minskas

Buvęs opozicinio Baltarusijos naujienų portalo „Nexta“ redaktorius Romanas Pratasevičius, kurį neteisėtai nutupdęs keleivinį lėktuvą sulaikė Minsko režimas, sukūrė naują „Twitter“ paskyrą, kurioje dabar „pats bendrauja su žmonėmis“. Tai, kad jis turi naują socialinio tinklo paskyrą R. Pratasevičius paskelbė pats, vaizdo įrašu.

Aliaksandro Lukašenkos sprendimas „eksportuoti“ migrantus į Lietuvą sulaukė tarptautinio dėmesio. Apie „hibridinį karą“ kalba ne tik aukščiausio lygio Europos politikai, bet ir ES šalių žiniasklaidos priemonės.

Minsko režimo veiksmai siunčiant nelegalius migrantus ir uždarant ambasadas yra pasibjaurėtinas kerštas Lietuvai, Lenkijai bei visai Europos Sąjungai (ES) dėl įvestų sankcijų, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Lietuva stipriai remia baltarusius ir, žinoma, tai režimas daro siekdamas keršto. Nelegalių migrantų siuntimas prie sienų, ambasadų uždarymas – tai yra pasibjaurėtini nelegalaus režimo politikos metodai.

Minsko režimui nusprendus sumažinti Lietuvos ambasados Baltarusijoje darbuotojų skaičių, bus prašoma sąjungininkų solidarumo, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis. „Tai dar kartą parodo, kad Aliaksandras Lukašenka bando visus kelius į Vakarus dirbtinai, neturėdamas jokių tautos įgaliojimų, sau užsikirsti.

Nusprendęs mažinti Lietuvos ambasados Minske darbuotojų skaičių, Baltarusijos režimas toliau saviizoliuojasi ir rūpinasi tik savo išlikimu, trečiadienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai rodo tiktai Baltarusijos režimo norą saviizoliuotis ir tapti dar labiau priklausomu nuo didžiosios kaimynės“, – žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tokios pastangos saviizoliuotis, atsiriboti nuo išorinio pasaulio dažniausiai baigiasi liūdnai, blogai pačiai šaliai ir jos žmonėms“, – pridūrė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė rengianti atsakomąsias priemones po Baltarusijos sprendimo mažinti šalies diplomatinės atstovybės Minske personalą iki minimumo. „Atsakomosios priemonės ruošiamos. Informuosime vėliau apie detales“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.

Oficialusis Minskas pranešė iki minimumo mažinantis Lietuvos diplomatinę atstovybę Baltarusijoje. Apie tai antradienį informuota į Užsienio reikalų ministeriją (URM) Minske iškviesta Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė Asta Andrijauskienė. Baltarusijos URM atstovai teigė, kad ši priemonė galios, kol bus panaikintos „nedraugiškos, konfrontaciją skatinančios Lietuvos iniciatyvos Baltarusijos atžvilgiu“, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi oficialiojo Minsko pranešimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Minsko režimas niekina baltarusų teisę patiems kurti savo ateitį, Baltarusijai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos. „Baltarusijos žmonių teisę rinkti savo valdžią pamynęs režimas toliau niekina vienos iš Europos tautų teisę pačiai kurti savo ateitį. Jo rankomis Kremlius mėgina išlaikyti savo bliūkštančią „įtakos sferą“. Mes gerai žinome, kad bet kas, kas pakyla prieš tautų laisvę, pasmerktas pralaimėti.

Lietuvos politikai pirmadienį pareiškė nepripažįstantys Baltarusijos valdžios sprendimo stabdyti dalyvavimą Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje, nes jį priėmė nelegitimus režimas. „Nelegitimūs vadovai tokių sprendimų nepriima. Baltarusijos žmones yra laukiami pasinaudoti Rytų partnerystės privalumais, tik tai, matyt, atsitiks jau po rinkimų“, – BNS perduotame komentare sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasiūlė kaimyninėms Europos šalims, įskaitant Lietuvą, „išsiaiškinti su savo išprotėjusiais politikais“. Minskui nepatinka tai, kad šalis pateko į Europos sankcijų sąrašus. Savo pamąstymus režimo lyderis papasakojo Didžiojo tėvynės karo 80-mečio minėjimo ceremonijos metu, rašoma RBC.

Minskas antradienį pareiškė, kad ankstesnę dieną Vakarų valstybių priimti sprendimai išplėsti sankcijas Baltarusijai prilygsta „ekonomikos karui“. „Iš esmės tai yra ties ekonomikos karo paskelbimo riba. Šventvagiška, kad grupė Vakarų šalių ėmėsi vėliausios sankcijų agresijos būtent atminimo ir sielvarto dieną, kai prieš 80 metų „suvienyta Europa“ su [Adolfo] Hitlerio Vokietija priešakyje užpuolė Sovietų Sąjungą“, – rašoma baltarusių Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė asmenų ir subjektų, kuriems bus taikomos naujos prieš Minsko režimą nukreiptos sankcijos, sąrašą, į kurį įtraukti septyni pareigūnai, įskaitant gynybos ir susisiekimo ministrus, taip pat autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos sūnų ir marčią. Anksčiau pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai pritarė, kad dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje būtų įvestos papildomos sankcijos 78 asmenims ir aštuoniems juridiniams subjektais.

Per savaitgalį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikyti 32 neteisėti migrantai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas. Jo duomenimis, Ignalinos rajone šeštadienį sulaikyta 12 neteisėtai sieną kirtusių migrantų, sekmadienį – dešimt, pirmadienio rytą – dar dešimt. „Deklaruoja, kad yra Irako piliečiai, tačiau yra ir Sirijos, Irano ir kitų šalių piliečiai. Tačiau dauguma tai Irako piliečiai.

Per pastarąją parą pasieniečiams sulaikius aštuonis į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai atvykusius migrantus, tokiu būdu į šalį patekusių asmenų skaičius viršijo 400, penktadienį pranešė pasieniečiai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis BNS sakė, kad aštuonių migrantų grupė valstybės sieną kirto ketvirtadienį pavakare ties Lekiškių kaimu Ignalinos rajone.

Minske sulaikytos Rusijos pilietės Sofijos Sapegos, kaltinamos socialinės neapykantos ir nesantaikos kurstymu, tėvas kreipėsi į autoritarinį Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką su prašymu asmeniškai susitikti ir parodyti gailestingumą jo dukrai.

Baltarusijoje valdžią uzurpavęs Aliaksandras Lukašenka trečiadienį surengė susitikimą su šalies kariuomenės vadais ir pateikė nurodymą „parengti visas 7 zonas mobilizacijai“. „Per praėjusius metus mes pajutome, kaip destruktyvus informacinis, ekonominis, politinis spaudimas iš Vakarų, paveikė mūsų žmonių pasaulėžiūrą ir pastūmėjo kai kuriuos iš jų savo pačių tautos išdavystei. Visada būtina suduoti tokį atsaką panašiems veikėjams, kad priešo atmintyje jis pasiliktų daugelį metų.

Baltarusijos sostinėje Minske gali būti apie 1,5 tūkst. neteisėtai į Europos Sąjungą norinčių patekti migrantų, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas. „Pastaruoju metu tos nelegalių migrantų grupės praėjo vykti per sieną nuolat, beveik kas naktį. Pagal mūsų informaciją, Minske susikaupė pakankamai didelė grupė nelegalių migrantų, ji nuolat yra papildoma atvykstančiaisiais iš Bagdado arba Stambulo“, – žurnalistams antradienį sakė VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

Baltarusijos režimas pirmadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje be režimo atstovų sudalyvauti atvestas ir sulaikytasis Ramanas Pratasevičius. Netikėtai pasirodęs opozicijos atstovas pareiškė, kad „niekas jo neverčia bendradarbiauti su teisėsauga“. BBC žurnalistai paliko salę iškart, kai tik sužinojo apie jo atvesdinimą, nesutikdami su režimo spaudimo demonstravimu.

Baltarusijoje sulaikytos Vilniuje studijuojančios Rusijos pilietės Sofijos Sapegos advokatas pirmadienį pranešė, kad jai iškeltos dvi baudžiamosios bylos. „Viena byla, kurioje ji pripažinta įtariamąja, buvo iškelta gegužės 23 dieną, antra – gegužės 25 dieną“, – po teismo posėdžio pranešė advokatas Aliaksandras Filanovičius. Jis nepatikslino šių baudžiamųjų bylų esmės, nes pasirašė informacijos neatskleidimo susitarimą.

Kai Baltarusija nutupdė tarptautiniu reisu skridusį orlaivį Minske ir suėmė juo skridusį opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių, internete neilgai trukus prasidėjo kampanija šiam aktyvistui diskredituoti. Pranešimai apie tariamus R. Pratasevičiaus ryšius su neonaciais pirmiausia pasirodė rusiškai rašančiose priemonėse, bet greitai buvo paskelbti ir dešimtimis kitų kalbų.

Diplomatinio Lietuvos pašto neįsileidęs Minsko režimas pažeidė net diktatoriams priimtinas normas, sako Europos Komisijos pirmininkės vykdomasis pavaduotojas Fransas Timmermansas. „Baltarusijos režimas kone kasdien tampa vis niekšiškesnis, netgi pačios pamatinės diplomatinės normos, kurias priima diktatoriai visame pasaulyje, dabar yra negerbiamos Baltarusijos, tai tampa nebekontroliuojama“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė EK pirmininko pavaduotojas.

Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad glaudžiau bendradarbiaus kovodamos, su, jų teigimu, Vakarų „agresyvia politika“. Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba SVR ir Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas, vadinamas KGB, paskelbė identiškus pareiškimus apie būsimą bendradarbiavimą po savo vadovų susitikimo Baltarusijoje.

Lietuvoje gegužę nuo koronaviruso paskiepyti daugiau nei pusšimtis Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatų, dirbančių Baltarusijoje, patvirtino užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak jo, pagelbėti bendrijos šalių diplomatams Baltarusijoje nuspręsta dėl to, kad jie neturi galimybės šioje šalyje pasiskiepyti ES registruotomis vakcinomis. „Realiai situacija tokia, kad diplomatams, dirbantiems Minske, pasiskiepyti ES registruotomis vakcinomis nėra galimybės.

Politiniu kaliniu pripažintas baltarusių aktyvistas Sciapanas Latypavas, antradienį hospitalizuotas po to, kai Minsko teisme bandė perrėžti sau gerklę, po operacijos sugrąžintas į kalėjimą, trečiadienį pranešė Baltarusijos nepriklausomas žmogaus teisių centras „Viasna“. Antradienį teismui pradėjus nagrinėti 41 metų S. Latypovo bylą dėl kelių su protestais susijusių kaltinimų, aktyvistas rašikliu dūrė sau į gerklę.

Uždraudęs daugeliui savo piliečių palikti šalį, Baltarusijos režimas tampa panašus į Šiaurės Korėją, bet gali dar labiau paskatinti piliečių nepasitenkinimo nuotaikas, teigia šiuo metu iš Vilniaus dirbantis Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Andrius Pulokas.

Baltarusijos režimo televizijos kanalas ONT paviešino Minske sulaikyto Ramano Pratasevičiaus tardymo vaizdo įrašo dalį. Apgaule nutupdytame „Ryanair“ lėktuve buvęs disidentas prieš kameras tikina, kad „vos tik tai pasakiau, iškart atsidūriau Minske“. Trumpame ONT televizijos anonse rodomas R. Pratasevičius pareiškia, kad „jį paprasčiausiai pakišo“, rašoma ukrainiečių naujienų portale „Novoje vremia“. „Aš to niekur nesakiau, tačiau kai tik pasakiau, tai iškart atsidūriau Minske.

Baltarusijai neteisėtai nutupdžius keleivinį lėktuvą ir tęsiantis režimo represijoms prieš opoziciją, Pasaulio bankas turėtų peržiūrėti įsitraukimą Baltarusijoje ir priimti sprendimą dėl veiklos šalyje suspendavimo, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Pastarųjų įvykių fone Pasaulio banką raginu imtis griežtų priemonių prieš Baltarusijos režimą – nepradėti jokių naujų projektų šalyje ir stabdyti šiuo metu vykdomus projektus.

Baltarusijos režimas įvedė laikiną draudimą savo šalies piliečiams palikti šalį, įskaitant ir užsienio piliečius, turinčius leidimą gyventi pačioje Baltarusijoje. Išimtys suteikiamos tik baltarusių valdžios atstovams oficialiems vizitams. Oficialus tokio draudimo motyvas – karantino priemonės dėl pandemijos.

Minske kalinamo tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus tėvai svarsto kreiptis į teismą dėl Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje išsakytų šmeižikiškų teiginių sūnaus atžvilgiu.

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų senatorius, respublikonas Bobas Portmanas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas turėtų įvesti sektorines sankcijas Minsko režimui, nes jos būtų efektyvesnės nei ribojimų taikymas pavieniams asmenims. „Sektorinės sankcijos tikriausiai būtų efektyvesnės“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė politikas. B. Portmano teigimu, sektorinės sankcijos turėtų būti nukreiptos taip, kad sukeltų skausmą Aliaksandro Lukašenkos režimui.

Minske teismo posėdžio metu prieš Baltarusijos opozicionierių Stepaną Latynovą įvyko tragiškas incidentas. Vyras susismeigė sau į kaklą tušinuką. Prieš tai baltarusis spėjo pasakyti, kad jam buvo grasinama: jeigu nepripažins savo kaltės, kels baudžiamąsias bylas jo artimiesiems. S. Latynovą kaltina pasipriešinimu milicijai rugsėjo 15-ąją vienos iš opozicijos akcijų metu.

Tikrasis Minsko režimo tikslas galėjo būti Sviatlanos Cichanouskajos sulaikymas, įsitikinęs opozicinio Baltarusijos naujienų portalo NEXTA vyriausiasis redaktorius Tadeuszas Giczanas. Tariamas „Hamas“ laiškas, kurį demonstruoja Minsko režimas, buvo išsiųstas gegužės 26-ąją.

Minskui priverstinai nutupdžius „Ryanair“ keleivinį lėktuvą ir areštavus juo skridusį opozicijos žurnalistą, NATO suvaržė galimybes lankytis jos būstinėje Baltarusijos pareigūnų grupei. „Remdamiesi savo vertinimu dėl saugumo priemonių NATO būstinėje, nusprendėme suvaržyti baltarusių galimybes lankytis joje, – pirmadienį žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Priemonė tikriausiai bus taikoma maždaug penkiems pareigūnams.

Minske pirmadienį turėtų būti pareikšti kaltinimai Rusijos pilietei Sofijai Sapegai, naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė jos advokatas Aliaksandras Filanovičius.  Vilniuje studijuojanti 23 metų S. Sapega buvo sulaikyta gegužės 23 dieną, Minsko režimui Baltarusijos sostinėje priverstinai nutupdžius iš Atėnų į Vilnių skridusį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinį lėktuvą. Mergina buvo sulaikyta kartu su šiuo laineriu skridusiu draugu, disidentu tinklaraštininku Ramanu Pratasevičiumi.

Vieno didžiausių Baltarusijos miestų naujienų portalo vyriausiasis redaktorius buvo kelioms valandoms sulaikytas, o jo namuose buvo atlikta krata, Minsko režimui tęsiant spaudimą nepriklausomiems žurnalistams ir autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentams. Milicija sekmadienį nurodė tirianti tinklalapio „Hrodna.life“, rašančio daugiausiai apie įvykius penktame pagal dydį Baltarusijos mieste Gardine, numanomą ekstremistinę veiklą.

Kai kurios Europos skrydžių kompanijos po sekmadienio incidento paskelbė nebesinaudosiančios Baltarusijos oro erdve ir toliau ją tiesiog aplenksiančios. Visgi, avialinijų atstovų teigimu, kelionės dėl papildomų kuro sąnaudų lenkiant Baltarusijos teritoriją nebrangs, tik kiek prailgs. Sprendimą nesinaudoti Baltarusijos oro erdve aviakompanijos priėmė po to, kai Baltarusija savo teritorijoje privertė nusileisti į Vilnių iš Atėnų skridusį keleivinį lėktuvą.

Baltarusijos valdžia įkyriai kartoja, kad „Ryanair“ lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas griežtai laikantis tarptautinių normų. Tačiau tiek Europos šalių politikai, tiek įvairių šalių ekspertai pažymi, kad tokie veiksmai grubiai prieštarauja tarptautinei teisei. Buvęs „NEXTA“ vyr. redaktorius Ramanas Protasevičius buvo sulaikytas gegužės 23-ąją, kuomet lėktuvas, kuriuo jis skrido iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske dėl melagingo pranešimo apie sprogmenį.

Priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo aplinkybes ima tirti ne tik Lietuvos ir Lenkijos teisėsauga, bet ir amerikiečių FTB. Mūsų pareigūnai jau kreipėsi į baltarusiu, kurie laišką atgal atsiuntė, bet informacija jame – niekinė. Pats Baltarusijos Aviacijos departamentas jau kreipėsi ir į tyrimą pradėjusią Jungtinių Tautų civilinės aviacijos agentūrą, ciniškai pabrėždama, kad per šį įvykį nė vieno lėktuvo keleivio sveikata nebuvo sutrikdyta.

Vakarų šalyse nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Minskui užsitraukus nemalonę dėl klasta nutupdyto civilių lainerio su 120 keleivių ir suimto opozicijos atstovo Kremlius pasirinko savo proteguojamo režimo palaikymo strategijos. Prieš susitikimą abiejų šalių vadovai apsikeitė keliomis frazėmis prieš kameras.

Minskas imasi atsakomųjų ekonominių priemonių prieš elektrą importą iš Baltarusijos laikinai uždraudusią bei savo oro erdvę Baltarusijos aviakompanijoms uždariusią Ukrainą. Ukrainos ekonomikos viceministas Tarasas Kačka pranešė, jog Baltarusijoje pusmečiui įvedamas virtinės Ukrainoje pagamintų prekių importo licencijavimas.

Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenko susitikimas gegužės 28-ąją eilinį sykį vyksta įtampos Baltarusijoje ir būsimų sankcijų iš ES kontekste. Baltarusijos diktatorius, vos patekęs į keblią situaciją, iškart krypsta į Rytus ir ten sulaukia palaikymo. Eksperto teigimu, jam reikės daug pinigų iš Rusijos, kuriuos turėtų gauti mainais už lojalumą. Iki pat prezidento rinkimų 2020-aisiais A. Lukašenka Rusiją atsargiai vadino „mūsų rytinė kaimynė“ ir kaltino Kremlių provokacijomis.

Baltarusijai priverstinai nutupdžius „Rainair“ lėktuvą ir suėmus opozicijos atstovą Ramaną Pratasevičių Europos šalys ėmėsi atsakomųjų priemonių. „Belair“ šiuo metu mažiausiai 10 šalių yra uždraudusios naudotis savo oro erdve. Aviacinį boikotą yra paskelbusios mažiausiai 10 valstybių ir visos Baltarusijos kaimynės, išskyrus Rusiją.

Incidentas su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu Minsko oro uoste ir vėliau sekęs Ramano Pratasevičiaus sulaikymas sukėlė ne tik milžinišką Vakarų šalių politikų pasipiktinimų bangą, tačiau nulėmė ir faktiškai uždarytą oro erdvę su daugeliu šalių ir padidino faktiškai neišvengiamą sankcijų grėsmę. Ekspertai mano, kad tai buvo didžiausias skandalas per visą santykių tarp Baltarusijos ir Vakarų istoriją.

Po sekmadienio incidento Minske, šalies režimui nutupdžius keleivinį lainerį, per pastarąsias keturias dienas Lietuva atsidūrė pasaulio žiniasklaidos epicentre, sako Vyriausybės Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas. „Pagal raktinius žodžius, tokius kaip Lietuva, „Ryanair“, Minskas, plius mūsų šalies aukščiausi pareigūnai, atlikome paiešką lotynų, kirilicos, hebrajų, japonų rašmenimis. Ta plati bazė buvo šaltinių – daugiau nei 380 tūkstančių.

Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega, praeitą savaitgalį sulaikyta kartu su savo draugu baltarusių opozicijos žurnalistu Ramanu Pratasevičiumi. Merginos advokatas kelias paras negalėjo pas ją patekti, o BBC skelbia, kad jai gresia iki 12 metų kalėjimo. Sofija Sapega įtariama „rasinės, tautinės, religinės ar kitokios socialinės neapykantos ar priešiškumo kurstymu“. Pagal šį straipsnį jai gresia laisvės atėmimas iki 12 metų, skelbiama Rusijos BBC tarnybos pranešime.

Rusija vieną po kito atšaukia skrydžių leidimus toms oro linijoms, kurios pasirenka į šios šalies teritoriją patekti ne per Baltarusijos oro erdvę, skelbiama TASS. Šiandien buvo galutinai atšauktas dar nuo vakar atidėtas skrydis iš Prancūzijos, tas pats likimas laukė ir skrydžio iš Austrijos. Atšauktas ir rytdienos skrydis iš Vilniaus į Maskvą.

Anoniminio pašto paslaugų tiekėjai „Proton Technoloegies AG“ paskelbė, kad lėktuvo kursas buvo pakeistas dar prieš kažkam išsiunčiant laišką per jų serverius. Tai paneigia A. Lukašenkos iškeltą versiją apie gautą laišką ir dėl to tariamai nutupdytą lėktuvą. „Protonmail“ paslaugą teikianti bendrovė pareiškė, kad abejoja Baltarusijos valdžios versija. „Reuters“ cituojami bendrovės atstovai tvirtina, kad laiškas buvo išsiųstas jau po to kai „Ryanair“ lėktuvas pakeitė kursą netoli Lietuvos sienos.

„Ryanair“ pilotai nesikreipė į Varšuvos oro uostą dėl bombos lėktuve, o graikai negavo jokio laiško – šie du faktai taip pat neatitinka dar vakar išdėstytos A. Lukašenkos versijos. Civilių lėktuvo pagrobimu kaltinamas diktatorius tikino, kad Baltarusija vienintelė atsiliepė į „pagalbos šauksmą“. Skrydžio iš Atėnų į Vilnių pilotai, gavę iš baltarusių pranešimą apie tariamą sprogmenį orlaivyje, nesikreipė į Varšuvos Šopeno oro uostą, skelbiama BBC, remiantis oro uosto atstovų pranešimu.

Minsko oro uosto dispečeriai apie tariamą sprogmenį iš Atėnų į Vilnių skridusiame „Ryanair“ lėktuve jo pilotą įspėjo beveik pusvalandžiu anksčiau, nei patys gavo tariamą „Hamas“ grasinantį laišką.  Tiriamosios žurnalistikos centras „Dosjė“, kartu su „The Daily Beast“ ir „Der Spiegel“ trečiadienio vakarą pranešė gavę „Hamas“ atstovų“ elektroninio laiško, siųsto Minsko oro uostui, kopiją.