mianmaras

Mianmare pirmadienį paryčiais įvykdytas karinis perversmas. Šalies kariuomenė nepatenkinta lapkritį šalyje įvykusiais, anot jos, suklastotais rinkimais, pirmadienį dar prieš auštant sulaikė šalies lyderius ir metams paskelbė nepaprastąją padėtį. Mianmaras iki 2011-ųjų net pusę amžiaus buvo kontroliuojamas kariuomenės, dabar nacionalinė televizija ir vėl transliuoja karinę propagandą.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį paragino perversmą įvykdžiusius Mianmaro kariškius nedelsiant perduoti valdžią civiliams ir paliepė savo administracijai apsvarstyti galimybę grąžinti sankcijas šiai šaliai, atšauktas jai pradėjus perėjimą prie demokratijos. „Tarptautinė bendrija turėtų kalbėti vienu balsu, spausdama Birmos kariškius nedelsiant perduoti valdžią, kurią jie užgrobė“, – sakė J. Bidenas, pavartodamas ankstesnį Mianmaro pavadinimą.

Mianmaro kariuomenė pirmadienį užgrobė valdžią, kulminaciją pasiekus prieš kelias savaites kilusiai įtampai su šios Pietryčių Azijos valstybės civiline lydere Aung San Suu Kyi ir jos vyriausybe. Kariai sulaikė Aung San Suu Kyi ir kitus civilinius lyderius tą pačią dieną, kai parlamentas turėjo susirinkti savo pirmosios sesijos po pernai lapkritį įvykusių visuotinių rinkimų. Pateikiame svarbiausius jau žinomus faktus.

Mianmaro kariškiai pirmadienį įvykdė valstybės perversmą, sulaikė šalies de facto lyderę Aung San Suu Kyi ir paskelbė, kad metams įveda nepaprastąją padėtį ir šiam laikotarpiui perima šalies kontrolę. Perversmas įvykdytas kelias savaites augus įtampai tarp šalį beveik penkis dešimtmečius valdžiusių kariškių ir civilinės vyriausybės.

Šiaurės Mianmare mažiausiai 126 nefrito kasėjai žuvo ketvirtadienį nuslinkus purvo nuošliaužai, pranešė ugniagesiai gelbėtojai. Kiekvienais metais dešimtys žmonių žūva dirbdami itin pelningoje, bet menkai reguliuojamoje nefrito kasybos pramonėje, bet pastaroji tragedija yra viena didžiausių kada nors įvykusių.

Mianmaro šiaurėje per paieškas, užsitęsusias dėl smarkių liūčių, rasti 23 žmonių, žuvusių nuslinkus žemės nuošliaužai vienoje nefrito kasykloje, kūnai, pirmadienį patvirtino vienas pareigūnas. Atokioje Kačinų valstijoje gelbėtojai tebeieško dar keturių aukų, kurių dauguma priklauso skurdžiai gyvenančiai ravangų etninei grupei. Šioje prastai prižiūrimoje ir korupcija garsėjančioje daugelio milijardų eurų vertės nefrito kasybos pramonėje tokių tragiškų nelaimių nutinka gana dažnai.

Mianmaro šiaurėje per nuogriuvą nefrito kasykloje žuvo 17 žmonių, penktadienį pranešė vietos pareigūnai. Tai naujausia nelaimė daugiamilijardinį pelną nešančioje, bet menkai reguliuojamoje Mianmaro mineralų kasybos pramonėje. Mianmaras užima pirmą vietą pasaulyje pagal šio pusskaidrio žalios spalvos mineralo gavybos apimtis.

Mianmaro pasienyje vyksta išties baisūs dalykai. Išnaudojamos ir kankinamos moterys – tik sąlyginai maža dalis to, ko pasaulis tikrai net nemato. Kaip rašoma „Daily Mail“, Miannmaro kariai įtariami masiniu moterų prievartavimu. Mianmaro kariuomenė neigia, kad kariai prievartauja moteris.

 Popiežius Pranciškus šeštadienį sakė apsiverkęs, kai iš pačių rohinjų pabėgėlių lūpų Bangladeše klausėsi, ką jiems teko patirti. Jis sakė, kad šis susitikimas buvo viena iš jo kelionės į Mianmarą ir Bangladešą sąlygų. Susitikimas su rohinjais buvo itin simboliškas solidarumo su šia musulmonų mažuma gestas. Rohinjai bėga iš Mianmaro dėl čia patiriamo smurto. Pontifikas skrisdamas atgal į Romą žurnalistams sakė, kad susitikę su juo rohinjai taip pat verkė.

Su Mianmare viešinčiu popiežiumi Pranciškumi pirmadienį susitikęs šalies kariuomenės vadas Minas Aungas Hlaingas sakė patikinęs svečią, kad jo šalyje „nėra jokios diskriminacijos dėl religijos“. „Mianmare visiškai nėra religinės diskriminacijos“, – rašoma kariuomenės vado pareiškime, paskelbtame jo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ po susitikimo su pontifiku. Jungtinės Tautos ir JAV kaltina Mianmaro kariuomenę vykdant „etninio valymo“ kampaniją prieš musulmonus rohinjus.

Popiežius Pranciškus pirmadienį atvyko į budistinį Mianmarą ir susitiko su šalies kariuomenės vadu Minu Aungu Hlaingu, kaltinamu dėl saugumo pajėgų vykdomos brutalios operacijos prieš rohinjų mažumą. Pirmą kartą į Mianmarą atvykusį 80 metų pontifiką oro uoste pasitiko vaikai iš skirtingų šalies etninių grupių, įteikę jam gėlių.

Mianmarą apėmęs smurtas ir kraujo liejimas pabėgėliais pavertė daugiau nei šimtą tūkstančių civilių. Etninei musulmonų bendruomenei priklausantys rohinjai masiškai bėga nuo mirties ir glaudžiasi kaimyniniame Banglaeše. Išsekę, išsigandę, praradę viltį ir artimuosius. Taip atrodo iš Mianmaro pabėgę etninei rohinjų grupei priklausantys žmonės. Jie perpildytais laiveliais bėgdami nuo persekiojimo savo šalyje ką tik pasiekė Bangladešo krantus.

Bengalijos įlankoje antradienio rytą apvirtus iš Mianmaro bėgančių rohinjų musulmonų laivui žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešė vienas Bangladešo pareigūnas. Iš viso laive buvo 45 žmonės, tačiau kol kas nežinoma, kiek rohinjų dingo. Uchijos vietos valdžios administratorius Mohammedas Mikaruzzamanas (Mohamedas Mikarucamanas) sakė, kad buvo išgelbėti 23 žmonės, o keliolika nukentėjusiųjų rūpinasi medikai.

  Užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė skyrusi 20 tūkst. eurų pabėgėliams iš Mianmaro. Pinigai bus pervesti Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui. Pabėgėlių krizė Mianmare kilo, kai rugpjūtį vietos musulmonų rohinjų kovotojai atakavo policijos postus, o šalies armija surengė atsakomąją kampaniją. Nuo tada daugiau kaip pusė milijono rohinjų paliko Mianmarą, tarptautinė bendruomenė smurtą prieš juos vadina etniniu valymu.

Mianmaro „sistemingos“ priemonės prieš rohinjus buvo parengtos siekiant visam laikui pašalinti šią musulmonų mažumą iš jos namų Rachinų valstijoje, trečiadienį paskelbė Jungtinės Tautos. „Brutalios atakos prieš rohinjus šiaurinėje Rachinų valstijoje yra gerai organizuotos, koordinuotos ir sistemingos, siekiant ne tik išvaryti šią populiaciją iš Mianmaro, bet ir neleisti jai grįžti į savo namus“, – tyrimo metu nustatė JT.

 Mianmaras trečiadienį Jungtinėse Tautose pareiškė, kad rohinjų musulmonų padėtis smurto krečiamoje Rachinų valstijoje pamažu gerėja. Mianmaro antrasis viceprezidentas Henry Van Thio (Anri Van Sio) sakė kalbą kasmetinėje JT Generalinėje Asamblėjoje vėlyvą trečiadienį. Į Niujorką neatvykusi faktinė Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) sulaukė griežtos kritikos, kad nepasmerkė smurto prieš rohinjų etninę mažumą.

Mianmaro faktinė lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) antradienį kreipėsi į pasaulinę bendriją prašydama paramos dėl pabėgėlių krizės, kurią Jungtinės Tautos pasmerkė kaip „etninį valymą“, ragino padėti jos šaliai susivienyti įveikiant religinį ir etninį susiskaldymą ir pasiūlė galimybę grįžti daliai musulmonų rohinjų, priverstų bėgti iš šalies dėl armijos operacijų. Smurtas Mianmaro Rachinų valstiją drasko nuo rugpjūčio 25 dienos ir jau pareikalavo šimtų gyvybių.

„Reuters“ fotografas įamžino pačią tikriausią mirtiną pabėgėlių krizės veidą. Pabėgėlis Nasir Ahmen ir jo žmona šiame kadre stovi visiškai netekę vilties savo rankose laikydami vos 40 dienų kūdikį. Jo žmona ir dar du sūnūs keliavo iš Bengladešo į Mianmarą. Jie keliavo visai maža valtele.

 Etninis rohinjų valymas Mianmare nesiliauja. Vos per tris savaites iš šalies į kaimyninį Bangladešą pabėgusių žmonių skaičius artėja prie pusės milijono. Rohinjus ištikusi siaubinga humanitarinė krizė tik gilėja. Kiekvienas vandens gurkšnis čia aukso vertės. Tai rohinjų etninės grupės vaikai pabėgėlių stovyklose Bangladeše. Tačiau iš Mianmaro nuo mirties ir persekiojimo bėgantiems žmonėms čia trūksta ne tik vandens, bet ir maisto.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį perspėjo, kad Mianmare gali prasidėti humanitarinė krizė, ir paragino saugumo pajėgas šalies pajėgas elgtis santūriai, pasirodžius pranešimų apie šimtus žuvusių per etninius neramumus šioje šalyje ir tūkstančius nuo smurto tebebėgančių žmonių. Daugeliu atžvilgiu tai kruviniausias tarpsnis nuožmioje penkerius metus nesiliaujančioje krizėje, draskančioje Rachinų valstiją dėl etninių ir religinių priežasčių.

 Mianmaro kariuomenė ketvirtadienį paskelbė Andamanų jūroje radusi dingusio Mianmaro karinio lėktuvo, skraidinusio apie 120 žmonių, nuolaužas ir keletą keleivių kūnų. „Radome lėktuvą ir kelių žuvusiųjų kūnus šį rytą apie 8 val. 25 min. vietos (4 val. 55 min. Lietuvos) laiku“, – naujienų agentūrai AFP sakė kariuomenės atstovas.

Andamanų jūroje trečiadienį buvo rasta dingusio Mianmaro karinio lėktuvo, skraidinusio daugiau nei 100 karių ir jų šeimos narių, nuolaužų, pranešė pareigūnai. „Nuolaužų rasta jūroje už maždaug 218 kilometrų nuo Davėjaus miesto“, – sakė Turizmo departamento pareigūnas Naingas Linas Zawas (Naingas Linas Zavas) ir pridūrė, kad karinis jūrų laivynas tęsia paieškų operaciją jūroje. Ryšys su orlaiviu, skridusiu iš pietinio Mjeiko miesto į Jangoną, nutrūko apie 13 val 35 min. vietos (10 val. 5 min.

Rytinėje Mianmaro dalyje vienam autobusui nukritus į tarpeklį žuvo 19 iš juo važiavusių žmonių, dar 21 buvo sužeistas, šeštadienį pranešė vietos policija. Autobusas, kuriuos važiavo apie 40 žmonių, penktadienį vyko iš centrinio Bago regiono ir nuriedėjo į tarpeklį šalia greitkelio prie Miavadžio miestelio, esančio pasienyje su Tailandu. „Žuvo 19 žmonių ir 21 buvo sužeistas.

Mianmaras – ne dramblių šalis, kaip Tailandas, todėl per kasmetinį vandens festivalį žmones vandeniu gaivina ne iš straublių purškiamas vanduo. Bet juk ne tai svarbiausia, svarbiausia, kad vandens ir geros nuotaikos čia tikrai netrūksta. Mianmaro didžiausio miesto Jangono centre susirenka minios švenčiančių. Tradiciškai šią dieną žmonės pradeda eidami į šventyklas, trinkdami plaukus ir kirpdami nagus. Na ir, žinoma, laistymasis vandeniu taip pat padeda nusiplauti senas nuodėmes.

 Mažiausiai 21 žmogus žuvo, dar 26 dingo, kai daugiau negu 200 žmonių gabenęs keltas nuskendo netoli vakarų Mianmaro krantų, šeštadienį pranešė policija. Keltas „Aung Takon“ nuskendo penktadienio vakarą, kai išplaukė iš Čiaukpju į Sitvės miestą Rachinų valstijos vakaruose. „Radome 21 žuvusįjį – du vyrus ir 19 moterų. Dar apie 26 keleiviai tebėra dingę“, – naujienų agentūrai sakė vienas Sitvės policijos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

„Pietryčių Azijoje paplitusi sporto šaka sepak takraw – tai savotiškas tinklinio, futbolo ir gimnastikos mišinys“, – pasakoja devyniolikmetis vaikinas iš Mianmaro Kyaw Soe-winas. Jam šis sportas – mėgstamiausias laisvalaikio leidimo būdas. Kyaw Soe-winas – viešbučio virtuvės šefu dirbantis jaunuolis – prisimena sepak takraw pradėjęs žaisti vos prieš trejus metus, tačiau kasdien treniruodamasis ir mėgėjiškai žaisdamas su draugais sugebėjo pasiekti gana aukštą lygį.

Garsioji kovotoja už demokratiją Mianmare Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) šeštadienį atvyko į Japoniją, pirmąkart per pastaruosius 27 metus aplankydama šalį, kurioje ji anksčiau dirbo tyrėja viename universitete.

Dėl plintančių atakų prieš musulmonų bendruomenę dar trijuose Mianmaro miestuose paskelbta komendanto valanda, skelbia BBC. Budistų minios užpuolė mečetes ir kitus musulmonams priklausančius pastatus teritorijoje, esančioje už 200 kilometrų į šiaurę. JAV įspėjo savo piliečius vengti kelionių į Mianmaro rajonus, kuriuose plinta praėjusią savaitę prasidėjęs smurtas. Centriniame Meiktilos mieste paskelbta nepaprastoji padėtis. Pranešama, kad Meiktiloje žuvo 40 žmonių.

Mianmaras šeštadienį papriekaištavo JAV už šalies vadinimą Birma ir paragino JAV naudoti oficialų Mianmaro pavadinimą bei netemdyti neseniai pagerėjusių šalių santykių, informuoja "Reuters". Mianmaro užsienio reikalų ministerija, reaguodama į JAV ambasados Rangūne pranešimą apie konfliktą Rachino valstijoje, pareiškė, kad Vašingtonas turėtų sekti daugelio valstybių ir Jungtinių Tautų (JT) pavyzdžiu ir šalį vadinti Mianmaru.

Mianmaras yra „nepaprastame reformų kelyje", kuris dar ilgai tęsis, sakė Barackas Obama, tapęs pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Pietryčių Azijos valstybėje, skelbia BBC. Noras keistis atitinka reformų planą, sakė B. Obama. Todėl jis atvyko ištiesti „draugystės ranką". Tačiau kalboje Rangūno universitete B. Obama teigė, kad dėmesys turėtų būti nukreiptas į neseniai Rachinų valstijoje įvykusį smurto proveržį.

Amerika skirs Mianmarui 170 milijonų dolerių. Tai savo vizito į šią šalį išvakarėse pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama). Kaip pranešė pirmadienį AFP, Mianmare pradės savo veiklą Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros agentūra (USAID). Manoma, kad pažadėta suma bus išmokėta per dvejus metus. Šios lėšos bus skirtos projektams, susijusiems su pilietinės visuomenės plėtra, demokratinių institutų kūrimu, švietimo kokybės gerinimu.

Sekmadienį, pirmiausiai keliaudamas į Tailandą, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pradėjo trijų Azijos šalių vizitą, praneša Reuters. Šia pirmąja užsienio kelione po rinkimų B. Obama siekia parodyti, kad jis yra rimtai nusiteikęs dėl JAV strateginio tikslo perkėlimo į rytus. Taip pat JAV prezidentas lankysis kadaise izoliuotoje Mianmaro respublikoje ir Rytų Azijos viršūnių susitikime Kambodžoje.

Artėjant JAV prezidento Baracko Obamos vizitui, Mianmaro valdžia pranešė parodysianti geros valios gestą ir išlaisvinsianti 452 kalinius, informuoja BBC. Tarp išlaisvintų kalinių gali būti ir politinių disidentų. Žmogaus teisių organizacijos teigia, kad Mianmare iš viso yra apie 300 politinių kalinių. Anksčiau Mianmaro skelbtos amnestijos buvo taikomos ne tik politiniams kaliniams. Mianmaro valstybinė žiniasklaida skelbia, kad per naujausią amnestiją bus paleisti ir užsienio piliečiai.

Mianmarą sukrėtė 6,6 balo žemės drebėjimas, yra nepatvirtintų pranešimų apie aukas, skelbia BBC. Požeminiai smūgiai užfiksuoti 120 kilometrų atstumu į šiaurę nuo antro didžiausio Mandalėjaus miesto, 10 kilometrų gylyje, informavo JAV geologinių tyrimų tarnyba. Vietos žiniasklaidos pranešimais, Švebo mieste sugriuvo statomas tiltas. Mandalėjuje žmonės paliko namus, baimindamiesi dėl stipresnių virpesių. Žemės drebėjimas įvyko 7.42 val. vietos laiku.

Mianmare penktadienį traukiniui nuvažiavus nuo bėgių ir kilus gaisrui žuvo 25 žmonės, informuoja AFP. Dar 62 žmonės patyrė sunkių traumų. Avarija įvyko Kanbalu miesto apylinkėse. Traukinys, vežęs dvi kuro cisternas, nuvažiavo nuo bėgių ir kuras iš apvirtusių cisternų išsiliejo. Prie incidento vietos atskubėjo aplinkinių kaimų gyventojai, tikėdamiesi surinkti likusį kurą. Tačiau staiga kuras užsiliepsnojo ir liepsna akimirksniu išplito po visą teritoriją.

Antrai kadencijai išrinktas Barackas Obama šį mėnesį taps pirmuoju JAV prezidentu, apsilankiusiu Mianmare, remdamasi Baltaisiais rūmais informuoja BBC. B. Obama susitiks su šalies vadovu Thein Seinu ir opozicijos lydere Aung San Suu Kyi. Šis vizitas bus nuo lapkričio 17 iki 20 dienos vyksiančio turo, susijusio su Kambodžoje vyksiančio Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikimu, kuriame dalyvaus ir lyderiai iš Kinijos, Japonijos ir Rusijos, dalis.

Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso vieši Mianmare, kur susitikęs su šalies pareigūnais pažadėjo 78 milijonų eurų paramą. Vakarai Mianmaru susidomėjo pastaraisiais metais, kai šalis ėmėsi demokratijos reformų. Apžvalgininkai prognozuoja, kad Mianmaras taps dar vienu Azijos tigru, tačiau žmogaus teisių aktyvistai nerimauja dėl etninių konfliktų ir išsikerojusio vaikų darbo. Chitui Ko vos trylika metų, tačiau jis jau nešioja akmenis, kurie sunkesni už jį patį.

Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad Mianmare opiumo auginimas didėja jau šeštus metus iš eilės, informuoja BBC. JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras pranešė, kad šiais metais opiumui auginti naudojami žemės plotai padidėjo 17 proc. – nuo 40 tūkst. hektarų iki 51 tūkst. hektarų. Mianmaras yra antra didžiausia opiumo augintoja po Afganistano. Opiumo auginimas plinta, nepaisant pastangų jį pažaboti. Mianmaro vyriausybės duomenimis, šiemet buvo sunaikinta beveik 24 tūkst.

Mianmare dėl budistų ir musulmonų konfrontacija nukentėjo nemažai vietos gyventojų. Kaip skelbia ria.ru, per susirėmimus žuvo daug žmonių, sudeginta tūkstančiai namų. JTO atstovo teigimu, apie 22 tūkst. žmonių turėjo bėgti iš regiono. Musulmonai ir budistai nuolat konfliktuoja šiame regione. Susirėmimai gatvėse peraugo į riaušes, jas malšino vyriausybinė kariuomenė, taip pat žmonėms padėjo karo medikai. Konfrontacija turi ne tik religinį, bet ir etninį pobūdį.

Finansų krizė – tarsi aukso kasyklos organizuoto nusikalstamumo grupėms. Apie tai byloja įtakingų bankų, kaip „Barclays“, HSBC, ar „Credit Suisse“ sąsajos su narkotikų karteliais ir kitomis organizuotomis nusikalstamo pasaulio grupėmis. Neseni skandalai parodė sąsajas tarp didžiųjų pasaulio bankų ir galingų organizuoto nusikalstamumo grupių – narkotikų gamintojų, kontrabandininkų ir nelegalių ginklų prekeivių.

Mianmaro valdžia pranešė, kad dėl galingų potvynių šalyje namus paliko 85 tūkst. žmonių, skelbia BBC. Labiausiai nukentėjo Iravandžio delta, kur per cikloną 2008 metais žuvo 130 tūkst. žmonių. Neįprastai smarkios liūtys užliejo apie 250 tūkst. hektarų teritorijos, kurioje auginami ryžiai. Prezidentas Teinas Seinas (Thein Sein) apsilankė nuo potvynių nukentėjusiose teritorijose. Per potvynius apgadinti transporto ir komunikacijų tinklai.

Mianmaro informacijos ministras pranešė, kad šalyje panaikinta žiniasklaidos cenzūra, skelbia BBC. Spaudos tyrimo ir registracijos departamentas paskelbė, kad nuo pirmadienio reporteriai prieš viešindami savo darbus nebeturės jų pateikti cenzoriams. Mianmare žiniasklaida ilgą laiką buvo griežtai kontroliuojama, bet civilių vyriausybė praeitais metai padėjo po truputį mažinti apribojimus.

Jungtinių Tautų (JT) vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pilaj (Navi Pillay) paragino pradėti nepriklausomą tyrimą dėl pažeidimų, kuriais įtariamos saugumo pajėgos, malšinusios neramumus Rachinų valstijoje, informuoja BBC. Pasak N. Pilaj, pranešama, kad pajėgos, kurios buvo nusiųstos malšinti neramumų Mianmaro šiaurėje esančioje valstijoje, taikėsi į musulmonus. Naujausi neramumai Rachinų valstijoje prasidėjo gegužės mėnesį, kai trys musulmonai išprievartavo ir nužudė budistę.

„Nors mūsų pasauly tik trys milijonai...“ – traukė Marijonas Mikutavičius ir atrodė, kad viskas čia gana aišku: esame nedidelė, bet stipri, kovinga tauta. Deja, tik mums taip atrodo, nes net ir tai, kad mūsų sportininkai laimi medalius ir pelno tarptautinį pripažinimą neįrodo, kad pasaulis žino, kuriam žemyne tie „trys milijonai“ gyvena. Į Londone vykstančias vasaros olimpines žaidynes atvyko daugiau nei du šimtai sportininkų delegacijų iš viso pasaulio.

Mianmaro opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi yra pasirengusi vieną dieną perimti vadovavimą savo šaliai, praneša agentūra AFP. „Aš manau, kad visų partijų vadovai turi ruoštis šiai galimybei, jei tiki tikrai demokratišku procesu“, – Paryžiuje pareiškė 67 metų politikė. Tačiau tai esą nėra tai, apie ką ji kasdien galvoja. „Reikia susikoncentruoti į dabartinį darbą ir, žinoma, ruoštis ateičiai“, – kalbėjo Nobelio taikos premijos laureatė.

Naujausiais duomenimis, religinių bendruomenių susirėmimų Rakhaino valstijoje Mianmaro vakaruose aukomis tapo 80 žmonių. Tai ketvirtadienį pranešė „France Presse“, remdamasi vietos valdžios atstovais. Anksčiau buvo pranešta apie 50 žuvusiųjų. Dviejų bendruomenių susirėmimai Rakhaine nesiliauja jau daugiau kaip dvi savaites. Birželio 10 d. valstijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Riaušės Mianmaro vakaruose kilo po merginos budistės išžaginimo ir nužudymo.

Mianmaro opozicijos lyderė Aung San Suu Kyi trečiadienį atsiėmė Oksfordo universiteto, kuriame kadaise studijavo, garbės daktarės diplomą. Oksfordo universitetas Aung San Suu Kyi garbės daktarės laipsnį suteikė dar 1993 metais, bet Mianmaro opozicijos lyderė tik dabar galėjo išvykti į užsienį ir dalyvauti oficialioje ceremonijoje. Devintajame dešimtmetyje Aung San Suu Kyi ištekėjo už anglo Tibeto kultūros tyrinėtojo, apsigyveno Oksforde ir susilaukė dviejų sūnų.

Osle prasidėjo ceremonija, kurios metu Mianmaro kovos už demokratiją lyderė Aung San Suu Kyi sako kalbą praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai jai buvo skirta Nobelio taikos premija, skelbia BBC. Prieš tai Mianmaro opozicijos lyderė buvo nusprendusi nekeliauti į Oslą atsiimti prizo, nes bijojo, kad jai nebus leista sugrįžti namo. Aung San Suu Kyi prieš kelias savaites paskelbė apie pirmąją savo kelionę į užsienį per pastaruosius 24 metus.

Iki šiol pasaulyje buvo trys valstybės, į kurias „Coca-Cola“ neeksportuodavo savo produkcijos, rašo „Business Insider“. Dabar tokių liko vos dvi, nes pirmą kartą per pastaruosius 60 metų „Coca-Cola“ grįžta į Mianmarą. Tokį bendrovės sprendimą lėmė JAV vyriausybė, kuri dėl šalyje vykstančio demokratizacijos proceso panaikino sankcijas Mianmaro atžvilgiu ir atvėrė vartus užsienio kapitalo investicijoms.