milda jankauskienė

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Lietuvoje paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys vėl gali pasinaudoti proga gauti 257 eurų išmoką.  Dalis asmenų, kurių gyvenamoji teritorija buvo laikytina epidemiologiškai pavojinga, jau anksčiau galėjo pretenduoti gauti piniginę išmoką. Tačiau nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui visoje Lietuvoje, tai padaryti galės ne tik atskirų savivaldybių gyventojai.

Šeštadieniniame „Tėvų darželyje“ laidos vedėjai Žygis ir Dovilė Stakėnai ieškojo atsakymų į visiems ikimokyklinio amžiaus vaikus auginantiems tėvams kylančius klausimus: kokio amžiaus vaiką leisti į darželį, kaip suprasti, kad mažylis jau pasirengęs ir kokių klaidų nedaryti, kad adaptacija vyktų sklandžiai?  Atsakymus pateikė ir asmenine patirtimi laidoje dalinosi trijų vaikų mama, tinklaraščio „Mamos gyvenimas“ įkūrėja Žemyna Treiderė, gamtos darželio „Po Smilgom“ įkūrėja, edukologė Milda...

Tyrimų duomenimis, jaunimo iki 25 metų nedarbas Lietuvoje per metus didėjo iki 18,9 proc., kai ES šis rodiklis siekė 16,8 proc. Specialistų teigimu, tam įtakos turėjo pasaulinė pandemija ir mūsų šalyje galiojęs karantinas. Tačiau darbdaviai ramina: situacija nėra prasta ir jaunuoliai jau turi galimybę grįžti į darbo rinką. Devyniolikmetis vilnietis Matas jau penkis mėnesius neranda darbo. Prieš pandemiją vaikinas dirbo sandėlio darbuotoju, bet per karantiną buvo priverstas išeiti.

Vilnietei Kristinai (vardas pakeistas) prieš keletą metų nustatyta psichikos negalia. Mergina sako turinti karčios patirties su valstybinėse įstaigose dirbančiais specialistais, ji nenori lankytis pas ten dirbančius psichiatrus, vartoti vaistų, todėl renkasi privačią psichoterapinę pagalbą. Dėl šios priežasties Kristinai negalios terminas negali būti pratęstas, ji negauna paslaugų, kurios teikiamos psichikos negalią turintiems žmonėms.

Darbdaviai skundžiasi, kad neranda populiariausių profesijų darbuotojų, tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, atlyginimų kelti jiems nėra skubama. Kai kurių profesijų atstovai šiemet uždirba tik šiek tiek daugiau nei prieš metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, Lietuvoje ir toliau populiariausia profesija buvo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai. Skaičiuojama, kad dabar jų yra 79,3 tūkst.

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Šįmet nemalonios žinios, perspėjimo apie planuojamą atleidimą iš darbo, sulaukia dvigubai daugiau lietuvių nei pernai. O kas antras iš jų dirbo viešajame sektoriuje. Ekspertai perspėja: šis faktas, ieškant naujo darbo, gali pakišti koją. Kaltina pertvarkas  Kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, 2017 m. įspėjimus apie numatomą atleidimą gavo apie 2900 žmonių.

Teisininkai, politologai, vadybininkai ar vertėjai savo įgytomis specialybėmis pernelyg džiaugtis neturėtų. Užimtumo tarnybos ekspertai jiems negailestingi: šios profesijos jau kelerius metus iš eilės patenka tarp mažiausiai paklausių darbo rinkoje. Menkas kai kurių universiteto diplomų poreikis vien per dvejus metus persikvalifikuoti nusprendusių asmenų skaičių išaugino daugiau nei dvigubai.

Lietuvos darbo biržai persitvarkant į Užimtumo tarnybą, imamasi ir naujų projektų. Vienas tokių – jau darbą turinčių žmonių perkvalifikavimas kitam darbui. Tačiau pačių darbdavių atstovai piktinasi, kad niekas su jais apie tokį projektą nė nesitarė. Į darbo biržą jau porą mėnesių gali kreiptis gyventojai, kurie turi darbą, tačiau norėtų jį pakeisti.

Veiklą nutraukianti Alytaus duonos ir konditerijos gamybos bendrovė „Alytaus duona“ ketina atleisti per 40 darbuotojų. Dėl įvairių priežasčių žmones atleidžia arba įspėja ir kitos įmonės bei organizacijos. Dalis jų atleidžiamus darbuotojus vėl įdarbins. Alytaus darbo birža kovą gavo „Alytaus duonos“ pranešimą apie numatomą 42 darbuotojų atleidimą, BNS informavo Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda. Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba.

Nauji metai – naujas šalies biudžetas, o jame ir pakeitimai, kurie vienų pajamas paveiks labiau nei kitų. Tačiau, ar ar geriau gyvenantys žmonės tai pajus? Prognozuojama, kad kitais metais atlyginimai vidutiniškai pakils 7 proc., tai lems ne tik minimalios mėnesio algos (MMA) didėjimas nuo 380 iki 400 eurų, tačiau ir toliau jaučiamas darbuotojų trūkumas privačiame sektoriuje. „Darbo jėgos paklausa lieka didesnė nei pasiūla.

Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje neradai tinkamo darbuotojo. Tuomet ir imama skelbimuose nurodyti tokius reikalavimus, kuriuos vargu, kas atitiktų. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Andriaus pastebėjimai, kad kai kurių darbdavių reikalavimai darbuotojams kelia didžiulę nuostabą.

Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas didesnis nei 1200 eurų, mokamas užsienyje. Ar slaugytojo, ar sunkvežimio vairuotojo, ar sandėlio darbuotojo, ar valytojo darbo ieškantiesiems viena garantuota – susiviliojus darbo skelbimu už didelę sumą nepamirškite pasižiūrėti, kur darbo vieta.

Šiais metais paskelbta apie daugybės užsienio investuotojų ketinimą statyti gamyklas bei kurti darbo vietas Lietuvoje. Tai, be abejonės, yra gera žinia. Tačiau jau dabar darbdaviai Lietuvoje skundžiasi, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, tad atėję darbdaviai iš užsienio įtampą tik padidins. Lietuviai sako, kad užsienietiškų atlyginimų tikėtis nereikėtų.

Darbo biržos paslaugų kokybė nuolat kvestionuojama, tačiau faktas vienas – bedarbių skaičius mažėji. Visgi ekonomistas stebisi, kad nors jų mažėja, dirbančiųjų Darbo biržoje tik daugėja, o paslaugos toli gražu ne 5 žvaigždučių lygio. Tuo tarpu Darbo birža pabrėžia, kad vien privačių įdarbinimo agentūrų šalyje būti negali.

„Padėtis be išeities“ – taip savo situaciją apibūdina ilgalaikis bedarbis, žmogus ieškantis ir nerandantis darbo ilgiau nei metus. Į šią kategoriją neretai patenka darbo netekę vyresni asmenys, neturintys pakankamo išsilavinimo bei tie, kuriems trūksta darbo patirties ar profesinių įgūdžių.

Paskutinius metus matytas atlyginimų augimas pastebimas visose ekonominėse veiklose. Tačiau vienur jis buvo dosnesnis, kitur mažesnis. Deja, ekonomistams tenka pripažinti, kad duomenis gali iškreipti ir Lietuvos neapleidžianti šešėlinė ekonomika. Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis nuo 2012 metų išaugo 19 proc., o didžiausias augimas per paskutinius metus pastebimas viešbučių ir restoranų sektoriuje – apie 12 proc.

Bedarbiai – ypatingą socialinė grupė, kurios problemą stengiamasi išspręsti, tačiau rezultatai nėra tokie greiti kaip norėtųsi. Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. buvo 155 tūkst. bedarbių – 8,6 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė teigė, kad lyginant su sausio 1 d., registruotas nedarbas mažėjo visuose miestuose, tik Vilniuje nekito. Atsigavusi ekonomika, augantis gyventojų vartojimas tiesiogiai turi įtakos ir darbo rinkai.

Tūkstančiams tautiečių darbo birža yra tapusi antrais namais. Jos slenkstį mina ir tūkstančiai jaunuolių. Rasti darbą jiems nepadeda net keli aukštojo mokslo diplomai. O ilgą laiką menkintos profesinės mokyklos, regis, turėtų sulaukti didesnio dėmesio: mat darbdaviams vis labiau stinga ne aukštųjų technologijų specialistų, o dažytojų, siuvėjų, suvirintojų bei tolimųjų reisų vairuotojų. Karčios paieškos Kaunietis Tomas Kniauta šiais metais baigė magistro studijas viename sostinės universitete.