migrantai

Trečią dieną atšiauriomis oro sąlygomis šąlantys tūkstančiai migrantų atsidūrė savotiškuose spąstuose – Lenkija jų neįsileidžia, o Baltarusija nebeįsileidžia atgal į šalies gilumą. Oro temperatūra naktimis jau minusinė, todėl lauko sąlygomis gyvenančių pabėgėlių iš savo šalių sąlygos tampa košmariškomis. Baltarusių portalo „Zerkalo“ kalbintas vienas iš šioje grupėje atsidūrusių migrantų aiškina, kad vienintelis jų tikslas – patekti į Vokietiją. 21-erių Amiras yra kurdas iš Irako.

Lenkijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi daugiau kaip 50 migrantų, per pastarąją parą nelegaliai kirtusių valstybės sieną iš Baltarusijos teritorijos, ir ieškanti kitų asmenų. „Per pastarąsias 24 valandas policija sulaikė per 50 žmonių prie Bialoviežos, jiems neteisėtai kirtus sieną“, – naujienų agentūrai AFP sakė Palenkės vaivadijos policijos departamento atstovas Tomaszas Krupa. Pasak jo, kalbama apie dvi atskiras migrantų grupes, o kai kurie iš jų išvengė sulaikymo.

Lenkijos pasieniečiai užfiksavo baltarusių pareigūnų šūvį į orą prie migrantų grupės pasienyje. Anksčiau A. Lukašenka viešai aiškino, kad Vakarų šalys skriaudžia migrantus, o baltarusiai „ne tokie, mes jiems virš galvų nešaudom“. Tačiau vaizdo įrašai iš Baltarusijos-Lenkijos pasienio teritorijos, kur susikaupę keli tūkstančiai pabėgėlių, rodo visiškai priešingą informaciją.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba trečiadienį sulaikė 10 migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, grupę. Pasak tarnybos vado Rustamo Liubajevo, situacija pasienyje kol kas rami, tačiau tai jam kelia nerimą. Be to, jo teigimu, pasienyje iš Baltarusijos pusės girdėti sunkiosios technikos garsiai ir tai gali būti sunkvežimiais vežami migrantai. „Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastoji padėtis, situacija [pasienyje] buvo rami, nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą.

Per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 281 migrantui, praneša VSAT.  Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo. Šis VSAT pareigūnų neįleistų užsieniečių skaičius – 281 – yra antras pagal dydį šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali nepriimti iš Baltarusijos einančių migrantų.

Dvi didelės nelegalių migrantų grupės sugebėjo prasiveržti į Lenkiją, skelbia „Bialystok“ radijas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad bent vieną iš tų grupių pavyko sugauti ir išsiųsti atgal į Baltarusiją. Lenkų leidinio teigimu, kelios dešimtys žmonių pralaužė užtvarą pasienyje netoli Krynkų ir Belovežos gyvenvienčių. Kai kuriuos migrantus pavyko sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją, likusių yra ieškoma. Vėliau Liublino radijas pranešė, kad visi prasmukę į šalį migrantai buvo grąžinti atgal.

Pasienyje su Baltarusija susidarius kritinei situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuo vidurnakčio mėnesiui įsigaliojo nepaprastoji padėtis. Seimas įvedė nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje. Nepaprastoji padėtis įvesta Vyriausybės siūlymu, pirmą kartą per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją.

Su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos susiduriančiai Lenkijai dabar labiausiai reikia solidarumo jausmo, kurį Lietuva yra pasirengusi suteikti, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Tūkstančiai migrantų po nesėkmingo Lenkijos sienos šturmo įstrigo siaurame miško ruože. Baltarusių pareigūnai grįžti neleidžia, pasienyje aidi šūviai, perspėjimai, migrantai skundžiasi, kad neturi nei maisto, nei vandens. Savo ruožtu Lenkija, uždariusi vieną iš trijų pasienio perėjų su Baltarusija, ruošiasi naujiems neramumams ketvirtadienį – per Nepriklausomybės dieną – ir telkia didesnes pajėgas.

Vis pilnėjant migrantų stovykloms auga ir galinčių padėti savanorių poreikis. Savanorė Uršulė, jau keturis mėnesius bendraujanti su pačiais migrantais sako, kad visuomenėje tvyrantis didelis nepasitenkinimas migrantais yra visai nepagrįstas. Ji mano, kad žmonės situaciją taip vertina dėl nežinojimo ir kelių neigiamų istorijų.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną surežisavus precedento neturinčią migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą ir pavadino tai ataka, galinčia destabilizuoti Europos Sąjungą. Tokį kaltinimą lenkų premjeras pareiškė tūkstančiams migrantų šaltu oru įstrigus prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur abiem šalims dislokavus karių baiminamasi konfrontacijos.

Europos Sąjunga antradienį sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką. Šis spaudimas yra dalis Briuselio reakcijos į tai, ką jis vadina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režisuojama kampanija blokui destabilizuoti, skatinant migrantus vykti prie ES – ypač Lenkijos ir Lietuvos – sienų ir taip keršijant už sankcijas Minsko režimui.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka kalbėdamas apie migracijos krizę Baltarusijoje atskleidė, kad pradėjo plaukti naujas pabėgėlių iš Afganistano srautas, bei dėl visko apkaltino pačias Europos Sąjungos šalis, kurios „pačios ir prisikvietė“. Baltarusijos autoritarinio vadovo teigimu, didžiausia migrantų problema yra net ne vykstantis karas jų šalyse, o „padėtis be išeities“. Jo teigimu, žmonės ten mato, kad vaikams nėra jokių perspektyvų ir ateities savo vals...

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad nenori ginkluotos konfrontacijos, tačiau „nesiklaups“ tvyrant priešpriešai dėl migrantų pasienyje su Lenkija. „Neieškome kovos“, – kalbėjo jis ir perspėjo, kad bet koks konfliktas įtrauktų ir Baltarusijos sąjungininkę Rusiją. „Nesu beprotis, puikiai suprantu, kur tai gali nuvesti... Suprantame, žinome savo vietą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad migrantų, kurie neteisėtai bando patekti į Lietuvos teritoriją, srautai smarkiai auga. Per pastarąją parą į Lietuvą bandė patekti daugiau nei dvigubai migrantų, tačiau jie buvo neįleisti. Kaip praneša Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, paskutiniais duomenimis, nuo vidurnakčio šiandien buvo neįsileisti 174 migrantai, o per praėjusią parą iš Baltarusijos neįleista 73 migrantų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakomybę už Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę perkėlė Europos Sąjungai. Jo teigimu, ES turėtų „padėti Baltarusijai susitvarkyti su migrantų srautu, įskaitant finansinę pagalbą“. Pasak jo, tokiu būdu Briuselis panašią problemą išsprendė Turkijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo sąjungininkas, Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka antradienį aptarė dėl migracijos krizės Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susiklosčiusią įtemptą padėtį. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Seimas antradienį svarstys, ar Lietuvos pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį. Vyriausybė jau pritarė šiam siūlymui, o dabar laukiama galutinio Seimo sprendimo. Kas pasikeis įvedus nepaprastąją padėtį? Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad yra reikalingas nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimas. „Jis tik minamaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – sakė G. Nausėda.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį, aplinkiniams gyventojams neteks patirti kokių nors apribojimų. „Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo.

Vokietija reiškia palaikymą Lietuvai, tūkstančiams migrantų susitelkus prie išorinės ES sienos, pranešė Lietuvos vidaus reikalų ministerija (VRM). Šį klausimą antradienį nuotoliniu būdu aptarė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir jos Vokietijos kolega Horstas Seehoferis. „Ministras H. Seehofer patikino, jog Lietuva turi visišką Vokietijos palaikymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko nepaprastosios padėties įvedimą pasienio ruože. Šalies vadovo teigimu, tai gali padėti sustabdyti nelegalią migraciją, o Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms grėsmės šis režimas nesukels. „Šiandien susiduriame su nepaprasta padėtimi, situacija Baltarusijos pasienyje. Matome, kas visai neseniai įvyko Lenkijoje ir matome, kad padėtis vis labiau kaista mūsų ir Baltarusijos pasienyje. Režimas toliau tęsia savo hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą.

Keli tūkstančiai migrantų iš Artimųjų Rytų lydimi baltarusių pareigūnų atžygiavo prie Lenkijos sienos ties Kuznicos miesteliu, maždaug apie 60 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kadangi panaši situacija gali pasikartoti prie mūsų sienų, Lietuvoje skelbiama nepaprastoji padėtis.

Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pirmadienį Medininkų užsieniečių registravimo centre kilusių riaušių. Anot prokuratūros pranešimo, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl riaušių, kai panaudojamas šaunamasis ginklas ar sprogmenys arba pasipriešinama pareigūnams. Pirmadienį malšindami riaušes pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones, septyni asmenys buvo sulaikyti. Jiems antradienį pateikti įtarimai. „Visi – irakiečiai, vyrai.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Vyriausybė siūlo Seimui jau nuo šio trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože reaguojant į galimas grėsmes Lietuvai. Opozicija šiuo klausimu lieka vieninga – nepaprastosios padėties reikia, tačiau jai pritars tik tuo atveju, jei valdantieji pateiks motyvuojančius, naujus krizės sprendimo argumentus.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus, praneša „Zerkalo“. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus. Ekspertų manymu, akivaizdu, kad be Baltarusijos valdžios žinios tokio organizuoto judėjimo migrantai nebūtų galėję niekaip pasiekti.

Minskas antradienį atmetė Varšuvos kaltinimus, kad Baltarusijos kariai pažeidžia Lenkijos sieną ir prisideda prie migracijos krizės. „Baltarusijos gynybos ministerija mano, kad Lenkijos kaltinimai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Lenkijos Respublikos krašto apsaugos ministerija nesiekia konstruktyviai spręsti šio klausimo ir sąmoningai perkelia susiklosčiusią konfliktinę situaciją į politinį lygį“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė baltarusių Gynybos ministerija.

Keli tūkstančiai migrantų, įsikūrusių šalia Lenkijos sienos ir vos už 50 km nuo Lietuvos, įsirengė stovyklą ir naktį praleido santykinai ramiai, skelbia lenkų policija. Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad Baltarusija ruošia dar vieną provokaciją lapkričio 11-ąją, kuomet lenkai švęs savo nepriklausomybės dieną. Situacija naktį spontaniškai migrantų surengtoje stovykloje buvo palyginti rami.

Vyriausybė pritarė dalyje Lietuvos įvesti nepaprastąją padėtį dėl didelio migrantų susitelkimo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje bei grėsmės Lietuvai. Galutinį sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo dar turės priimti Seimas.  Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime tvirtinamas paprastąja dauguma nuo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiaus.

Nepaprastosios padėties įvedimas leistų riboti judėjimą pasienyje, taip pat ryšį neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pirmadienį migrantų stovykloje Medininkuose per neramumus panaudotos ašarinės dujos, svarstoma pradėti ikiteisminius tyrimus.  „Bandant juos raminti, kai kurie bandė pasipriešinti, už ginklų palaikyt ir taip toliau, tai buvo panaudotos ašarinės dujos, tačiau niekas nenukentėjo“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Migrantų stovykloje Medininkuose, Vilniaus rajone, keletą valandų pirmadienį tęsiasi neramumai, jie taip pat fiksuoti ir Kybartų bei Pabradės Užsieniečių registracijos centruose. „Medininkuose didžiausi neramumai iš mūsų trijų centrų. Kybartuose buvo gana trumpai – keliolika žmonių išėjo su trimis plakatais ir suėjo atgal, Pabradėje šiek tiek daugiau buvo, pašūkavo migrantai, bet irgi nusiramino greitai“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.

Su Baltarusija besiribojančių Varėnos ir Lazdijų rajonų merai sako, kad situacija pasienyje yra rimta ir į ją reikia rimtai reaguoti, kad būtų užtikrinta sienos apsauga. Taip savivaldybių vadovai komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, reaguojant į migrantų susitelkimą pasienyje su Lenkija.

Gausaus migrantų būrio, lydimo ginkluotų baltarusių, judėjimas link Lenkijos kelia susirūpinimą ir Lietuvai. Politologų teigimu, šis pavyzdys prie kaimynų sienos gali atsikartoti ir pas mus. Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pažymėjo, kad agresyvūs Aliaksandro Lukašenkos veiksmai – desperacijos ženklas. Naivu būtų tikėtis, kad diktatorius greitu metu liautųsi, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi viskam.

Lenkijoje prie sienos su Baltarusija dislokuotos pajėgos pirmadienį užkirto kelią migrantų bandymui prasiveržti į šalies teritoriją iš Baltarusijos, pranešė lenkų Vidaus reikalų ministerija. „Lenkijos tarnybos užkardė migrantų bandymą jėga patekti į šalies teritoriją [vietovėje] į pietus nuo Balstogės Kuznicos-Brūzgų sienos perėjos.

NATO pirmadienį pasmerkė „nepriimtinas“ numanomas Baltarusijos pastangas naudoti migrantus taktiniais tikslais, siekiant didinti spaudimą Europos Sąjungai, ir nurodė, kad Aljansas susirūpinęs padėties prie sienos su Lenkija „eskalavimu“. Baltarusijos režimo pastangas siųsti daugybę migrantų prie sienos su Lenkija, kad jie mėgintų neteisėtai prasiveržti į ES narės teritoriją, Aljansas oficialiai įvardijo „hibridine ataka“, turėdamas omenyje kombinuotą karinę ir politinę operaciją.

Lenkijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad migrantų minia bandė prasiveržti pro sieną jėga, tačiau pareigūnai juos sustabdė. Kol kas nė vienas iš kurdų migrantų minios į Lenkiją nepateko, skelbiama vietos žiniasklaidoje. Lenkijos URM skelbia, kad Baltarusija migrantų antplūdžiu siekia sukelti didelį konfliktą.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nutarus, kad migrantų prašymai paleisti juos iš sulaikymo privalo būti svarstomi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ragina neskubėti su pareiškimais apie teismų praktiką. Pasak jo, tarnyba skųs sprendimą kitoje byloje, kur LVAT suformuota galimybe pasinaudojęs 26-ių irakietis gavo teismo leidimą gyventi savo pasirinktoje vietoje, o ne Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Lietuvos pasieniečiai pajėgas sustiprino ne tik Lietuvos pasienyje, bet ir užsieniečių apgyvenimo centruose. Valstybės sienos apsaugos tarnyba gavo informacijos, kad visuose užsieniečių apgyvenimo centruose gali būti organizuojami neramumai.   „Turime informacijos, kad neramumai galėtų būti taip pat organizuojami neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvos institucijos yra pasirengusios galimam migrantų antplūdžiui, tačiau ministerija siūlys Vyriausybei įvesti nepaprastąją padėtį. „Situacija prie Lietuvos-Baltarusijos sienos yra stabili ir kontroliuojama. Bet mes tikrai stebime, kas vyksta prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos.

Baltarusijoje, netoli Bruzgių pasienio punkto, užfiksuota didžiulė migrantų minia, bandysianti patekti į Lenkijos teritoriją. „Nexta“ paskelbti liudininkų vaizdo įrašai primena 2015 m. vaizdus iš Centrinės Europos, kuomet per Viduržemio jūrą atplaukę migrantai tūkstančiais traukė į Vokietiją. Lapkričio 8-ąją Baltarusijos-Lenkijos pasienyje užfiksuota milžiniška migrantų kolona.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 97 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį nebuvo. Šeštadienį VSAT pareigūnai neįleido 98 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, penktadienį – 126, ketvirtadienį - 58, trečiadienį - 87, antradienį - 96, pirmadienį – 11. Sekmadienį vienas Kubos pilietis ir du Kamerūno piliečiai bandė apgauti Lietuvos pasieniečius.

Į Lietuvą patekę neteisėti migrantai įgija teisę teismuose skųsti savo laisvės suvaržymus, nors įstatymuose tokia galimybė ir nėra numatyta, pirmadienį rašo naujienų portalas „15min“, remdamasis suformuota Lietuvos teismų praktika. Vidaus reikalų sistemos pareigūnai ir kai kurie pirmosios instancijos teismai iš pradžių laikėsi pozicijos, kad pasienyje su Baltarusija sulaikyti migrantai neturi pagrindo kreiptis į teismą dėl laisvės suvaržymų.

Ispanijos pareigūnai ieško grupės neteisėtų migrantų, kurie skrydžio iš Maroko į Turkija metu lėktuvą privertė nutūpti Maljorkoje, o tada iš jo pabėgo. Dėl incidento sutriko oro uosto darbas, o jame įstrigo šimtai keleivių. Ir nors dalį bėglių pavyko pagauti, mažiausiai 11-ka jų vis dar slapstosi. Oro linijų „AirArabica“ skrydžio iš Maroko į Turkiją keleiviai filmuoja, kaip grupė kartu skridusių asmenų veržiasi pro skrydžio palydovus ir skuodžia tūpimo taku.

Drama pasienyje su Baltarusija – čia aptikta irakiečių šeima su keturiais mažamečiais vaikais apgręžta atgal. Pasak į pasienį vykusio Seimo nario Tomo Tomilino, šeima su mažamečiais vaikais pasienyje klaidžioja nuo ketvirtadienio. Tiesa, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas tikina, kad pasieniečiai šeimą aprūpino šiltais drabužiais, pavalgydino, leido jiems pernakvoti užkardoje ir ryte grąžino į Baltarusią.

Prie Vyriausybės sekmadienį iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų susirinko į protestą dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos. Proteste skambėjo būgnų ritmai, susirinkusieji skandavo įvairius šūkius.

Jeigu nebus imtasi skubių priemonių, tai šią žiemą milijonai afganistaniečių pasitiks badaudami, perspėja JT pasaulio maisto programa (WFP). WFP duomenimis, daugiau nei pusė Afganistano gyventojų – apie 22,8 mln. žmonių – susiduria su ženkliu produktų trūkumu, o 3,2 mln. vaikų nuo 5 metų kenčia dėl nepriteklių. Europa netrukus gali sulaukti dar daugiau pabėgėlių, šįkart ne dėl „noro patekti į Vokietiją“, bet ir dėl gresiančio bado.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad praėjusią parą pasieniečiai neįleido nė vieno migranto. Visgi Seimo nario Tomo Tomilino istorija liudija kitus faktus. Kaip rašė T. Tomilinas savo socialinėje paskyroje, dėl neįleistos irakiečių šeimos jam teko važiuoti į Padvarionių užkardą.  Parlamentaras priduria, kad savanoriai ir patys bandė padėti pasienyje įstrigusiems irakiečiams, tačiau pasieniečiai to padaryti, pasak jo, neleido.

Praėjusią parą ties siena su Baltarusija pasieniečiai į Lietuvą neįleido 98 migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, įleistų migrantų dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Sekmadienį Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, rengiama protesto akcija dėl Vyriausybės vykdomos neteisėtų migrantų apgręžimo politikos. Protestą „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ organizuoja Lietuvos pabėgėlių taryba, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir studentų judėjimas „Šauksmas“, pranešė Lietuvos žaliųjų partija.