mitnija

Laiku negavus būtino finansavimo, valstybės valdomi Lietuvos oro uostai ir statybų bendrovė „Mitnija“ sutarė nutraukti 25 mln. eurų (be PVM) vertės naujo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybos sutartį. Artimiausiu metu planuojama skelbti naują tarptautinį rangovo konkursą.

Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lazdynų baseino statybų Vilniuje, BNS informavo Generalinė prokuratūra. Generalinė prokuratūra BNS nurodė, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl galimo sukčiavimo, turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo. Jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras, o jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Išsamesnės informacijos apie tyrimo aplinkybes Generalinė prokuratūra neteikia.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pripažino, kad Vilniaus vadžia teisėtai nutraukė beveik 22 mln. eurų sutartį su bankrutuojančia statybų bendrove „Active construction management“ (buvusia „Irdaiva“) ir jos partnerėmis. Teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį bei atmetė bendrovių „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Axis Power“ skundą.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis sako, kad jo užrašų knygelė, kuria remiasi prokurorai politinės korupcijos byloje, iš tiesų buvo skirta žymėtis su koncerno žiniasklaida ir viešinimu susijusiems projektams. R. Kurlianskis, penktadienį duodamas parodymus Vilniaus apygardos teisme, taip kalbėjo apie 2016-ųjų gegužę per kratą teisėsaugos iš jo paimtą užrašų knygą.

Politinės korupcijos byloje kyšininkavimu kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis neigia daręs spaudimą tuometiniam „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai dėl geležinkelių aplinkkelio projekto. Vilniaus apygardos teisme tęsiant politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, R. Kurlianskis taip pat atmetė kaltinimus, jog per tuometį „darbietį“ Vytautą Gapšį siekė, kad S. Dailydka liktų pareigose dar vienai kadencijai.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl įmonės „Irdaiva“ galimo tyčinio bankroto ir sukčiavimo statant Vilniaus daugiafunkcinį Lazdynų sveikatinimo centrą. UAB „Irdaiva“ galimai pasisavino pinigus už nepadarytus darbus, pakeitė pavadinimą į „Active Construction Management“ ir po mėnesio paskelbė bankrotą, rašoma pranešime spaudai.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teisme penktadienį nepavyko apklausti buvusio „Kauno tiltų“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičius, nes jis neatvyko į posėdį.  „Liudytojui du kartus buvo siųstas šaukimas, skambinta telefonu, (...) tačiau šaukimo įteikti nepavyko“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Prokuroras Justas Laucius taip pat tvirtino, kad jam nežinomos liudytojo neatvykimo priežastys.

Politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pirmadienį buvęsLietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis patvirtino, kad buvusiam koncerno viceprezidentui RaimonduiKurlianskiui galėjo užsiminti apie norą turėti pastovesnes pareigas. D. Zabulionis teisme taip pat liudijo apie planus skelbti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka trečiadienį teisme liudijo apie vykusius svarstymus sudaryti taikos sutartį tarp šios valstybės bendrovės ir koncerno „MG Baltic“ įmonės „Mitnija“ bei bendrovės „Kauno tiltai“ konsorciumo.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį liudijusi reklamos įmonės „JCDecaux Lietuva“ bei viešosios įstaigos „Meno ir sporto projektai“ vadovė Žaneta Fomina aiškinosi dėl gautos paramos iš koncerno bendrovės „Mitnija“. Į Vilniaus apygardos teismą moteris atvyko su advokatu Linu Kuprusevičiumi, jis stovėjo greta liudytojos ir kartais įsiterpdavo į liudijimą.

  Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ buvusi valdybos pirmininkė ir laikinoji direktorė Jolanta Bivainytė teismui patvirtino, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis norėjo, jog koncerno statybų įmonė „Mitnija“ laimėtų 13-14 mln. eurų vertės bendrovės „Maxima LT“ biurų pastato ir parduotuvės statybų konkursą Naugarduko gatvėje Vilniuje. „Diana Dominienė pasakė, kad jos pažįstamas R. Kurlianskis norėtų, kad „Mitnija“ laimėtų konkursą.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos darbai negali būti pradėti, nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, praėjusią savaitę tenkinęs Vilniaus inžinerinių tinklų bendrovės „Versina“ skundą ir taikęs laikinąsias apsaugos priemones. „Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, kad stadiono būklė kelią tokią grėsmę aplinkos ar visuomenės saugumui bei sveikatai, dėl ko egzistuotų būtinybė kuo skubiau pradėti grėsmes galinčius pašalinti statybos darbus.

Tai, kad „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų ir parlamentarą Gediminą Kirkilą sieja meilė tenisui – menka paslaptis. Tačiau saugumo medžiaga ir paties G. Kirkilo liudijimas parlamentinį tyrimą atlikusiam Seimo komitetui atskleidžia, kad, naudodamasis bendra aistra, D. Mockus G. Kirkilą spaudė priimti koncernui naudingus sprendimus. Išslaptintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje aptariamas koncerno „MG Baltic“ bandymas spausti Ūkio ministeriją priimti įmonei naudingus sprendimus.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį patvirtino parlamentinio tyrimo dėl verslo poveikio politikos procesams išvadas. Jose pateikti pasiūlymai, kaip sumažinti šį poveikį, ištirti įtartiniausius verslo ir valstybės sandorius, tobulinti partijų finansinę atskaitomybę, keisti žiniasklaidos reguliavimą ir užkardyti parlamentinio tyrimo metu sukauptos informacijos nutekinimą.

Vyriausybė ir Generalinė prokuratūra turėtų įvertinti valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ ir koncerno „MG Baltic“ statybų bendrovės „Mitnija“ 2009–2013 metų sandorių teisėtumą, teigiama parlamentinį tyrimą dėl verslo grupių įtakos politikai atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) projekte.

Gegužės pradžioje nutekintoje Valstybės saugumo departamento medžiagoje apie verslo įtaką Lietuvos poliniams procesams ne kartą linksniuotas koncernas „MG Baltic“ suspindo vėl. Panašu, kad Rusijos gigantas „Rosatom“, siekdamas įtakos Lietuvoje, galėjo veikti būtent per šį koncerną. Daugiau nei pusmetį parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus vykdęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pateiks savo galutines išvadas.

Paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma apie „MG Baltic“ koncerną, neteisėtais būdais pasitelkiant politikus, valstybės tarnautojus siekiant verslui palankių sprendimų, išryškino problemas viešuosiuose pirkimuose. Milijonų vertės konkursai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, o viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovai pasakoja apie įprastas verslų schemas.

Paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose daug dėmesio skiriama „MG Baltic“ koncerno įmonių laimėjimams viešuosiuose pirkimuose. Ataskaitoje pažymima, kad į koncerno interesų lauką pateko ir pati Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Buvęs VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas naujienų portalui tv3.lt patvirtina, kad pats jautė spaudimą.

Išviešinta VSD medžiaga apie koncerno „MG Baltic“ nurodymus politikams užkūrė tikrą pirtį. Koncernas, kaip aiškėja, Liberalų sąjūdžiui esant valdžioje, iš valstybės įstaigų užsakymų susižėrė šimtus milijonų eurų. Liberalų sąjūdis ir pats koncernas jau puola patį VSD. Esą paviešitna VSD pažyma pakenks teisme bylai dėl Elgijijaus Masiulio vadInamosios „paskolos“ alkoholio butelyje.

Lenda nauji faktai Liberalų sąjūdžio byloje. Kol visi linksniuoja Eligijaus Masiulio ir Gintaro Steponavičiaus darbelius, į dugną partiją gali nutempti ir mažiau žinomo Šarūno Gustainio reikalai. Pasirodo, milijoninių sandorių projektus paslaptingai laimėdavo Š.Gustainio giminaičių verslas, o tai, kad vos pakliuvęs į Seimą Š.Gustainis prastūmė pataisą, naudingą „MG Baltic“ koncernui, jau neneigia ir patys liberalai.

Sostinės savivaldybės nekilnojamojo turto projektus prižiūrinčios Vilniaus vystymo kompanijos (VVK) vadovas Andrius Velutis traukiasi iš pareigų. Kaip BNS nurodė sostinės savivaldybės viešųjų ryšių skyrius, apie metus savivaldybės įmonei vadovavęs direktorius Andrius Velutis kovo 27 dieną informavo įmonės valdybą, kad nusprendė nuo šių metų gegužės 19 dienos „tęsti savo profesinę veiklą kaip architektas, pateikdamas siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“. Iki minėto termino A.Velutis ...

Atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkcija nutrauks 8 mln. eurų vertės eismo valdymo sistemos kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda įrengimo konkursą, kuriuo domėjosi ir koncerno „MG Baltic“ valdoma statybų bendrovė „Mitnija“. „Mes vienareikšmiškai vykdome viską, ką pasako VPT.

Naujosios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimas pakeisti visų antrinių bendrovių valdybas, paskiriant į jas žmones be konkurso, kai kuriems korporatyvinio valdymo ekspertams sukėlė abejonių. Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžia, kad valdybos yra laikinos ir vėliau bus formuojamos pagal geriausią korporatyvinio valdymo praktiką.

Vieno didžiausių verslo koncernų Lietuvoje „MG Baltic“ savininkas ir vadovas Darius Mockus sako vis dar mąstantis, ką padarė ne taip, kai koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui buvo pareikšti įtariamai kyšių politikams davimu. D.Mockus interviu BNS užsimena galvojantis apie galimus pasitraukimo iš verslo kelius, nors ir pabrėžia kol kas tam esantis per jaunas. „MG Baltic“ vadovas ir strategas kalba apie jo plėtrą į užsienio rinkas, tačiau perkelti ten koncerno valdymo sako neketinantis.

Nuo 2010 metų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominės elektrinė (IAE) turės vertinti Prancūzijos statybų milžinės „Eurovia“ antrinės įmonės „Eurovia Lietuva“ pasiūlymą labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno įrengimo konkursui. Panevėžio apygardos teismas liepos pradžioje patenkino „Eurovia Lietuvos“ ieškinį ir panaikino IAE sprendimą atmesti bendrovės ir jos partnerių - įmonių „Ekobana“ ir „Vilstata“ - paraišką kapinyno bei inžinerinių statinių projektavimo ir statybos konkurse.

Dar iki oficialiai paskelbiant Vilniaus Fabijoniškių mažojo baseino konkurso laimėtojus, Vilniaus vicemeras, liberalas Linas Kvedaravičius BNS patvirtino, kad konkursą su dar keliomis įmonėmis laimėjo su „MG Baltic“ statybos bendrove „Mitnija“ siejama įmonė. L.Kvedaravičius iš anksto įvardijo „Mitniją“ Oficialiai baseino laimėtojai paskelbti gegužės 5-ąją.

Ketvirtadienį įkasta simbolinė kapsulė, žyminti mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ logistikos centro Kaune statybos darbų pradžią. „Lidl“ planuoja į centro statybą investuoti daugiau nei 30 mln. eurų ir numato, kad statyboje dalyvaus per 300 darbuotojų, teigiama pranešime spaudai. Logistikos centras statomas Kauno rajone, Ramučių kaime, Erdvės g. „Bendras centro plotas – 41 tūkst. kv. m, apie 12,5 tūkst. užims šaldymo patalpos, o 1,2 tūkst. kv. m biuro patalpos.

Startavo europinės vėžės geležinkelio linijos „RailBaltica“ statybos darbai. Tai milžiniškas projektas, kuris nepelnytai paliktas dėmesio paraštėje, lyginant su ginčais dėl atominės elektrinės ar suskystintųjų dujų terminalo. Projekto svarba milžiniška. Svarbiausia, viską padaryti iki galo ir nieko nesugriaunant.

UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas, laimėjęs „Rail Baltica“ ruožo nuo Šeštokų iki Marijampolės 1-ąją pirkimo objekto dalį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė rangos sutartį. Pagal ją turės būti atlikta Marijampolės geležinkelio stoties rekonstrukcija. Rangos darbai neapima istorinio stoties pastato, nes jo generalinė restauracija atlikta prieš 16 metų.

Kas turi nutikti, kad iš pirmo žvilgsnio jokių nepriteklių nepatiriantys, sėkmingai veikiančių didelių įmonių vadovai ryžtųsi kelti prieš save ranką? Žinomų verslininkų savižudybių skaičiai glumina – per pastaruosius metus Lietuvoje mįslingomis aplinkybėmis iš gyvenimo išėjo daugiau nei dešimt įmonių vadovų, kai kurių jų mirtis tebegaubia paslaptys. Vieni savo artimiesiems paliko atsisveikinimo laiškus, kiti – dar daugiau neatsakytų klausimų.

Kovodami dėl įtakos didžiausi šalies verslininkai žodžiais kapojasi dėl elektros, krepšinio, kiaušinių – dažniausia konfliktuoja sarkazmu ir metaforomis, nors pasitaiko ir atvirų grasinimų. Pastaraisiais metais labiausiai pasižymėję verslo skandalistai – Ūkio banko, „MG Baltic“, buvusios „VP grupės“ ir „Lietuvos ryto“ savininkai. Romanovas vs.

Koncerno „MG Baltic“ valdomos bendrovės „Mitnija“ ir „MG BalticInvestment“pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo skundžia š.m. birželio 27 d. priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir reikalauja, kad buvusio „Mitnijos“ vadovo A.Gureckio padaryta žala bendrovei ir jos akcininkei „MG BalticInvestment“ būtų atlyginta visiškai, o ne iš dalies, kaip buvo nusprendęs teismas, rašoma „MG Baltic“ pranešime spaudai.

Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad koncernui „MG Baltic“ priklausanti bendrovė „MG Baltic Investement“ nepagrįstai iš Antano Gureckio našlės Violetos Gureckienės reikalavo 76 mln. litų. „Teismas atsižvelgė į bylos metu mūsų išdėstytus motyvus, taip apsaugodamas skaudžią netektį patyrusią Gureckių šeimą nuo didesnių praradimų.

Moteris įsitikinusi, kad buvęs vyro verslo partneris – UAB „MG Baltic“ vadovas Darius Mockus – su ja mėgina susidoroti kiek fiziškai, tiek morališkai. „Mano vyrą, fiziškai stiprų ir ištvermingą verslininką, kupiną idėjų ir minčių, sužlugdė ir privedė prie savižudybės. Dabar mėgina atimti paskutinę kapeiką iš manęs, mano dukros šeimos“, – teisme negailėjo karčių žodžių vyro verslo partneriams ir jų advokatams  A. Gureckio našlė Violeta Gureckienė.

Didžiausio holdingo Baltijos šalyse atstovai pareikalavo teismui pateikti Antano Gureckio dovanojimo sutartis, kuriais Violetos Gureckienės dukteriai ir žentui atiteko šeši milijonai litų, bet ieškinio sumą sumažino iki 68 milijonų litų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė atliko ikiteisminį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes ir priežastis, galėjusias privesti prie savižudybės pernai birželio 29 d. rytą savo namuose Kaune nusišovusį verslininką Antaną Gureckį.

Generalinė prokuratūra atsisako perimti ikiteisminius tyrimus, susijusius su žinomu Kauno verslininku Antanu Gureckiu, nusišovusiu per kratą savo namuose, rašo „Lietuvos rytas". „Mitnijos" vadovo našlė Violeta Gureckienė prašymus Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir generaliniam prokurorui Dariui Valiui liepos viduryje įteikė norėdama išvengti, jos manymu, tendencingų tyrimų.

Investicijų, prekybos, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto srityse dirbančio koncerno „MG Baltic“ vykdomasis direktorius Julius Gendvilis pradėjo vadovauti Kauno statybų bendrovei „Mitnija“. Registrų centro duomenimis, vadovavimą „Mitnijai“ iš Arūno Minelgos J.Gendvilis perėmė liepos 1 dieną. Tuo tarpu A.Minelga liko „Mitnijos turto valdymo“ direktoriumi. Koncerno „MG Baltic“ valdoma mažmeninės prekybos drabužiais, žiniasklaidos ir statybos įmonių grupė „MG Baltic Investment“ valdo 90 proc.

Nepakėlęs įtampos ir įtarimų sukčiavimu, Kauno priemiestyje Vytėnuose, savo namuose, nusižudė buvęs statybų bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Antanas Gureckis (59 m.). Kulką sau į krūtinę jis paleido, kai gretimame kambaryje kriminalistai darė kratą. Statė didelius objektus „Antanas buvo nepaprastai pareigingas, darbui atsidavęs ir geras žmogus“, – išgirdę apie buvusio bendradarbio ir verslo partnerio savižudybę kalbėjo verslininko pažįstami ir draugai.

Bendrovės „Mitnija“ savininko ir vadovo Antano Gureckio mirties aplinkybes tirs Kauno apygardos prokuratūra. Pasak šios prokuratūros pranešimo, nustačius duomenų, jog į prokuratūrą besikreipusiems artimiesiems yra pagrindo taikyti liudytojų apsaugos priemones, nedelsiant bus priimti atitinkami sprendimai. Kaip jau pranešta, buvęs vienos didžiausių statybos bendrovių „Mitnija“ savininkas ir vadovas A. Gureckis nusišovė savo namuose Kaune antradienį.

Šįryt, 9.15 val. savo namuose Kaune nusišovė buvęs vienos didžiausių statybos bendrovių „Mitnija“ savininkas ir vadovas Antanas Gureckis. Artimųjų teigimu, A.Gureckis neatlaikė didžiulę įtaką Lietuvoje turinčios verslo grupės „MG Baltic“ dukterinės bendrovės „MG Baltic Investment“, pasitelkusios teisėsaugą, spaudimo.

Daugiausiai partijų - tris - pernai parėmė Kauno bendrovė "Nemuno vaistinė", valdanti vaistinių "Camelia" tinklą. Meilę dviem deklaravo "Achema" ir "Mitnija". Deklaracijos parodė, kad pernai parlamentinės partijos iš viso gavo 21 mln. 181 tūkst. litų pajamų, rašo "Kauno diena". Iš jų valstybės dotacija sudarė daugiau kaip pusę - 12,41 mln. litų.

Šiuo metu miesto savivaldybė įgyvendina teritorijos nuo Miesto sodo iki Alytaus piliakalnio pritaikymo rekreacijai projektą, kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Projekte numatyta ir dviejų lygių tilto per Nemuną pėstiesiems bei dviratininkams statyba.

Trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje atplėšti vokai su galimų universaliosios arenos statytojų pasiūlymais. Juos iš viso pateikė 9 dalyviai. Pasak savivaldybės Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Tomo Mataičio, visi jie - Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Įvertinus jų pasiūlymus bus sudaryta statybos rangovo parinkimo konkurso eilė, ir tik vėliau bus paskelbtas nugalėtojas. Terminų, kada šie veiksmai bus atlikti, T. Mataitis prognozuoti nedrįso.

Praėjusį penktadienį paskelbta amžiaus statybų – Kauno arenos statybų pradžia. Toje Nemuno salos vietoje, kur po 2 metų turėtų iškilti nauja arena, gausiai susirinkusių ir Seimo nario mandatų siekiančių politikų akivaizdoje buvo įmūryta nerūdijančio plieno kapsulė su statybų pradžios aktu. Ant specialaus pergamento surašytą aktą pasirašė ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris tikisi arenos operatoriaus, sukaupusio ne tik nemenką patirtį, bet ir pinigų maišą.

Viešųjų pirkimų tarnyba šią savaitę žada pateikti išvadas dėl Kauno arenos statybos darbų pirkimo atviro konkurso rezultatų teisėtumo. „Lietuvos žinių“ duomenimis, sutarties pasirašymas tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Vėtrūna“ greičiausiai nebus stabdomas. Priminsime, kad savivaldybės administracijoje liepos 16 dieną buvo atplėšti keturi vokai su skirtingų kompanijų finansiniais siūlymais. Juos įvertinus ir dar kartą apklausus visus dalyvius, buvo sudaryta preliminari nugalėtojų eilė.

Laikinosios sostinės savivaldybės viešųjų pirkimų komisija vakar nesiryžo nurodyti, su kuria iš keturių statybos bendrovių žada pasirašyti arenos Nemuno saloje statybos sutartį, tačiau nutarė, kad visų pretendenčių kvalifikacija leidžia statyti tokio sudėtingumo objektus, rašo ketvirtadienio "Respublika". Visoms firmoms duota savaitė smulkiau patikslinti kai kurių darbų sąmatas. Pretendenčių eilė bus sudaryta rugpjūčio 6-ąją.

Nemuno saloje numatytą sporto ir pramogų areną panoro statyti net keturios lietuviško kapitalo statybos bendrovės. Vakar tai išaiškėjo, kai Kauno savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija (VPK) atplėšė keturis vokus su šių firmų pasiūlymais. Kauno savivaldybės VPK komisijos pirmininkas administracijos direktoriaus Romaldas Rabačius vakar, remdamasis įstatymu, atsisakė įvardyti viešojo pirkimo konkurse dalyvaujančias firmas.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo nutarta Lietuvos krepšinio lygos čempionui Kauno „Žalgiriui“ papildomai skirti 2,3 milijono litų. Taip pat nuspręsta parduoti savivaldybei priklausantį 35 procentų „Žalgirio“ akcijų paketą. Miesto taryba pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui ieškoti galimybių spręsti akcijų pardavimo klausimą.