medžioklė

Kilus skandalui dėl leidimo medžioti lankais, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikino atšaukęs visus su tuo susijusius sprendimus. Jo teigimu, dėl naujų sprendimų bus apsispręsta kitą savaitę. Anot aplinkos ministro, jau sutarta, kad taisyklės medžioklei būtų keičiamos du kartus per metus – prieš ir po medžioklės sezono.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ketina stabdyti visą praėjusį penktadienį pasirašytą įsakymą dėl Medžioklės taisyklių pakeitimo, kur buvo įteisinta ir medžioklė lankais iki 2022 metų. „Sustabdau įsakymą, kol bus Medžioklės taryboje išdiskutuota ir balsuojama kaip normalioje praktikoje, kad nekiltų abejonių, nes dabar interpretacijų daug“, – BNS trečiadienio vakarą sakė ministras.

Panaikinti visą aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos penktadienį pasirašytą įsakymą dėl Medžioklės taisyklių bus keblu, teigia aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė. „Kadangi medžioklės sezonas jau yra prasidėjęs, bijau, kad paimti ir panaikinti visą įsakymą bus labai keblu (...) Greičiausiai reikėtų pasitarti su teisininkais“, – trečiadienį Seimo Aplinkos komiteto posėdyje sakė viceministrė.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog „nevykęs“ aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymas dėl medžioklės taisyklių pakeitimo turėtų būti atšauktas, o sprendimai dėl medžioklės reglamentavimo priimami ne vienasmeniškai, o kolegialiai. „Kalbant apie ministrą į kurį lekia strėlės, kaip ironiškai beskambėtų, nes nuo strėlių ir prasidėjo, tikrai nesuprantu ministro, kodėl jis tokį sprendimą priėmė.

Šią savaitę visuomenė ir politikai skyrė daug dėmesio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos patvirtintai naujai Medžioklės taisyklių redakcijai, kuria buvo įteisinti lankai, naktinė medžioklė su šunimis bei kiti gyvūnų gerovę mažinantys pakeitimai, rašoma Aplinkosaugos koalicijos pranešime spaudai. Visuomenės pasipiktinimas patvirtintomis Medžioklės taisyklėmis rodo, kad medžioklė privalo būti keičiama ne liberalizavimo ir ūkinių interesų plėtimo, o priešinga kryptimi.

Aplinkos ministras gesina skandalą – braukia iš savo įsakymo leidimą medžioklėje naudoti lankus, tačiau diskusijoms palieka plačiau leidžiamą invazinių plėšrūnų medžioklę su prožektoriais ir šunimis. Valstiečių frakcija aiškina, kad savo ministru pasitiki, neva šį neišdiskutuotą sprendimą dėl lankų įteisinimo jam pakišo pavaldinė. Politiniu atpirkimo ožiu šįkart tapo viceministrė – ja nepasitenkinima reiškia ir ministras, ir jo bendražygiai.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienio popietę pasirašė naują įsakymą dėl Mežioklės taisyklių, dokumente nebeliko galimybės nuo 2022 metų medžioklėje naudoti lankus. „Ministras savo įsakymu išbraukė punktą dėl lankų. Jis turėtų įsigalioti nuo rytojaus“, – BNS pranešė ministro patarėjas Justas Jaskonis. Jis taip pat teigė, kad su viceministre Rasa Vaitkevičiūte sutarta Medžioklės taryboje kitą penktadienį aptarti kitus abejonių kėlusius punktus.

Dėl bandymo vėl įteisinti medžioklę lankais, kuri uždrausta jau 16 metų ir atmesta Seimo, aplinkos ministrui nuo pat ryto tenka aiškintis ne tik premjerui, bet ir aplinkosaugos aktyvistams. Ministrą jau bara ir bendražygiai valstiečiai žalieji, iš opozicijos politikai dabar ėmė varžytis, kurie pirmi prastums lankus uždraudžiančias įstatymų pataisas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika po sunkaus savaitgalio ir kritikos lavinos internete nuo pat ryto lekia į Vyriausybę aiškintis premjerui.

Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu, kuriuo įteisinta medžioklė lankais, norėta ją uždrausti iki 2022 metų, pareiškė aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė. „Seimas 2019 metų birželio mėnesį priėmė naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją ir toje naujoje redakcijoje, kuri įsigaliojo rugsėjo pirmąją, išnyko lankų reglamentavimas kaip draudžiamų įrankių“, – BNS pirmadienį sakė viceministrė.

Premjeras dėl aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimo įteisinti medžioklę lankais kategoriškas. Jis teigia, kad tokia priemonė įsigalioti negali. „Dar kartą dėl medžioklės su lankais. Šiandien apie tai kalbėjausi su aplinkos ministru. Mano nuomonė nepasikeitė: tokia priemonė yra neišdiskutuota, nereikalinga ir nepriimtina. Tokia priemonė įsigalioti negali“,  – savo „Facebook“ tinkle skelbė premjeras.

Priešindamiesi aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimui visuomenininkai išplatino ir ragina pasirašyti peticiją prieš lankų ir prožektorių naudojimą medžioklėje. Peticiją išplatino gamtos apsaugos asociacija „Baltijos Vilkas“ ir visuomeninis judėjimas „Aš prieš medžioklę“. 2018-03-29 LR Seime pateiktas pasiūlymas keisti LR Medžioklės įstatymą ir įteisinti medžioklę lankais bei prožektorių naudojimą medžioti plėšriuosius žvėris.

Kritikos dėl įteisintos medžioklės lankais sulaukęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad sprendimą priėmė Medžioklės taryba, tačiau žada, kad dėl to bus plačiau diskutuojama. „Įsakymą ir tam tikras nuostatas šioje Vyriausybėje priima ne vienas ministras vienasmeniškai, o tam yra būtent patariamoji Medžioklės taryba, kurioje dalyvauja ir visos medžiotojų organizacijos, mokslininkai, visuomenininkai – tie, kurie suinteresuoti vienokiais ar kitokiais sprendimais.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pirmadienį susitiks su premjeru Sauliumi Skverneliu bei kolegomis iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime bei aptars savo įsakymą, kuriuo, be kitų dalykų, įteisinta medžioklė su lankais. „Tikėkina, po šių susitikimų bus peržvelgti sprendiniai jautriausiais gyvūnų gerovės klausimais“, – sekmadienį atsiųstame komentare teigia K. Mažeikos patarėjas Justas Jaskonis.

Opozicinė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sekmadienį pranešė parengusi kreipimąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašant ištirti, ar teisėtas buvo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymas dėl medžioklės lankais įteisinimo. Frakcija taip pat teikia Medžioklės įstatymo pataisas, uždrausiančias medžioklę lankais.

Šeštadienio vakarą premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje trumpa žinute pakomentavo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimą nuo 2022 metų įteisinti medžioklę lankais. Jis buvo griežtas. „Pirmadienį su aplinkos ministru kalbėsiuosi dėl pasirašyto įsakymo, kuriuo jis leido medžioklę lankais. Gal aš kažko nežinau ar nesuprantu, bet man tai atrodo nepriimtina“, – rašė ministras pirmininkas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika penktadienį pasirašė įsakymą, kuriuo įteisinama medžioklė miškuose lankais. Įsakyme, kuriuo pakeičiamos medžioklės taisyklės, tarp leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių įrašytas punktas apie medžioklinius lankus. Įsakyme nurodoma, jog papunktis dėl medžioklėje leidžiamų įrankių įsigalioja nuo 2022 metų balandžio. Su K. Mažeika BNS šeštadienį susisiekti nepavyko – telefono nekėlė nei jis, nei jo patarėjas.

Seimas atmetė įstatymo projektą, kuris įpareigotų viešai skelbti medžioklių lapus. Iniciatoriai tikina, kad toks žingsnis padidintų skaidrumą, bet kritikai teigia, kad medžiotojai būtų nepagrįstai išskiriami iš kitų grupių.

Valstybės kontrolei priekaištaujant, kad sovietinius daugiabučius Lietuva sugebės renovuoti tik po 100 metų, susizgribo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis žada valstybės paramą jau ne tik seniems daugiabučiams, bet ir individualiems namams bei komerciniams pastatams. Žadamos kompensacijos ir saulės elektrinėms. Tačiau ministras nesutinka didinti kompensuojamos išlaidų dalies, nors žmonės to prašo. Vilniuje renovuojamo namo gyventojai pasakoja, kokiomis nuotaikomis gyvena.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pirmadienį paskelbė, kad yra atsisakoma komercinės medžioklės plotus. Ministro teigimu, toks sprendimas priimtas, nes pastaruoju metu tai susilaukė neigiamo visuomenės dėmesio. „Priėmiau sprendimą, kad atsisakoma komercinių medžioklės plotų. Įvertinus paskutinių kelių metų pajamas. Manome, kad ta veikla, juolab kad tikrai nemažai dėmesio, ir tikrai neigiamo dėmesio, sulaukė iš visuomenės pusės.

Antradienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas surengė neeilinį posėdį dėl sausio pradžioje sumedžiotos stumbrės ir tos medžioklės aplinkybių. Medžioklei vadovavęs girininkas patvirtino, kad stumbrę sumedžiojo valstietis Jonas Slapšinskas, tačiau aplinkosaugininkai kol kas taško šioje istorijoje nededa. Komiteto nariai domėjosi ir konkrečia – sausio 3 dieną vykusia – medžiokle, ir visų komercinių medžioklių vykdymo tvarka bei valstybės gaunama nauda.

Medžiojantys ir svarbiausius reikalus aptariantys vyrai, vaizdas toks pat senas, kaip pati medžioklė. Visgi Lietuvoje vos prabilus apie medžioklę prisimenama ne šlovinga šios senos pramogos istorija, bet sovietiniai laikai, kai partiniai sekretoriai miške aptardavo politinius reikalus, kurdavo ir griaudavo karjeras ir net spręsdavo sienų reikalus.

Nuo spalio asmenys, medžiojantys profesionaliosios medžioklės plotuose, bus viešinami, jeigu to paprašys žurnalistai, rašo portalas lrt.lt.  Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė kad, esant žiniasklaidos poreikiui, nuo spalio 15 dieną prasidedančio naujo medžioklės sezono bus viešinamos tokiuose plotuose medžiojančiųjų medžioklės ataskaitos.

Po valstiečio Utenos tarybos nario Jono Slapšinsko skandalingos naujametinės medžioklės Panevėžio rajone, kai buvo neteisėtai nušauta stumbrė, o vėliau pas žmones į sodybą aklydo stumbro jauniklis, oficialūs genetiniai tyrimai patvirtino ir išsklaidė visas abejones. Stumbriukas politiko sumedžiotos stumbrės atžala. Dabar šauliui teks ne tik pakloti įspūdingą trigubą žalą gamtai, bet ir greičiausiai atsakyti baudžiamaja tvarka.

Teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, rodo BNS gauti duomenys.

Per savaitę Lietuvoje sudeginti du medžiotojų bokšteliai. Kol kas nusikeltėlių ieško policija. O štai patys medžiotojai neatmeta galimybės, kad nusikaltimą prieš jų turtą vykdo su vilkų medžiokle kovojantys ir sveiką protą praradę fanatikai. Juolab kad grąsinimai medžiotojams susidorojimu ar net mirtimi „Facebook“ socialinėje erdvėje liejasi laisvai.    Iš medžiotojų bokštelio, stovėjusio miškuose šalia Užusalių Jonavos rajone, likusi tik nuodėgulių krūva.

Panevėžio apylinkės teismas atvertė valstiečio, Utenos tarybos nario Jono Slapšinsko per komercinę medžioklę nušautos stumbrės bylą. Žalą gamtai suskubęs atlyginti politikas nesigina klaidos ir viešai lieja apmaudą. Visgi, atsiradus galimam jaunikliui našlaičiui teisme, aplinkosaugininkai sukruto taisytis, mėgindami įrodyti baudžiamąją medžiotojo atsakomybę. Jei paaiškėtų, kad vos kelių mėnesių stumbriukas liko be mamos, politikui žala gamtai patrigubėtų net iki 36 tūkstančių eurų.

Gyvosios gamtos inspektoriams pakaunėje įkliuvo itin žiauriai kilpomis laukinius gyvūnus gaudęs brakonierius. Aptikti ir vielos spąstuose įstrigę ir jau nusikankinę stirninai. Kraupus vaizdas atsiveria prieš gyvosios gamtos inspektorių akis, kai šie gavę žinių apie kilpomis gaudomus žvėris atskuba į pakaunę, netoli Zapyškio. Štai tarp vielų įsipainiojęs guli jau nebegyvas suaugęs stirninas, o tolėliau įstrigęs ir dar vienas nusikankinęs nelaimėlis.

Detektyvas dėl Utenos politiko valstiečio Jono Slapšinsko nušautos stumbrės tęsiasi. Atsiradus jaunikliui, galimai neteisėtai sumedžiotos stumbrės našlaičiui, dabar keliamas klausimas, ar nušauta patelė yra jo motina. Jei paaiškės, kad po apylinkes klaidžiojusi atžala tos pačios stumbrės, valstiečiui politikui už žalą gamtai teks atseikėti trigubai didesnę sumą – nebe 12, o 36 tūkstančius eurų. Pagalbos sulaukęs našlaitis stumbriukas kol kas dienas leidžia karantine, Pašilių stumbryne.

Gyvosios gamtos inspektoriams Jurbarko rajone įkliuvo stirną nelegaliai sumedžioję vyrai. Šiuo metu švelniakailes medžioti draudžiama. Reportaže unikalūs kadrai kaip medžiotojai buvo užklupti. Įspėjame, vaizdai jautresnius žiūrovus gali šokiruoti. Praėjusią naktį Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai nesudėjo bluosto, gavę žinių apie galimai neteisėtai sumedžiotus gyvūnus jie po vidurnakčio pasibeldė į šaulių duris Jurbarko rajone. Šie užklupti bebaigiantys mėsinėti grobį.

Vos pusantro mėnesio stumbro jauniklis, kurio mamą supainiojęs su šernu nušovė valstietis Utenos politikas, atklydo į žmonių sodybą Panevėžio rajone. Pasimetęs jauniklis laiką leido kartu su stirnomis, tačiau joms pabėgus dėmesio reikalavo iš žmonių. Kadangi tokiam jaunam gyvūnui be mamos išgyventi bus sudėtinga, jį nuspręsta užmigdyti ir nugabenti į stumbryną. Išskirtiniai kardai kaip vyko stumbriuko gelbėjimo operacija jūsų dėmesiui TV3 žinių reportaže.

Elektrėnų savivaldybėje vykusios varyminės medžioklės metu buvo sumedžiota vaikinga briedžio patelė. Už tai medžiotojui gresia tūkstantinė bauda, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Už šį pažeidimą medžiotojui gresia bauda nuo 800 iki 1,8 tūkst. eurų, teisės medžioti atėmimas nuo vienų iki penkerių metų bei ginklo konfiskavimas. Jam taip pat reikės atlyginti žalą laukinės gyvūnijos ištekliams, kuri siekia daugiau kaip 7 tūkst. eurų.

Utenos rajono politikas, valstietis Jonas Slapšinskas įklimpo kaip reikiant. Jis oficialioje komercinėje medžioklėje nušovė stumbrę. Vyras teisinasi supainiojęs ją su šernu. Už saugomo gyvūnų sumedžiojimą politikas turės sumokėti keliolika tūkstančių eurų ir tai, atrodo, dar ne pabaiga. Įtakingas Utenos politikas Jonas Slapšinskas, pernai išrinktas į rajono savivaldybės tarybą su VLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu šiomis dienomis kaip reikiant prisidirbo.

Saugomo žinduolio stumbro patelę praėjusią savaitę sumedžiojo Utenos tarybos narys valstietis Jonas Slapšinskas. „Gavę papildomos informacijos, jog asmuo yra viešas, patiksliname, kad Jonui Slapšinskui yra surašytas administracinės teisės nusižengimo protokolas (...) byla bus perduota nagrinėti teismui. Atkreipiame dėmesį, kad kol nutarimas nėra įsiteisėjęs, negalima teigti, jog asmuo yra kaltas“, – BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Šiaurės Prancūzijoje šunis vedžiojusią kūdikio besilaukiančią moterį mirtinai sukandžiojo medžioklėje su skalikais dalyvavę šunys, antradienį pranešė bylą tiriantys pareigūnai. 29 metų moters kūnas buvo rastas šeštadienį miške prie Viler Kontrė miesto, maždaug už 90 kilometrų į šiaurės rytus nuo Paryžiaus. Skrodimas parodė, kad moteris mirė „nukraujavusi po to, kai keli šunys sukandžiojo jos viršutines ir apatines galūnes bei galvą“, pranešė prokuroras Fredericas Trinhas.

Šiurpios naujienos iš gyvūnijos pasaulio. Į Kauno specialistų rankas pateko peršautas paukštis. Jį kiaurai perskrodė niekdario iš lanko paleista strėlė. Gyvūnų globėjai šokiruoti – retos rūšies, kaip manoma, vištvanagis su kūne tebestyrančia strėle aptiktas Kazlų rūdos miškuose. Siaubingai sužaloto plėšraus paukščio vaizdas pribloškė net ir visko mačiusius gyvūnų globėjus – sparnuotis rastas kiaurai pervertas aštria strėle.

Elnienos, stumbrienos, bebrų ir briedžių dešrų mėgėjai Lietuvoje tikina, kad tai – pati geriausia mėsa: be hormonų, antibiotikų, be riebalų, o ir energijos užtaisas suvalgius – žymiai didesnis nei iš mėsos parduotuvėje. Tačiau tai, kad žvėrieną valgyti yra gerai mano toli gražu ne visi. Atsiranda gyvūnų teisių gynėjų, kurie reikalauja uždrausti medžioklę kaip žiaurų elgesį su gyvūnais.

Kovo mėnesį su dideliu nekantrumu laukiau Europos futbolo čempionato atrankos ciklo pradžios bei naujojo rinktinės trenerio debiuto. Kažkoks kvailas naivumas kuždėjo, kad šį kartą kažkas pasikeis ir mes stebuklingai imsime laimėti ar bent pradėsime žaisti futbolą (žaidėme su Lichtenšteinu). Sulaukiau. Žiūrėjau. Liūdėjau.

Ketvirtadienį gamtininkams įteikus peticiją Vyriausybei dėl Punios šilo išsaugojimo, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad šiemet viename vertingiausių Lietuvos miškų stabdoma medžioklė. „Šiemet mes medžioklę visiškai stabdome Punios šile. Vertinsime gyvūnų populiacijos būklę ir galimą žalą medynams. Medžioklės Punios šile šį sezoną tikrai nebus. Sezonas yra nuo spalio 15 dienos ir būtent nebus skelbiami aukcionai ar konkursai į tas medžioklės vietas.

Kruvinos vilkų medžioklės ūkininkų sodybose jau įsibėgėja Panevėžio krašte ties Kėdainiais. Įsibaiminę vietos ūkininkai po kiekvienos nakties skaičiuoja augančius papjautų avių, ir kitų laikomų gyvulių aukas. Tačiau baisiausia vietiniams, kad mokyti jauniklių išsiruošę miško plėšrūnai kruvinas pamokas rengia vis arčiau žmonių namų. Krekenavos ūkininkei Ritai Kiltinavičienei šiuo metu neramios dienos.

Panašu, kad naktinio matymo taikiklių ir garso slopintuvų medžioklėje įteisinimo klausimas gali grįžti į Seimo salę. Šįsyk Lietuvai legalizuoti šias medžioklei skirtas priemones rekomenduoja Europos Komisija. Esą mūsų šalyje kova su afrikiniu kiaulių maru vyksta ne taip efektyviai kaip reikėtų, o užkratas plinta. Medžiotojai skundžiasi, jog be papildomos įrangos negali sumedžioti reikiamo skaičiaus patelių ir sureguliuoti šernų populiacijos.

Užfiksuota kvapą gniaužianti kontrabandininkų medžioklė, kurioje Jungtinių Valstijų kranto apsaugos pareigūnai didžiuliu greičiu gaudo vandenyno paviršiuje plaukiantį narkotikų prikimštą povandeninį laivą. Ramiajame vandenyne Jungtinių Valstijų pakrantės apsaugos pareigūnai ispaniškai šaukia stabdyti pusiau povandeninį laivą. Sunkiai pastebimas vandens paviršiuje plaukiantis laivas nestoja, tad didžiuliu greičiu prie jo priplaukę pareigūnai ruošiasi abordažui.

Japonų žvejai pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei tris dešimtmečius išplaukė į komercines banginių medžiokles, Tokijui priėmus prieštaringai vertinamą sprendimą pasitraukti iš Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC), sukėlusį aplinkosaugos grupių pasipiktinimą. Penki laivai iš banginius medžiojančių bendruomenių su aidinčiomis sirenomis išplaukė iš Kuširo uosto Japonijos šiaurėje.

Medžioklės įgūdžius Afrikoje išbandyti nusprendę plungiškiai internete pasidalino savo įspūdžiais ir nuotraukomis prie nušautų egzotinių gyvūnų. Tačiau vyrų medžioklė kaip reikiant papiktino internautus. Kovą grupelė Plungės rajono „Kontaučių“ medžiotojų klubo narių, vienas jų kartu su savo šeima, suplanavo kelionę į Afriką. Vienas medžiotojų – Kostas Svilskis – apie grupės nuotykius parengė tekstą kartu su nuotraukomis, kurios kovo 29 dieną buvo patalpinti portale agroeta.lt.

Pakruojo rajone globos namų auklėtinį, 11-os metų berniuką pirmadienio vakarą sužalojo atsitiktinė neatsargių medžiotojų paleista kulka. Ji perskrodė medinio pastato sieną, stalą, kėdę ir kliudė vaiko nugarą. Nukentėjusysis po operacijos paguldytas į Intensyviosios terapijos skyrių. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Parapijai priklausančių globos namų gyventojai ištikti šoko.

Trims medžiotojams už šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą Klaipėdos apygardos teismas skyrė iš viso 3,4 tūkst. eurų baudos, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Teigiama, kad nelegali medžioklė vyko Klaipėdos rajone esančioje medžiotojų būrelio „Endriejavas“ teritorijoje 2017 metų gruodžio 16 dieną. Pagal medžioklės lapą, tądien buvo sumedžiotas stirnos jauniklis ir dvi elnio patelės, bet gauta informacija liudijo ką kitą.

Dėl neteisėtai sumedžioto stirnos patino ir tauriojo elnio trims asmenims gresia baudos nuo 800 iki 1800 eurų, medžioklės priemonių konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų, ketvirtadienį skelbia Aplinkos apsaugos departamentas. Administracinio nusižengimo protokolai surašyti ir dar dviems asmenims. Bylos bus perduotos nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams.

Trakų rajono policininkas įtariamas paėmęs tūkstančio eurų kyšį, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo susidoroti, pirmadienį pranešė Imuniteto tarnybos viršininkas Elanas Jablonskas. „Praėjusį ketvirtadienį buvo sulaikytas Trakų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas su įkalčiais, jis medžioklės metu galimai paėmė tūkstančio eurų kyšį už tai, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas“, – žurnalistams sakė pareigūnas.

Januliškio kaimo gyventojai įtaria, jog du jų šunis Labanoro girioje šaltakraujiškai nušovė savaitgalį lėbavę medžiotojai. Pastarieji kaltinimus griežtai atmeta ir tikina šiomis dienomis apylinkėse nė nebuvę. Tuo metu tyrImą pradėjusi Švenčionių policija įtarimų kol kas niekam nėra pareiškusi. Labanoro girios pašonėje greta Januliškio, kaimelio gyventojas Kęstutis sekmadienio rytą aptiko kraupų radinį – pakelėje gulinčius, išvakarėse dingusių augintinių lavonus.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas penktadienį patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 metų medžioklės sezonui – kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė medžioklės kvota šį sezoną šalyje leis sumedžioti 60 vilkų. „Sprendimas dėl likusių 50 vilkų sumedžiojimo bus peržiūrimas medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į naujausius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis ir tai, kaip greitai nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas“, – pabrėžė K Navickas.