minimali alga

Kitų metų šalies biudžetą vyriausybė Seimui ketina pateikti pirmomis spalio dienomis. Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos valstybės istorijoje jis bus suskaičiuotas eurais. ,,Tai bus tam tikras istorinis įvykis, kai biudžetas ruošiamas eurais.

Žinių radijas Ekonomistas Raimondas Kuodis, vertindamas valdančiųjų sprendimą didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 35 litais nuo spalio, „Žinių radijui“ sakė, kad didinant algas visos Lietuvos ekonominė padėtis gerėtų. „Kuo daugiau verslininkai moka darbuotojams, tuo didesnė paklausa, kuo didesnė paklausa, tuo didesnė masto ekonomija, kuo didesnė masto ekonomija, tuo kaip tik kainos linkusios mažėti. Reikia kompleksiškai žiūrėti makro lygmenyje“, - laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Kuodis.

Kodėl dirbdami geriau didesnių algų taip ir nesulaukiame? Todėl, kad nemokame jų išsireikalauti.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Seimui pristatydamas šešioliktosios Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, turėjo kuo pasidžiaugti. Jis minėjo minimalios algos padidinimą ir išaugusią gyventojų perkamąją galią bei itin nedidelę infliaciją, įsibėgėjusią renovaciją ir šilumos kainų sumažėjimą bei sėkmingą strateginių energetikos sektoriaus projektų vystymą. Taip pat kalbėjo apie tarptautinę padėtį, verčiančią ieškoti naujų eksporto rinkų.

Kai Darbo partija pradėjo vykdyti savo rinkiminius pažadus ir ėmėsi iniciatyvos kelti minimaliąją mėnesinę algą (MMA), visi, kas netingėjo, šį žingsnį vadino populistiniu ir kritikavo išsijuosę – esą tūkstančiai žmonių neteks darbo, išaugs prekių ir paslaugų kainos, o valstybės biudžetui tai neduos jokios naudos – tik žalos. Tačiau šiandien jau galime drąsiai pasakyti kad nieko panašaus neatsitiko, o valstybės biudžetas pakėlus MMA iki 1000 litų padidėjo.

Premjeras tikina, kad minimali alga (MMA) kitais metais didės, tačiau kiek, jis kol kas neprognozuoja. Algirdas Butkevičius pripažino, kad susitikime su Klaipėdos socialdemokratais šią savaitę jis išsakė galimybę ją didinti iki 300 eurų, tačiau politinio sprendimo dėl to dar nėra.

Birutė Slavinskienė/Tauragės kurjeris Vyriausybei svarstant planus kitais metais didinti minimalią mėnesio algą (MMA), darbdaviai kelia savo sąlygas. Darbuotojų atstovai Trišalėje taryboje MMA siūlo sieti su vidutiniu atlyginimu, kuris skirtinguose regionuose yra nevienodas. Tauragėje jis mažiausias šalyje, taigi ir MMA, jei tokiam siūlymui būtų pritarta, būtų mažiausias.

Minimali alga galėtų būti keliama ne visiems iš karto, o paskirsčius pagal tam tikrus sektorius ar teritorijas. Taip po susitikimo su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Kaip jau skelbta, valdantieji siūlo pradėti diskusijas minimalų darbo užmokestį didinti iki pusantro tūkstančio litų.   „Mums atrodo keistas požiūris, kad 1500 litų turi būti mokami visiems.

Valdančiosios Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys sako, jog metų pabaigoje minimalią algą ketinama didinti iki 1200 litų. „Tai yra svarbiausias mūsų įsipareigojimas, iš dalies jis jau įgyvendintas – minimali alga padidinta iki 1 tūkst. litų, o šių metų pabaigoje ketiname padidinti ją iki 1200 litų“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė „darbiečių“ lyderis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Algimantas Akstinas sako, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas nesukėlė didelių problemų LVK nariams, samdantiems apie 10 proc. šalies darbo jėgos. Tačiau, kaip ketvirtadienį radijo „Laisvoji banga" laidoje „Ryto tema" pažymėjo A. Akstinas, tolesnis MMA kėlimas turi būti pagrįstas darbo vietų dinamikos analize.

UAB „Rambyno kalnas“ (iš kairės) direktorė gamybai ir prekybai Kristina Samoškienė bei kepėjos Snieguolė Mikalauskienė, Vaida Bakutienė ir Natalija Žičkienė, jau kepančios 7 proc. brangesnę duoną. Dar nebūdamas Premjeru Algirdas Butkevičius jau žadėjo gerovės valstybę, o juo tapęs pirmiausia minimalią mėnesinę algą (MMA) padidino iki 1 000 litų. Pažadėjo, kad vėliau bus steigiamos ir naujos darbo vietos.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“ Pramonininkai prognozuoja: nors dėl išaugusios minimalios algos šiemet uždirbsime daugiau, mažės ir nedarbas, tačiau vidaus vartojimas nedidės. Tokias išvadas analitikai pateikia apibendrinę metų pradžios Lietuvos gamintojų lūkesčius. Jų analizė rodo, kad šalies ekonomika ir eksportas augs, bet vidaus vartojimą stabdys augančios kainos. Pramonininkų prognozėmis, Lietuvai šiemet bus sunku išlaikyti euro įvedimui būtiną infliacijos lygį.

Daugeliui dirbančiųjų džiugi naujiena – kartu su Naujaisiais atėjęs minimalios algos padidėjimas iki 1000 litų (neatskaičius mokesčių) – kai kuriems verslininkams sukėlė galvos sopulį. Įjungdami savam verslui „taupymo režimą", jie žada atleisti iš darbo dalį minimalias algas gaunančių žmonių. Arba – laikinai verslą stabdyti ir siųsti visus nemokamų atostogų. Kaip jau pasielgė komercine prasme bene geriausioje Kauno gatvėje – Laisvės alėjoje – esančių kelių maitinimo įmonių savininkai.

2012 metais minimalaus atlyginimo dydis Europos Sąjungoje svyravo nuo 477 litų Bulgarijoje iki 6220 litų Liuksemburge. CVmarket.lt specialistai pastebi, kad net pakėlus minimalų atlygį Lietuvoje nuo 850 Lt iki 1000 Lt, mūsų šalis išlieka ES sąrašo pabaigoje. Minimalus darbo užmokestis Lietuvoje akivaizdžiai skiriasi nuo Vakarų Europos šalių. Antai minimumą gaunantys Liuksemburgo gyventojai uždirba 6 kartus daugiau pinigų (6220 Lt) nei minimalią algą gaunantys lietuviai.

Finansų ministerija šią savaitę pagerino šalies ūkio augimo prognozę. Manoma, kad šiemet ūkis augs 3,5 proc. – tai 1 proc. sparčiau, nei ministerija buvo prognozavusi anksčiau. Tačiau laikinoji Finansų ministrė I. Šimonytė pabrėžia, kad išlaidauti – dar ne metas. Su ja kalbėjosi LRT televizijos laidos „Savaitė“ vedėja Nemira Pumprickaitė. „Šis rodiklių patikslinimas nesuteikia pagrindo tikėtis reikšmingesnių planuojamų viešųjų pajamų pokyčių nei šįmet, nei kitąmet.

Kai kurios partijos į rinkimus ėjo su šūkiu „pakelsime minimalią algą iki tūkstančio litų, o paskui dar daugiau“. Būtent šis šūkis joms padėjo laimėti rinkimus, nes Lietuvoje yra apie 300 tūkstančių minimalią algą gaunančių žmonių. Samdomų darbuotojų nuomonės apie minimalų atlyginimą klausti nereikia. Kuo minimali alga didesnė, tuo ją gaunančiam geriau. Minimalaus atlyginimo kėlimas kai kurių verslininkų tikriausiai nenudžiugins.

„Rinkimų pažadai nebuvo tušti, todėl juos įvykdyti yra įmanoma“, – sakė „Respublikos“ šios savaitės žmogus – pagrindinis pretendentas į premjerus Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, su būsimos koalicijos partneriais pradėjęs diskusijas dėl Vyriausybės formavimo, strateginių mūsų valstybės sričių – dujų terminalo, Visagino AE statybų. „Kalbant apie PVM lengvatas konkrečiai galima paminėti tik vieną – šviežiai ir atšaldytai tik lietuviškai mėsai.

Apie kuriamą koaliciją paskelbusių trijų partijų lyderiai tvirtina, kad jų programose esminių prieštaravimų nėra. Į „Balsas.lt savaitės“ klausimus, kaip derins programines nuostatas, atsako Darbo (DP), Lietuvos socialdemokratų (LSDP) bei „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partijų lyderiai Viktoras Uspaskichas, Algirdas Butkevičius ir Rolandas Paksas. – Galimos valdančiosios koalicijos partnerės naujos kadencijos Seime žada skirtingą minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo programą.

Lietuvoje skursta penktadalis gyventojų, o nežymus 0,2 proc. skurdo rizikos lygio pokytis realios situacijos neatspindi, įsitikinę sociologai. Tiesa, Lietuvoje skurdo lygis didžiausias visame Baltijos regione. Jo kitimui įtakos turi ir pažemėjusi skurdo riba – 2011 ji smuko iki 691 litų per mėnesį asmeniui ir 1452 litų keturių asmenų šeimai.

Nuo šian­dien 50 li­tų di­dė­jan­ti mi­ni­ma­li al­ga Šiau­lių re­gio­no vers­li­nin­kų ne­gąs­di­na – dau­ge­lis dar­buo­to­jams sa­ko mo­kan­tys di­des­nius at­ly­gi­ni­mus. „Mi­ni­ma­li al­ga tu­rė­tų bū­ti dar di­des­nė“, – tvir­ti­no „Šiau­lių kraš­to“ pa­šne­ko­vai Ge­riau pa­dė­tų įsi­dar­bin­ti „Mi­ni­ma­lią al­gą rei­kia kel­ti dar dau­giau, o da­bar – tik mo­kes­čius su­mo­kės.

Nuo trečiadienio minimali mėnesio alga (MMA) didės 50-čia litų ir bus 850 litų. Tai birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino Vyriausybė. Kartu nustatytas ir 5,15 lito minimalusis valandinis atlygis. Didėjant MMA bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 litų palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkst.

Vyriausybė birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino, kad nuo rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) didės 50-čia Lt ir sudarys 850 Lt. Taip pat patvirtino 5,15 Lt minimalųjį valandinį atlygį. Didėjant MMA, bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 Lt palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkstančius biudžetinių įstaigų darbuotojų.

Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu, nuo rugp­jū­čio 1 die­nos mi­ni­ma­li mė­ne­sio al­ga nuo 800 li­tų pa­di­dės iki 850 li­tų. Ar pa­pil­do­mi 50 li­tų pa­ge­rins gy­ve­ni­mo ko­ky­bę? Ine­sa, par­da­vė­ja: – Oi, čia yra vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Į ran­kas ga­vus 670 li­tų, ne­la­bai ką ir pa­ju­si. Žie­mos me­tu vien už šil­dy­mą ir ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas tu­riu su­mo­kė­ti 800 li­tų. Rei­kia gal­vo­ti, iš kur gau­ti pa­pil­do­mus 200 li­tų, o čia kal­ba­ma tik apie 50 li­tų.

Teks didinti kainas, nes nuo rugpjūčio reikia pakelti atlyginimus. Tokią žinią gyventojams ir verslo klientams pranešė kai kurios bendrovės. Daugiausia tos, kurios savo darbuotojams moka minimalią algą. Nuo rugpjūčio didėsianti minimali alga nuo 800 iki 850 litų pakeis paslaugų kainas, rašo „Lietuvos rytas“. Kai kurios namų administravimo arba valymo bendrovės jau paskelbė, jog, išaugus atlyginimams, teks didinti ir sąskaitas.

Nuo rugpjūčio didėjant minimaliai algai, didės ir privalomasis sveikatos draudimo mokestis. Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja, kad mokantiesiems savarankiškai, jis didės 5 litais, nuo 72 iki 77 litų. Tačiau nelaukiama tokio gyventojų sujudimo, kai prieš kelerius metus šio mokesčio surinkimą imta griežčiau kontroliuoti. Esą ir išvykstantieji jau žino, kur reikia deklaruoti išvykimą, kad nereikėtų mokėti sveikatos mokesčio.

Naujoji Prancūzijos vyriausybė įgyvendino vieną savo rinkiminių pažadų ir nusprendė padidinti minimalią algą. Ji nuo liepos didės 2 proc., antradienį Paryžiuje pareiškė darbo ministras Michelis Sapinas, kurį cituoja agentūra AFP. Iki šiol minimali alga Prancūzijoje buvo 9,2 euro už valandą ir dabar padidės iki 9,4 euro. Neto tai reikš 21,5 euro didesnį atlyginimą per mėnesį. Padidinti minimalią algą per savo rinkimų kampaniją žadėjo socialistų prezidentas Francois Hollande'as.

Ketvirtadienį Seimo plenarinėje sesijoje numatytas Darbo kodekso 187 str. pakeitimo priėmimas. Priėmus šią pataisą, jei Trišalė taryba nepateikia siūlymo, tokiu atveju minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nustatytų Seimo nariai, atsižvelgdami į infliaciją. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks principas užprogramuos reguliarų MMA didėjimą ir  pareikalaus didinti MMA net ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Trišalė taryba antradienį po pietų neeiliniame posėdyje  svarsto kai kuriuos darbo kodekso straipsnių pakeitimus. Nors išvakarėse buvo teigiama, kad valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl daugelio pasiūlymų susitarė, bet atvykstančius trišalės tarybos narius pasitiko piketas. Jo dalyviai, nepatenkiti valdžios siūlomais darbo kodekso pakeitimais ir vadina tai nedarbo santykių liberalizavimu, bet vergovės įteisinimu.

Liberalizavus Darbo kodeksą darbuotojai neturėtų jokių garantijų ir galėtų būti atleisti darbdaviui tik panorėjus. Tokį niūrų vaizdą piešė protestuotojai iš profesinių sąjungų, pirmadienį prie Vyriausybės surengę piketą prieš Darbo kodekso liberalizavimą. „Žmonės ir taip jau yra įvaryti į tokias sąlygas, kad dirbdami ne 8 ir dažnai net ne 10 valandų gauna minimalias algas.

Vyriausybės posėdyje trečiadienį Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos seniūnas Andrius Burba kreipėsi į premjerą Andrių Kubilių prašydamas artimiausiu metu sušaukti Trišalę tarybą ir susitarti dėl minimaliosios mėnesinės  algos (MMA) padidinimo vienu šimtu litų, t.y. iki 900 litų. Be to, A. Burba siūlo Vyriausybei, įvertinus BVP augimo lygį ir bendrą ekonomikos padėtį Europos Sąjungoje, ieškoti galimybių iki naujų metų minimaliąją algą padidinti iki 1000 litų.

Nuo liepos 1 d. siūloma minimalią mėnesio algą didinti iki 900 litų. Tokį įstatymo projektą įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcija. Ši frakcija siūlo, kad minimali mėnesinė alga būtų indeksuojama ne mažiau, kaip Statistikos departamento skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus. Konkretų jos dydį ir jį atitinkantį minimalųjį valandinį atlygį nustatytų Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad yra visos galimybės minimalią mėnesio algą (MMA) kelti šimtu litų, iki 900 litų. Tokią poziciją šalies vadovė išsakė apsilankiusi technologijų kompanijoje „Ekspla“. D. Grybauskaitės teigimu, prielaidas didinti MMA sudaro nuoseklus šalies ekonomikos augimas, ir valstybė gali minimalią algą didinti ne 50, o 100 litų.

Antradienį Trišalėje taryboje svarstytas Vyriausybės pasiūlymas nuo liepos 1 dienos 50 litų padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Profsąjungos ir darbdaviai sutarė, kad MMA būtų keliama iki 900 litų, bet Vyriausybė sako, kad šiuo metu yra galimybės MMA didinti iki 850 litų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų (arba 670 litų, atskaičius mokesčius). Paskutinį kartą minimali alga 100 litų buvo padidinta 2008-aisiais.

2011 m. spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 proc. (215,6 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2010 m. spalio mėnesiu, MMA arba mažiau gaunančių darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai, 0,3 proc.

Pinigai, atlyginimas – viena aktualiausių temų darbuotojams ar darbo ieškantiesiems. Nuo atlyginimo sumos priklauso, kaip darbuotojas jausis, ar bus patenkintas savo buitimi, atlyginimo suma neretai daro didelės įtakos ir tam, kaip atliekamas darbas, kiek įdedama pastangų. Apklausus ir darbuotojus, ir darbdavius, prieita prie išvados, kad darbuotojai nepatenkinti dabartine minimalia alga, o darbdaviai yra pasiryžę darbuotojams mokėti ir didesnę sumą siekiančius atlyginimus.

Nors nekilnojamojo turto pasiūla ir kainos kinta, o kainų burbulas lyg ir sprogo, tačiau būsto nuomos kainos didžiuosiuose šalies miestuose vis tiek išlieka pakankamai didelės. Už minimalios algos sumą neretai galima išsinuomoti vos vieno kambario, senos statybos ir ne itin suremontuotą butą, kuris greičiausiai bus tolokai nuo miesto centro ar išvis nepatrauklioje miesto vietoje.

Nors politikai sako, kad ekonomikos rodikliai gerėja, tačiau socialines pašalpas gaunančiųjų būrys katastrofiškai gausėja. Daugėjant socialinės pašalpos gavėjų, šalies savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti. Per metus socialiai remtinų asmenų šalyje padaugėja beveik 50 procentų, nes be socialinės pašalpos jau nepragyvena ir gaunantieji minimalią algą. Panevėžio mieste prašančiųjų paramos eilės kasmet ilgėja.

Derybose dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo susidarė paradoksali situacija: LR Trišalės tarybos narių dauguma pasisako už MMA didinimą, LR Seime priimtos dvi rezoliucijos, raginančios LR Vyriausybę didinti MMA, susiejant ją su 50 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pristatydama 2012 metų veiklos prioritetus, ragina aktyviau spręsti užstrigusį minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo klausimą, kuris ir šiemet, jos teigimu, turėtų neprarasti savo svarbos.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius akibrokštu laiko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaujamos Donato Jankausko, apsisprendimą, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) nebus didinamas. „Tai akibrokštas ir profesinėms sąjungoms, ir Seimui, dar rugsėjį priėmusiam rezoliuciją dėl MMA didinimo. Tokio spjūvio į veidą po metus Trišalėje taryboje trukusių diskusijų parlamentarai, pritarę rezoliucijai, nesitikėjo“, – sako politikas.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad Seimas ruošiasi įstatymu įtvirtinti reguliarų ir užprogramuotą minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimą, kuris visiškai nepriklausys nuo ekonominės situacijos šalyje ar įmonių galimybių kelti minimalų atlygį už darbą. Seimo komitetai jau svarsto Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, tada, kai Trišalė taryba nesusitaria dėl MMA dydžio ir nepateikia siūlymo Vyriausybei, MMA negalėtų būti mažesnė kaip 50 proc.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistės Julijos Kiško straipsnis „Karas dėl algos“. Minimalus atlyginimas – viena opiausių Lietuvos problemų. Į kovą su valdančiąja koalicija, kuri skurstantiems tautiečiams prie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) norėtų pridėti varganus 37 litus, stoja opozicija. Ji pasiūlė susieti MMA su vidutiniu mėnesiniu uždarbiu.

Siūloma papildyti Darbo kodeksą nuostata, kad minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis kiekvienais metais „negali būti mažesnis kaip praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Statistikos departamentas“. Pagal projektą, „jei Trišalė taryba nepateikia Vyriausybei pasiūlymo dėl MMA dydžio iki atitinkamų metų vasario 1 d., tuomet nuo šios datos be atskiro Vyriausybės nutarimo įsigalioja MMA dydis, kuris sudaro pusę Statistikos departamento paskelbto praėjusių metų vidutin...

Pirmą kartą per 20 metų pagrindinės profsąjungos susibūrė kartu, kad pateiktų bendrus reikalavimus valdžiai. Lietuvos profesinės sąjungos prieštarauja valdančiosios daugumos ir jos Vyriausybės ekonomikos, finansų ir socialinei politikai ir teigia, kad ji nuskurdino daugumą gyventojų. Pirmadienį profsąjungų atstovai įteikė 13 reikalavimų Vyriausybei ir Seimui ir teigia laukiantys atsako per 15 dienų, kaip numato įstatymai.

Vakar Dzūkijos sostinėje viešėjusio premjero Andriaus Kubiliaus pagrindinis tikslas buvo dalyvauti naujo, jau trečio, Lietuvos tūkstantmečio tilto per Nemuną atidarymo iškilmėse. Be iškilmingos vizito dalies, Vyriausybės vadovas susitiko su miesto savivaldybės vadovais, pramonininkais ir verslininkais.

Nors kitų metų biudžetas patvirtintas, visiems sukasi mintys, kaip teks išgyventi, kai minimalus atlyginimas realiai padidės vos 37 litais. Šalies valdžia tvirtina sukanti galvas, kaip 2012 metais nenusiristi atgal į ekonominės krizės duobę, tačiau visais įmanomais būdais vengia didinti atlyginimus skurdo grasinamai tautos daliai. Ir nors aiškinama, jog bendram labui kitąmet teks dar labiau suveržti diržus visai tautai, apie savus diržus valdžios atstovai nekalba.

Jeigu kitų metų biudžete nebus numatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas bent iki 900 litų, socialdemokratai nepritars šiuo metu Seime svarstomam biudžeto projektui. Apie tai antradienį Seime vykusios spaudos konferencijos metu užsiminė Socialdemokratų partijos atstovė Birutė Vėsaitė.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas dar gali būti įtrauktas į šiuo metu svarstomą 2012 metų valstybės biudžetą. Tam reikia Trišalės tarybos sutarimo, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Antradienį Seime pristatant kitų metų valstybės biudžetą Seimo narė Birutė Vėsaitė pasiteiravo I. Šimonytės dėl galimybės kitiems metams didinti minimalią mėnesinę algą. Seimo narės teigimu, pagal prognozes kitąmet infliacija sieks 4,5 proc., ir tai palies mažiausias pajamas gaunančius žmones.

Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai planuoja rengti masines protesto akcijas, jei nebus atsižvelgta į jų reikalavimus, tarp kurių svarbiausias – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas. „Buvo susirinkę turbūt visų profesinių sąjungų, veikiančių Lietuvoje, atstovai. Sudaryta bendra darbo grupė parengti tolesnius bendrus veiksmus ir reikalavimus Vyriausybei“, – naujienų agentūrai ELTA pirmadienį sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.