miokardo infarktas

Remigijus Juškevičius, 55-erių kaunietis, jau šeštus metus švenčia antrąjį gimtadienį. 2018-ųjų rugpjūtį ištikus miokardo infarktui artimųjų apdairumas ir laiku suteikta pagalba padėjo išvengti paties baisiausio scenarijaus. Šiandien Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ narys sako, kad net tada, kai nieko nejauti, gali turėti rimtų sveikatos bėdų.

38-erių Šilutėje gyvenantį Benediktą Grinčinaitį, 4 vaikų tėtį, neseniai sukrėtė įvykis, kurio nebūtų įsivaizdavęs net baisiausiame košmare – visiškai sveiką, gyvenantį aktyvų gyvenimą ir besirūpinantį sveikata vyrą ištiko ūminis subendokardinis miokardo infarktas, todėl Benediktas dabar įspėja visus: pajutę pirmuosius infarkto simptomus, kreipkitės į medikus. Šis neeilinis įvykis sukrėtė ne tik Benediktą, bet ir visus aplinkinius: klasiokus, bendraamžius, šeimą.

Ankstyvas miokardo infarktas, kitaip vadinamas širdies priepuoliu, yra rimta širdies ligos forma, kuri gali turėti lemtingų pasekmių. Tai atsitinka, kai širdies raumenų dalis negauna pakankamai kraujo ir deguonies dėl kraujagyslių užsikimšimo ar susiaurėjimo. Visgi laiku atpažinus miokardo infarkto simptomus, galima išvengti šios ligos pasekmių ar net išgelbėti savo ir (ar) artimojo gyvybę.

Dauguma žmonių labiausiai bijo širdies ligų – atsiradus širdies sutrikimams, dažniausiai nedelsdami skubame į gydymo įstaigą ar skambiname greitajai pagalbai. VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Tomas Jablonskas atskleidė, dėl kokių kardiologinių problemų dažniausiai pacientai kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrių, kaip identifikuojamos širdies ligos.

Atrodo, nemaži orų pokyčiai pavasario metu stebinti neturėtų. Vis tik kai per parą termometrų stulpeliai nukrenta kone 20 laipsnių, kai kurie asmenys į tai gali sureaguoti kur kas jautriau. Kardiologas Rokas Šerpytis įspėja, kad ypač pasisaugoti turėtų vyresni ir labiau ligoti žmonės. Kaip netikėtai kovo pabaigoje vasariški orai užklupo, taip staiga jie ir baigėsi.

Atrodo, žmogus gyvena sveikai, nusiskundimų neturi, bet staiga lyg iš giedro dangaus sustreikuoja širdis. Kardiologai įspėja – kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) ilgą laiką gali vystytis nebyliai. Jie pažymi, kad vienintelis būdas užbėgti už akių jau net mirtinoms pasekmėms – aktyviai tikrintis profilaktiškai. Kauno klinikų gydytojas kardiologas Kulautuvos reabilitacinės ligoninės vadovas prof.  Raimondas Kubilius konstatavo, kad sveikas gyvenimo būdas – dar ne viskas.

Ką reiškia rūpintis savo širdimi? Ar tam, kad turėtume sveiką širdį, pakanka reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis? Menininkas Algis Kriščiūnas sako, kad nė neabejojo gera savo sveikatos būkle, kol susidūrė su netikėtomis širdies problemomis. Pasak jo, net jeigu laikomės sveikos gyvensenos, tai dar nereiškia, kad iš tiesų esame sveiki.

Vilnietis Mantvydas  dabar turi du gimtadienius, mat prieš keletą metų jam sustojo širdis tiesiog laisvalaikiu žaidžiant krepšinį. Tik dėl neabejingų žmonių jis buvo atgaivintas ir dabar gali džiaugtis gyvenimu.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Širdies ir kraujagyslių ligos pražudo daugiausiai žmonių visame pasaulyje – tai yra pirmaujanti mirties priežastis. Vieno vitamino trūkumas gali paskatinti kraujagyslių kaulėjimo procesą, o tai savo ruožtu didina miokardo infarkto ir staigios mirties riziką.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ LSMU Kauno ligoninės Vidaus ligų klinikos gydytojas profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kodėl kaulėja kraujagyslės bei kaip save apsaugoti, pasirenkant tinkamą maistą.

Prieš dvejus metus Brazilijoje įvyko siaubinga nelaimė – 15 metų mergina mirė užsiimdama seksu su vyresniu vyru jo automobilyje. Baiminamasi, kad tokie įvykiai gali pasikartoti, todėl specialistai skubiai visus įspėja.  Gabrielly Dickson Alves Nascimento 2021 m. liepos 29 d. buvo skubiai nugabenta į ligoninę, bet kitą rytą mirė, rašo mirror.co.uk.  Neįvardijamas 26 metų vyras policijai teigė, kad jiedu automobilyje užsiiminėjo seksu, kai mergina staiga labai išblyško.

Kauno klinikų pacientė Loreta jau seniai gyveno su aukštu kraujo spaudimu, gėrė jį mažinančius vaistus ir nuolat lankydavosi pas gydytoją. Moters sveikata suprastėjo po sesers laidotuvių. „Praėjus kelioms dienoms po laidotuvių, pajutau stiprų krūtinės skausmą, vėliau išpylė šaltas prakaitas, pakilo kraujo spaudimas, – pasakojimą pradeda Loreta. – Iš pradžių šių simptomų nesureikšminau, nes galvojau, kad tai tiesiog nuo streso.

Širdies ligomis vadinamos visos ligos, kenkiančios širdžiai. Šių ligų sąrašas ilgas, o kai kurių iš jų galima išvengti. Ligų kontrolės r prevencijos centro duomenimis, širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis Jungtinėse Valstijose. Maždaug 1 iš 4 mirčių įvyksta dėl širdies ligų, rašo medicalnewstoday.com. Širdies ligos Širdies liga – tai bet kokia širdies ir kraujagyslių sistemos būklė. Yra keli skirtingi širdies ligų tipai, kurie skirtingai veikia kraujagysles ir širdį.

Širdies smūgis yra potencialiai gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios reikia nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų. Atpažinę galimus ankstyvuosius to simptomus, galite išgelbėti savo gyvybę. Į šiuos 5 simptomus dėmesį svarbu atkreipti moterims – jie gali išduoti širdies smūgį. Širdies smūgio metu krešulys vienoje iš širdies arterijų staiga sustabdo kraujo tekėjimą ir per kelias minutes širdies raumenys pradeda mirti. Tai vadinama miokardo infarktu, t. y., širdies raumens mirtimi.

Infarktas – klastinga būklė, kuri gali baigtis net ir mirtimi. Dėl šios priežasties yra kaip niekada svarbu laiku atpažinti infarkto simptomus. Širdies priepuoliai yra gyvybei pavojinga būklė ir atsiranda tada, kai užsikemša viena iš vainikinių arterijų. Širdies priepuolis taip pat žinomas kaip miokardo infarktas, kurio simptomus gali būti sunku tiksliai pastebėti laiku, kadangi jie dažnai skiriasi kiekvienam žmogui.

Prieš beveik pusantro mėnesio, birželio 23 dieną netikėtai mirė Rusijos atlikėjas Jurijus Šatunovas. Nors jo mirtį gaubė daugybė paslapčių, galiausiai paaiškėjo, kad atlikėjas mirė dėl patirto infarkto. Medikai įspėja – svarbu žinoti, kokie simptomai išduoda infarktą ir pastebėti juos laiku. Gali pasireikšti skirtingi infarkto simptomai, o kartais žmonės nė nesupranta, kad jiems infarktas ir nesikreipia pagalbos laiku.

Įsiminti „auksinių valandų“ terminą ir atpažinti pirmuosius infarkto simptomus turėtų kiekvienas žmogus, kuris jaučia atsakomybę ne tik už savo, tačiau ir aplinkinių, o ypač, artimųjų, sveikatą. Apie tai, kas yra ypač svarbu ir kaip atskirti infarkto požymius nuo insulto, tv3.lt naujienų portalui papasakojo Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis.

Įspėjamųjų širdies ligų požymių žmonės dažnai nepaiso, tačiau tai gali būti mirtina. Koronarinės širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek visame pasaulyje. Širdies ligas sukelia kraujotakos sutrikimas arba sulėtėjimas dėl riebalinių audinių kaupimosi arterijose. „Britanijos širdies fondo“ duomenimis, Jungtinėje Karalystėje maždaug 11 proc. vyrų ir 9 proc. moterų buvo diagnozuota kokia nors širdies ar kraujagyslių liga.

Remiantis PSO duomenimis, širdies kraujagyslių ligos – viena pagrindinių mirties priežasčių šiandien. Nors jau daugiau nei metus gyvename koronaviruso pandemijoje, kuri mus privertė sunerimti ir kardinaliai pakeisti savo kasdienybę, visgi ligos, kurios nusineša milijonus gyvybių kiekvienais metais – dažnai lieka nepastebėtos.

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus pacientai. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir  koreguoti rizikos veiksnius.

Kaip teigia Amerikos širdies asociacijos atstovai, kas 34 sekundes Jungtinėse Amerikos valstijose žmones ištinka širdies priepuolis. Daugelis žmonių jį išgyvena, vėliau grįžta į darbą, mėgaujasi normaliu gyvenimu. Vis dėlto, ne visada situacija gali baigtis be komplikacijų. Bent akimirką uždelsus, infarktas gali baigtis mirtimi.

Visą Lietuvą sukrėtė įvykis Alytaus apskrities ligoninėje. Kuomet gydytojams nepavyko laiku diagnozuoti miokardo infarkto, o vietoje to buvo perpjautas paciento pilvas, dėl įtartos skrandžio opos bei skrandžio plyšimo. Kol vieni smerkia gydytojus, kiti juos teisina, o treti dalijasi panašiomis išgyventomis istorijomis.

Absurdiška situacija Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Sunegalavęs vyras greitosios medicininės pagalbos laukė daugiau negu valandą. Pacientui pasiekus ligoninę, daktarai suskubo vyrą operuoti. Perpjovus pilvą paaiškėjo, kad tai padaryta be reikalo, mat diagnozė visai kita – miokardo infarktas. Medikai pripažįsta suklydę, tikina vyro artimieji. Šia istorija socialiniame tinkle suskubo pasidalinti vyro sūnus.

Pernai Lietuvoje buvo užregistruota apie 9 tūkstančiai miokardo infarkto atvejų – vidutiniškai beveik po 25 per dieną. Nors miokardo infarktas yra viena dažniausių kraujotakos sistemos ligų, jai vis dar skiriame pernelyg mažai dėmesio, o savo sveikata labiau susirūpiname tik po liūdnų plačiai nuskambančių istorijų (pvz.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – pagrindinė mirties priežastis mūsų laikais. Nuo širdies smūgio vien JAV miršta po žmogų kas 25 sekundės: užsikimšus vienai iš kraujagyslių, aprūpinančių širdį krauju, šio tiekimas į organą nutrūksta ir prasideda širdies audinių nekrozė. Kitaip tariant – ūmus miokardo infarktas. Mokslininkams pavyko rando, kuris po infarkto lieka širdies audiniuose, ląsteles „perprogramuoti“ į sveikas širdies raumens ląsteles.

Kauno klinikose savaitę praleidęs ir po patirto miokardo infarkto sveikstantis Arvydas Sabonis antradienį vyksta namo. Legendinis 46 metų krepšininkas toliau reabilitaciją atliks namuose ir reguliariai lankysis pas medikus. Kaip rašo lrytas.lt, A.Sabonis džiaugėsi gerėjančia sveikata ir nestokojo humoro jausmo. Paklaustas, ką reikės keisti po šios ligos, vidurio puolėjas sakė, kad beveik viską.