migrantai

Diktatorius Lukašenka, savo režimo įkaitais pavertęs kelis tūkstančius migrantų, vėl užsipuolė Europos Sąjungą. Jis pareiškė, kad Merkel nesilaiko pažado priimti 2000 pabėgėlių, nors Berlynas dar praėjusią savaitę oficialiai paneigė, kad apskritai ketino tai daryti. Savo ruožtu naktį Lenkijos sieną kirsti mėgino dar pusketvirto šimtų nelegalų. Tiesa, lenkų pasieniečiams vaikyti tenka ne tik pabėgėlius, bet ir visiškai girtus Lukašenkos pasieniečius.

VSAT paviešintose vaizdo medžiagose savaitgalį fiksuoti du neteisėtų migrantų neįleidimo iš Baltarusijos atvejai. Į Lietuvą neleistinose vietose jie bandė patekti ties Lazdijų rajonu. Pirmu atveju buvo neįleisti 9 Kongo piliečiais pristatę asmenys, 5 moterys ir 4 vyrai. Antru atveju sekmadienį į Lietuvą buvo neįleisti Irako piliečiais prisistatę 19 vyrų.

A. Merkel bandymas derėtis su Baltarusijos diktatoriumi sprendžiant migracijos krizę kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad „niekas nenori pasiimti 2 tūkst. migrantų“, todėl jis pareikalaus iš Vokietijos, kad ji imtųsi veiksmų. Įsileidęs į savo valstybę tūkstančius migrantų A. Lukašenka dabar piktinasi, kad „niekas iš žadėtos kontaktinės grupės asmenų taip ir nesusisiekė dėl tų 2 tūkst.

Apie 150 migrantų pabandė prasiveržti pro Baltarusijos-Lenkijos sieną Dubičes-Cerkevnės kaimo apylinkėse, skelbia Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Didelė migrantų grupė pasirinko Bresto srities pasienio zona, kurioje pabandė kirsti sieną. Anot lenkų pareigūnų, „apie 150 agresyvių užsieniečių pabandė patekti į Lenkijos teritoriją“. Pareigūnai užtikrino, kad „bandymas buvo užkardytas“. Viso sekmadienį Baltarusijos-Lenkijos sieną migrantai bandė nelegaliai kirsti 346 kartus.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 70 migrantų. Šeštadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 44 užsieniečiams, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65, pirmadienį – 90. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį buvo įleisti 2 užsieniečiai.

Į Lietuvą per parą neįleista 70 migrantų, įleisti du prieglobsčio paprašę Baltarusijos piliečiai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. „Pastebėjome, kad pasikeitė ir taktika – Baltarusijos jėgos struktūrų atstovai stumia į Lietuvą labai nedideles grupes – trijų, keturių, penkių asmenų, tai iš tikrųjų apsunkina šiek tiek tokių grupių aptikimą, fiksavimą ir sulaikymą. Tačiau tos grupės buvo sulaikomos“, – lrt televizijai pirmadienio rytą sakė R. Liubajevas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Druskininkuose lankys karius, vykdančius užduotis pasienio ruože. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas vyks pasveikinti karių, padedančių saugoti valstybės sieną, su Lietuvos kariuomenės diena. Ji minima lapkričio 23-iąją. Seimas iki vasario vidurio yra pratęsęs kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija.

Aliaksandras Lukašenka užsimojęs iš peties ėmėsi keršyti už gresiančias jo režimui naujas sankcijas. Jis ne tik ėmėsi aktyviai veržtis „pro galines duris“ – pokalbius su Angela Merkel – į derybas su ES, bet ir ekonominių veiksmų prieš jam nedraugiškas valstybes. Nesigailėjęs savo paties tautiečių, su kuriais žiauriai dorojasi už menkiausią jų nepaklusnumą, jis juo labiau nesigaili nei migrantų, nei ketina taikstytis su demokratinės ES sankcijų politika.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis šeštadienį paskelbė, kad Europoje surengs virtinę derybų dėl migrantų spaudimo prie Europos Sąjungos sienų su Baltarusija. Pasak premjero, jis sekmadienį susitiks su kolegomis iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o kitą savaitę nuvyks į kai kurias kitas Europos šalis. Jų pavadinimų M. Morawieckis nenurodė.

Baltarusija keičia migrantų krizės prie Lenkijos taktiką ir dabar nukreipia mažesnes migrantų grupes į įvairias vietas prie Europos Sąjungos rytinių sienų, šeštadienį paskelbė lenkų gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas. Lenkų pasieniečiai pranešė apie kelių grupių, daugiausia iš dešimčių migrantų, naujus bandymus kirsti sieną, bet taip pat pastebėjo akmenimis ir ašarinėmis dujomis apsiginklavusių žmonių minią, kurią sudarė apie 200 asmenų.

Tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos gyventojai žvelgia į kitataučius, o ypač pabėgėlius. Dauguma lietuvių nesutiktų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje darbovietėje su migrantais, o juo labiau – išnuomoti jiems būsto. Pasirodo, kuo daugiau dėmesio migracijos krizei skiriama žiniasklaidos sraute, tuo prastesnė nuomonė vyrauja migrantų atžvilgiu. Šiemet neigiamos nuostatos labiausiai stiprėjo irakiečių ir sirų atžvilgiu.

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 54 migrantams. Ketvirtadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 106 migrantams, trečiadienį - 71, antradienį – 65, pirmadienį - 90, sekmadienį – 126, šeštadienį - 114. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleisti 2 užsieniečiai.

Lenkija penktadienį pranešė, kad šimtai migrantų vėl bandė prasiveržti per sieną iš Baltarusijos, šios šalies autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pripažinus, kad „visiškai įmanoma“, jog jo pajėgos padėjo migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną, tačiau paneigus, kad jis juos kvietė.

Daugiau nei 400 migrantų pirmuoju repatriacijos skrydžiu palikę Minską – jau grįžo į gimąjį Iraką. Jie pasakoja, kaip Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnai juos apgavo ir vietoj Lenkijos numetė juos prie Lietuvos sienos. Visgi dalis irakiečių sako, kad patekti į Europą bandys ir dar kartą. „10 dienų praleidau miške, kol labai susirgau.

Baltarusijos-Lenkijos pasienio vaizdai užsienio žiniasklaidoje dažnai pasižymi dramatiškumu ir širdį veriančiomis istorijomis. Nepaisant kartais prasiveržiančių smurto protrūkių iš migrantų pusės ir ciniškos Minsko režimo įtakos dirbtinai suformuojant tuos srautus, žmonių kančia yra visiškai reali, o jų likimai dažnai būna tragiški. Baltarusijos-Lenkijos pasienyje jau mirė mažiausiai 13 migrantų, įskaitant vieną 16-metį paauglį ir vos 1-erių kūdikį.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį apgręžė 21 žmogų, mėginusį neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 2 372 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Grįžusi į Iraką pirmoji migrantų grupė vietos žiniasklaidai papasakojo, kaip su jais buvo elgiamasi pasienyje. Žmonės skundėsi buvę apgauti tarpininkų, nežmonišku lenkų ir baltarusių pareigūnų elgesiu. „Sky News“ reportaže kalbinti migrantai skundėsi, kad buvo apgauti kelionę jiems siūliusių tarpininkų: viena moteris pasakojo, kad su šeima pasienyje praleido 20 dienų, tačiau jai taip ir nepavyko patekti į ES, o pati avantiūra jiems kainavo 25 tūkst. dolerių.

Sandėliuose Baltarusijos pasienyje apgyvendinti migrantai penktadienį sulaukė galimybės pasidžiaugti atvykusių prekeivių teikiamais privalumais: nuo pat ryto prie centro dirba kebabinė ant ratų, prekiaujama ir cigaretėmis. Tačiau ilgainiui tai virto masinio nepasitenkinimo akcija – migrantai pastebėjo, kad kebabai pradėjo brangti vos ne kas valandą. Minsko centrinė valdžia didžiąją dalį migrantų atitraukė nuo sienos su Lenkija į netoliese esančius sandėlius.

Lietuvos tarnybos ketvirtadienį gavo informaciją iš socialinių tinklų, kad netoli Lietuvos pasienio užfiksuotos dvi naujos mobilių telefonų koncentracijos vietos, kurių ankstesnėmis dienomis nebuvo. Panašu, kad tai galėtų būti ir dvi naujos migrantų grupės, bet kol kas dar neaišku ir nėra tiksliai žinoma, kiek šiose grupėse yra žmonių. Ankstesnėmis dienomis minėtos vietovės su mobilių telefonų koncentracija nebuvo fiksuojamos.

Seimo narys Petras Gražulis eilinį sykį sudalyvavo Baltarusijos režimo propagandinės televizijos laidoje, dažniausiai atkartodamas Minsko kartojamas klišes apie migrantų krizę. Rusiškai su Baltarusijos valstybine televizija bendravęs buvęs kovotojas su Tarybų Sąjungos valdžia aiškino, kad Lietuvoje demokratijos nėra ir siūlė sėsti prie derybų stalo su Baltarusija.

Maždaug 2 tūkst. migrantų, kurie spaudžiant šalčiui yra įstrigę Baltarusijos pasienyje su Lenkija, praleido naktį logistikos centre, kai jų įrengtą stovyklą likvidavo pasieniečiai, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.   Tūkstančiai migrantų, daugiausia Irako kurdai, pastaraisiais mėnesiais bandė patekti į Europos Sąjungą iš Baltarusijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų lyderių pokalbiai su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka yra neišvengiami sprendžiant humanitarinę migrantų krizę ir palygino situaciją su lėktuvo užgrobimu.

Į Iraką išskrenda keli šimtai migrantų, kuriems nepavyko prasibrauti į Europą su Lukašenkos pakalikų pagalba. O režimas skelbia ir toliau skraidins namo grįžti norinčius migrantus, jei tik Europa pasiims 2000 migrantų, kurie dabar šąla pasienyje. Savo įsivaizduojamą Europos šantažo scenarijų atskleidęs diktatorius sako, tokį pasiūlymą pateikęs Vokietijos kanclerei dar pirmo telefoninio pokalbio metu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselio vykdomas spaudimas Baltarusijai dėl dirbtinai sukeltos migrantų krizės rodo „pirmuosius rezultatus“. Tai G. Nausėda pareiškė po ketvirtadienio pokalbio su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda, informavo Lietuvos Prezidentūra.  „Europos Komisijos ir Europos Išorinių veiksmų tarnybos veiksmai suvaldant Lukašenkos režimo sukurtą įkaitais tapusių migrantų krizę, kuri yra hibridinės atakos prieš Europos Sąjungą dalis, yra savalaikiai.

Valdantieji niršta dėl Angelos Merkel pokalbių su Lukašenka. Konservatoriai sako, kad tai ne tik legitimizuoja Europoje prezidentu nepripažįstamą Lukašenką, bet ir leidžiama jam laimėti – prasidėjus jo ir A. Merkel deryboms, iš sankcijų sąrašo gali būti braukiamos Baltarusijos oro linijos „Belavia“. Tai įpylė žibalo ir į konservatorių karą su Gitanu Nausėda – konservatoriai ant kilimo į Seimą žada kviestis jo patarėją, kodėl nesitariama su Gabrieliumi Landsbergiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako informavęs užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį greičiausiai apie antrąjį iš dviejų šią savaitę vykusių pokalbių tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Taip jis reagavo į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimą, jog apie A. Merkel skambučius A. Lukašenkai jis sužinojo ne iš Prezidentūros, o tik iš užsienio partnerių. „Mes apie pokalbį informavome.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės. „Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.

Baltarusija ketvirtadienį pateikė siūlymą, kaip „išspręsti migrantų krizę“, rašoma „Reuters“. Minskas pageidauja, kad būtų atidarytas „humanitarinis koridorius 2 tūkst. migrantų“ į Vokietiją, o likusius 5 tūkst. žadama išsiųsti į jų kilmės šalis. Minskas taip pat šiandien paskelbė, kad Baltarusijoje gali būti apie 7 tūkst. migrantų, tačiau Lenkijos ir kitų Vakarų šalių saugumo šaltinių duomenimis anksčiau buvo minėti bene dvigubai didesni skaičiai. Tiesa, kalbėdama apie minimų 5 tūkst.

Europos Sąjunga ir Baltarusija surėmė ietis dėl migrantų krizės, kilusios tvyrant įtampai tarp Vakarų ir Minsko režimo sąjungininkės Maskvos. Pateikiame svarbiausius faktus apie šią krizę, per kurią Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje sunkiomis sąlygomis yra įstrigę tūkstančiai migrantų. Krizės pradžia Nuo vasaros tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurinių Rytų, plūstelėjo į Baltarusiją, vildamiesi patekti į Europą per kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Latviją ir Lietuvą.

Iš Minsko ketvirtadienį išskrido irakiečių oro linijų „Iraqi Airways“ lėktuvas, namo skraidinantis migrantus, rodo oro uosto informacija apie išvykimus. Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, į Bagdadą skrendančiame orlaivyje yra 431 žmogus. Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbiai telefonu su nepripažintu Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka kaip reikiant įsiutino valdančiuosius konservatorius. Buvęs užsienio reikalų ministras, parlamentaras Audronius Ažubalis sako, kad Aleksandrui Lukašenkai paskambinusi Vokietija ir su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjusi Prancūzija yra politinio oportunizmo simboliai.

Situacija Baltarusijos su Lenkija bei Baltijos šalių pasienyje ir toliau kaista – tūkstančiai šąlančių migrantų tikisi kirsti Europos išorinę sieną ir taip priartėti prie išsvajotosios Vokietijos. Nors situacija Lietuvos pasienio ruože kol kas toli gražu neprimena to, kas dedasi Lenkijoje, pareigūnai pastarosiomis dienomis fiksuoja išaugusius migrantų srautus Dieveniškių teritorijoje.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija. Pasak prezidento Aliaksandro Lukašenkos atstovės Natalios Eismant, Minskas grąžins 5 tūkst. tų atvykėlių namo, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo likusiems 2 tūkst. asmenų, stovyklaujantiems pasienyje. Berlynas tokio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Europos gynybos lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje stiprėjanti migracijos krizė gali sukelti dar vieną krizę – smurtinį konfliktą.  „Tikimybė, kad viskas eskaluosis, yra nepaprastai didelė“, – sakė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas, rašo politico.eu.  Jo komentarus tpakartojo aukšti Graikijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai, kurie visi baiminosi dėl situacijos eskalacijos.

Tūkstančiai migrantų stumdomi pirmyn ir atgal tarp dviejų šalių. O Lenkijos miestelyje Hajnówka, netoli sienos su Baltarusija, jauna moteris, vardu Anna K., ramiai pasakoja tai, ką pamatė miške, ir tada apsipila ašaromis, politico.eu.  Po akimirkos ji susigriebia ir sako: „Nemanykite, kad mes esame krūva verkiančiųjų. Mes tikrai čia susitvarkome – renkame daiktus, užmezgame ryšius, stengiamės daryti tai, ką galime. Bet visą tai matyti savo akimis – per daug skaudu.

Žurnalistams artimiausiu metu bus leista dirbti arčiau sienos su Baltarusija – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado įsakymu bus panaikintas iki šiol galiojęs vieno kilometro apribojimas. „Hibridiniame kare, su kuriuo susidūrėme, pirmuoju valstybės skydu tapo pasieniečiai, tačiau šiame Baltarusijos režimo surežisuotame kare turime atremti ne tik fizines, bet ir informacines atakas“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį paragino Baltarusiją užbaigti migrantų krizę prie jos sienos su Lenkija ir apkaltino Minską beširdiškai kurstant priešpriešą bei sukeliant pavojų žmonių gyvybėms. JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Japonija prezidento Aliaksandro Lukašenkos autoritarinį režimą kaltina sąmoningai skatinant trečiųjų šalių piliečių migraciją per savo sienas.

Lenkijos pajėgos praėjusią naktį sulaikė maždaug 100 migrantų, bandžiusių neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos pusės, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija ir apkaltino dėl šio incidento baltarusių specialiąsias pajėgas. Incidentas įvyko, kai Baltarusija, tvirtinanti, kad nori deeskaluoti padėtį, ruošiasi organizuoti pirmąjį migrantų repatriacijos skrydį į Iraką. Manoma, kad bus išskraidinta 200–300 žmonių.

Migrantams susitelkus ties Lenkijos siena, baiminamasi, kad panašus scenarijus gali atsikartoti ir pas mus. Jei į Lietuvą masiškai mėgintų patekti pabėgėliai, kuriuos apgręžtume, išaugtų humanitarinės pagalbos poreikis. Nevyriausybinės organizacijos ruošiasi galimam pabėgėlių antplūdžiui: telkia savanorius, pakuoja humanitarinius paketus ir kaupia atsargas.

Teismas atmetė prokurorų prašymą teisti migrantus dėl neteisėto sienos kirtimo ir turėto padirbto leidimo gyventi Švedijoje, motyvuodamas, kad valstybinės institucijos pirmiausia turi įvertinti migrantų prašymą suteikti jiems prieglobstį. Kaip ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apylinkės teismas, tokį šio teismo sprendimą lapkričio 11-ąją paliko galioti Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs prokurorų skundą.

Lenkijos gynybos ministerija pranešė apie bandymą organizuotą didelės migrantų grupės bandymą patekti į šalies teritoriją nakties metu. Kita grupė migrantų jau lapkričio 18-ąją paliks Minską ir grįš į Iraką specialiai jiems užsakytu lėktuvu. (papildyta 11.23 val.) Pasirodžiusią informaciją, kad „Belavia“ bus bandoma išbraukti iš ES sankcijų sąrašų patvirtina ir aktyvus Baltarusijos nacionalinių oro linijų dalyvavimas skelbiant apie draudimus atvykti iš tam tikrų Artimųjų Rytų valstybių.

Seimo nariai pasišovė užkirsti kelią teismams priimti sprendimus, kuriais migrantams leidžiama apsigyventi ne kalėjimus primenančiuose apgyvendinimo centruose, bet viešbučiuose ar išsinuomotuose butuose. Tokį pasiūlymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymui pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Vidaus reikalų ministerija.

Nuo rugpjūčio pradžios pasieniečių į Lietuvą iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius trečiadienį perkopė 7 tūkst. Per praėjusią parą, nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 71 migrantui.

Pastarosiomis dienomis Vilniaus apygardos administracinis teismas kasdien gauna gerokai per 20 pareiškėjų skundų dėl Migracijos departamento komisijos prie Vidaus reikalų ministerijos priimtų sprendimų. Apie prieglobsčio bylų nagrinėjimą, planuojamus teisės aktų pakeitimus šioje srityje kalbamės su Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininke Jolanta Malijauskiene ir šio teismo teisėju Sauliumi Jakaičiu.

Europos Komisija trečiadienį patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną. Europos Sąjunga nepripažįsta teisėtu autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo, anksčiau paskelbusio, kad susitarimas dėl derybų yra diplomatinis proveržis Minsko priešpriešoje su Briuseliu.

Nepavykus pralaužti sienos su Lenkija, A. Lukašenka šią naktį dalį migrantų apgyvendino logistikos sandėlyje prie sienos. O šiandien juos masiškai išveža iš pasienio punkto pašonėje įkurtos stovyklos nežinoma kryptimi. Dalis migrantų galimai jau rytoj bus išskraidinti atgal į Iraką. A. Lukašenka šiandien skelbia ir apie antrą telefoninį pokalbį su Angela Merkel. Panašu, kad ES toliau ves derybas su diktatoriumi per įgaliotus asmenis.

Naktį į Lietuvą Baltarusijos pasieniečiai vėl bandė jėga įstumti migrantų grupę, bet mūsų pareigūnai ją sustabdė. Visą naktį migrantų grupė praleido tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių, vienam jų net įkando lietuvių kinologo šuo, tuo iš karto suskubo pasinaudoti Aleksandro Lukašenkos režimas, filmuotą vaizdą pateikęs kaip Lietuvos žiaurumo įrodymą. Mūsų pasieniečiai sako, kad pareigūnas buvo apakintas ir nematė miegmaišyje gulėjusio migranto.