merų rinkimai

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, kurie kėlė klausimą, ar buvo galima Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai visgi prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad prieš šešerius metus Lietuvoje įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sako palaikanti merų rinkimų tvarką ir kviečia ieškoti galimo teisinio sprendimo. O jei jis nebus rastas, ar tai reikš, kad iš žmonių bus atimta teisė rinkti merus? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Seimo nariu Andriumi Kupčinsku.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Šie savivaldos rinkimai parodė, kad dabar vyksta nebe partijų, o asmenybių rinkimai, mano Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.

Lietuvos socialdemokratų partija laiko save savivaldos rinkimų laimėtojais, nes partija iškovojo net 15 merų mandatų. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas mano, kad tai lėmė partijos atsinaujinimas. Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.

Sekmadienį Lietuva išsirinko merus. Rytą po pirmojo rinkimų turo didžiausių Lietuvos politinių partijų lyderiai dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais apie rinkimų rezultatus. Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš naujienų agentūros BNS.

Policija skelbia per savivaldos rinkimų antrąjį turą iš viso gavusi 36 pranešimus apie galimus pažeidimus. Nuo trečiadienio iki sekmadienio ryto pradėti du ikiteisminiai tyrimai Utenos ir Šiaulių apskrityse, skelbia Policijos departamentas. Taip pat surašyti trys administracinių nusižengimų protokolai Vilniaus, Alytaus ir Tauragės apskrityse. Savivaldybių patalpose buvo galima balsuoti trečiadienį ir ketvirtadienį, balsavimas namuose vyksta penktadienį ir šeštadienį.

Antrajame merų rinkimų ture per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 5,10 proc. rinkėjų, rodo šeštadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Savivaldybių patalpose buvo galima balsuoti trečiadienį ir ketvirtadienį, balsavimas namuose vyksta penktadienį ir šeštadienį. Namuose balsuoti gali neįgalieji, ligoniai, sunkios sveikatos būklės senjorai, jie prašymą turėjo pateikti iš anksto.

Į Panevėžio miesto mero postą kandidatuoja gausus būrys įvairių kandidatų. Tarp jų ir nuo pareigų nušalintas korupcija įtariamas dabartinis miesto vadovas, ir valdžios klaidas ketinantis taisyti Seimo narys, ir Gretai Kildišienei eilėraštį sukūrusi buvusi Ramūno Karbauskio bendražygė. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su kandidatais į Panevėžio merus. 2015 m. mero rinkimų antrajame ture Rytis Mykolas Račkauskas surinko virš 69 proc.

Jei dalies Lietuvos merų kadencijas prilygintume žmonių amžiui, kelių kadencijos jau būtų perkopusios pilnametystę ar link jos artėtų. Šių metų savivaldos rinkimai nemažą intrigą kels septyniose savivaldybėse, kurių merai jas valdo jau bent penkioliktus metus – ar pavyks šiems vadovams išsilaikyti poste? Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su šių savivaldybių „kunigaikščiais“. Lietuvoje merų kadencijų skaičius nėra ribojamas, nors periodiškai iškyla siūlymų jį apriboti.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį tarybos posėdyje patvirtino dar dešimt kandidatų į merų postus, taip pat bendrąją programą 2019 metų savivaldos rinkimams.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį nutarė, kad prieš 2019 metais vyksiančius savivaldos rinkimus partija trijuose miestuose - Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - kandidatus į merus rinks atviruose rinkimuose. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis BNS sakė, kad trimis miestais kol kas apsiribojama įvertinus skyrių pasirengimą.

Seimo narys Valerijus Simulik siūlo numatyti, kad alkoholiniais gėrimais nebūtų galima prekiauti ne tik rugsėjo 1-ąją, bet ir tomis dienomis, kuriomis vyksta Seimo, prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų, merų rinkimai Lietuvoje. Penktadienį šias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime įregistravęs V. Simulik tikina, jog dėl alkoholio vartojimas kenkia ne tik žmonių sveikatai, bet ir pačiai rinkimų sistemai.

Birželį vyksiančiuose merų rinkimuose Trakų rajono savivaldybėje dalyvaus aštuoni, Širvintų rajono - septyni kandidatai. Visus juos antradienį patvirtino Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimuose į Trakų merus iškėlė Vladyslavą Kravčuną, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaus Nijolė Romaškienė, Liberalų sąjūdžiui - Edita Rudelienė, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) - Vydūnas Sadauskas, partijai „Tvarka ir teis...

Balandį darbą pradės tiesiogiai išrinkti merai. Nors  jų įgaliojimai savivaldybių tarybų veikloje bus didesni, o juos atleisti bus sunkiau, galių sparčiai priimti sprendimus užteks ne visiems. Galių turės daugiau „Naujosios savivaldybių tarybos veiks jau įsigaliojus Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kuriose šiek tiek išplėsti merų-savivaldybės tarybos pirmininkų įgaliojimai“, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja Vida Ablingienė.

Lietuvoje keturiasdešimtyje savivaldybių sekmadienį prasidėjo antrasis merų rinkimų turas, kuriame varžosi du kandidatai, prieš dvi savaites surinkę daugiausia balsų.   Merai pirmajame ture išrinkti devyniolikoje savivaldybių, o Trakų rajone rezultatai panaikinti dėl šiurkščių pažeidimų. „Visos apylinkės jau dirba, žmonės gana aktyviai eina balsuoti“, - BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkė Eugenija Ibianskienė.

 Šeštadienio naktį įsigaliojo draudimas agituoti tiesioginiuose merų rinkimuose. Įstatymas numato, kad rinkimų agitacija, nepaisant jos būdų, formų ir priemonių, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir balsavimo pabaigos, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją, iškabintą iki prasidedant draudimui.

 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino 19 išrinktų merų bei paskelbė, kas dėl mero posto varžysis visose likusiose savivaldybėse, išskyrus Trakus, kur kovo 1-ąją vykusių rinkimų rezultatai dėl pažeidimų panaikinti. Taip pat VRK nusprendė, kad reikia perskaičiuoti dalį Klaipėdos ir Šilutės rinkėjų balsų.

2015 metų Tiesioginai merų ir Savivaldos rinkimai parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka lydere savivaldybių tarybose. LSDP gavo daugiausia rinkėjų balsų – per 19 procentų partijos narių užims vietas miestų ir rajonų tarybose. Už socialdemokratus balsavo daugiau kaip 200 tūkstančių rinkėjų.

„Gerai, kad žmonės neužmiršo kelio į rinkimų apylinkes“, – sakė Tautininkų sąjungos kandidatas į Vilniaus merus Julius Panka. „Sprendžiant iš to, kiek žmonių balsavo iš anksto ir iš to, ką dabar matau šioje rinkimų apylinkėje, prognozuoju, kad rinkėjų aktyvumas turėtų perkopti per 50 procentų. Tai gerai, nes buvo neramu, kad po referendumo blokavimo žmonės apskritai atpras balsuoti ir užmirš kelią į rinkimų apylinkes. Jeigu neužmiršo – tai gerai“, – kalbėjo J. Panka.

Artėjantys rinkimai į savivaldybių tarybas gerokai skirsis nuo vykusių anksčiau – kovo 1 dieną pirmą kartą patys rinksime ir merus. Kokie žmonės siekia mūsų balsų ? Šį kartą pažvelkime ne į jų ir juos remiančių partijų rinkimų programas, o į juos pačius.

Savivaldybių tarybų rinkimai šiuo metu eskaluojami dviem aspektais. Iš vienos pusės yra aptariama dalyvaujačių kandidatų viešoji komunikacija, iš kitos - šių metų naujovė Lietuvoje - merų rinkimai tiesioginiu būdu. Tai akivaizdžiai rodo, kad didėja visuomenės poreikis atkreipti dėmesį ne tik į rinkimus kaip į dalyvių - aktyvių ir pasyvių - žaidimo lauką, bet vis dažniau jam suteikti ir instrumentinį atspalvį - analizuoti rinkimų vykdymo mechanizmus.

 Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį panaikino dar dviejų kandidatų į savivaldą teisinę neliečiamybę. Širvintų rajono politiko „darbiečio“ Alfredo Astiko teisinė neliečiamybė panaikinta dėl šmeižto ir įžeidimo bylos. Leisti traukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn prašė Širvintų rajono apylinkės teismas. Į Širvintų savivaldybę kandidatuojantis „darbietis“ prašė nepanaikinti jo imuniteto, tvirtindamas, jog procesas trukdys jam dalyvauti rinkimų kampanijoje.

Kovo 1 dieną vyksiantys merų bei šalies savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvai kainuos 7,24 mln. eurų. Vien į rinkimų komisijų darbą įsitrauksiantiems žmonėms bus atseikėta 3,18 mln. eurų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Į Lietuvoje esančių 60 savivaldybių tarybų narių bei merų rinkimus laukiama ateinant iki 2,6 mln. rinkėjų, bus parengtos 2004 rinkimų apylinkės, dirbs 350 vadinamųjų mobiliųjų paštų. Rinkimų komisijose už atlygį dirbs maždaug 16 tūkst. žmonių.

  Į Vilniaus miesto merus ketina kandidatuoti ir nepartinis Seimo narys Naglis Puteikis.   Tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė jį iškėlusi partija „Lietuvos sąrašas“. Jos pirmininkas Darius Kuolys, pristatydamas rinkimų programą, sakė, jog partija ryžosi „inteligentų, kultūrininkų ir visuomenininkų maištui“. „Žiūrėdami į Lietuvos politinį peizažą, pasigendame jame grumtynių už laisvą visuomenę, už laisvą Respubliką, už tuos idealus, kurie mus būrė 1988 - 1991 metais.

Vertindamas ketvirtadienį pasklidusią žinią, kad vienas iš galimų pretendentų susirungti dėl Vilniaus miesto mero posto – buvęs krepšininkas, o dabar verslininkas prodiuseris Rolandas Skaisgirys, politologas Vytautas Dumbliauskas sako dėl to nesistebintis. „Jis dabar verslininkas, vadinasi, žmogus rimtas. Aš R. Skaisgirio nepažįstu, bet jis jau senokai prodiuseris. Tai yra verslas, pinigai sukasi, investuojami , juos reikia uždirbti. Todėl aš nenustebau.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Apklausos rodė, kad tiesiogiai rinkti merus norėjo beveik 80 procentų Lietuvos gyventojų. Jie tiki, kad tai padidins merų atsakomybę rinkėjams, sumažins užkulisinių partijų susitarimų, pagerins vietinės valdžios darbo kokybę, galop atsiras daugiau demokratijos. Tad po dešimtmečio bandymų įvesti tiesioginius merų rinkimus, šią savaitę Seimas pritarė socialdemokratų inicijuotoms savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisoms.

Žinių radijas Politologas Vytautas Dumbliauskas klausia, ar mes vietos savivaldoje nesame tapę partijų įkaitais. „Partijos padarė viską, kad vietos savivaldos tarybos būtų renkamos pagal partinius sąrašus. Žmonėms neliko pasirinkimo teisės“, - teigia V. Dumbliauskas. „Merai tapo partinių bosų derybų objektu. Partijų lyderiai, sėdintys Vilniuje, nusprendžia, kas bus meru Pakruojyje ar Jurbarke. Sudaromos koalicijos kartais būna labai keistos, sunkiai suprantamos.

„Tai sėkmės jums renkant parašus“, - taip Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas palaimino liberalcentristišką (LiCS) iniciatyvinę patariamojo referendumo už tiesioginius mero rinkimus grupę. LiCs Vilniaus skyriaus narys, buvęs vicemeras Gintautas Babravičius teigė nė kiek neabejojęs, kad VRK registruos iniciatyvinę grupę. „Formuluotė buvo suderinta ir teisininkų patikrinta. Nebuvo jokių prielaidų, kad kas nors būtų netikę.