai įvertins visas lengvatas ir spręs, kurios turi likti, o kurias reikia naikinti. Ekonomistai neabejoja, kad didžiausias klaustukas pakibęs ties amžina tapusia lengvata centriniam šildymui bei žemdirbių naudojamam dyzelinui. Dar prezidentūra viliasi iš šešėlio ištraukti du milijardus eurų.

Milijoną eurų investavęs ir ekologišką šildymą naujame pastate įrengęs verslininkas sulaukė reikalavimo statinį prijungti prie centralizuotų miesto šildymo sistemų. Esą, jei to nepadarys, visus leidimus statybai gavęs vyras pastatą turės nugriauti. Į naują komercinės paskirties pastatą Klaipėdoje darbininkai nešą langų rėmus, vyksta intensyvūs vidaus apdailos darbai. Statinį, investavęs beveik milijoną eurų, pastatė verslininkas iš Palangos.

Jau šiemet bus pateikti ir priimti mokestinių įstatymų pakeitimai, kuriais bus panaikintos kai kurios mokesčių lengvatos ir sumažintas šešėlinės ekonomikos mastas. Mokesčių lengvatos iškastinio kuro naudojimui minimos kaip tos, kurios bus panaikintos. Taigi, kai kuriems gyventojams brangs šildymas ir degalai. Apie tai penktadienį vykusiame susitikime diskutavo šalies vadovas Gitanas Nausėda ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Nuo išmokų žmogui gimus ar mirus, atlyginimų ar mokesčių – pradėjus šiuos metus įsigalioja daugybė naujovių, nuo kurių priklausys daugelio gyventojų pajamos ir išlaidos. Tikėtina, kad pinigų į rankas šiemet nemažai lietuvių gaus daugiau. Kita vertus, kai kurios išlaidos privers labiau patuštinti kišenes. Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, susijusius su atlyginimais, pensijomis, kitomis išmokomis, taip pat mokesčiais ir būtinomis išlaidomis.

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Antradienį posėdyje Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta, kiek, kokioms reikmėms bus skirta lėšų ir kiek mokėsime mokesčių. Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49. „Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis.

Pirmadienį Vyriausybė patvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžetą po to, kai prieš galutinį jo priėmimą Seime, projektui pasiūlymus teikė Seimo nariai. Vyriausybė pritarė Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasiūlymui padidinti Seimo kanceliarijai numatomus skirti asignavimus išlaidoms 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto ir su juo susijusių teisės aktų projektams. Juos įvertino ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Jo vertinimu, didesnės pensijos ir kitos socialinės išmokos sutampa su gerovės valstybės siekiu. Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sakė, kad naujame biudžete numatyta daugiau lėšų pensijoms. Esą tai tiesiogiai siejasi su prezidento gerovės valstybės vizija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame, atsižvelgiant į visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų siūlymus, pagrindiniai pokyčiai orientuoti į koronaviruso pandemijos sukeltų neigiamų padarinių mažinimą. „Šiuo metu turime itin rizikingą ir neapibrėžtą laikotarpį, susijusį su koronavirusu, todėl svarbiausia imtis efektyvių priemonių, kurios padėtų operatyviai valdyti susidariusią padėtį.

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki gruodžio 15 d. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai. Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst.

Vidutinė centralizuotai tiekiama šiluma šalyje gruodį kainavo 4,16 cento už kilovatvalandę (be PVM) – 4,52 proc. daugiau nei lapkritį ir 10,73 proc. mažiau nei pernai gruodį.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, tai žemiausia gruodžio šilumos kaina nuo 2012 metų – palyginti su tuo laikotarpiu vidutinė kilovatvalandės (kWh) kaina dabar yra sumažėjusi 46 proc.