mindaugas lingė

Antradienį Seimo konservatorių frakcija išsirinko naująjį seniūną – juo bendru sutarimu paskirtas dabartinis parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė. Apie tai Eltai patvirtino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos referentė Raminta Keršytė. „Nėra tokio džiaugsmo ypatingo, juolab kad kitomis aplinkybėmis, jeigu nesimatytų tas horizontas, galbūt ir kitoks sprendimas būtų priimtas. Tų pareigų ir atsakomybių, atrodo, užtenka.

Seimo vicepirmininkui Jurgiui Razmai užsiminus, jog konservatorių frakcijos seniūno pareigose matytų parlamentarą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų štabo vadovą Mindaugą Lingę, pats politikas teigia savo kandidatūros į šį postą nekelsiantis. Visgi, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pirmininkaujantis konservatorius nurodo, jog yra ir kitų kolegų, galinčių imtis vadovavimo frakcijai.

Parlamentinis Kultūros komitetas trečiadienį nepritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės inicijuojamiems Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo pokyčiams, siūlo juos tobulinti.  Už M. Lingės siūlymus balsavo vienintelis Vytautas Kernagis, kiti komiteto nariai susilaikė.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) pasiūlius Lietuvai apmokestinti pensijas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad siekiant didinti pensijas pirmiausia reikėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą. „Pensijų apmokestinimo klausimas yra visiškai antraeilis dalykas ir kreipiantis dėmesį nuo esmės (...) Svarbu pirmiausia užtikrinti tą pajamų dydį gaunantiems pensijas, kad tai būtų oru arba vis artėtų link buvusio vidutinio darbo užmokesčio.

Parlamentiniai Biudžeto ir finansų bei Kultūros komitetai trečiadienį nebaigė svarstymų dėl Seime inicijuojamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo pokyčių. Parlamentarai sutarė prie diskusijų stalo vėl susėsti gavus daugiau informacijos iš LRT ir Finansų ministerijos apie pokyčių įtaką nacionalinio transliuotojo finansams.

Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė teigia, kad liepos 7 d. vyksiančiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) tarybos posėdyje paaiškės, ar premjerė Ingrida Šimonytė ves partijos sąrašą į Seimo rinkimus. „Liepos 7 d. turime tarybos posėdį, kuriame yra tvirtinami likę kandidatai, tvirtinamas partijos sąrašas, tvirtinama programa“, – „Žinių radijui“ teigė M. Lingė.

 Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad visuotinio apmokestinimo elementas parlamento antradienį apsvarstytame Gynybos fondo pakete yra didesni akcizai kurui.  „Vyriausybės pasiūlytas variantas buvo, kad akcizai (būtų didinami – BNS) visiems kurams, įvairių rūšių, ir tai jau paliestų turbūt tuos, kas naudojasi, kas kokia kuro rūšimi ar degalais važinėja.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė siūlo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) skiriamus asignavimus iš valstybės biudžeto susieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o dalį už akcizus gautų pajamų skirti gynybai. Pagal penktadienį užregistruotą projektą, LRT skiriamų asignavimų dydis, palyginti su ankstesniais metais, negalėtų augti sparčiau nei praėjusiais metais kito šalies BVP to meto kainomis.

Seime svarstomo Gynybos mokesčių paketo ekspertinis vertinimas nebus atliekamas, pranešė parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.  Trys dešimtys Seimo opozicijos atstovų prašo atlikti trijų projektų – susijusių su žaliaisiais akcizais, pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais, – nepriklausomą vertinimą.   M. Lingės teigimu, paketas Seime svarstomas skubos tvarka, todėl kreiptis dėl ekspertų išvados nėra galimybės.

Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkiminio štabo vadovas Mindaugas Lingė džiaugėsi dėl rezultatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose bei dėkojo premjerei Ingridai Šimonytei už įdirbį prezidento rinkimuose. Anot jo, jeigu būtų atėję visi rinkėjai, balsavę už premjerę gegužės mėnesį, konservatoriai šiuo metu diskutuotų apie 5–6 mandatus EP. „Šįryt Lietuvai yra gera žinia, kad nėra sukrėtimų, bendra vakarietiška, proeuropietiška kryptis išlaikoma ir bus išlaikyta.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma šį mokestį bankams taikyti dar metams. Priėmus sprendimą BFK pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad komitetui pavyko apjungti tris pasiūlytus šio mokesčio pratęsimo variantus į vieną. „Esame apsisprendę, komiteto išvada yra aiški. Tai tada projektų sujungimas yra įvykęs“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo.

Premjerės Ingridos Šimonytės vyriausybė parengė naują reformą, pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija nuo įsiskolinusių gyventojų ir juridinių asmenų sąskaitų galėtų nurašyti ne tik nesumokėtus mokesčius, bet ir įvairias pinigines ekonomines sankcijas, baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei teismo valstybei priteistas sumas, o visa sistema veiktų „vieno langelio“ principu.

Seimui svarstant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas įstatymo pataisas dėl finansinės paramos pirmą būstą įsigijančios jaunoms šeimoms, parlamentarai nepritarė Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Ritos Tamašunienės pasiūlytam šios problemos sprendimo variantui. Praėjusį ketvirtadienį jos pateiktas įstatymo pataisas, kuriomis siūloma atsižvelgti į jaunų šeimų auginamų vaikų skaičių, nutarta grąžinti tobulinti.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad bankų kalbos apie įkainių didinimą klientams prisidėjo prie siūlymo pratęsti solidarumo įnašą. „Aplinkybės yra tos pačios, išskirtinės, ne nuo pačių bankų priimamų sprendimų gaunamos pajamos iš grynųjų palūkanų.

Kandidatės į prezidentus, premjerės Ingridos Šimonytės rinkiminiame štabe netrūksta emocijų ir kalbų. Besirenkant svečiams, štabo vadovas minėjo jau dabar I. Šimonytės pasiektą laimėjimą. Tiesa, neslepia, jog įmanoma, kad antrojo turo aktyvumas galėjo būti nulemtas G. Nausėdos sau palankiomis prognozėmis.  Lūkesčiai, kaip I. Šimonytei seksis antrajame rinkimų ture, pasak štabo vadovo Mindaugo Lingės, yra rinkėjų rankose.

Mažesnį aktyvumą antrajame prezidento rinkimų ture galėjo lemti išankstinės palankios prognozės dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai bei abiejų kandidatų proeuropietiška pozicija, sako kandidatės į prezidentes Ingridos Šimonytės rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė „Galbūt net ir paskatino (mažesnį aktyvumą – BNS), kada buvo kalbama ir iš pačio kandidato (G. Nausėdos – BNS), kad prognozuojamas tas 75/25 (procentinis balsų santykis – BNS), ir daliai žmonių galėjo pasirodyti, kad jau...

Socialdemokratams siūlant dar vienam šildymo sezonui pratęsti gegužę baigusį galioti nulinį Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotam šildymui, valdančiųjų konservatorių atstovas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad objektyvių motyvų tokiam sprendimui nėra.  Pasak jo, šių metų valstybės biudžetas jau patvirtintas ir jame lėšų lengvatai nenumatyta.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Seimo nario Justo Džiugelio siūlymui už raginimus lošti ir neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus taikyti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. Teisingumo ministerija siūlo nepritarti parlamentaro inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurioms pernai gruodį Seime pritarta po pateikimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys, ar parlamentas turėtų tvirtinti Vilniaus daugiafunkcio komplekso su nacionaliniu stadionu statybos koncesijos sutartį.    „Aptarsime vieną paprastą aspektą (...) – ar Seimas turi tvirtinti koncesijos sutartį, ar neturi. Tai mes dėl šios nuostatos institucijų pateiktus įvertinimus aptarsime.

Šiuo metu nemažai diskusijų kelia krašto apsaugos finansavimo klausimas – nesutariama, kaip ir iš kur būtų galima gauti pinigų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pristatė modelį, kam ir kokie mokesčiai didėtų dėl gynybos finansavimo. Mokesčių politika pirmiausia yra politika, o ne buhalterija, todėl nuo to ir noriu pradėti.

Maitinimo įmonių argumentai, jog restoranai ir kavinės negali išsilaikyti nuo sausio grąžinus 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, yra manipuliacija, tikina parlamentaras Mindaugas Lingė. Maitinimo sektoriaus įmonės penktadienį rinksis į protestą prie Vyriausybės, prašydamos sumažinti metų pradžioje nuo 9 iki 21 proc. pakeltą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos vadovė įspėja, kad dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pabrangusio maitinimo  mokyklose  nebeįperka vis daugiau tėvų.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Grupei Seimo narių siūlant dar labiau sugriežtinti lošimų verslą, vienas iniciatorių – Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, kad politikų susitelkimas priimant sprendimus dėl šio verslo suvaržymo yra labai svarbus.   „Susitelkimas politikų artėjant šios sesijos sprendimams yra labai svarbus. Kad mes vienodintume požiūrį ir supratimą“, – pirmadienį Seime vykstančioje diskusijoje dėl azartinių lošimų reguliavimo teigė M. Lingė.

Kavinės ir restoranai grasina masiniais bankrotais, o mokyklose ir darželiuose vaikai esą turės mokėti kur kas brangiau už maitinimą – pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio lengvatai maitinimo įstaigoms ir mokesčiui pakilus iki 21 proc. vietoje buvusių 9-ių, maitinimo įstaigos jau kelia kainas. Už maistą plačiau atverti pinigines teks ir moksleivių, ir darželinukų tėvams. Ugdymo įstaigų maisto gamintojai tvirtina neturintys kitos išeities – tik kelti kainas.

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

Antradienį Seime buvo numatyta pateikti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Luko Savicko prašymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės inicijuoto projekto svarstymas atidėtas iki kito posėdžio. „Per šį laikotarpį girdėjome daug išsakytų norų, kad azartinių lošimų problematiką spręstume iš esmės.

Siūlymų nuo 2025 metų visiškai uždrausti azartinių lošimų reklamą iniciatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nereikėtų ilgai laukti priimant sprendimus. Pasak jo, dabartinė sistema ir reklamos sklaida daro žalą žmonėms, priklausomiems nuo lošimų, ir neskatina jų sveikti.  „Reklama ir dabar yra draudžiama, tik įstatyme palikta išimtis, kuri leidžia informuoti. Tai visa tai, kas vadinasi informuoti, turime apie 12-13 mln.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie savo siūlymą iš pensijų kaupimo fondų vieną kartą išimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, meluoja. Pasak jo, šalies vadovo siūlyme nebuvo užsiminta apie išimtinius atvejus. „Tenka tik konstatuoti, kad jis (G. Nausėda – ELTA) meluoja.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė tikina, kad Konstitucinio teismo (KT) sprendimas dėl Pensijų kaupimo įstatymo įneša aiškumą. Pasak jo, įstatymo reguliavimas turės būti keičiamas, tačiau dar reikia įsigilinti į KT vertinimą bei koncentruotis į apibrėžimą, kas būtų laikytina svarbiomis aplinkybėmis norint išsiimti sukauptas lėšas. „Gerai, kad turime tam tikrą aiškumą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė pasidalino planu, kurį įvykdžius būtų galima mažinti probleminį lošimą. Tarp jo įvardijamų siūlymų, numatoma galimybė neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditų. „Papildomi siūlymai svarstymams: (...) neleisti lošti asmenims, turintiems neišsimokėtų greitųjų vartojimo kreditus. Stiprinant kontrolę, įteisinti slaptą lošėją. Tas pats principas, kaip vaistinėse – slaptas pirkėjas.

Seimo narys Mindaugas Lingė paaiškino, kur išleidžia savo parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Jis paaiškino, kam jam reikalingi du išmanieji telefonai ir kodėl išleidžia tūkstantines sumas kurui bei automobilio remontui. Apie tai jis antradienį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Mindaugas Lingė paskelbė savo išlaidas M. Lingė nurodo, kad nusprendė nelaukti, kol kils klausimai dėl jo išleidžiamų lėšų.

Seimui pirmadienį pradedant kelias dienas truksiančią neeilinę sesiją, skirtą spręsti sausio pabaigoje Lietuvoje protestavusių žemdirbių reikalavimus, konservatorius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad nuo šių metų itin pakeltą suskystintų naftos dujų (SND) akcizą būtų galima kompensuoti 2025-aisiais pusei metų atidedant mokestį dėl išmetamo anglies dioksido (CO2). „Kadangi pats įsigaliojimas yra nuo 2025-ųjų, tai nėra šiuo metu degantis klausimas, bet komp...

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė parengė Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siūlo nuo 2025 metų dar labiau sugriežtinti lošimų reklamą.   „Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą, pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų“, – trečiadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė M. Lingė.

Atsakingo lošimo gaires, kurios dabar lošimo verslui yra tik rekomendacinės, bus siūloma  perkelti į įstatymą, sako Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atstovė. Pasak Ingridos Žaldarienės, naujos taisyklės įmonėms būtų privalomos, o už pažeidimus būtų numatytos sankcijos.

Artėjant politinių kampanijų registravimo pabaigai, pasiskelbę kandidatai į prezidentus ir toliau renka aukas. Kol kas pilniausia sąskaita ir toliau gali džiaugtis valstiečių kandidatas Aurelijus Veryga. Savo ruožtu kol kas nė euro paramos negavęs Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis tikina, kad jo vadovaujama politinė jėga taupys Seimo rinkimams, tad prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimams skirs mažiau finansų.

Valdančiojoje koalicijoje kyla nesutarimų dėl parlamente svarstomo Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo projekto. Praeitų metų pabaigoje Seime buvo pritarta Finansų ministerijos projekto korekcijomis ir naujoje redakcijoje numatyti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai, kurių būtų reguliuojama įstatymu. Pagrindiniai šio siūlymo autoriai yra valdantieji – Eugenijus Gentvilas, Kazys Starkevičius.

 Vyriausybei ruošiantis 2025 metais atsisakyti privalomo turto vertinimo licencijavimo, šią funkciją turėtų perimti naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija. Tačiau verslo atstovai abejoja, ar tokią organizaciją įmanoma sukurti.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pataisoms.

Seimui antradienį planuojant pradėti 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą, jo korekcijoms daug laisvės nėra, sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, pasiūlymus varžo numatomas biudžeto deficitas, pasiekęs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį vėl svarstys 2024 metų valstybės biudžeto projektą ir siūlymus jame numatyti papildomų lėšų įvairioms sritims.   Antrą kartą komitetas dokumentą svarstys, nes „darbiečių“ siūlymu Seimas antradienį nepradėjo biudžeto projekto pirmojo svarstymo – Andrius Mazuronis pareiškė, kad BFK, vertindamas komitetų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, reikalaujantį apsvarstyti visus siūlymus ir priimti dėl jų sprendimus.

Jei Seimas nuo sausio panaikins PVM lengvatą maitinimo įstaigoms, patiekalai brangs net iki penktadalio. Taip grasina restoranai, o opozicija siūlo lengvatą vėl pratęsti, šįkart – trejiems metams. Valdantieji apie tai nenori nė girdėti ir siūlymus vadina lobistų desperacija, esą restoranai nori privilegijų.

„Darbiečių“ siūlymu Seimui ketvirtadienį nepradėjus 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad opozicija naudojasi procedūrinėmis galimybėms. „Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlymus įvertino ir valdančiųjų balsais nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui.   „Mūsų siūlymas yra, kad Vyriausybė įsiklausytų ir apsvarstytų. (...) Drąsos mes turime, tik pinigų nelabai“, – teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.

Du su puse tūkstančio žmonių ketvirtadienį po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė piktinasi diskusijomis dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Anot jos, kai kurie politikai sprendžiant šį klausimą elgiasi nesąžiningai su rinkėjais, o visuomenę įaudrinusios diskusijos, jos įsitikinimu, iš viso buvo galima išvengti.

Konservatorių ir Laisvės partijos tarpusavio pykčiai dažnai nuleidžiami juokais, bet tikriausiai pirmą kartą istorijoje juos bus galima įkainoti realiais pinigais, jeigu Seime nebus susitarta įgyvendinti mokestinę reformą, kurią Lietuva pasižadėjo Europos Komisijai. Įvairiais skaičiavimais, per tai Lietuva gali prarasti nuo 260 iki 350 mln. eurų europinių lėšų, nors tiksli suma nėra aiški.

Valdantiesiems trečiadienį pasiūlius pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc. nekilnojamo turto (NT) mokesčio tarifą, viena pasiūlymo autorių finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad esminis mokesčio karkasas ir logika išlieka, tačiau yra papildomų saugiklių, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei pasiūlius parlamente svarstomo nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelio korekcijas, tarp jų ir nedidelį tarifą pagrindiniam būstui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tai nekeičia pataisų „bazinio varianto“.  „Laisvės partija visada nuosekliai nepalaikė nekilnojamo turto mokesčio, mūsų programoje jo nėra, koalicijos programoje jo nėra.