miškas

 Šeštadienį Vilniuje bus teikiami svarbiausi Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2015“. Ceremonijoje turėtų būti išdalyta 12 „Sidabrinės gervės“ statulėlių, vienas „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už geriausią metų studento darbą ir „Auksinės gervės“ apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus. Metų ilgametražiu kino filmu pretenduoja tapti „Sangailės vasara“ (rež. Alantė Kavaitė), „Aukso žirgas“ (rež.

Senovėje miškas žmogui buvo betarpiškas maisto ir kitų gėrybių šaltinis. Neveltui liaudies patarlė byloja: „Jei ne grybai ir ne uogos, dzūkų mergos būtų nuogos.“ Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus sugrįžta į mišką atsipalaiduoti ar pamedituoti. Tačiau kokią realią naudą, kurios kartais nematome, teikia miškas? O kokią grėsmę mūsų gamtai ir klimatui kelia miškų kirtimas ir niokojimas? Nyksta Žemės plaučiai Miškų plotų mažėjimas – viena iš priežasčių, sukeliančių klimato kaitą.

Balandžio mėnuo – padangų keitimo metas ir tikras galvos skausmas aplinkosaugininkams. Nusprendę pasikeisti padangas vairuotojai, dažnai pamiršta tinkamai jomis pasirūpinti. Pakelėse, pamiškėse, vandens telkiniuose ar tiesiog prie konteinerių puikuojasi dailiai išrikiuotos padangų krūvelės, kurios daro itin neigiamą įtaką aplinkai. Automobilių padangos natūraliomis sąlygomis yra itin sunkiai yranti bei kenksminga sveikatai atlieka.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos.

Miesto parkais besirūpinanti viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai” atgaivina vieną didžiausių (160 ha) mieste - Vingio parką. Tai seniausias pušynas Lietuvoje, turintis tiek 200-300 metų senumo pušų viename masyve. Pasak specialistų, senųjų pušų palaipsniui mažėja, prognozuojama, kad po keleto dešimtmečių jų liks nedaug. Kad ateityje unikalus miškas nevirstų menkaverčių lapuočių sąžalynu, jį būtina ugdyti ir prižiūrėti.

Pirmadienį prasideda miško kirtimo ir nukirstos medienos apskaitos tikrinimo akcija. Bus tikrinami transporto priemonėmis gabenamos nukirstos medienos dokumentai, lentpjūvių medienos apskaita, miško kirtimai valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Reidus praėjusią savaitę pradėjo ir mobilioji miško kontrolės apsaugos grupė. Ji įsteigta atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl Generalinės miškų urėdijos veiklos sričių korupcijos rizikos analizės.

Atėjusia žiema ir pirmu sniegu džiaugiamės ne tik mes, bet ir mūsų augintiniai bei miško gyventojai. Juokingai kadrai, kur užfiksuoti pusnyse šėlstantys gyvūnai.

 Indrė Urbaitė, LRT Radijas, LRT.lt Visi gyventojai, pateikę prašymus dėl išperkamos žemės kompensavimo, nuo šeštadienio gali kreiptis ir dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu. Vyriausybė taip pat nusprendė nukelti piniginių kompensacijų mokėjimą, nes biudžete tam lėšos kol kas nenumatytos. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, nuosavybės teisės į mieste turėtą žemę dar neatkurtos beveik 10 tūkstančių gyventojų.

Seimas priėmė Žemės ūkio ministerijos parengtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, įsigaliosiančias 2014 m. lapkričio 1 d., kuriose įtvirtino papildomą atlyginimo už miestų teritorijose esančią valstybės išperkamą žemę būdą – atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasarį gaisro nuniokotame Kuršių nerijos miške jau darbuojasi medkirčiai. Nudegę medžiai virs biokuru, o naują mišką sodinti planuojama ne anksčiau kaip po poros metų. Šių metų balandžio pabaigoje ugnis Kuršių nerijoje įsiplieskė ties Juodkrante. Gaisras nusiaubė maždaug 130 hektarų kalnapušynų. Čia jau darbuojasi medkirčiai. Išdegusius plotus išvalyti žadama iki kito pavasario. Degvietėje išpjauti medžiai bus susmulkinti ir panaudoti biokurui.

Amerikietis keliautojas Jordanas Lilesas vietoj lėktuvo bilieto į Havajus pasirinko kelionę pėsčiomis ten, kur jau seniai niekas nesilankė. Taigi, ką suras ir pamatys – vaikinas nesitikėjo, rašoma huffingtonpost.com. Pražygiavęs gerą kelio atkarpą Tennessio Valstijoje didžiajame „Smoky Mountain“ Nacionaliniame Parke vyrukas atrado visą užmirštą kaimą, kuris ryškiai alsuoja istorija. Džiugu, jog nuotykių ieškotojas sumanė į kelią pasičiupti filmavimo kamerą.

„Mūsų sodininkų bendrija įsikūrusi Vilniau rajone. Aplink ją mišrus pelkėtas miškas, kuriame puikiai jaučiasi bebrai. Kol jiems užteko vietos ir maisto, gyvenome ramiai. Tačiau šį pavasarį bebrai, ieškodami naujų teritorijų, patraukė į sodus. Laukiniai gyvūnai nebijo žmonių, plaukioja kūdrose, nekreipdami dėmesio į tai, kad vos už kelių metrų stovi ir jų maudynes stebi sodininkai. Girdėjome, kad medžiotojai yra įpareigoti šaudyti bebrus, jei jie įsikuria ne jiems skirtose teritorijose.

Spalio 1 d. apie 14 val. 25 min. Vilniuje, I. Šimulionio g., Karoliniškių miške, iš matymo pažįstami vyras ir moteris, grasindami 1985 m. gimusiam vyrui peiliu, pagrobė 80 litų. Materialinis nuostolis – 80 litų.

Šį savaitgalį baigėsi pirmasis projekto „Išsaugokime Neringą“ etapas - tris dienas trukusi darbinė sesija, kurios metu VšĮ „Mes Darom“ kartu su Žaliosios politikos institutu, mokslininkais, Neringos miesto savivaldybės bei Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovais apžiūrinėjo Kuršių nerijoje šiais ir ankstesniais metais įvykusių gaisrų padarinius bei kartu ieškojo geriausių būdų, kurie leistų ne tik atkurti miškus, bet ir užkirsti kelią tokioms nelaimėms pasikartoti ateityje.

 Dvi aplinkosaugos organizacijos, dalyvaujant Neringos miesto savivaldybės merui, trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pirmuoju bendru projektu taps iniciatyva „Išsaugokime Neringą“, kuria siekiama likviduoti balandžio pabaigoje Kuršių Nerijos šiaurėje esančioje Smiltynėje kilusio gaisro pasekmes. Visuomenininkai čia nori sodinti paprastąsias pušis ir beržus.

Rugpjūčio 28 d. 19 val. 30 min. Šilalės r., Antininkų k., miške, rastas nenustatytos tapatybės apie 50 metų amžiaus vyro kūnas be išorinių smurto žymių.

 LRT.lt Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama sugriežtinti atsakomybę už neteisėtą miško išteklių naudojimą ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Tai numato Aplinkos ministerijoms pasiūlytos ir parengtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos, kurios bus teikiamos Seimui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dabartinės sankcijos yra labai mažos, palyginti su jau anksčiau padidintomis baudomis už kitų gamtos išteklių naudojimo pažeidimus.

 Lietuvoje bus oficialiai įsteigti įvairių miško medžių genetiniai draustiniai – Vyriausybei teikiamas nutarimo projektas dėl daugiau kaip šimto draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo. Nors oficialiai tokie draustiniai steigiami tik dabar, Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė BNS pasakojo, kad išskirtiniai ir vertingi medynai saugoti pradėti gerokai anksčiau.

Apie 30 proc. Žemės paviršiaus ploto dengia miškai. Vaikams – tai magiška vieta, kurioje gyvena pasakų veikėjai, suaugusiems – tai įvairių gėrybių lobynas, gyvūnams – tai namai ir saugus prieglobstis. Ne kartą teko girdėti, jog miškai yra Žemės plaučiai.

Įsivyravus karštiems orams daugėja gaisrų atvirosiose teritorijose. Vien šį savaitgalį ugniagesiams teko gesinti 10 gaisrų miškuose, 28 gaisrus pievose, 2 gaisrus durpingose pievose ir 1 gaisrą durpyne. Per savaitgalį ugnis nusiaubė daugiau kaip 9 ha miško, per 3 ha pievų, 15 ha durpingų pievų bei išdegė 1 ha ražienų.

Jurgita Čeponytė, LRT radijas, LRT.lt Dėl gaisrų pavojaus Aplinkos ministerija ragina šalies savivaldybes apriboti lankymąsi miškuose. Įspėjama, kad dėl karštų ir sausų orų Lietuvos miškuose padėtis yra grėsminga. Nuo ketvirtadienio yra apribotas lankymasis Neringos savivaldybės miškuose, nes juose gaisringumas pasiekė trečią klasę. Be to, reaguojama į kaimyninėje Kaliningrado srityje šią savaitę kilusį miško gaisrą.

 2014-06-21 d. Alytaus apskr. VPK gautas pilietės L. K., gim. 1993 m., gyv. , Druskininkuose, pareiškimas, kad 2013-04-21 d. apie 01.00 val. Alytaus m. esančiame miškelyje, tiksli vieta nenustatyta, lytiškai su pareiškėja santykiavo prieš jos valią panaudodami smurtą bei grasindami, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, du iš matymo pažįstami jaunuoliai.

Birželio 14 d. apie 15 val. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus r., Liepalotų k., dėl šautinės žaizdos galvoje pristatytas ir suteikus medicinos pagalbą gydomas ambulatoriškai J. T. (gimęs 1957 m.), kuris paaiškino, kad tą pačią dieną apie 14 val. Vilniaus r., Liepalotų k., laukuose, šalia miško, jį iš nenustatyto ginklo sužalojo asmenys.

Birželio 1 d. 9 val. 30 min. Vilniaus r., Juodšilių k., Baltosios Vokės g., miško masyve, rastas A. L. (gimusio 1970 m.) kūnas apdegusiu veidu. Įtariamieji E. V. (gimęs 1980 m.) ir J. S. (gimęs 1995 m.) uždaryti į areštinę.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Po gero mėnesio Lietuvos pakelėse matysime prekeivius su stiklainiais uogų. Tiesa, gali būti, jog mėlynių šiemet bus kur kas mažiau nei pernai, nes dalis jų iššalo. „Tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus“, – skaičiuoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, jog mėlynės iššalo ne visuose regionuose.

 Gegužės 26 d. apie 8 val. 10 min. Raseinių r., Kantūnų k., nuosavame miške, rastas prispaustas nupjauto medžio V. V. (gimusio 1963 m.) kūnas....

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Jei ir toliau taip intensyviai kirsime miškus, nekursime adaptacijos planų dėl klimato kaitos, virsime stepių zona, sako gamtininkas Andrius Gaidamavičius. „Jei su miškais Lietuvoje bus elgiamasi, kaip iki šiol, natūralų kraštovaizdį ir miškus mes prarasime visam laikui“, – kalba gamtininkas. Lietuvos miškingumas – trečdaliu mažesnis, nei skelbiama Anot A. Gaidamavičiaus, miško kirtimo būdų yra daugybė, tačiau Lietuvoje dažniausiai taikomas plynas kirtimas.

Gegužės 9 d. apie 11 val. 5 min. Jurbarko r., ties Gausantiškių k., miške, pjaunant medžius, virstantis medis mirtinai sužalojo darbininką J. G. (gimusį 1980 m.) ir sužalojo darbininką J. L. (gimusį 1970 m.), kuris dėl įvairių kūno sužalojimų paguldytas į Kauno ligoninę.

Gegužės 1 d. apie 14 val. 20 min. Šalčininkų r., ties Gerviškių k., miške, prie upelio, rastas suiręs S. V. (gimusio 1951 m.) kūnas. S. V., kaip dingusio be žinios, nuo š. m. sausio 10 d. ieškojo Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį lokalizavę gaisrą Kuršių nerijoje, ugniagesiai gelbėtojai ir toliau budėjo čia visą naktį. Pasak jų, baigiamieji gesinimo darbai gali užtrukti ilgai, neatmetama, kad bus budima visą savaitę, nors ugniagesių pajėgos jau sumažintos. Penktadienį kilus gaisrui Kuršių nerijoje, išdegė maždaug 130 hektarų plotas. Neringos savivaldybėje kol kas neatšaukta ir ekstremalioji padėtis.

(atnaujinta 21.12) Penktadienio vakarą didžiulėms ugniagesių, karių, miškininkų pajėgoms pavyko suvaldyti ugnį Kuršių nerijoje. Atviros ugnies nebėra, bet vietomis smilksta miško paklotė. „Ekstremalią situaciją jau pavyko suvaldyti, bet ugnis dar daug kur smilksta, gaisravietėje reikės budėti“, - BNS sakė vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas. Jis yra ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas. Pasak ministro, pirminiais duomenimis, ugnis palietė apie 62 hektarus miško.

Šeštadienį prie Paparčių piliakalnio Kaišiadorių rajone politikai, Seimo kanceliarijos, kitų valstybės institucijų darbuotojai, žurnalistai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio proga pasodins Europos mišką. Kaišiadorių miškų urėdija vaizdingoje kalvoje paruošė 4,2 hektarų plotą, kuris bus apsodintas eglėmis, pušimis ir beržais. Seimo kanceliarijos kartu su Kaišiadorių miškininkais organizuojamo renginio pradžia – 10 val.

Kovo 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai sulaikė pasikėsinimu išžaginti įtariamą vaikiną. Į Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1944 m.) ir pranešė, kad kovo 3 d. apie 14 val.

„Iškirsti daugiau kaip tris hektarus pušyno nacionaliniame parke – didžiulis nusikaltimas gamtai. Ir už jį piktavaliai turi būti nubausti visu griežtumu“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apie įžūlų neteisėtą kirtimą, nustatytą Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančio privataus miško valdoje.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Ankstyvas pavasaris kelia ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčių. Po žiemos keliuose žiojėja duobės, o joms tvarkyti seniūnijos sako pinigų neturinčios. Seniūnijoms padėti ketina miškininkai. Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijoje – per 150 km kelių. Tik maža jų dalis asfaltuoti. Žvyrkeliais į atokius kaimus moksleivius veža geltonieji autobusiukai, iš miško gabenama mediena, rieda gamtą mėgstančių miestiečių automobiliai.

Pirmadienio naktį iš pasieniečių sraigtasparnio Jonavos rajono miške rastas vyras, kuris pasiklydo, įkrito į duobę ir negalėjo iš jos išlipti. Vasario 23 d. apie 22 val. 45 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate buvo gautas Bendrojo pagalbos centro pranešimas. Telefonu į policijos pareigūnus pagalbos kreipėsi 66-erių Jonavos rajono gyventojas. Vyras sakėsi ėjęs Jonavos rajono mišku nuo Gaižiūnų kaimo link Kiseliškių kaimo.

Pelėdos – tai vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Pasaulyje yra daugiau nei 200 pelėdų rūšių, tačiau Lietuvoje gyvena 12. Tai – didysis apuokas, baltoji, laplandinė, uralinė, naminė, raiboji, balinė pelėda, mažasis apuokas, lututė, pelėdikė, apuokėlis ir žvirblinė pelėda. Penkios jų yra nykstančios ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

2014-02-14, apie 15.00 val., K. V. 1982 m., gyv. Sporto g. Prienuose, atvykęs į jam priklausantį mišką esantį Naujosios Ūtos sen., Prienų r. sav., pastebėjo, kad išpjauta ir pavogta 56 vnt. pušų, kurių kelmo diametras nuo 16 iki 38 cm. Turtas nedraustas. Padaryta turinė žala nustatinėjama.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. „Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru“, – rašo publikacijoje „Milijonų vartytojai prisimeta skurdžiais“ „Balsas.

24-erių Pavelas Sapožnikovas pasiryžo vienam iš ekstremaliausių sociopsichologinių eksperimentų žmonijos istorijoje, rašo odditycentral.com. Jis bando atkartoti savo protėvių gyvenimo būdą, propaguotą maždaug 1100 metais. Gyvena Pavelas asketiškai, stengdamasis vengti kontakto su žmonėmis. Šį išbandymą vyriškis pradėjo praeitų metų rugsėjį ir tęsti turėtų iki gegužės mėnesio. Jis gyvena senoviniame ūkyje, be jokių šiuolaikinių patogumų ir komunikacijos priemonių.

Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šalčio banga šiaurės rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje visiškai nepalietė saulėtosios Kalifornijos. Čia dabar netgi karščiau, nei turėtų būti – ją jau pradėjo niokoti dideli miškų gaisrai. Naujausiais ir didžiausiais miškų gaisras įsiplieskė šventojo Gabrieliaus kalnagūbrio papėdėje. Prie kalnų yra Glendoros miestelis ir 50 tūkstančių jo gyventojų liepta evakuotis. „Na, iš tikrųjų turėčiau evakuotis, bet dar šiek tiek palauksiu.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos miestuose už nesugrąžintą žemę dar neatsiskaityta su 12 tūkst. savininkų. Vyriausybė teikia Seimui įstatymo pataisą, kad už mieste turėtą žemę būtų galima kompensuoti ne tik pinigais, bet ir gauti lygiavertį miško plotą. Žemės grąžinimas didžiuosiuose miestuose tęsiasi jau du dešimtmečius. Savivaldybės tikina, kad miestuose nelikę laisvos žemės.

Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnai gavo pranešimą, kad Vilniuje, Saulėtekio alėjoje esančiame miške, palapinėje gyvena moteris. Kadangi su pranešėju nebuvo galimybės susisiekti ir patikslinti pranešimą, policijos pareigūnams teko apieškoti visą mišką. Paieškas apsunkino tai, kad buvo jau sutemę.

Už negrąžintą žemę mieste gyventojams siūloma atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Ministrų kabinetas dėl to spręs trečiadienį. Žemės ūkio ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad mišku būtų galima atlyginti ne tik tiems gyventojams, kuriems dar nepriimtas sprendimas dėl turto grąžinimo, bet ir tiems, kuriems nuspręsta grąžinti žemę mieste, bet tai dar nepadaryta. Nuosavybės teisėms atkurti trūksta apie 7,3 tūkst. hektarų žemės, kurios nominali vertė yra apie 163,1 mln.

Pakruojietis Pranciškus Zanišauskas prieš porą metų Lietuvoje pripažintas geriausiai tvarkantis privačią miško valdą, pagal šių metų žemės mokesčio deklaracijas apmokestintas kaip apleistų plotų savininkas. Į pakruojiečio miškų apleistus žemės plotus pagal palydovo nuotraukas įskaičiuoti jo paties lėšomis tiesti miško keliukai, tvarkomi ir prižiūrimi grioviai, miško upeliai ir net proskynos elektros tinklų linijoms bei keli hektarai jo paties sodintų jaunuolynų.

Sustiprinti priemones šalies miškams tausoti ir sugriežtinti atsakomybę už jų niokojimą – tokį tikslą iškėlė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsakingiems Aplinkos ministerijos padaliniams, pavedęs per savaitę jiems parengti reikiamas teisės aktų pataisas dėl neteisėtų kirtimų.

Miške sutikti medžiotojai žygeiviams pasiūlė uždėti antrankius – taip apie praėjusį savaitgalį surengtą išvyką į Vadų mišką Kaišiadorių rajone internetinėje erdvėje papasakojo vienas iš šios išvykos dalyvių. Jo žodžiais, nors medžioklė dar net nebuvo prasidėjusi, medžiotojai užsipuolė pro juos ėjusius žmones, kad šie čia vaikšto, nesuderinę dėl ekskursijos miške su girininkija ir pan., grasino, kad žygeiviai bus sulaikyti.

Zinaida Paškevičienė, Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vienas iš pavyzdžių, kaip netinkamai naudojamos ES paramos lėšos, šiandien galėtų būti šalia Šiaulių privačiame miške įrengtas parkas, apaugęs žolėmis ir daugiausiai lankomas ne gryno oro ištroškusių miestiečių, o naktimis norinčio pasilinksminti jaunimo. Už tai gali būti pareikalauta iš verslininko europinę paramą sugrąžinti.