mistral

Marius Eidukonis VL žurnalistas Šios savaitės pradžioje ES, JAV ir atskiros pasaulio šalys įvedė sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Krymo pusiasalyje. Dabar pasigirdo kalbų, kad sankcijos reikalingos, tačiau jos tokiai didelei šaliai kaip Rusija tikriausiai neturės įtakos. Įtampa nemažės Rusijos kariniai veiksmai Krymo pusiasalyje daugelio pasaulio šalių politikos analitikams asocijuojasi su prieš kelis dešimtmečius pasibaigusiu Šaltuoju karu.

Prancūzijos gynybos ministras pranešė penktadienį aplankysiantis Lenkiją ir Baltijos šalis, kur tarsis dėl jų saugumo sustiprinimo, atsižvelgiant į Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją. Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atstovas spaudai Vaidotas Linkus BNS sakė, kad Prancūzijos ministras Jeanas Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) Vilniuje viešės penktadienio popietę.

Maskvoje sudužęs sraigtasparnis Ka-52 „Aligator“ sudegė nepataisomai. Dėl viduje buvusios brangios mokomosios įrangos nuostoliai sudaro apie 800 mln. Rusijos rublių, praneša „Interfaks“. Pasak Rusijos Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Igorio Lanskovo, abiejų traumas patyrusių pilotų būklė šiuo metu apibūdinama kaip vidutinio sunkumo. Vienas nukentėjusiųjų patyrė krūtinės traumą ir šonkaulių lūžius, kitam įtariamas stuburo lūžis.

Rusijos ir Japonijos dvišaliuose santykiuose pastebimas atšilimas, tačiau nėra aišku, ar tai leis pagaliau išspręsti svarbiausią šių valstybių nesutarimą – klausimą dėl Kurilų salų priklausomybės. Priminsime, kad Japonija šių salų kontrolę prarado po Antrojo pasaulinio karo. Šiandien Kurilų salos priklauso Rusijai.

Du karo laivus, kuriuos Rusija perka iš Prancūzijos, bus sunku eksploatuoti ir prižiūrėti, nes nėra tinkamo kuro, be to, gali kilti kitų potencialių problemų, pareiškė aukštas šalies pareigūnas. „Šiuo metu svarstomos problemos, su kuriomis gali susidurti Rusija, eksploatuodama laivus „Mistral“, – šalies naujienų agentūros citavo už gynybą atsakingą viecepremjerą Dmitrijų Rogoziną.

Pirmojo „Mistral“ klasės desantinio atakų laivo Rusijai statybos bus pradėtos vasario pradžioje Prancūzijos laivų statybų gamykloje, „RIA Novosti“ sakė kariuomenės pareigūnas. „Pirmojo iš dviejų “Mistral„ laivo statybos prasidės pirmosiomis vasario dienomis, - teigė Federalinės kariuomenės ir pramonės bendradarbiavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Prancūzijos laivų statybos kompanija DCNS gavo pirmąjį avansą iš Rusijos pagal 1,2 mlrd. vertės sutartį ir pradės pirmojo karinio laivo, kuris bus skirtas rusų kariniam jūrų laivynui, statybas, informavo DCNS spaudos tarnyba, praneša „RIA Novosti“. Prancūzija ir Rusija birželį pasirašė sutartį, pagal kurią Prancūzija įsipareigojo pastatyti „Mistral“ klasės desantinius atakos laivus bei perduoti slaptą technologiją.

Prieš kurį laiką Rusijos laikraštyje „Izvestija“ pasirodęs V. Putino programinis straipsnis „Naujas integracijos projektas Eurazijai – ateitis, kuri gimsta šiandien“ iš karto sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje. Iš esmės svarbiausias komentaras buvo tas, kad dabartinis Rusijos premjeras (artimiausiu metu turintis tapti prezidentu) ruošiasi atkurti Sovietų Sąjungą, nors jis pabrėžtinai pasakė: „Pirmiausia, nekalbama apie tai, kad vienu ar kitu pavidalu būtų atkurta SSRS.

Šalies krepšininkas, buvęs "Sakalų" žaidėjas Linas Kvedaravičius dovanojo politikams krepšinio kamuolį, kaip simbolį, jog konfliktus reikia spręsti ne mūšio lauke, o sporto aikštynuose. Po to, kai rugpjūčio 8 dieną prie Rusijos ambasados Liberalų sąjūdžio atstovai tvenkinyje nuskandino karo laivą, šios šalies jaunieji diplomatai nutarė susitikti su jaunaisiais Lietuvos liberalais. Susitikimas ir pokalbis vyko ketvirtadienio vakarą ambasadoje.

Pirmadienį vyko mitingas-piketas prie Rusijos ambasados. Jau trečius metus rugpjūčio 8-ąją,  organizuojamas piketas skirti išreikšti protestui prieš Pietų Osetijos karą Gruzijoje. Piketo metu vyko  simbolinė akcija. Protestuodami prieš Rusijos karinės galios demonstravimą bei iš prancūzų nusipirktą „Mistral“ karo laivų technologiją, renginio dalyviai kūdroje priešais Rusijos ambasadą paskandino simbolinį karo laivą.

Latvija pareikalaus kompensacijos iš NATO, jeigu Rusijos įsigyti desantiniai laivai „Mistral“ bus dislokuoti Baltijos jūroje. Kaip praneša laikraštis „Telegraf“, tai pareiškė Latvijos gynybos ministerijos patarėja Inga Saleniecė. Ministerijos vadovas Artis Pabrikas patvirtino šią informaciją. „Jeigu šis sandoris pakeis saugumo balansą Baltijos jūros regione, Latvija reikalaus kompensacijos, kad šis balansas būtų atkurtas“, – pažymėjo jis.

(Papildyta 12:31 va.) JAV Kongreso atstovė: „Mistral“ sutartis kelia grėsmę JAV saugumui Prancūzijos ir Rusijos sutartis dėl dviejų desantinių „Mistral“ klasės laivų pirkimo kelia grėsmę Jungtinių Valstijų saugumui, teigia JAV Kongreso Atstovų Rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkė Ileana Ros-Lehtinen, informuoja BBC.

Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Dmitrijus Medvedevas ir Nicolas Sarkozy ketvirtadienį Dovilyje susitarė, kad sutartis, pagal kurią Rusija įsigis keturis daugiatikslius desantinius laivus „Mistral“, bus pasirašyta po 15 dienų. „Mes galutinai susitarėme, kad šis dokumentas bus pasirašytas po 15 dienų. Du laivai bus pastatyti Prancūzijoje, du – Rusijoje“, – pareiškė N. Sarkozy po derybų su Rusijos prezidentu. „Sureguliuoti visi klausimai“, – pabrėžė jis.

Prieš kiek laiko Rusijos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas A. Postnikovas padarė daug karinių ekspertų diskusijų sukėlusį pareiškimą. Jis pažymėjo, kad net naujausia ginkluotė ir karinė technika (šarvuočiai ir tankai, artilerija ir šaunamieji ginklai), kurią gamina Rusijos karinės pramonės kompleksas, pagal savo charakteristikas atsilieka ne tik nuo NATO, bet ir nuo Kinijos analogų.

Rusija ketina į Kurilų salas, dėl kurių tebesitęsia ginčai su Japonija, siųsti vieną ar du neseniai iš Prancūzijos įsigytus karo laivus „Mistral“. Toks aukšto Rusijos generolo pareiškimas greičiausiai įsiutins Japonijos vyriausybę, kuri vis dar niršta po lapkritį vykusio precedento neturinčio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito salose. Pasistūmėti sprendžiant užsitęsusį ginčą šalys nesugebėjo ir neseniai vykusio Japonijos užsienio reikalų ministro vizito Maskvoje metu.

Baltijos šalių ir Gruzijos protestai dėl Prancūzijos sprendimo parduoti karinius desantinius laivus „Mistral“ Rusijai, atrodo, virsta niekais. Sausio 25-ąją didžiausiame vakarų Prancūzijos uoste Sen Nazere (Saint Nazaire) tarp šios šalies ir Rusijos buvo pasirašyta sutartis statyti ir parduoti pastarajai keturis sraigtasparnius plukdančius laivus. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Nicolas Sarkozy, iš Rusijos pusės – vicepremjeras Igoris Sečinas.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad svarstant „Mistral“ laivų pardavimo klausimą į konsultacijas būtina įtraukti kuo daugiau kitų Šiaurės ir Baltijos valstybių parlamentų užsienio reikalų ir gynybos komitetų. „Lietuva yra sunerimusi dėl Prancūzijos ir Rusijos susitarimo, kuris leidžia Rusijai įsigyti prancūziškus karinius laivus „Mistral“ su technologijomis“, – sakė I. Degutienė.

Prancūzijos apsisprendimas parduoti du „Mistral“ tipo karo laivus susilaukė Rusijos kaimynių – Gruzijos, Estijos, Lietuvos kritikos. Šios šalys mano, kad Prancūzija parodė pavojingą pavyzdį kitoms Vakarų valstybėms parduoti Rusijai viską, ką tik gali pasiūlyti: nuo aukštųjų technologijų karinės įrangos iki teisių naudotis naftotiekiais, informuoja „The New York Times“. „Tai skandalas“, – sakė Prancūzijos filosofas ir Maskvos bei Paryžiaus susitarimo kritikas Andre Glucksmannas.

Rusija ir Prancūzija susitarė dėl bendros dviejų lėktuvnešių „Mistral“ gamybos. „Mistral“ pirkimo derybos vyko visus metus. Bendros tokio lygio laivų statybos padės Rusijai sumažinti techninio atsilikimo nuo pirmaujančių šalių lygį. Taip pat bus pradėtas karinis bendradarbiavimas su Vakarų šalimis, teigia ekspertai. Apie derybų pabaigą ir Rusijos dviejų „Mistral“ laivų pirkimą iš Prancūzijos buvo paskelbta penktadienį vakare po Dmitrijaus Medvedevo telefoninio pokalbio su Nicolas Sarkozy.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė klaida vadina Prancūzijos apsisprendimą dėl dviejų karo laivų „Mistral“ pardavimo Rusijai. „Manau, kad tai yra klaida. (...) Aš tai daugiau vertinu politine prasme, ne tiek karine, nes, žinoma, pora laivų jėgų balanso šitame regione negali labai žymiai pakeisti. Bet tai yra precedentas, kada NATO, ES valstybė, parduoda puolamojo pobūdžio ginkluotę trečiosioms valstybėms ir valstybei, kurios demokratija nėra tokia, dėl kurios galėtume jaustis ramūs.

Ligi šiol maniau, kad “dideles paslaptis” atskleidžiančių „Wikileaks“ šarlatanų skelbiami dalykai gali būti įdomūs bent pasiskaitymui, bet matau, kad ir čia juos pervertinau. Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO ambasadorius Linas Linkevičius kėlė klausimą dėl galimo Prancūzijos pardavimo „Mistral“ klasės karo laivo Rusijai, – praneša didieji palapčių žinovai. Išties sensacinga žinia.

Rusija karines išlaidas planuoja padidint 60 proc., skelbia dienraštis „Vedomosti“. Jei dabar Rusijos karinės išlaidos siekia 42 mlrd. dolerių per metus, tai 2013 metais šiam reikalui turėtų būti skiriama 66,3 mlrd. dolerių. Didžiausias karinių išlaidų augimas numatomas būtent 2013 metais, kai šalies kariuomenei bus papildomai skirta 16,6 mlrd. dolerių. Daugiausiai papildomų lėšų, anot ekspertų, turėtų sulaukti šalies karinis laivynas, aviacija ir kosmoso pramonė.

Prancūzijos ambasadorius Taline Fredericas Billet paprašė Estijos pozityviai žiūrėti į Prancūzijos karo laivo „Mistral“ pardavimą Rusijai. Ambasadorius Estijos žiniasklaidai teigė, kad karo laivo pardavimas reiškia ir rodo Šaltojo karo su Rusija pabaigą.

„Mistral“ sandoris unikalus: NATO valstybė pirmą kartą parduoda tokio lygmens ginkluotę Rusijai. Pasaulyje rimstant pirminiam susijaudinimui dėl tokio artimo Prancūzijos ir Rusijos bendradarbiavimo, ateina laikas gilesnei įvykių analizei. Šiame straipsnyje pabandysiu į „Mistral“ atvejį pažvelgti iš trijų perspektyvų: karinės strateginės, politinės ekonominės ir geopolitinės.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pradeda vizitą Prancūzijoje. Čia jis turėtų susitikti su šalies vadovais ir atidaryti parodą. Pasaulio bendruomenę domina kaip pasisuks Rusijos premjero ir Prancūzijos valdžios kalba dėl karinio laivo pirkimo. Dar trečiadienį naujienų agentūros citavo V.Putino žodžius, kad „Mistral“ klasės karinio laivo pirkimo sandoris, dėl kurio jau penkis mėnesius vyksta derybos, gali būti įmanomas tik tuo atveju, jei laivas bus aprūpintas moderniausia šių laikų įranga.

Rusija artėja prie derybų dėl prancūziškų „Mistral“ klasės karinių laivų pirkimo pabaigos, pirmadienį skelbia Rusijos Gynybos ministerija. Gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas teigė, kad derybos vedamos su 3 valstybėmis – Ispanija, Olandija ir Prancūzija. Iš viso Kremlius planuoja įsigyti 4 „Mistral“ klasės laivus. Vienas laivas bus statomas užsienyje, o likusius 3 padės statyti rusų specialistai. Nemaža dalis rusų ekspertų abejoja, ar finansiškai apsimoka pirkti tokius laivus.

Rusijos vyriausybė priėmė galutinį sprendimą pirkti iš Prancūzijos „Mistral“ klasės desantinį laivą, skirtą atakos sraigtasparniams gabenti, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Sutartis dėl jo pirkimo gali būti pasirašyta iki šių metų pabaigos, teigiama pranešime. Rusijos federalinės karinio bei techninio bendradarbiavimo agentūros direktorius Michailas Dmitrijevas pareiškė, kad šiuo metu vyksta aktyvios konsultacijos dėl šio sandorio.

Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vizitas į Ameriką buvo kruopščiai saugomas nuo bet kokių netikėtumų, susijusių su jo inicijuotu Mistral tipo karinių laivų pardavimu Rusijai. Tačiau prieš jo kelionę į Jungtines Valstijas Maskva nusprendė sumaišyti jam kortas, sugriaudama esminius Prancūzijos lūkesčius dėl šio sandėrio ir sužlugdydama jos argumentaciją trečiosioms šalims dėl galimų jo pasekmių.

Estijos dienraštis „Eesti Ekspress“ paskelbė, kad sraigtasparniams gabenti skirtą Prancūzijos desantinį laivą „Mistral“, kurį ketina įsigyti Rusija, galima palyginti nesunkiai paskandinti keliais būdais. Pasak leidinio, šis laivas yra gana didelis ir nepajėgia greitai manevruoti, todėl atakos atveju taptų „lengvu taikiniu“. „Eesti Ekspress“ teigimu, sunaikinti „Mistral“ galima priešlaivinėmis raketomis, torpedomis, minomis ir 305 mm artilerijos sviediniais.

Rusija galėtų svarstyti apie prisijungimą prie NATO, praneša „Stratfor“, pasiremdama šaltiniu, artimu Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo administracijos vadovo pirmajam pavaduotojui Vladislavui Surkovui, kuris laikomas pagrindiniu Kremliaus ideologu. Rusijos vadovybė palankiai įvertino kelių Vokietijos Bundestago narių išsakytą idėją, kad Rusija galėtų tapti visateise NATO politinės struktūros nare, tačiau nepriklausyti karinei NATO organizacijai.

Pranešama, kad oficialūs JAV asmenys išsakė nuomonę, jog Prancūzijos sprendimas parduoti Rusijai „Mistral“ tipo karo laivą turi būti visapusiškai analizuojamas tarptautiniu lygiu. Tai pranešė JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Jamesas Steinbergas. Anot jo šia tema turi būti diskutuojama ne tik tarp JAV ir Prancūzijos, bet ir visos NATO lygiu.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis nerimauja dėl Europos Sąjungoje vykdomos skaldymo politikos, ypač energetikos srityje, ir mano, kad raginimas "kalbėti vienu balsu" nebetenka prasmės.

Prancūzija iš Rusijos už 1 mlrd. dolerių nusipirks 14 raketų nešėjų „Sojuz“, skelbia Prancūzijos palydovų paleidimo kompanijos „Arianespace“ vadovas Jeanas-Yvesas Le Gallas. „Mes iš Rusijos Federacijos užsisakėme 14 raketų „Sojuz“. Kontrakto vertė sieks apie 1 mlrd. dolerių. Tai – ambicingi planai“ - per Rusijos-Prancūzijos verslo forumą, kuris vyksta per Dmitrijaus Medvedevo vizitą Prancūzijoje, kalbėjo J. Le Gallas.

Latvija ir Lietuva pasisako už griežtesnes Europos Sąjungos (ES) ginklų eksporto taisykles, skelbia tinklapis "EUobserver". Tokią savo nuomonę Baltijos valstybės išsakė neoficialiame ES gynybos ministrų susitikime Maljorkoje, Ispanijoje, vykusiame vasario 25 dieną. "ES ir NATO turėtų parduoti savo karinę įrangą ir ginklus trečiosioms šalims tik tuomet, jei tai nesukelia grėsmės ir rizikos regiono saugumui, - pareiškė Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis.

Prancūzijos pareiškimas, kad jei ir parduotų karinį laivą "Mistral" Rusijai, tai be ginkluotės, esmės nekeičia, tokį "keltą" būtų galima greitai padaryti kariniu, o Rusijai jis ir reikalingas labiausiai dėl greičio, Eltai sakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Jeigu Prancūzija ir parduotų Rusijai karinį laivą "Mistral", tai jis būtų be ginkluotės. Tuo Prezidentę Dalią Grybauskaitę trečiadienį patikino Prancūzijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos (ES) reikalams Pjeras Leliušas (Pierre Lellouche). "Prezidentė išgirdo, jog kol kas nei iš Prancūzijos, nei iš Rusijos pusės nėra jokio susitarimo ar sandorio pirkti ar parduoti laivą "Mistral", yra tik politinio lygmens kalbos.

Lietuva, kaip NATO ir Europos Sąjungos narė, gali išsakyti savo nuostatas dėl Prancūzijos ketinimo Rusijai parduoti "Mistral" klasės karinį laivą, sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas po susitikimo su Prezidente Dalia Grybauskaite trečiadienį. "Lietuva, kaip NATO, Europos Sąjungos narė, gali išsakyti savo poziciją, kai parduodama puolamoji ginkluotė valstybei, kur NATO, kaip organizacija, mato potencialią grėsmę.

Ar verta Lietuvai nerimauti dėl Prancūzijos ketinimo Rusijai parduoti "Mistral" klasės karinį laivą, priklausys nuo to, kokia karinė įranga jame bus, teigia šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, karinio laivo pirkimo klausimu domisi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, paklausimą Prancūzijai, Europos Sąjungai bei NATO yra pateikusius kelios valstybės.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas per vyriausybės susitikimą, kurio metu buvo svarstoma 2011-2020 metų šalies karinė programa, pareikalavo, kad kariuomenė būtų apginkluota moderniais ginklais. „Iki 2015 metų kariuomenė turi turėti mažiausiai 30 proc. modernios ginkluotės, o iki 2020 metų – 70 proc. Mes tam skirsime visus reikalingus finansus“ - teigė V. Putinas, kuri čia pat pridūrė, kad „neefektyvios išlaidos“ toleruojamos nebus.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, nesulaukęs oficialaus Prancūzijos sprendimo, neskuba vertinti šios šalies ketinimo Rusijai parduoti "Mistral" klasės karinį laivą. "Ramybės jausmo tai nepadidina visam šitam regione, tačiau, kita vertus, aš dar neturiu tikslios informacijos iš Prancūzijos vyriausybės, kad tas dalykas aprobuotas ir jau vyksta. Kol kas turime kai kurių asmenų ir žiniasklaidos pareiškimus, ir viskas. Iš anksto tikrai nenoriu sakyti.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy gina sprendimą Rusijai parduoti Mistral klasės karinį laivą. N. Sarkozy teigia, kad toks sandėris regioniniam saugumui jokio pavojaus nekelia. Pirmadienį Prancūzijos prezidentas buvo susitikęs su JAV gynybos sekretoriumi Robertu Gatesu. Per susitikimą N. Sarkozy išreiškė nuomonę, kad Vakarai su Rusija turi bendrauti kaip su partnere, o ne priešininke.

Valstybės veikėjams svarbu mokėti įžvelgti skirtumą tarp trumpalaikių interesų ir ateities reikmių. Ekonominė ir finansinė krizė stipriai sumažino lyderių gebėjimą numatyti tolimos ateities perspektyvas ir įvertinti galimas priimtų sprendimų pasekmes. Ši pastaba sietina ne tik su ekonominiais dalykais. Ji tinka ir strateginiams sprendimams.  Prancūzijos sprendimas šiais metais parduoti Rusijai „Mistral“ tipo desantinių laivų yra puiki to iliustracija.

Pastaruoju metu nerimsta kalbos dėl galimo Rusijos ir Prancūzijos karinio sandėrio, pagal kurį Rusija įsigytų keletą „Mistral“ tipo didžiųjų desantinių laivų (DDL). Galutinio sprendimo nė viena pusė dar nepriėmė, bet triukšmo viešojoje erdvėje jau labai daug. Pavyzdžiui, žinomas Prancūzijos filosofas André Glucksmannnas pareiškė, kad Rusijai parduoti „Mistral“ yra siaubinga. Savo straipsnyje jis rašo: „Rusija ruošiasi nusipirkti penkis tokius laivus (po 500 mln.