miškas

Trečiadienio vakarą praūžusi audra pridarė rimtų nuostolių. Štai Utenos r., Užpaliuose, stiprus vėjas išvertė beveik visą mišką. Įspūdingomis nuotraukomis pasidalijo Mindauags Ilčiukas. „2023-08-30 d. praūžusi audra ne tik vertė medžius, bet ir plėšė stogus ir griovė pastatus“, – rašė jis.  Gyventojai žalą skaičiavo ir kituose miestuose: ant kelių ir soduose nuo vėjo privirto medžių, o stambūs krušos ledėkai apkapojo augalus.

Druskininkuose esančiame miške pirmadienį, naktį, įkliuvo du jaunuoliai, kurie su savimi turėjo narkotinių medžiagų ir elektronines svarstykles. Mergina ir vaikinas į policijos akiratį pateko visiškai atsitiktinai: pareigūnai ieškojo artimoje aplinkoje smurtavusio bei pasišalinusio vyriškio, ir netikėtai miške pastebėjo du keistai besielgiančius jaunuolius. Būdami miške, tamsoje jie švietėsi žibintuvėliais. Šviesa atkreipė policijos dėmesį.

Šiltuoju metų sezonu daugelis iš mūsų laisvalaikį leidžiame gamtoje – automobiliais skubame aplankyti miškus, vandens telkinius ir kitas unikalias šalies vietas. Tačiau kiekvienas poilsiautojas turėtų atkreipti dėmesį, kad automobilius galima statyti tik tam skirtose vietose, kad nebūtų niokojama aplinka. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėtis tik keliais.

Išėjusi grybauti šilališkė Reda Ačienė sutiko gražiai atrodantį, tačiau pavojingą miško gyventoją – juodos spalvos paprastąją angį (lot. Vipera berus). Kad pavyko susitikti su vienintele Lietuvoje gyvenančia nuodinga gyvate patikino ir biologas Gerardas Paškevičius, daugeliui žinomas kaip Džiunglių žmogus. Reda šios Pagramančio girininkijos miškuose sutiktos gyvatės visai neišsigando – dar spėjo ir nufotografuoti susirangiusį miško gyventoją.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje – 800, Estijoje – 48. Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Vasara jau visai į pabaigą, tad plūstančių į miškus ieškoti grybų – vis daugiau. Itin sekasi tiems, kurie jau daugybę metų turi savo žinomas vietas, kuriose grybauja. Žinomos vietos nenuvylė ir Lauros – ji iš miško grįžo su pilnais kibirais grybų. Nors savaitgalis buvo itin karštas, miškuose buvo pilna grybautojų – jų neišgąsdino didelė kaitra. Šeštadienį grybauti išsiruošė ir Laura, kuri pastebi, kad nors ir kaitino saulė, ieškančiųjų grybų buvo pilnas miškas.

Tautvydas iš miško grįžo su pilnais kibirais grybų – jis pasakoja, kad paieškos užtruko maždaug 5-6 valandas. Tačiau nusivilti neteko – laimikis išties įspūdingas. Vaikinas pasakoja, kad vasaras leisdavo pas senelius Alytuje, tad su seneliu nuolat eidavo grybauti. Vėliau grybų ieškoti eidavo su tėvais Jurbarke, iš kurio miškų baravykus namo veždavo bačkomis. „Dabar dažniausiai grybauju vienas.

Net ir per karščius lietuviai traukia į miškus, kur po lietaus lyg pašėlę dygsta grybai. Vieniems grybavimas nepasiseka ir pavyksta rasti vieną kitą grybą, kitiems, visgi, pasiseka kaip reikiant – ukmergiškė Natalija iš savo pamilto miško niekada negrįžta tuščiomis.

Lietuvius drąsiai galima vadinti grybų mylėtojais ir entuziastingais grybautojais. Išsiruošę į mišką žmonės grįžta su didžiausiais laimikiais. Štai Andrius iš miško kibirais nešasi gražiausius baravykus. Plungės rajono, Platelių miškuose grybaujantis vyras miške itin ilgai neužtrunka – sako, praleidžia ten po kelias valandas. Tačiau visada grybų ieškoti vyksta į žinomas vietas, kurios niekad nenuvilia ir tuščiomis grįžti netenka.

Havajų salą suniokojęs gaisras, pavertė ją visiška dykyne, nebegyvenama sala. Vaizdai joje primena apokalipsę, o siaubingą stichiją išgyvenę žmonės ne tik sunkiai renka žodžius, bet ir netramdo ašarų. Per gaisrą žuvusių skaičius jau perkopė pusšimtį, tačiau tragedijos mastas gali būti gerokai didesnis. Tokios tragedijos Havajų istorijoje dar nėra buvę. Antradienį idiliškoje Maui saloje dėl uraganinių vėjų akimirksniu išplitę gaisrai paliko ją visiškai suniokotą ir nebegyvenamą.

Lietuvą nuplovus liūtims, daugelis griebė pintines ar kibirus ir išskubėjo į miškus ieškoti pirmųjų grybų. Vieni liūdi, kad grįžta vos su keliais grybais, o kiti parsineša didžiausius laimikius. Pasisekė ir Manridui – jis iš miško grįžo su pilnu krepšiu ir dėže gražiausių baravykų.

Ilgą laiką vilnietė Karolina Charlanova laukė, kada Vilniaus apskrityje užderės grybai. Deja, sulaukus jų moteriai nutiko nelaimė – ji susilaužė koją. Tačiau, kaip teigiama, nėra padėties be išeities. Į mišką ji išsiuntė vyrą kartu su sūnumi ir grybus rinko neįprastu būdu – prisijungusi nuotoliu. „Ar kas bandė kada grybauti nuotoliniu būdu? Aš – taip!“ – dalinosi Karolina Charlanova „Grybautojų“ grupėje.

Sukurtas interaktyvus žemėlapis miško kenkėjų pažeistiems medynams registruoti, trečiadienį pranešė prie žemėlapio sukūrimo prisidėjusi Valstybinė miškų tarnyba. Žemėlapyje bus galima patikrinti, ar miške fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi. „Norint duomenis matyti tiksliai, žemėlapyje įdiegta galimybė įvesti savo miško valdos ar sklypo unikalų numerį ir matyti, ar kenkėjas pažeidė medynus jūsų valdoje“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos gamtoje aptiktas retas augalas – karpuotoji meškapėdė (lot. Peltigera aphthosa). Ši rūšis laikyta išnykusia, tačiau ji vėl rasta praėjus beveik 100 metų.  Džiugia naujiena apie išskirtinį radinį socialiniuose tinkluose pasidalinusi gamtosaugininkė Gintarė Grašytė dalinosi, kad viskas prasidėjo dar prieš 11 metų, kai dirbdama Labanoro regioniniame parke aptiko neįprastai atrodančią mėškapėdę.

Politikai trypčioja vietoje ir vengia pasirašyti itin svarbaus dokumento – nacionalinio miškų susitarimo. Šis susitarimas nubrėžtų, kaip atrodys mūsų šalies pasididžiavimu laikomi miškai, ar jie bus labiau saugomi, ar kertami. Politikų mindžikavimą lemia ir artėjantys rinkimai, ir tai, kad dėl miškų ateities susikibo dvi labai aiškiai viena kitai oponuojančios stovyklos. Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.

Per laikotarpį, kada dėl paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, Aplinkos apsaugos departamentas gavo 17 pranešimų apie ribojimo pažeidimus.   „Pranešimų apie galimus pažeidimus dėl miško kirtimų, medienos išvežimo buvo gauta 86, iš jų saugomuose miškuose – 16, nacionaliniuose parkuose – vienas“, – penktadienį BNS nurodė departamentas.

Miško kenkėjų pažeidimai 5-iose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti, praneša Aplinkos ministerija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. m3), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.

„Nueita daug kilometrų, bet viena stebuklinga vieta atrasta“, – dalinasi „Grybautojų“ grupėje Domantas tampydamas už ūso kitus miško laimikių entuziastus. Naujienų portalui tv3.lt Domantas pasakoja, kad tai, ką matote nuotraukų galerijoje, jam pavyko rasti per dvi valandas. „Pagrinde vien baravykai. Buvo dar keli raudonviršiai ir kelios lepšaitės“, – vardija rastus grybus miške vyras.

Lietuviai traukia į miškus ieškoti grybų ir kitų gamtos gėrybių, tačiau kartais randa visai ne tai, ko ten atėjo. Panevėžietė Emilija miške ieškotų grybų nerado, tačiau išvydo vaizdą, nuo kurio per kūną nubėgo šiurpai.  Į Panevėžio rajone esančią Žaliąją girią grybauti atvykusi mergina rado visai ne tai, ko ieškojo – miške ji aptiko girių gyventojo kaukolę ir ragus. Ji neslepia, kad buvo baugu, nes šalia mėtėsi ir visos kitos gyvūno kūno dalys.

Vos tik pradėjus lyti lietui, grybautojai jau trina rankas ir skuba į mišką ieškoti laimikių. Vieni sako, kad miškai visai tušti, o kiti iš jų grįžta pilnomis pintinėmis ar kibirais. Vienas laimingųjų – raseiniškis Mindaugas Macevičius, vos per kelias dienas surinkęs įspūdingą kiekį grybų. Grybauti Mindaugas patraukė į Raseinių rajono, Šiluvos miškus, iš kurių išėjo nešinas pilnais kibirais raudonviršių. Vyras išdavė, kur pavyko rasti tiek grybų.

Prasidėjus paskutiniajam vasaros mėnesiui Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vis dažniau sulaukia užklausų dėl grybavimo ir uogavimo. Aplinkosaugininkai primena, kaip miško gėrybes rinkti atsakingai, išvengiant bet kokios žalos gamtai ir gresiančios baudos. Antrojoje vasaros pusėje vis dažniau išsiruošiama į miškus ne tik ilsėtis, bet ir papildyti uogienių ar marinuotų grybų atsargas.

Išvykusi grybauti Anykščių rajone Diana liko maloniai nustebusi – į namus ji grįžo su pilna pintine ir kibirais grybų. Grybautojų grupėje pasidalinusi vakar dienos laimikiu Diana sulaukė daugybės reakcijų. Žmonės negalėjo atsistebėti, kad tokį kiekį grybų Dianai pavyko rasti Lietuvoje, kadangi daugelyje šalies regionų grybų vis dar nematyti.

Nuo antradienio nebedraudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose. Šis draudimas galiojo paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu – nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1-osios. Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės patarėjo Zbignevo Glazko teigimu, draudimu siekta apsaugoti perinčius paukščius, tačiau jis naudingas ir kitiems miško gyvūnams.

Grybaujantiems Šilutės rajone – puikios žinios. Šiame krašte pasirodė ne tik voveraitės, bet ir pirmieji raudonviršiai. Išėjusi grybauti Laima į namus grįžo radusi netgi apie 1 kilogramą sveriantį raudonviršį. Savo laimikiu Šilutės rajone grybavusi Laima Šiaudvytienė pasidalino „Facebook“ esančioje grybautojų grupėje. „Pagrybavom – vieni raudonviršiai“, – dalinosi ji. Laimai pasisekė rasti ir grybą „milžiną“: „Vienas grybas buvo labai didelis ir svėrė apie 1 kilogramą.

Į antrąją pusę persiritusi vasara lietuvius pradeda po mažu apdovanoti pačiais įvairiausiais grybais. Gerai paieškojus, miške galima rasti ir augančias poniabudes. Sakoma, kad būtent šis grybas turi nemažai naudingų savybių, tačiau įspėjama – sumaišius poniabudžių rūšis ir nurinkus ne tą, kurią reikia, gali prireikti gerokai paploninti piniginę. Poniabudė – daugelio lietuvių pamėgtas grybas.

Tauragės rajone iškirsta ir išvežta apie 100 medžių. Kaip pranešė policija, vagystė Jocių kaime pastebėta praeitą savaitę. Dėl nukirstų ir pavogtų medžių gamtai padaryta apie 20 tūkst. eurų žala. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ignalinos rajone 1,2 tūkst. hektarų plote išplito pušų kenkėjo pušinio pjūklelio židinys, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. „Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje paprastojo pušinio pjūklelio židinys išplitęs 1200 ha plote. Nustatyta, kad medžių lajų defoliacija – spyglių netekimas – židinyje šiuo metu siekia 80-90 procentų“, – rašoma pranešime. Tai nustatyta praėjusią savaitę, miškininkams atlikus pažeistų medynų paiešką, jų žvalgymą bei medžių lajų defoliacijos stebėjimą iš oro.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos specialistai nustatė, kad Ignalinos rajone, Vaišniūnų girininkijoje, pušų kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių židinys išplitęs 1200 hektarų plote. Kaip pirmadienį pranešė Valstybinė miškų tarnyba (VMT), liepos 17-ąją pasitelkus Lietuvos kariuomenės sraigtasparnį atlikta žvalgyba iš oro, skrydžio maršrutas apėmė Kaišiadorių, Trakų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Jonavos rajonus.

Po sausrų pasipylęs lietus Lietuvos žmones pamažu apdovanoja puikiomis dovanomis. Iš miškų grybautojai vis dažniau grįžta aptikę ne vieną, o bent jau gerą pintinę grybų. Štai Biržų rajone apsilankiusi miške Kristina Sriubikienė rado ir raudonviršių, ir baravykų, ir net apie litrą voveraičių. Pasidalinusi savo laimikio nuotraukomis „Facebook“ grybautojų grupėje Kristina džiaugėsi: „Lietus daro stebuklus.

„Kai gyvenau bendrabutyje, turėjau tokią tradiciją – ryte, tekant saulei, su puodeliu kavos užlipti ant bendrabučio stogo ir skaičiuoti praskrendančius paukščius. Gyvenau Čiurlionio g. bendrabučiuose, nuo jų stogo atsiverdavo visa bundančio Vilniaus panorama. Tai buvo vieni iš gražiausių gyvenimo rytų“, – studijų laikus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre prisimena gamtos fotografas, laidų vedėjas, buvęs aplinkos apsaugos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Panevėžiečio medžiotojo kamera užfiksavo retą viešnią – į žvėrių šėryklą užklydo meškutė. Medžiotojas spėja, kad tai yra kelių metų jauniklis. Beje, meška užfiskuota miške vos keli kilometrai nuo kaimo. Vietiniai sako, kad į mišką eiti jau bus nejauku.  Panevėžiečio medžiotojo kamera apie trečią valandą nakties miške netoli Maženių kaimo užfiksavo meškutę. Retą viešnią medžiotojas pamatė ryte, peržiūrėdamas vaizdo įrašą.

Kauno apylinkės teismo kauno rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje G. F. kaltintas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kankinant žmogų dėl savanaudiškų paskatų, neteisėto laisvės atėmimo ir disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis. Įrodyta, jog G. F., veikdamas bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu jau priimti apkaltinamieji nuosprendžiai atskirtoje byloje, 2014 m. balandžio mėnesį apgaule atsiviliojo nukentėjusįjį į mišką ir jį sužalojo.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri pirmauja pagrindinių šalies eksporto prekių sąraše, tiekimą pirkėjams užsienyje sausį-balandį, palyginti su pačiu laikotarpiu pernai, finansine išraiška galiojusiomis kainomis sumažino 17 proc. iki 1,201 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Šių prekių importas į Latviją sumenko 27,8 proc. iki 360,8 mln. eurų. Nepaisant to, importas vien tik iš Lietuvos padidėjo 2,1 procento. Pjautinės medienos eksportas sunyko 50,6 proc.

Pasvalio ir Biržų rajono bei Marijampolės savivaldybių atstovai pasirašė potvarkius, kuriais dėl gaisrų pavojaus laikinai draudžiama lankytis savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose. Biržų ir Marijampolės merai minėtus potvarkius pasirašė antradienį. Abiejuose nutarimuose draudimo priežastimi įvardintas didelis miško gaisrų pavojus.

Nesibaigianti sausra toliau niokoja Lietuvos miškus. Iki birželio vidurio jau kilo apie 100 gaisrų – tai yra tris kartus daugiau nei pernai. Ir nors sinoptikai artimiausiu metu žada  lietaus, specialistai skambina pavojaus varpais, mat klimato kaita rodo naują pavojingą tendenciją.  „Šiemet situacija yra pakankamai įtempta. Gaisrų turime daug: iki šios dienos (birželio 13 d. – aut. past.) kilo 99 gaisrai. Jau daugiau nei 34 ha miško yra sudegę.

Grybų sezonas šiemet prasidės gerokai vėliau nei įprastai, o pavasarį apšalusios mėlynės dėl sausros numes paskutines uogas, prognozuoja grybų perdirbėjai.     Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovo Virginijaus Varanavičiaus teigimu, ar bus grybų vasaros pabaigoje ir rudenį, dabar pasakyti sunku, bet viena aišku – sezonas dėl drėgmės stokos vėluos. „Pirmieji grybai atsiras ženkliai vėliau. Bent jau Dzūkijoje“, – BNS teigė jis.

Šilutės rajono savivaldybė informuoja, kad dėl didelio gaisrų kilimo pavojaus nuo 2023 m. birželio 13 d. draudžiama fiziniams asmenims lankytis Šilutės rajono savivaldybėje esančiuose miškuose iki atskiro šio draudimo galiojimo atšaukimo. Šilutės rajono savivaldybėje skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.

Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime, penktadienio paryčiais užsidegė miškas, ugnis yra apėmusi 5 ha plotą. „Ugniagesiai gavo pranešimą 5.10 val., buvo pranešta, kad dega miškas. Pagal pirminę informaciją, gaisras gesinimas 5 ha miško plote. Gera žinia, kad gaisro plitimą pavyko sustabdyti, gaisro lokalizacija paskelbta 9.05 val.

Sausi orai kelia didelį gaisrų pavojų miškuose – pirmadienį ugniagesiams teko kelis kartus talkinti Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms pajėgoms, gesinant miškuose įsiplieskusius gaisrus.   Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pirmadienio vidurdienį Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijoje, Daržinėlių kaime esančiame miške degė medžiai ir miško paklotė. Gaisras nusiaubė 1,4 ha plotą.

Pasirodo, ir Lietuvoje yra taiga. Norėdami nuo kirtimo apsaugoti Klaipėdai priklausantį Girulių mišką mokslininkai ėmė jį tirti, ieškodami vertingų gamtosauginių savybių. Ir labai nustebo. Pasirodo, dalis šio miško – tikrų tikriausia Vakarų taiga. Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas matavo Girulių miške augančią pušį. Ji – viena storiausių: „333 centimetrai. Na ką, gerai, negalvojau, kad tokią turim.“ Tai reiškia, kad šiai pušiai kokie 400 metų.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas dalinasi serijomis „iš pilkutės gyvenimo“. Socialiniuose tinkluose dalinamasi vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota vilko kasdienybė.   Šeštadienį paskelbtame vaizdo įraše – vilkas besiilsintis oloje.   Taip pat matyti, kaip pailsėjęs ir išsimiegojęs vilkas šildosi saulėje gulėdamas ant šlaito.   3 minučių įrašas vaizdo įrašas susilaukė didelio gyventojų dėmesio  – virš 1.8 tūkst. patiktukų, 38 tūkst. peržiūrų.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai atšilus orams išdėstė gaudykles vabalo, žievėgraužio tipografo, kenkiančio eglėms, populiacijai stebėti, ketvirtadienį paskelbė Aplinkos ministerija. Anot jos, lyginant su pernai metų vykdyta stebėsena, tokių taškų skaičius padidintas beveik du su puse karto – nuo 18 iki 44. Taip siekiama surinkti kuo tikslesnę informaciją apie šio pavojingiausio eglėms kenkėjo gausumą visoje Lietuvoje.

Nacionalinio miškasodžio metu šeštadienį Lietuvoje pasodinta 2,8 mln. medelių, pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Šiais metais akcijoje dalyvavo rekordinis skaičius talkininkų, kurie kartu su šeimomis, draugais ir kolegomis sodino medelius daugiau nei 30-tyje sodinimo vietų visoje Lietuvoje. Šia akcija siekiama didinti šalies miškingumą, kuris šiuo metu siekia 33,8 proc. šalies ploto.

Lenkijos prokurorai ir saugumo tarnybos tiria miškuose centrinėje šalies dalyje rastas kažkokio karinės aviacijos objekto liekanas, ketvirtadienį sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro. Lenkijos saugumo tarnyboms galioja aukšto laipsnio parengtis dėl Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje. Tačiau Gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ tikino, kad objektas, rastas netoli Zamoscio ir Bydgoščiaus už maždaug 265 km į šiaurės vakarus nuo Varšuvos, nekelia pavojaus gyventojams.

Miškelyje Kaune rastas užkastas stiklainis su 200 narkotikų maišelių. Kaip pranešė policija, pirmadienį, apie 13 val., Draugystės gatvėje, miškelyje prie medžio, rastas įdėtas į polietileninį  maišelį ir užkastas stiklainis. Jame buvo 200 plastikinių užspaudžiamų maišelių su baltos spalvos milteliais. Įtariama, kad tai narkotinės medžiagos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo platinti.

Seimas pratęsė gyventojams, kurie siekia atkurti nuosavybę į žemę mieste, kompensacijos būdo pasirinkimo terminą.  Parlamentarai 115 balsais už, ir devyniems susilaikius ketvirtadienį priėmė tokias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas.

Aplinkosaugininkai sraigtasparniu žvalgydami miškingas teritorijas Trakų, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose fiksavo dešimt kenkėjų pažeistų medžių židinių ir galimai neteisėtai sunaikinto miško dalis. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnai vykdydami akciją „Saugom mišką“ miškus žvalgė bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomene. „Šie skrydžiai svarbūs mūsų pareigūnams, nes tokiu būdu galima pamatyti teritorijas, kurias pasiekti gali būti sudėtinga.

Nuo trečiadienio draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Šis draudimas galios paukščių perėjimo laikotarpiu, iki rugpjūčio 1 dienos.

Lengvata, kai valstybinis miškas pigiau parduodamas nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams, yra nepakankamai aiški ir gali būti žalinga valstybei, pastebi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba abejoja, ar skaidriai priimami sprendimai dėl lengvatų: jos vertinimu, nėra aiškiai apibrėžtas sprendimų dėl lengvatų priimančių komisijų sudarymas, jų narių kvalifikacija, neužtikrinamas sprendimų objektyvumas ir juos priimančių  asmenų nešališkumas, jiems paliekama plati sprendimų la...