milda žygutienė

Nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai.

Sergamumas erkiniu encefalitu per liepos mėnesį Lietuvoje išaugo net 60 proc. Skaičiai gali atrodyti įspūdingai, tačiau specialistai konstatuoja, kad tai – tik pradžia. „Visada tokiu metu padidėja sergamumas ir kitą mėnesį atvejų bus gal dar daugiau“, – sako entomologė Milda Žygutienė. Be to, kas kelerius metus pastebimas natūralus infekcinių ligų „bangavimas“, kuris lemia didesnius užsikrėtimų skaičius.

Šiais metais Lietuvoje išaugo erkiniu encefalitu sergančių asmenų skaičius. Vien birželį fiksuoti 125 ligos atvejai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Milda Žygutienė. „Jeigu žiūrėtume visų metų dinamiką, didžiausias sergamumas visada yra registruojamas nuo birželio iki spalio mėnesio – beveik 80 proc. visų atvejų.

Kaip ir kasmet šiltuoju sezonu erkės gąsdina gyventojus – dalis dėl šių mažų voragyvių net išvis vengia kelti koją į miškus ar net miesto parkus. Neretai pasigirsta ir raginimų „kažką daryti“, suvok, naikinti erkes purškiant chemikalais. Net atsiranda tokią paslaugą siūlančių asmenų. Specialistai gi atkerta, kad tokia praktika Lietuvoje niekada netaikyta, juo labiau iš to būtų daugiau žalos nei naudos. Įsibėgėjus šiltajam metų laikui sergamumas erkių ligomis šoko į viršų.

Vasariški orai tik ir traukia pabūti gamtoje, tačiau sveikatos specialistai įspėja saugotis vos pastebimų, bet labai pavojingų padarų – erkių. Kraujo ištroškę gyviai platina ne tik klastingą Laimo ligą – Lietuvoje kaip niekur kitur išplitęs erkinis encefalitas. Tačiau retas žino, kad juo užsikrėsti galima ir vartojant nepasterizuotą užkrėstų gyvulių pieną ir jo produktus.

Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į miškus jau vilioja grybai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin atidūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės.

Pagal sergamumo erkiniu encefalitu rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus lyderiauja Europoje. Per pastaruosius 30 metų erkinio encefalito atvejų skaičius visuose endeminiuose Europos regionuose išaugo beveik 400 proc. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, kasmet vidutiniškai šia erkių platinama liga suserga apie 400–500 šalies gyventojų. Paklausta, kodėl gi erkės taip myli Lietuvą, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr.

Nors paprastai erkių sukeliamų ligų pikas fiksuojamas vasarą ir rudenį, specialistai įspėja, kad saugotis būtina jau dabar. Medikai primena, kad erkių aktyvumas netrukus pasieks patį piką, o nepasirūpinus apsauga pasekmės gali būti labai skaudžios. Kaip konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė, erkės pavojingos nuo tada, kai tampa aktyvios.

Pavasarį bunda ne tik gamta, bet ir kraujo ištroškusios erkės. Specialistai įspėja, kad ne tik mėgaujantis gamta, bet tiesiog lankantis miesto parke jau metas įprasti saugotis šių kraujasiurbių. Gydytojai primena, kad apsisaugoti nuo vienos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – dar nevėlu. Gera žinia – nuo rudens dalis gyventojų galės pasiskiepyti išvis nemokamai.

„Gulėjau lovoje, bandžiau užmigti, tačiau mane kamavo niežėjimas. Tada jis nebuvo intensyvus, niežėdavo tai koją, tai ranką, tai pilvą. Nesupratau, kodėl taip yra, tačiau pernelyg didelio dėmesio į tai nekreipiau, galvojau gal alergiją sukėlė skalbimo priemonės, kurias naudojau arba netinkama apranga, tačiau su laiku niežėjimas pasidarė vis intensyvesnis“, – taip savo ligos pradžią apibūdina 23 metų kaunietis Tadas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomas). Vėliau Tadas sužinojo, kad jam n...

Šiemet Lietuvoje užregistruota daugiau niežų atvejų nei per pernai metus. Niežais užsikrečiama glaudaus kontakto metu, o ligai užsitęsus didėja psichologinių problemų ir antrinių odos infekcijų rizika.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad rudenį erkių aktyvumo sezonas tęsiasi, nes pavasarį pasimaitinusios erkės pereina į kitą brandos stadiją ir joms vėl būtina pasimaitinti. Todėl grožintis rudenėjančia gamta ar miško paklotėje ieškant kepurėtųjų, svarbu žinoti, kaip saugotis, kad šie pavojingas ligas platinantys voragyviai nesukeltų pavojaus sveikatai.

Didžiųjų miestų ligoninėms stebint sergamumo erkiniu encefalitu piką medikai primena, kaip atpažinti šią ligą. Šis erkių platinamas susirgimas klastingas tuo, kad gali pasireikšti ne iš karto. Be to, ligai būdingos dvi fazės, antroji kurių gali baigtis ir liūdnomis pasekmėmis.  Lietuva yra paskelbta endemine erkinio encefalito šalimi, todėl net išsiruošus pasivaikščioti po parką viduryje miesto gyventojai raginami būti atidūs.

Nors daugelis laukia šiltojo metų sezono ir skuba planuotis įvairias veiklas lauke, ne vienam apsilankymas gamtoje dėl joje tykančių kraujasiurbių parazitų sukelia ir streso. Jau fiksuodami gausius susirgimus erkių platinamomis ligomis, specialistai primena, kad pasigauti šį parazitą galima ne tik daugelyje miškų, bet praktiškai kiekvieno miesto centre.   Sveikatos specialistai jau skambina pavojaus varpais ir įspėja, kad šie metai pagal susirgimus erkiniu encefalitu gali būti rekordiniai.

Prasidėjusi vasara taip ir kviečia į gamtą. Deja, tačiau kartais buvimą gamtoje, sode ar sodyboje kaip reikiant apkartina uodai. Atrodo, kas čia tokio – nuvaikei nuo savęs ir viskas. Deja, kartais jie kanda taip, kad kasytis tenka ištisą naktį.

Prasidėjusi vasara džiugina bene kiekvieną – ilgi vakarai, vis šiltėjantis oras ir noras būti kuo ilgiau lauke. Vis tik reikia pripažinti, kad malonų laiką gamtoje dažnai apkartina aplink zvimbiantys uodai. Ar įmanoma jų atsikratyti ir kokiu būdu tai padaryti? Pasiteiravome medicinos entomologės Mildos Žygutienės, kokie būdai iš tiesų veiksmingi. Perspėja dėl uodų veisyklų  Pasak ekspertės, padėti gali ne tik brangiai kainuojančios, bet ir natūralios priemonės.

Specialistai skelbia apie itin ankstyvą susirgimų erkiniu encefalitu pradžią. Pavojingasis virusas pirmuosius šiųmečius pacientus į ligos patalą paguldė dar vasarį. Vieno žmogaus gyvybės medikams išgelbėti nepavyko. Ir bent jau kol kas vienintelė apsauga nuo mirtį sėjančios infekcijos – skiepai. Medikai pastebi, kad žmonės tapo sąmoningesni ir, palyginti su pernai, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito suskubo du kartus daugiau norinčiųjų.

Nors už lango karaliauja žiema, veterinarijos specialistai sulaukia pirmųjų pacientų – erkių susargdintų šunų ir kartais katinų. Entomologai paantrina – prie gyvūnų kimbančios erkės – pirmas požymis, kad parazitai jau ėmė busti po žiemos miego, tad budrumo reikia neprarasti ir žmonėms. Dabar pats laikas skiepytis nuo erkinio encefalito, o štai nuo Laimo ligos skiepų teks palaukti dar dvejus metus. Dvylikametė Pupa smalsiai apžiūrinėja kiekviena centimetrą.

Sveikatos priežiūros specialistai pastarosiomis dienomis stebi it ant mielių augantį sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Iš viso sergančiųjų arba persirgusių erkių platinamomis ligomis jau dabar yra daugiau nei pernai per visus metus. Šiemet tirtos ir erkės, paaiškėjo, kad Laimo liga mus užkrėsti gali kas šešta miške ar pievoje sutikta erkė. Iš miško su pintinėmis grybų išeina senjorės Irena ir Galina.

Orams šylant ir žmonėms keliaujant į gamtą, nesnaudžia ir uodai. Kai kurie poilsiautojai net įsitikinę, kad šiemet šių kraujasiurbių gerokai daugiau nei ankstesniais metais ir neva jokie purškalai ar tepalai nuo jų puolimo negelbsti. Mokslininkai ramina – uodų tikrai ne daugiau nei ankstesnėmis vasaromis. Tik štai pastarųjų dienų šiluma ir drėgmė – puikiausios sąlygos uodams ieškoti karšto žmogaus ar gyvūno kraujo. Panevėžiečiui Domantui uodai sugadino ramų poilsį stovykloje.

Vilniaus miesto savivaldybei nusprendus nepjauti ištisų žolės plotų, gyventojai susipriešino. Vieni netveria pykčiu dėl kone iki pažastų po namų langais ir kitur sostinėje užžėlusios žolės. Žmonės tikina, kad tokia savivaldybės idėja darko miesto vaizdą ir baiminasi dėl erkių. Kiti džiaugiasi natūralumu. Specialistai patvirtina, kad sostinės gyventojai tikrai turi pagrindo nerimauti – dėl nešienautų pievų rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis didėja.

Vasara Lietuvoje įsitvirtino, karšti orai kviečia į gamtą, tačiau ten laukia išbadėję uodai. Jų šiemet labai daug. Tai pastebi ir poilsiautojai, ir specialistai jiems pritaria. Zyziančių ir kandančių vabzdžių nebeatsiginantys žmonės svarsto net pramogų gamtoje atsisakyti. Kodėl jų tiek priviso? Vilkaviškietė Rugilė labai mėgsta aktyvų laisvalaikį ir daug laiko praleidžia gamtoje. Šiemet, sako mergina, malonumą gadina uodų spiečiai. Rugilė pastebėjo, kad šių vabzdžių šiais metais labai daug.

Šiemet ypač aktyvios erkės, išbuvusios budrios bemaž visą šiltą žiemą, yra išbadėjusios, todėl ieško miške, parkuose, pievose poilsiaujančių, sportuojančių žmonių bei gyvūnų, kad galėtų pasimaitinti. Šie maži parazitai gali lemti pavojingas ligas, tokias kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas.

Per metus erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga, suserga apie 3 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Anksčiau buvo įprasta, kad pirmieji šių ligų atvejai būdavo nustatomi balandžio mėnesį, tačiau šie metai kitokie – dėl neįprastai šilto klimato erkės buvo aktyvios visus metus, tad jų platinamomis ligomis buvo galima susirgti ir žiemos laikotarpiu.

Nors dažniausiai kalbant apie erkes įspėjama apie dvi jų platinamas pavojingas ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą, specialistai primena, jog erkės gali būti ir kitų pavojingų infekcijų nešiotojos. Anaplazmozė, babeziozė, vadinamoji „katės įdrėskimo liga“ – apie tokias erkių platinamas ligas girdėjęs retas. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) entomologė Milda Žygutienė patvirtina, kad šiaip jos nėra registruojamos, pavienius atvejus nebent užfiksuoja gydytojai.

Per mėnesį dėl mirtį sėjančio erkinio encefalito į ligos patalą Lietuvoje jau atgulė septyni žmonės. Visi jie, kaip sako gydytojai, buvo nepasiskiepiję. Per metus nuo erkinio encefalito kenčia apie keturis šimtus žmonių, vienas arba du žmonės miršta, o nuo Laimo ligos – tūkstančiai. Medikai ragina tai daryti kuo skubiau, mat nebūtina eiti į mišką, užtenka išeiti prie daugiabučio ar kaime į kiemą, ir namo galime parsinešti erkę, kuri gali susargdinti nepagydomai.

Šiemet registruota daugiau susirgimų erkiniu encefalitu, Laimo liga – mažiau, rodo BNS pateikta Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistika. Šiemet per pirmuosius penkis mėnesius užregistruoti 33 erkinio encefalito atvejai – 13 daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Taip pat užregistruoti 245 Laimo ligos atvejai – 122 mažiau nei pernai.

Atšilus orams į dienos šviesą jau pradėjo lįsti pirmosios erkės. Pasirodo, saugių vietų, kuriose galima išvengti susidūrimo su erkėmis, šalyje praktiškai nebeliko. Jos tyko visur. Erkinio encefalito ir laimo ligos atvejų kasmet vis daugėja, tad medikai įspėja gyventojus saugotis. Pasirodo, apsikrėsti mirtį galinčiu sukelti virusu įmanoma net paragavus nepasterizuoto ožkos pieno.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė atkreipia dėmesį, kad erkės – antrasis žmonių užkrečiamųjų ligų platintojas po uodų pasaulyje. Kiekviena erkių rūšis paplitusi tam tikrose buveinėse, pvz. miškuose, parkuose, ir tai nulemia erkių, o taip pat ir jų platinamų ligų geografinį pasiskirstymą. Tai – vieni seniausiai žinomi parazitai pasaulyje, aprašyti dar antikinės Graikijos rašytojų Homero ir Aristotelio.

  Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės, erkinis encefalitas – pavojingiausia erkių platinama liga, galinti pažeisti smegenis. Trečdalis sirgusiųjų ligos pasekmes jaučia visą gyvenimą. Erkinio encefalito virusu užsikrėtęs žmogus po dviejų ar trijų savaičių gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę, po to pasijuntama geriau.

Kaip, kad teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė, klimatas įtakoja erkes, erkių buveines, gyvūnus erkių maitintojus, smulkiuosius graužikus – infekcijų šaltinius. Klimatas keičiasi ir šie pokyčiai gali būti susiję su žmonėms pavojingomis, erkių platinamomis ligomis. Dabartinėmis žiniomis įvairių klimato veiksnių įtaka ligų platintojų gausai ir ligos perdavimui yra gana didelė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės dr. Mildos Žygutienės teigimu, Laimo ligos (toliau LL) simptomus beveik prieš šimtmetį aprašė Švedijos dermatologas Arvidas Afzelius, bet liga buvo nustatyta tik 1977 m. 1982 m. nustačius spirochetą (spiralės formos bakteriją) Borrelia burgdorferi s. l. – LL sukėlėją, paaiškėjo, kad ši nariuotakojų platinama liga yra labiausiai paplitusi infekcija šiaurinėje vidutinio klimato zonoje visame pasaulyje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė primena, kad Laimo liga (LL) ir erkinis encefalitas (EE) – Europoje dažniausiai registruojamos erkių platinamos ligos. Mokslinių tyrimų pagrindu visame pasaulyje aprašytos ir kitos erkių platinamos ligos, tokios kaip riketsiazės, erlichiazės, arbovirusų sukeliamos ligos.

Termometrams rodant pliusinę temperatūrą, į laukais lakstančius šunis, kates ir net ožkas taikosi žiemą įprastai nepavojingi parazitai. Pasirodo, žiemos miegu visai neužmigo ir būriai Lietuvos erkių. Šią žiemą registruojami net ir babeziozės atvejai. Nevertėtų atsipūsti ir katinų šeimininkams. Erkės jiems ne ką mažiau pavojingos nei šunims. Vilnietė Ramunė ant rankų laiko vos kelių mėnesių kačiuką. Mažyliui prijungta lašinė, leidžiami vaistai.

Atėjus vasarai, vis daugiau laiko leidžiame parkuose, soduose, miškuose ir kitose „žaliosiose“ zonose. Jose iki pat spalio mėnesio bus aktyvios erkės. Nors gydytojai akcentuoja, kad privalome saugotis nuo šių vabzdžių sukeliamų ligų, tačiau mažai žinome apie virusus, kuriais erkės užkrečia gyvūnus. MadeinVilnius.lt komanda nusprendė pasidomėti, kokia situacija šiuo metu su šiais pavajingais parazitais.

Nekantraudami laukiame pavasario - šilumos, žalumos. Ir visai nelaukiame pavojų, tykančių joje. Šiemet Lietuvoje karaliavus tikrai speiguotai žiemai daugelis tikimės, kad erkės nebepasirodys. Deja, entomologų teigimu, jos pasirodys. Visu gražumu. Medicinos entomologė Milda Žygutienė “Vakaro žinių” skaitytojus įspėjo būti atsargius. Erkėms tokios žiemos - nė motais. Jos tikrai nežus. “Lietuvoje paplitusios europinės miško erkės prie tokių žiemų prisitaikiusios.

Specialistai pastebi, kad per pastarąjį dešimtmetį erkių sukeliamų susirgimų itin padidėjo. Pagal erkinio encefalito susirgimus iš visų Baltijos ir Skandinavijos šalių Lietuvą lenkia tik Estija, praneša LTV naujienų tarnyba.Nuo erkių sukeliamų laimo ir erkinio encefalito ligų kasmet Lietuvoje miršta apie 3 žmones, dar apie 400–500 gydosi ligoninėse.Nors erkės aktyviausios antrąją vasaros dalį, tačiau šiemet erkinis encefalitas jau diagnozuotas 8 žmonėms, dar 400 – laimo liga.

Vakar Lazdijų rajone Varviškės kaime į Nemuną, įtekantį iš Baltarusijos, išpilta 5 tūkst. 720 litrų amerikiečių gamybos biologinio preparato „Vecto Back” upiniams mašalams naikinti, praneša "Alytaus naujienos". Šiuos darbus organizavo Alytaus apskrities viršininko administracija, iš šalies biudžeto gavusi 250 tūkst. litų.