meteoritai

„Molėtų apylinkėse meteorų lietus matomas geriausiai. Netoli observatorijos, dangus tikrai bus tamsiausias, žmogiškos šviesos taršos bus minimaliai. Bet taip pat tinka bet kokia kita vieta toliau nuo miestų ir kitokių žmogiškos taršos šaltinių. Jei kokioje sodyboje esate, paeikite toliau nuo pastatų“, – pataria teorinės astrofizikos mokslų daktaras Kastytis Zubovas. Šiemet Perseidų meteorų lietaus pikas bus pasiektas rugpjūčio 12 ir 13 dienomis – šeštadienį ir sekmadienį.

Priartėjęs ciklonas artimiausiu metu lems daugiausia debesuotus ir drėgnesnius orus, praneša sinoptikai. Šeštadienio diena debesuota, vietomis su pragiedruliais. Kai kuriuose pietiniuose ir vakariniuose rajonuose palis (vyraus nedidelis lietus). Vėjas pietinių krypčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos. Sekmadienį. daug kur protarpiais palis, vyraus nedidelis lietus. Naktį kai kur rūkas. Vėjas vakarinių krypčių, naktį silpnas, dieną vidutinio stiprumo.

Milžiniškas krateris buvo pastebėtas iš lėktuvo, skrendančio virš Arizonos. Juo skridusiai keleivei šis vaizdas taip užgniaužė kvapą, kad ji nusprendė tuo pasidalinti internete.  Manoma, kad krateris susidarė maždaug prieš 50 000 metų, kai 300 tonų sveriantis meteoras rėžėsi į žemę ir sukėlė didžiulį sprogimą. Beveik mylios pločio ir 550 pėdų gylio (167,64 metro) Baringerio krateris yra netoli Didžiojo kanjono.

Žemė ir Mėnulis maždaug prieš 800 mln. metų patyrė itin smarkų meteoritų lietų, per kurį bendra atsipalaidavusi energija buvo 30 kartų didesnė negu daug vėlesnio asteroido smūgio, nušlavusio dinozaurus, sakoma antradienį paskelbtoje naujoje studijoje.

Šalies pietryčiuose penktadienį bus pasiektas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitros rodiklis, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Kaitra fiksuojama kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 laipsnių. Meteorologų teigimu, oras daugelyje rajonų penktadienį įkais iki 27–31 laipsnio. Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Vilniaus apskrityse trečiadienį aukščiausia oro temperatūra vietomis pakilo iki 30–31 laipsnio.

Šią savaitę į naujuosius metus įsiverš Kvadrantidai, kurių pikas naktiniame danguje vyks penktadienį, sausio 3 d.  Kvadrantidų pikas šią savaitę vyks priešpilnio akivaizdoje, kuomet Žemė kirs dulkėtą asteroido 2003 EH1 orbitą. Šis meteorų srautas aktyvus yra kasmet nuo gruodžio mėnesio pabaigos iki antros sausio mėnesio savaitės. Visgi, Kvadrantidų intensyvumo pikas fiksuojamas vieną ir vienintelę naktį, kuomet naktinį dangų skrodžia dešimtys meteorų.

Šios savaitės pabaigoje dangų nušvies kasmetinis gruodį įvykstantis Geminidų meteorų šou. Visgi, danguje šis meteorų srautas sulauks ir nemenkos konkurencijos. Naktį iš gruodžio 13 d. į gruodžio 14 d. įprastai galima tikėtis išvysti iki 150 per valandą praskriejančių meteorų. Deja, tačiau didelė dalis jų gali likti nepastebėti, nes Geminidų pikas šiais metais vyks vos viena naktis po pilnaties.

Pirmadienio vakarą su „Kas vyksta Kaune“ redakcija susisiekė kelios skaitytojos, kuriuos pranešė danguje pastebėjusios neaiškų reiškinį. Skaitytojos teigė, kad apie 20:58 val. danguje pastebėjo neatpažintą objektą. Jų manymu – meteorą. „Virš Kauno mačiau labai ryškų, neaiškų objektą“, – teigė viena skaitytoja. Kita moteris pasakojo nelabai supratusi, ką pastebėjo: „Pastebėjome tai Šilainiuose. Sakyčiau jog pasivaideno, bet matėme trise, ir tikrai labai labai nemažą.

Molėtų etnokosmologijos muziejuje atidaryta viena didžiausių meteoritų parodų Europoje. Čia galima išvysti gabalėlį Mėnulio ar net Marso. Kolekciją muziejui paskolino meteoritų medžiotojai, kurie šiuo metu meteorito liekanų bando rasti ir Lietuvoje. Atnaujintame etnokosmologijos muziejuje prie Molėtų tokių iš kosmoso atklydusių svečių galima rasti labai daug, mat čia šią savaitę lankytojų jau pradėjo laukti viena didžiausių meteoritų kolekcijų Europoje.

Sunki savaitė? Trūksta nuotaikos? Bet bent turime jums vieną gerą naujieną – pasaulio pabaigos jums neteks pamatyti. Kaip skelbia „DailyMail“, Lisbono universiteto profesorius Diego Sáez-Gómez žino tikslią datą, kada baigsis Visatos egzistavimas. Žinoma, tokia informacija nėra oficiali, tačiau mokslininkas teigia turintis daug tikslių įrodymų. Pasak jo, Visata žlugs po 2.8 milijardų metų, tad skaitytojai gali būti ramūs.

Netoli Rusijos miesto Murmansko užfiksuotas meteorito sprogimas. Gelbėtojai kol kas nepraneša apie sužeistus ar žuvusius žmones. Miesto gyventojai teigia matę sprogimus danguje, rašo rt.com. Rusijos mieste, kuriame gyvena daugiau kaip 300 tūkst. gyventojai tvirtino pastebėję melsvos spalvos šviesos ruožą. Kosminį kūną vairuotojų vaizdo registratoriai užfiksavo šeštadienio naktį apie 2 val. 10 min. vietos laiku. Neatmetama, kad tai galėjo būti ir šiukšlė iš kosmoso.

Tomas Asminavičius Visatos platybėse plaukioja daugybė įvairių objektų, ir gali būti įdomu, kokie gi pagrindiniai jų skirtumai. Vis dėl to, ne visi kosmoso objektai tėra paprasčiausi akmens gabalai (nors tokių taip pat yra nemažai). Ypač dažnai maišomi meteorų, meteoritų, asteroidų ir kometų pavadinimai.

Liepos pabaiga ir rugpjūtis visiems dangaus stebėtojams iš karto asocijuojasi su meteoritų lietumi. Kokius dangaus kūnų reginius žada ši vasara? Meteoras, sąveikaujantis su atmosfera (jis lekia 11–17 km/s), įkaista, apsilydo ir sublimuoja. Meteoritų lietūs vasarą Žemės dangų puošia nuo liepos vidurio iki trečiosios rugpjūčio savaitės. Žinoma, pačius gražiausius vaizdus pamato tik kantriausieji – daugiausiai meteoritų matosi prieš pat aušrą, rašo space.com.

Ištyrę iš Marso atskriejusio ir 2008 m. Maroke nukritusio meteorito mineralinę ir izotopinę sudėtį, mokslininkai priėjo išvadą, kad Marsas, ko gero, yra neišsivysčiusi planetos užuomazga. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Nature“. Pasirodo, kad Marsas galėtų būti normaliai išsivysčiusia planeta, jis stokoja masės – dėl jos stygiaus planeta neturi tankesnės atmosferos, dėl tos pačios priežasties Marse neprasideda ir geologinių procesų apytaka rutulio gelmėse – branduolyje ir mantijoje.

Žemė, kaip ir kitos planetos, visada buvo ir bus atakuojama meteoritų. Nieko čia nepadarysi – Kosmose daug visokių nuolaužų, skeveldrų yra, kurios skraido be tikslo, kol jas „pritraukia“ kokia planeta. Tada, jei ta nuolauža yra gana didelė, būna didelis BUM ir mūsų Žemės paviršiuje atsiranda nemaža žaizda – krateris. Bet taip nutinka retai. Žmonijos istorija, palyginti su mūsų Žemės istorija, yra labai trumpa. Tačiau ir mūsų istorija žino daug faktų apie į Žemę atskridusius meteoritus.

Praėjus kelioms dienoms po meteorito kritimo Rusijos Čeliabinsko srityje pasirodė pranešimų, kad per dangų lekiančius „ugnies kamuolius“ skirtingomis dienomis matė ir Jungtinių Valstijų, Kubos, D. Britanijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kai kurių kitų šalių gyventojai. Internete paskelbtas vieno San Francisko vairuotojo automobilio vaizdo kameros užfiksuotas liepsnojantis objektas, lekiantis virš San Francisko įlanko, praneša „Newsru.

Visame pasaulyje šiandien žmonės sukrėsti Rusiją sudrebinusių meteoritų. Tačiau sunerimęs pasaulis, staiga suvokęs asteroidų grėsmę, išgirdo raminančius žodžius iš Vienos: nesijaudinkite, Žemės gyventojai, reikalo imasi Jungtinės Tautos (JT). Rekordinis atstumas Asteroidas DA14 penktadienio vakarą praskris virš Indonezijos 27300 kilometrų aukštyje. Tai yra rekordinis tokio dydžio objekto suartėjimas su Žeme.

Žemės vandenynų ir vandens, kuris kadaise tekėjo Marse, šaltinis greičiausiai yra tas pats: meteoritai, kurie nukrito planetose tuomet, kai jos formavosi, teigiama naujame tyrime. Mokslininkai analizavo dviejų retų Marso uolienų, kurios į Žemę nukrito kaip meteoritai, sudėtį ir nustatė, kad Marso vanduo greičiausiai atkeliavo iš planetinių sudedamųjų blokų, panašių į tuos, kurie suformavo Žemę.

Giedra rudens naktis – pats tinkamiausias laikas pažvelgti į žvaigždes ir bent pabandyti įminti tūkstančius metų žmonėms ramybės neduodančias visatos paslaptis. Visi norintieji į dangaus skliautą pažvelgti pro teleskopą neseniai turėjo puikią progą tai padaryti apsilankę Molėtų observatorijoje, kur vyko astronomų renginys, skirtas plačiajai visuomenei, – „Tyrėjų naktis“. Habil. dr.

Didžiosios Britanijos gyventojai pranešė naktį danguje pastebėję ryškius šviečiančius objektus, kaip manoma, meteoritus, skelbia BBC. Šiaurės Airijoje pakrantės sargybiniai sulaukė skambučių iš žmonių, kurie šiaurinėje pakrantėje pastebėjo objektus. Meteoritai taip pat buvo pastebėti Dubline, keliose Vidurio Škotijos dalyse, įskaitant Edinburgą ir Glazgą, bei Vakarų Midlandso grafystėje.

Tyrėjai aptiko požymių, kad vandens kaimyninėje Marso planetoje gali būti nepalyginamai daugiau nei buvo įsivaizduojama iki šiol. Taikydami naują tyrimo metodą (antrinę jonų masės spektrometriją – angl. secondary ion mass spectrometry, SIMS), mokslininkai ištyrė vandens kiekį meteorituose, kurie kildinami iš Marso. Tyrimo rezultatai parodė, kad labai daug vandens turėtų būti ne Marso paviršiuje, o gelmėse – mantijoje.

Uolienų iš Marso nepargabeno jokia kosminė misija, tačiau Raudonosios planetos gabalėliai vis tiek pasiekė Žemę. Gegužės pabaigoje Marso uoliena, telpanti suaugusio žmogaus delne ir padengta blizgia juoda pluta praduota už 43,75 tūkst. JAV dolerių, rašo SPACE.com. „Reikia pažymėti, kad Marsas yra vienas rečiausių dalykų Žemėje“, – teigė Darrylas Pittas, aukcione šį egzempliorių pardavęs prekeivis. Ši uoliena buvo Tisinto meteorito dalis.

Nauji meteorituose rasti įrodymai leidžia manyti, kad Marse yra svarbiausios gyvybės sudedamosios dalys. Tyrime nustatyta, kad 10 meteoritų, apimančių daugiau kaip 4 mlrd. metų Marso istorijos, rasta anglis atkeliavo iš šios planetos ir nėra taršos Žemėje rezultatas. Naujojo tyrimo rezultatus skelbia žurnalas „Science“. Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad Marso anglis atkeliavo ne iš gyvybės formų, praneša BBC.

Kaip byloja naujausi geofizikos tyrimų rezultatai, įvairiausi kosminės kilmės incidentai ir susidūrimai turėjo didžiulės įtakos mūsų planetos vystymuisi. Jei ne tos katastrofos, mes dabar gyventume visiškai kitokiame pasaulyje. Jei apskritai gyventume.

Didžiulis asteroidas Vesta pasižymi daugeliu savybių, kurios paprastai siejamos su kietomis planetomis, tokiomis, kaip Žemė. Vesta laikyta didžiuliu asteroidu, tačiau detaliai ištyrinėję jo paviršių, mokslininkai teigia, kad tai – tarpinis variantas, praneša BBC. NASA zondas „Dawn“ aplink Vestą, vieną primityviausių Saulės sistemos objektų, skrieja nuo 2011 metų liepos. Per tą laiką pastebėta daug netikėtų asteroido paviršiaus bruožų.

Kristalo, kuris, kaip manyta anksčiau, gamtoje egzistuoti negalėtų, pavyzdžiai galėjo atkeliauti iš kosmoso, rodo tyrimas. Kvazikristalai pasižymi neįprasta struktūra. Tai kažkas panašaus į tarpinį variantą tarp kristalo ir stiklo, praneša BBC. Kurį laiką manyta, kad kvazikristalus galima sukurti tik laboratorijoje. Tačiau prieš dvejus metus geologai aptiko jų uolienose Rusijos Koriakų kalnuose.

Mokslininkams galiausiai pavyko patvirtinti, kad nežemiškos kilmės meteorituose iš tiesų yra sudedamųjų DNR dalių. Kita mokslininkų komanda taip pat aptiko keletą molekulių, susijusių su svarbiais biologiniais procesais, suteikdama tvirtesnį pagrindą minčiai, kad ankstyviausios gyvybės formos Žemėjeiš dalies galėjo  susidėti iš medžiagų, į mūsų planetą atkeliavusių iš kosmoso.

Vasarį stebėtą netikėtą meteorų lietų greičiausiai sukėlė kosminiai „trupiniai“, kuriuos pažėrė dar neatrasta kometa, teigia astronomai. Anot jų, šis dangaus kūnas gali būti potencialiai pavojingas Žemei, praneša SPACE.com. Mažyčiai meteroidai, kelias valandas vasario 4-ąją kritę į Žemės atmosferą, buvo iki tol nežinomas meteorų lietus, teigia tyrėjai. Atrodo, kad nuolaužų pažėrė ilgo periodo kometa.

Jungtinėse Valstijose netrukus bus pradėtas įrenginėti į dangaus skliautą nukreiptų stebėjimo kamerų tinklas „All-Sky Fireball Network“ („Viso dangaus bolidų tinklas“). Vaizdo kameros seks dangų ir registruos į Žemės atmosferą įskriejančius meteorus ir meteoritus. Anot NASA atstovų, kad dangaus akmenis būtų galima surinkti ir ištyrinėti, tokia sistema sudarys sąlygas mokslininkams sužinoti bolidų kritimo vietas. Kol kas pastatytos ir veikia tik trys vaizdo kameros.

NASA mokslininkai pareiškė, kad kolegos tvirtinimo apie meteorite rastus už Žemės ribų gimusius mikrobus negalima paremti jokiais moksliniais įrodymais. JAV kosmoso agentūra formaliai atsiribojo nuo NASA mokslininko Richardo Hooverio penktadienį leidinyje „Journal of Cosmology“ paskelbto straipsnio, praneša naujienų agentūra AFP.

Meteoritas, rastas Antarktidoje, gali suteikti svorio argumentui, kad gyvybei Žemėje impulsas buvo duotas iš kosminės erdvės. Meteorito cheminė analizė rodo, kad jame daug amoniako dujų. Jose yra azoto, randamo baltymuose ir DNR, kurie formuoja gyvybės pagrindą.

Nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 14 d. Lietuvos padangėje bus galima stebėti meteoritų lietų. Manoma, kad „krentančios žvaigždės“ sužibs danguje kas minutę. Žvaigždžių lietų geriausia yra stebėti visiškoje tamsoje, už miesto. Šio įspūdingo, nuolatinio rugpjūčio mėnesio meteorų srauto šaltiniu yra laikoma Swifto-Tuttle'io kometa. Žemė rugpjūtį kasmet pralekia pro šios kometos kosminėje erdvėje kadaise paliktą dulkių juostą. Dulkelės, patekusios į Žemės atmosferą, įkaista ir sužimba.