messenger

Populiariausias pasaulyje socialinis tinklas „Facebook“ 2016-aisiais savo vartotojus džiugino naujų funkcijų ir patobulinimų gausa. Pirmieji ženklai rodo, kad ir šiemet pokyčių šioje platformoje tikrai nemažės, tad verta aptarti neseniai įdiegtas ar planuojamas įdiegti naujoves, kuriomis naudosis šio tinklo vartotojai. Daugiau vaizdo „Facebook“ ir toliau aktyviai dirbs tobulindamas video turinį.

 Ar kada teko susimąstyti, kaip reiktų gyventi, tarkim, kuriame nors Saturno mėnulyje arba Plutone? Pradedame Saulės sistemos planetų kolonizavimui skirtą ciklą apie tai, koks gyvenimas būtų įvairiausiuose Saulės sistemos kampeliuose. Kelionę pradėkim iš eilės. Taigi, koks gyvenimas būtų... Merkurijuje? Turint omenyje beprotiškus temperatūros svyravimus, Merkurijų vargu ar galima pavadinti planeta, kurią žmonija norėtų kolonizuoti.

Socialinis tinklas „Facebook“ jau kuris laikas tapo lietuviams vienu svarbiausių bendravimo kanalų. Statistika rodo, kad net pusė aktyviausių „Facebook“ vartotojų (18-24 m.) atsikėlę ryte pirmiausia pasitikrina draugų naujienas. Lietuvoje šiuo socialiniu jau naudojasi 1,26 mln. gyventojų. „Bitė Lietuva“, įvertinusi, jog klientai aktyviai naudojasi „Facebook“, pristato naujuosius penkis naujos kartos pasiūlymus.

Per pastarąją parą Saulėje įvyko du vainikinės masės išsiveržimai ir į kosmosą buvo išsviesta milijardai tonų saulės dalelių. Pirmasis saulės žybsnis prasidėjo balandžio 25 d., 4:30 val. Lietuvos laiku. Antrąsyk vainikinės masės išsiveržimas įvyko taip pat balandžio 25 d., 12:24 val. Lietuvos laiku. Per abu išsiveržimus išsviestos dalelės kosmosu skrieja 800 km/s greičiu.

NASA kosminis zondas MESSENGER arčiausiai Saulės esančioje planetoje aptiko didelius vandens ledo klodus. Temperatūra Merkurijaus paviršiuje gali siekti 427 laipsnius pagal Celsijaus skalę, tačiau Merkurijaus šiaurės ašigalio rajone, vietose, kurios yra  visam laikui apsaugotos nuo saulės karščio, MESSENGER aptiko didelį kiekį sušalusio vandens ir galbūt organinių medžiagų mišinio. Pirminiais skaičiavimais užtemdytuose Merkurijaus krateriuose gali būti iki 1,1 trilijonų tonų vandens ledo.

NASA kosminis aparatas „Messenger“ Merkurijaus paviršiuje nufotografavo kraterį, kurio viduje aiškiai matyti akis ir besišypsančias lūpas labai primenantys paviršiaus dariniai. Šis kosminis „šypsniukas“, panašus į labai populiarią kompiuterinę piktogramą, reiškiančią gerą nuotaiką, NASA interneto svetainėje buvo pateiktas kaip vadinamoji dienos nuotrauka, praneša „Space.

Merkurijaus paviršius neprimena jokios kitos Saulės sistemos planetos ir labiau panašėja į retos rūšies meteoritą, teigia tyrėjai. Šis atradimas, besiremiantis NASA zondo „Messenger“ surinktų duomenų analize, leidžia geriau suprasti paslaptingos, arčiausiai Saulės esančios planetos susidarymą ir istoriją, priduria mokslininkai. Mažiausia Saulės sistemos planeta Merkurijus yra viena prasčiausiai pažįstamų mokslininkams.

Rusijos kompanija „Messenger" atliko  prekybos internetu rinkos tyrimą kuriuo pabandyta numatyti pagrindinių e-komercijos vystymosi tendencijos ateinančiais metais. Jei centrinės Rusijos, ypač Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojai, jau seniai įvertino apsipirkimo internetu naudą, tai regionai , regis, tik dabar susipažįsta su tokios prekybos privalumais. 2012-2015 metų prekybos plėtra  bus vykdoma miestuose, kurių gyventojų skaičius siekia  100.000 - 500.000 žmonių.

Remiantis naujausiais NASA duomenimis, Merkurijaus planeta kažkada buvo aktyvi ir dinamiška, skelbia BBC. Iš Merkurijaus orbitos JAV kosminio zondo „Messenger“ parsiųsti duomenys parodė, kad planetos paviršiuje esantys krateriai geologinio proceso metu buvo deformuoti. Išvados, paskelbtos žurnale „Science“, nuginčija visus teiginius apie arčiausiai Saulės esantį pasaulį. Ištyrus Merkurijaus gravitacinį lauką paaiškėjo, kad planeta turi neįprastą vidinę struktūrą.

NASA kosminis zondas MESSENGER Merkurijaus paviršiuje aptiko daugybę keistų įdubų, kurių kilmė kol kas nežinoma. Iš Merkurijaus orbitos MESSENGER padarytose nuotraukose matyti tūkstančiai specifinių įdubų, išsibarsčiusių skirtinguose planetos paviršiaus regionuose. Jų skersmuo svyruoja nuo 18 metrų iki daugiau nei 1,6 kilometro, o gylis – nuo 18 iki 36 metrų. Niekas nežino, kaip jos atsirado, skelbia „Physorg.

Merkurijus po truputį atskleidžia visas savo spalvas NASA zondui „Messenger“. Nuotraukoje matyti keisti reljefo dariniai (pažymėti mėlynai), susiformavę planetos paviršių išmarginusių kraterių viduje. Šie dariniai primena šveicariško sūrio skylutes, skirtingo dydžio, lygios, netaisyklingų formų. Dariniai iš pirmo žvilgsnio nėra susiję su planetos vulkaniniu aktyvumu, o greičiau atrodo taip, lyg kažkas po planetos paviršiumi ištirpo ir ištekėjo. Mokslininkai mano, kad būtent taip ir yra.

Naujos zondo darytos Merkurijaus nuotraukos verčia mokslininkus pergalvoti, kaip prieš 4 mlrd. metų ši planeta susiformavo. Pirmieji NASA zondo „Messenger“, jau tris mėnesius tyrinėjančio Merkurijų, pateikti duomenys rodo, kad krateriais nusėtoje planetoje, kitaip nei kitose Saulės sistemos planetose, yra dideli sieros telkiniai, praneša britų „Daily Mail“. Dabar mokslininkai įtaria, kad formuojant planetą didžiulį vaidmenį vaidino ugnikalniai.

JAV kosminis zondas „Messenger“ padarė pirmąsias – istorines – nuotraukas iš Merkurijaus orbitos ir atsiuntė jas į Žemę. Tai antradienį pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso tyrimo agentūra NASA. „Messenger“ padarė pirmąsias nuotraukas, būdamas virš Merkurijaus šiaurės ašigalio. „Jose matyti šios planetos fragmentai“, – informavo NASA atstovai, pridurdami, kad daugiau informacijos bus pateikta trečiadienį.

Merkurijaus orbitą pasiekęs NASA kosminis zondas „Messenger" siunčia į Žemę pirmąją iki šiol nematytos šios planetos paviršiaus dalies nuotrauką. „Messenger" kosminio aparato, tapusio pirmuoju kosmoso tyrimų istorijoje dirbtiniu Merkurijaus palydovu, atsiųstoje nuotraukoje bus matyti iki šiol nenufotografuota planetos pietų ašigalio sritis. NASA šią nuotrauką viešai paskelbs artimiausiu metu, pranešė „Space.com“. „Messenger" buvo įvestas į Merkurijaus orbitą kovo 17 dieną.

NASA kosminis aparatas „Messenger" šiąnakt pasiekė Merkurijaus orbitą ir  tapo pirmuoju istorijoje šios planetos dirbtiniu palydovu. 2004 m. į kosmosą paleistas „Messenger" iki šio laiko Merkurijaus tyrimus vykdė didžiausių priartėjimų prie jo metu. Jie įvyko 2008 ir 2009 metais. Šių tyrimų metu buvo sudarytas beveik išsamus Merkurijaus paviršiaus žemėlapis, praneša NASA. Iš viso nuo paleidimo į kosmosą iki atvykimo į šios planetos orbitą „Messenger“ nuskriejo maždaug 7,9 mlrd. kilometrų.

NASA kosminis aparatas MESSENGER pakeliui į Merkurijų padarė bendrą Saulės sistemos fotoportretą: vienoje nuotraukoje užfiksuotos 6 planetos. Šiame atvaizde jos pirmą kartą užfiksuotos taip, kaip matomos iš Saulės sistemos „vidaus". Kad būtų galima padaryti pirmąjį „šeimyninį" Saulės sistemos planetų fotoportretą, MESSENGER zondas turėjo padaryti 34 atskiras fotografijas. Jos buvo atsiųstos į Žemę per dvi savaites praėjusių metų lapkričio mėnesį, praneša „Space.

NASA kosminio zondo „Messenger“ tyrimų programos mokslininkai pirmą kartą paskelbė didelės raiškos Merkurijaus nuotrauką, kurioje užfiksuotas mįslingas paviršiaus objektas – Debussy krateris. Šis krateris, pavadintas žymaus prancūzų kompozitoriaus Claude'o Debussy vardu, pirmą kartą iš Žemės buvo pastebėtas 1969 metais. Šio 85 kilometrų skersmens kraterio, anksčiau vadinto Merkurijaus „A bruožu“, atvaizdai buvo gauti naudojant Goldstone ir Arecibo observatorijų radarus. Debussy krateris.

Merkurijų tiriantis kosminis zondas „Messenger“ šiandien praskris pro šią planetą 228 kilometrų aukštyje virš jos paviršiaus, pranešė NASA. Tai jau trečiasis ir paskutinysis „Messenger“ priartėjimas prie Merkurijaus. Po to jis bus įvestas į orbitą aplink Merkurijų ir taps dirbtiniu jo palydovu. Tai planuojama padaryti 2011 m. Šio priartėjimo metu NASA planuoja gauti apie 1500 didelės raiškos Merkurijaus vidutinių platumų nuotraukų, kurios padės užbaigti šios planetos kartografinį žemėlapį.

Tarptautinė astronomų sąjunga oficialiai patvirtino naujų Merkurijuje atrastų kraterių pavadinimus. 16 naujų kraterių šioje planetoje užfiksavo NASA kosminis zondas „Messenger“, priartėjęs prie jos 2008 m. sausio ir spalio mėnesiais. Visas naujų Merkurijaus kraterių vardų sąrašas pateiktas šiame „Messenger“ projekto tinklalapyje. Kraterių vardus išrinko „Messenger“ programos mokslininkai. Pagal tradiciją „kosminiais“ vietovardžiais buvo pagerbti kultūros ir meno žmonės.

NASA kosminis zondas „Messenger“ 2011 m. kovą turėtų pasiekti Merkurijaus orbitą ir tapti dirbtiniu jo palydovu. Po savo paleidimo 2004-ųjų rugpjūtį jis buvo du kartus priartėjęs prie šios mažiausios, arčiausiai Saulės skriejančios planetos, ir perdavė į Žemę jos paviršiaus nuotraukas. Šiose fotografijose užfiksuotas „Messenger“ kelias nuo NASA laboratorijų iki pat Merkurijaus iš tiesų palieka įspūdį.

Jau turite tinklaraštį? Dar ne? Tuomet siūlome jums jį susikurti, nes ši idėjų, žinių sistema pastaruoju metu labai išpopuliarėjo. Vieno populiariausių lietuviškų tinklaraščių (nezinau.lt) autorius Džiugas 2009-ųjų metų pradžioje paminėjo tokį faktą: lietuviškų tinklaraščių reitingavimo pagal RSS skaitytojų kiekį tinklalapyje blogologas.

Spalio pradžioje vos 200 kilometrų atstumu nuo Merkurijaus paviršiaus praskriejusio NASA zondo „Messenger“ nuotraukose matyti, kad beveik visas planetos paviršius nusėtas tamsiomis melsvos spalvos dėmėmis, praneša „New Scientist“. Spalio 6 d. zondas priartėjo prie Merkurijaus, kad galėtų nufotografuoti apie 30 proc. planetos paviršiaus ploto, kurio mokslininkai iki šiol nebuvo regėję.

Los Andžele vykstančiame „Microsoft“ forume „Professional Developer Conference“ buvo pristatyta būsimosios „Windows“ operacinės sistemos „Windows 7“ išankstinė „Milestone 3 beta“ versija, o internete netrukus pasirodė pirmosios jos apžvalgos. Taupantiems laiką svetainė „Techradar.com“ siūlo su svarbiausiais „Windows 7“ bruožais susipažinti perskaičius vos 7 sakinius. Taigi, štai jie.

NASA kosminis zondas „Messenger“ vakar į Žemę pradėjo siųsti pirmąsias nematomos Merkurijaus pusės nuotraukas. Spalio 6 d. „Messenger“ praskriejo vos už 200 kilometrų nuo arčiausiai Saulės esančios planetos paviršiaus. NASA teigimu, zondas surinko daug svarbios mokslui informacijos ir padarė šimtus nuotraukų. NASA nuotr. Pirmojoje nuotraukoje, kuri buvo padaryta maždaug po 90 minučių, kai zondas buvo labiausiai priartėjęs prie Merkurijaus, matomas Kuiperio krateris.

NASA kosminis zondas „Messenger“, priartėjęs prie Merkurijaus, pirmadienį pradės fotografuoti iki šiol nematytą šios planetos pusę. Jei viskas klostysis sėkmingai, mokslininkai galės pažvelgti į trečdalį iki šiol nematyto Merkurijaus paviršiaus ploto, praneša „New Scientist“. Maždaug lengvojo automobilio dydžio „Messenger“ fotografuoti Merkurijų pradės maždaug 200 km atstumu nuo jo paviršiaus, skriedamas didesniu nei 24 000 km/h greičiu.

Vilniuje veiklą pradėjo nauja tos pačios dienos siuntų pristatymo bendrovė „Messenger“. Jos paslaugas klientai galės užsisakyti vos per kelias sekundes internetu bei čia pat žemėlapyje stebėti savo siuntos kelią pas gavėją. Įmonė išsiskirs tuo, jog, klientams pageidaujant, siuntas Vilniuje pristatys greičiau nei per valandą. Tai padaryti jai leis veikloje naudojamos alternatyvios transporto priemonės: dviračiai bei motoroleriai.

Žemę pasiekė pirmosios JAV kosminio zondo „Messenger“, pirmadienį praskridusio pro Merkurijų, nuotraukos, įskaitant nematomąją jo pusę, pranešė BBC. Tarp jų yra ir Merkurijaus paviršiaus rajonų, kurių nepavyko užfiksuoti 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį prie planetos priartėjusiam NASA kosminiam zondui „Mariner 10“. Pranešama, kad naujosiose nuotraukose matyti, kad planetos paviršius gausiai nusėtas krateriais. Daug kraterių matyti ir anksčiau padarytose Merkurijaus nuotraukose.