michailas saakašvilis

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis penktadienį pareiškė nelaikąs Rusijos žmonių Gruzijos priešais. „Mūsų priešai nėra Rusijos gyventojai, o tuo labiau ne Pietų Osetijos gyventojai“, - teigė M. Saakašvilis Gruzijos televizijai. Rusija pripažino Pietų Osetijos ir kito atsiskyrusio Gruzijos Abchazijos regiono nepriklausomybę po karinio konflikto su Gruzija pernai rugpjūtį. Abu regionai nuo Gruzijos atsiskyrė po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Po NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo paaiškėjo, jog pamažėle bus atnaujinamos neformalios derybos su Rusija. NATO ir Rusijos santykiai atšalo, kai Rusija dideliu kariniu kumščiu smogė Gruzijai. Tie agresyvūs veiksmai įsirėžė ir į pasaulinius tarptautinius santykius – Rusija imama suvokti kaip nenuspėjamas partneris, kuris savo problemas linkęs spręsti vis atviriau rodomu agresyvumu bei šantažu.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis paneigė, jog tikisi „žalios šviesos“ iš Vašingtono dėl Gruzijos atakos separatistiniame Pietų Osetijos regione, praneša BBC. Parlamente teikdamas parodymus, prezidentas taip pat paneigė, jog ataka buvo planuojama keletą mėnesių iš anksto. Jo tikinimu, pirmąjį žingsnį žengė Rusija, per sieną įveždama tankus ir karius. Šią savaitę buvo kilęs sujudimas – buvęs Gruzijos ambasadorius Maskvai pareiškė, jog karą pradėjo pati Gruzija.

Lapkričio 23-čiąją Gruzijoje visada buvo švenčiama Šv.Jurgio dieną. Lygiai prieš 5 metus Tbilisio centre prie parlamento šimtai tūkstančių Gruzijos gyventojų pradėjo revoliuciją. Šio pastato sienos mena, kaip tuometinis prezidentas Eduardas Ševardnadzė buvo priverstas nusileisti įpykusių gyventojų, kuriuos vedė jaunas lyderis Michailas Saakašvilis su aukštai iškelta rože rankoje, spaudimui ir atsistatydinti.

Lietuvos ir Gruzijos prezidentai Valdas Adamkus bei Michailas Saakašvilis šeštadienį Antakalnio kapinėse Vilniuje pagerbė žuvusius laisvės gynėjus. Prezidentai padėjo gėlių prie Sausio 13-osios memorialo. Vėliau Lietuvos vadovas aplankė Rasų kapines. Čia jie dalyvavo Lietuvos valstybės patriarcho dr. Jono Basanavičiaus pagerbimo ceremonijoje.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas šeštadienį dalyvaus Rygoje vyksiančioje konferencijoje, kurioje politikai, politologai, ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai aptars Europos Sąjungos ateities planus, Rusijos ir Gruzijos konflikto sprendimo būdus bei santykių su Rusija ateitį.

Vilniaus miesto rotušėje surengtame priėmime Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis dėkojo Lietuvos žmonėms už paramą ir sakė, jog kova už laisvę nėra baigta ir Gruzija niekada nepasiduos. „Jeigu šiandien manęs paklaustumėte, kur yra Europos sąžinė, tai aš Jums atsakyčiau, kad ji yra čia - Lietuvoje. Būtent Jūs, Lietuvos žmonės, ir saugote ją“, - sakė jis.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas šeštadienį dalyvaus Rygoje vyksiančioje konferencijoje, kurioje politikai, politologai, ekspertai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai aptars Europos Sąjungos ateities planus, Rusijos ir Gruzijos konflikto sprendimo būdus bei santykių su Rusija ateitį.

Lietuvoje lankysis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Penktadienį popiet į Vilnių atskrendantis M.Saakašvilis susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi bei Rotušėje surengs priėmimą. Šeštadienį, Visų šventųjų dieną, V.Adamkus ir M.Saakašvilis Antakalnio kapinėse pagerbs žuvusius už Lietuvos laisvę. Iš Vilniaus M.Saakašvilis išvyks į Rygą, kur dalyvaus tarptautinėje konferencijoje.

Lietuvoje lankysis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Penktadienį popiet į Vilnių atskrendantis M.Saakašvilis susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi bei Rotušėje surengs priėmimą. Šeštadienį, Visų šventųjų dieną, V.Adamkus ir M.Saakašvilis Antakalnio kapinėse pagerbs žuvusius už Lietuvos laisvę. Iš Vilniaus M.Saakašvilis išvyks į Rygą, kur dalyvaus tarptautinėje konferencijoje.

Lietuvoje šios savaitės pabaigoje lankysis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Penktadienį popiet į Vilnių atskrendantis M.Saakašvilis susitiks su prezidentu Valdu Adamkumi bei Rotušėje surengs priėmimą. Šeštadienį, Visų šventųjų dieną, V.Adamkus ir M.Saakašvilis Antakalnio kapinėse pagerbs žuvusius už Lietuvos laisvę. Iš Vilniaus M.Saakašvilis išvyks į Rygą, kur dalyvaus tarptautinėje konferencijoje.

Rusijoje sustiprėjo cenzūra, o dabartinė situacija vis labiau primena sovietinius laikus. Be to, Rusijos užsienio politika – karas su Gruzija, po to Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybės pripažinimas – rodo, kad valstybė sugrįžo į Šaltojo karo būseną. Taip šiuolaikinę Rusiją apibūdina rusų disidentas, profesorius Borisas Sokolovas.

Rusijos elgesys Gruzijoje kelia nerimą kaimynams, ypač Ukrainai, kurios politika ne mažiau provakarietiška nei Gruzijos. Ukraina siekia tapti Europos Sąjungos nare. Aukščiausioji Ukrainos vadovybė taip pat deklaruoja siekį tapti NATO nare, tačiau šiuo klausimu tarp prezidentą palaikančių jėgų ir opozicijos vyksta nelengvos diskusijos. Siekį tapti NATO nare nedviprasmiškai remia JAV, tačiau nėra aišku, ar Ukraina pajėgs įgyvendinti savo ateities vizijas.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis vakar spaudos konferencijoje tvirtino, kad Tbilisis turi „svarių“ įrodymų, kad karą pradėjo ne Gruzija, ir neigė, jog jo šalis pateko į Rusijos spąstus. M. Saakašvilis teigė šiuos įrodymus perdavęs Europos Sąjungos atstovams, vakar atvykusiems į Gruziją – ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy, Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso ir ES užsienio politikos vadovui Javierui Solanai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiandien vyksta į Maskvą, kur su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu aptars krizę Gruzijoje. Tuo tarpu Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis džiaugiasi, kad Gruzija nėra palikta viena kovoje su Rusija. Į Rusiją kartu vyksta Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, praneša BBC. Tikimasi, kad N. Sarkozy paspaus Rusiją, kad ši visiškai įgyvendintų taikos planą.

Į Lenkijos 90-ųjų nepriklausomybės atkūrimo metinių proga Varšuvoje rengiamą pokylį 55 pasaulio valstybių vadovams yra pakviestas ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis bei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pranešė Lenkijos prezidentūros atstovai. Pasak Lenkijos prezidento Lecho Kaczinskio padėjėjo M. Kaminskio, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“, „Lenkija galėtų vienaip ar kitaip padėti žmonėms pasikalbėti, užuot šaudžius vieniems į kitus.

Savo kaukazietiškais manevrais premjeras Vladimiras Putinas praktiškai išbraukė Rusiją iš investuotojų dėmesį traukiančių šalių sąrašo. Vis daugiau investuotojų pradeda suvokti, kad Putino režimas apgaulingą taktiką naudoja ne tik Gruzijoje, rašo dienraštis „Financial Times Deutschland“. Praėjusį trečiadienį pasaulis buvo atsidūręs ties katastrofos slenksčiu, tvirtinama dienraščio paskelbtame straipsnyje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija paneigė stipriai smerkusi Tbilisį. Vokietijos spaudoje neva buvo pasirodę pranešimai, kuriuose ši regioninio saugumo organizacija griežtai nepritarė Gruzijos veiksmams. Pirmadienio „Der Spiegel“ numeryje rašyta apie slapta „nutekėjusius“ dokumentus, kuriuose kaltinamas Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis dėl įsakymo užpulti Cchinvalio miestą dar prieš tai, kai Rusijos tankai įvažiavo į Roki tunelį, skirtingai nei tvirtina Gruzija.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus sekmadienį vakare telefonu kalbėjo su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy, pranešė Prezidento spaudos tarnyba. Prezidentai aptarė pirmadienį Briuselyje rengiamą neeilinį ES Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame bus svarstoma Gruzijoje susiklosčiusi padėtis.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pasiūlė priimti įstatymą, pagal kurį būtų baudžiami verslininkai, investuojantys Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Tai jis pareiškė penktadienio vakare, susitikime su Počio valdžia. M. Saakašvilis tikisi, kad panašius įstatymus priims ir ES, ir JAV. „Šiandien Rusija izoliuota kaip niekada, o Gruzija kaip niekada palaikoma“, sakė prezidentas.

„Veido“ pokalbis su 1977 metais, t.y. per gūdų sovietmetį ir šaltąjį karą tarp Vakarų ir Rusijos, iš Lietuvos emigravusiu poetu, eseistu ir vertėju, Jeilio (JAV) universiteto profesoriumi Tomu Venclova - apie Rusijos agresiją Gruzijos atžvilgiu, lenkų ir JAV priešraketinės gynybos sistemą bei vėl prasidedantį naują šaltąjį karą. VEIDAS: Jūsų žiniomis, kas šiuo metu vyksta Gruzijoje ir kaip Jūs vertinate šiuos įvykius? T.V.: Nieko gero nevyksta.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis vakar savo kalboje televizijoje pareiškė, kad dėl dabartinės krizės yra kalti Rusija ir tyli Vakarų reakcija. Daugiau nei valandą trukusi ir tiesiogiai transliuojama jo kalba buvo mėginimas paaiškinti Gruzijos visuomenei, kokie veiksniai privedė iki karinio konflikto su Rusija, rašo „Civil.ge”. Prezidento teigimu, po dabartinių įvykių jau nebereikia jokių liustracijos įstatymų.

Gruzija, Ukraina, o tada ir Baltijos šalys - tokia seka Kremlius gali suryti šalis kaimynes, jei Vakarai nesiims jokių priemonių. Tokia mintis nuskambėjo iš vieno autoritetingiausių Rusijos ekspertų Vakaruose Andrejaus Piontkovskio. „Respublikai“ - išskirtinis šiuo metu JAV dirbančio politologo interviu. - Vakarų spaudžiama Rusija pamažu atitraukia karines pajėgas iš Gruzijos.

Pakartoti keturiasdešimtųjų metų politikos Europoje Rusijai bent kol kas nepasisekė. Karinių veiksmų Gruzijoje, primetant šiai valstybei užpuolikės vaidmenį, pateisinti nepavyko. Pagal Europos Sąjungai priklausančių valstybių vadovų ir žymių politikų viešus pareiškimus – užpuolikė liko Rusija.

Dalyvaudamas bendroje konferencijoje su Rumunijos prezidentu Traian Băsescu, Michailas Saakašvilis pareiškė, kad Rusija ne tik be pagrindo užtęsė karių išvedimo procesą, bet ir okupuotose teritorijose persigrupuoja, įtvirtina strateginių vietų kontrolę. Pasak Gruzijos prezidento, rusų kariai ir jų remiami osetinai užėmė Pietų Osetijoje esantį, tačiau niekada jos valdžios nekontroliuotą Akhalgorio miestą.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pareiškė, kad jo šaliai reikia konkrečios ir realios pagalbos, ne vien tarptautinės bendruomenės pareiškimų apie paramą. Kalbėdamas susitikime su šalies parlamentarais jis tvirtino, kad rusų okupantams nepavyko pasiekti savo tikslų ir sugriauti Gruzijos valstybės. Prezidentas dar kartą pabrėžė, kad prieš konfliktą ne kartą skelbė pasauliui apie Rusijos agresijos pavojų, tačiau niekas juo netikėjo.

Gruzijos ir ją remiančių Vakarų santykiai su Rusija blogėjo 3-4 metus ir konfliktas dėl Pietų Osetijos yra šių procesų kulminacija, mano Notingemo universiteto profesorius Stafanas Wolfas. Tai Gruzijos ir Rusijos karas, o Pietų Osetija – tik patogus įrankis Gruziją laikyti atokiai nuo NATO, mano politologas. Pasak jo, Rusija, pasitaikius didelei gruzinų klaidai, įrankį panaudojo – Gruzija nuo NATO toli kaip niekad anksčiau.

Dokumento dėl konflikto Pietų Osetijoje sureguliavimo, kurį pasirašė Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, turinys skiriasi nuo to, kurį pasirašė Rusijos ir Prancūzijos prezidentai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

JAV valstybės sekretorei Condoleezzai Rice atvykus į Tbilisį, M. Saakašvilis sutiko pasirašyti taikos planą. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pasirašė taikos susitarimą, kuriuo numatomas abiejų pusių pajėgų atitraukimas. Pasak C. Rice, tai reiškia, kad dabar Rusija turi išvesti visas savo pajėgas iš Gruzijos teritorijos. Ji pridūrė, kad Gruzijoje, Pietų Osetijoje ir Abchazijoje misijas turėtų pradėti tarptautinės taikdarių pajėgos.

Du Lietuvoje ambasadoriaujantys gruzinai – Vladimiras Čchikvadzė ir Georgijus Kerdikošvilis – atsidūrė skirtingose kariaujančių šalių stovyklose, rašo „Respublika“. Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė tvirtina, esą jam skaudu, kas dedasi Gruzijoje, tačiau dėl karo jis kaltina pačius gruzinus. Pasak ambasadoriaus, Lietuvos parama Gruzijai gali jai atsirūgti. Tuo tarpu G.Kerdikošvilis, išgirdęs tokias savo tautiečio kalbas, pareiškė jam užuojautą.

Kraujuojančioje Kaukazo šalyje dirbantis lietuvis žurnalistas vakar vos išvengė minosvaidžių ugnies, kurioje žuvo ir Gorio miesto gyventojai, ir jo kolega iš televizijos kanalo RTL, rašo „Respublika“. Pirmadienį per Azerbaidžano sostinę Baku į Gruziją atvykęs „News Bridge Group“ žurnalistas Liutauras Strimaitis jau šių dviejų šalių pasienyje įsitikino, kad Kaukaze vyksta naujas karas.

21:43. Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy antradienio vakarą iš Maskvos atvyko į Tbilisį, kur jį pasitiko Mikhailas Saakašvilis. N. Sarkozy sieks, kad Gruzija patvirtintų šešių punktų paliaubų planą, kurį jau pasirašė Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Pirmasis sutarties principas - įsipareigojimas nenaudoti jėgos. Antrasis - nutraukti karinius veiksmus. Trečiasis - sudaryti galimybę laisvai teikti humanitarinę pagalbą.

Naftos kainos antradienį krito, sumažėjus importo apimtims Kinijoje. „Brent“ rūšies nafta atpigo 0,64 JAV dolerio iki 112,03 JAV dolerio. Importo apimtys Kinijoje, antroje stambiausioje naftos vartotojoje pasaulyje, šių metų liepą netikėtai sumažėjo 7 procentais. Gerokai sumažėjus importo apimtims Kinijoje, išaugo susirūpinimas dėl pasaulinės naftos paklausos, mažėjančios Jungtinėse Valstijose ir kitose išsivysčiusiose šalyse dėl aukštų degalų kainų.

„Turiu tik vieną akį, todėl kartais galiu ko nors nepastebėti; bet aš tikrai nematau to ženklo“, – sakė Horacijus Nelsonas, garsus anglų laivyno admirolas, net ir su viena akim 1801 m. mūšyje prie Kopenhagos sunaikinęs danų laivyną. Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis turi dvi akis, bet panašu, kad ir su abiem jis kažką pražiūrėjo.

Įvyko tai, kas anksčiau ar vėliau turėjo įvykti, - Gruzija pabandė jėga susigrąžinti Pietų Osetiją. Dabar jau nebesvarbu, kas ką išprovokavo – įtampa šiame rajone jau buvo pasiekusi kritinę ribą. Gruzijos vyriausybė negalėjo nesuvokti, jog Rusija nesėdės rankų sudėjusi, tačiau gal nesitikėjo greito tokios apimties atsako. Akivaizdu buvo, jog teks kovoti dviem frontais – bus mestas Abchazijos koziris.

22. 10. Gruzija sutiko, kad būtų įvesti papildomi Rusijos armijos daliniai į Abchazijos pasienyje esantį Zugdidžio rajoną. Gruzija iškėlė sąlygas, kad Rusijos kariai patruliuos saugumo zonoje dalyvaujant JTO stebėtojams ir Gruzijos atstovams. Tai pranešė Zugdidžio rajono gubernatorius Zaza Morochija. Jis taip pat pareiškė, kad davė sutikimą įvesti Rusijos karo techniką ir armijos dalinius su sąlyga, kad bus nutrauktas Gruzijos bombardavimas.

Pradedant derybas dėl konflikto Pietų Osetijoje sureguliavimo, Gruzija turi išvesti karius į pradinę poziciją ir įsipareigoti daugiau nebenaudoti jėgos. Apie tai spaudos konferencijos metu pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas, praneša „lenta.ru“. Kalbėdamas apie karo pasekmes, G. Karasinas pareiškė, kad Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis jau nebesugebės osetinams ir abchazams įrodyti, kad jie gali saugiai gyventi Gruzijos valstybės sudėtyje.

ES šalių užsienio reikalų ministrai dėl situacijos Pietų Osetijoje surengs neeilinį pasitarimą, praneša AFP. Laukiama, kad susitikimas įvyks ateinančios savaitės pradžioje, Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, sostinėje. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime rašoma, kad susitikimo metu ministrai įvertins padėtį Pietų Osetijoje ir aptars galimus konflikto sprendimo būdus.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis dėkoja Lietuvai už pareikštą solidarumą, o iš Europos Sąjungos laukia aiškios pozicijos atsakant į klausimą „kas vyksta“. „Dėkoju už solidarumą Lietuvos žmonėms.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kreipėsi į Gruzijos valdžią, kviesdamas ją „nedelsiant nutraukti agresiją prieš Pietų Osetiją ir gerbti kitų tautų teises“, praneša „RIA Novosti“. Pasitarime Vladikaukaze, kur Rusijos premjeras atvyko iš Pekino, atšaukęs apsilankymą netoli Krasnojarsko esančioje jaunimo stovykloje, Putinas pareiškė, kad Rusijos veiksmai yra būtini ir iš juridinės pusės visiškai teisėti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, kuris Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus pavedimu lankosi Gruzijoje, telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovu Chavjeru Solana. Pokalbio metu ministras informavo ES užsienio politikos vadovą apie susidariusią situaciją.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Rusijos kariniai lėktuvai keturis kartus bombardavo Gruzijos sostinės Tbilisio priemiesčius ir kitus miestus. Po šių smūgių yra žuvusių ir sužeistų. Gruzijos TV kanalas „Rustavi-2“ pranešė, kad rusų karo aviacija vienu metu smogė strateginiams Gruzijos objektams penkiuose šalies regionuose.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija „atvirai provokaciniu“ pavadino Rusijos vadovybės pareiškimą, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. „Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, didelį susirūpinimą kelia atvirai provokacinis Rusijos vadovybės pareiškimas, kuriuo Gruzija apkaltinta pradėjusi karo veiksmus. Atkreipiame dėmesį, kad tokiais pareiškimais įtampa dar labiau eskaluojama.

Paskutiniais duomenimis, rugpjūčio 8 dienos rytą pradėtas Gorio miesto ir apylinkių apšaudymas, ir tai daro galbūt netgi ne osetinų pajėgos. Šią informaciją Lietuvos ambasadai Gruzijoje patvirtino Gorio gyventojai.

Europos Sąjunga (ES) privalo imtis rimtų veiksmų, kad Gruzijoje kilęs karinis konfliktas neišplistų į aplinkinius kraštus regione ir būtų sustabdytas kraujo praliejimas, teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas. „Yra tik vienas kelias – Europos Sąjungos valstybės turi pradėti labai rimtą pokalbį su Rusija ir Gruzija, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis paskambino prezidentui Valdui Adamkui su prašymu padėti, informuoja Užsienio reikalų ministerija. Apie susidariusią padėtį Pietų Osetijoje buvo informuota Europos Sąjunga, ir nedelsiant imtasi veiksmų, siekiant atkreipti ES dėmesį į padėtį šiame regione. Šiuo klausimu jau yra išplatintas ir ES pareiškimas. URM pranešime teigiama, kad paskutinių dienų įvykiai tik toliau sėja abejones, ar šalis, prisiėmusi „taikdario misiją“, sugeba ją vykdyti.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, baigiantis GUAM šalių vadovų susitikimui, pareiškė, kad jo šalies padėtis dabar labai sudėtinga. „Gruzijoje mėginama pakartoti tą scenarijų, kuris buvo įvykdytas pasirašius Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktą prieš Baltijos šalis ir Lenkiją“, - sakė jis antradienį per spaudos konferenciją.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis interviu Vokietijos dienraščiui ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos intervencija į Abchaziją turi liautis, kitaip kils pavojus kitų buvusių sovietinių respublikų suverenumui. „Gruzija yra tiktai pradžia. Rytoj bus Ukraina, Baltijos šalys ir Lenkija. Kyla grėsmė visai Europos saugumo tvarkai, susiklosčiusiai po šaltojo karo“, - sakė jis Vokietijos dienraščiui „Die Welt“. „Gruzija tapo lakmuso popieriumi.

Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ svarsto galimybę tiesti dujotiekį į Abchaziją, pasiskelbusią nepriklausoma nuo Gruzijos, pranešė kompanijos atstovas trečiadienį. Dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos, kuri taip pat siekia nepriklausomybės pripažinimo, kilę konfliktai sustiprino nestabilumą Kaukaze, kuris domina Vakarų šalis kaip naftos ir dujų tranzito iš Kaspijos jūros pakrantės maršrutas.