medžiai

Teismas atmetė bendrovės „Rytkirta“ skundą ir paliko Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skirtą baudą už padarytą aplinkosauginį pažeidimą – savavališką medžių kirtimą Gražutės regioniniame parke. Jau anksčiau bendrovei priteistas beveik 64 tūkst. eurų žalos aplinkai atlyginimas, rašoma AAD pranešime spaudai.

Vilniaus Justiniškių rajono gyventojai, kurie gyvena Taikos gatvėje, pakraupo, kai išvydo naujus skelbimus su projekto nuotrauka, kad šalia jų namo išdygs penkių aukštų daugiabutis.

Palangos miesto taryba priėmė Palangos miesto želdynų ir želdinių apsaugos bei tvarkymo taisyklių pakeitimą, kuriame numatė naujus saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius. T.y. kiek naujai kainuotų kiekvienas konkretus medis, augantis kurorto savivaldybės teritorijoje, tuo atveju, jei jis būtų netinkamai nugenėtas, sunaikintas ar būtų prašoma leidimo jį nukirsti.

Romano Gary skvere Vilniuje augantys medžiai neardo paveldo objekto statusą turinčio pastato, teigiama naujoje ekspertizėje. Ji parengta po to, kai liepą sostinėje kilo protestas dėl planų kirsti medžius J. Basanavičiaus gatvėje, esančiame skvere.

Dėl Kaune, Islandijos plente, iškirstų 900 medžių prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, sekmadienį pranešė LRT laida „Panorama“. „Želdinių skaičius yra apie 900, o preliminarus žalos dydis, čia labai rezervuotai turėčiau kalbėti, apie 400 tūkstančių“, – LRT laidai sakė Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimas Bradūnas. Tyrimo duomenimis, septynių hektarų ploto teritorijoje iškirsta daugiausiai krūmų, taip pat ąžuolų, eglių, pušų.

Lietuvoje vėl prasideda ginčai dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija tyliai pasiūlė Vyriausybei didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 procentais, dėl ko Lietuvos medkirčiai kasmet galėtų šalyje iškirsti papildomus kelis šimtus hektarų miškų. Valdžia teisinasi, kad didinti kirtimų normą ją verčia augantis valstybinių miškų skaičius.

Beveik 700-us medžių Nemuno deltos regioniniame parke Rusnės seniūnė ir jos samdyta įmonė iškirto neteisėtai, konstatuoja Šilutės teismas. Aplinkosaugininkai suskaičiavo, kad žala gamtai siekia kone 76 000 eurų. Pati seniūnė su kaltinimais nesutinka ir sako, kad dirbo turėdama visus leidimus, o medžius kirto norėdama žmonėms atverti vaizdą į Nemuną.

  Lietuvoje šią savaitę siautusi audra miškuose nuvertė per 50 tūkst. medžių, miškininkai likviduoja stichijos padarinius, ketvirtadienį pranešė Valstybinių miškų urėdija (VMU). Anot jos, daugiausia išvartytų medžių – šiaurinėje šalies dalyje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys siekia apie 30 tūkst. kubinių metrų.

Ugniagesiai gelbėtojai Lietuvoje toliau šalina audros padarinius – pastarąją parą jie 43 kartus buvo išvykę pjaustyti per stichiją nulūžusių medžių. „Nuo 6 valandos ryto antradienį iki 6 valandos trečiadienį daugiausiai medžiai buvo šalinami nuo važiuojamosios kelio dalies, keletas nuo pastatų ir automobilių“, – BNS trečiadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus specialistas Konradas Liekis.

Tęsiasi Jono Basanavičiaus gatvėje esančių medžių istorija. Visuomenininkai užsakė nepriklausomą arboristų tyrimą, kurio išankstinės išvados rodo, kad žalą paveldo sąrašuose esančiam pastatui daro ne medžiai, o aplaidūs verslininkų veiksmai.

Kauniečiai pastebėjo, jog Laisvės alėjoje nusidriekusi liepų alėja atrodo ne taip kaip anksčiau – liepų lapai ruduoja, jos atrodo apmirusios. Situaciją, apie liepų būklę pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė. Jos teigimu, augalams nepalankios augimo ir oro sąlygos pasireiškia per lapų spalvos pakitimus. „Palyginus kelių paskutinių metų stebėsenos rezultatus, matome, kad Laisvės al.

Turto bankas pradeda vertinti bei inventorizuoti parduodamų objektų sklypuose esančius medžius.  Valstybės įmonės teigimu, taip siekiama potencialiems investuotojams atskleisti daugiau informacijos apie galimybes vystyti objektus bei visuomenės interesą.

Dėl keletą metų didėjančios pagrindinių eglynų kenkėjų – žievėgraužių tipografų populiacijos sostinėje bus kertami medžiai. Kaip trečiadienį pranešė sostinės savivaldybė, eglės bus kertamos Antakalnio kapinėse, Sapieginės miške, prie Šilo, Viršupio gatvės. „Labiausiai kenkėjų apnikti eglynai Rokantiškėse, Antakalnyje prie Šilo gatvės, Visorių – Bajorų miške, naujas židinys aptiktas Gariūnuose prie Titnago gatvės“, – nurodoma pranešime.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako peržiūrintis teisės aktus dėl nesaugomų medžių kirtimo. „Iš esmės tos problemos yra aktualios, kurias turime pastaruoju laikotarpiu, ypač dėl nesaugotinų medžių (...) Peržiūrime visus teisės aktus, ką reikėtų pakoreguoti, kad valstybė ir savivaldybės turėtų kontrolę ir galėtų iš esmės nebėgti paskui įvykius ir kai kuriais atvejais gal užkardyti galimą padarytą žalą“, – pirmadienį LRT televizijai sakė V. Benkunskas.

Tauragės rajone iškirsta ir išvežta apie 100 medžių. Kaip pranešė policija, vagystė Jocių kaime pastebėta praeitą savaitę. Dėl nukirstų ir pavogtų medžių gamtai padaryta apie 20 tūkst. eurų žala. Dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl 9 medžių sostinės centre kunkuliuoja didžiulės aistros. Sužinoję, kad savivaldybė nesipriešina verslininkų užmojams nukirsti medžius, šimtai žmonių išėjo mitinguoti ir keikia miesto valdžią. Verslininkų atstovai aiškina, kad kirsti medžius jiems būtina, norint išsaugoti jau griūvantį kultūros paveldą, tik nutyli, kad paveldo objekte kone 4 kartus padidins kavinės patalpas.

Sostinės Basanavičiaus gatvėje, Romain‘o Gary skvere, vilniečiams ir miesto svečiams protestuojant prieš medžių kirtimą, teritoriją nuomojančios įmonės „Dobilo daigas“ atstovas nepasirodė.  Tuo metu sostinės meras ragina Naujamiesčio gyventojus stebėti, kad medžiai nebūtų iškirsti, kol verdiktus dėl situacijos pateiks teismai ir prokurorai.

Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvės 14A pastate, nuo 18 val. vyksta bendrovės „Dobilo daigas“ susitikimas su gyventojais dėl planuojamų iškirsti medžių. Gyventojai toje vietoje ir protestuoja. Vilniaus meras Valdas Benkunskas šiame proteste taip pat žadėjo dalyvauti.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas žada dalyvauti trečiadienį rengiamame gyventojų ir projektuotojų susitikime ir proteste dėl medžių Naujamiestyje kirtimo sakydamas, kad tai gali pakeisti verslininkų planus.

Trečiadienį vyks verslininkų ir gyventojų susitikimas dėl planuojamų kirsti devynių medžių Jono Basanavičiaus gatvėje sostinėje. Miesto savivaldybė pranešė įpareigojusi projekto vystytoją bendrovę „Dobilo daigas“ organizuoti susitikimą su gyventojais ir parengti bei suderinti su savivaldybe naujų želdinių sodinimo projektą.

Antradienį Vilniuje prasiautė galinga audra. Jos metu virto medžiai, buvo užlietos gatvės. Audra sostinę talžė antradienį apie pietus. Sostinės gyventojai fiksavo virstančius medžius ir tvinstančias gatves. Vilniaus Pašilaičių mikrorajone nuvirto ne vienas medis. Užfiksuotuose kadruose matyti ant automobilių, pravažiavimų nuvirtę medžiai. Audros metu taip pat nulūžo seniausia Vilniaus liepa. Jai buvo apie 300–350 metų.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad sprendimą dėl devynių medžių kirtimo Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje, šalia skulptūros „Berniukas su batu“, dar galima persvarstyti.

Pavasario sausra ir kritulių stygius sudarė palankias sąlygas masiniams spygliuočių medžių kenkėjų židiniams plisti. Siekiant išvengti vabzdžių plitimo, miškininkai intensyviai žvalgo spygliuočių medynus, likviduoja kenkėjų židinius bei taiko sanitarines miško apsaugos priemones, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Vilniaus taryba trečiadienį saugotinais paskelbė daugiau nei 45 tūkst. mieste augančių medžių, dešimt kartų padidino kompensacijas už jų nukirtimą. Saugotinais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 centimetrų ir storesnio kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir miškinė...

Po vienuolikos metų pertraukos Klaipėdoje bus suskaičiuoti visi mieste esantys medžiai ir krūmai. Paaiškėjus jų skaičiui ir būklei bus planuojamas želdynų tvarkymas ir plėtra. Klaipėdos savivaldybės aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sako, jog skaičiavimas jau prasidėjo, jį tikimasi užbaigti iki 2025 metų.  „Želdinys yra krūmas ir medis, jie ir bus suskaičiuoti. Sutartis jau pasirašyta, tikimės suskaičiuoti per 2024 metus“, – BNS sakė R. Jievaitienė.

Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Aplinkos apsaugos departamentui iš bendrovės „Rytkirta“ priteista atlyginti apie 64 tūkst. eurų žalos, padarytos be leidimo iškirtus dalį medžių Gražutės regioniniame parke.

Sostinės taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė didesnėms baudoms už nukirstus brandžius medžius, jos galės siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Priimtas sprendimas padidinti atkuriamosios vertės įkainius apima brandžius, storesnius nei 80 centimetrų skersmens miesto želdinius. Konkretaus medžio vertė nustatoma pagal jo rūšį, skersmenį, augimo vietą.

Šią savaitę Vilniuje prasideda kasmetinė želdinių inventorizacija – surašomi mieste augantys medžiai, krūmai, įvertinama jų būklė. Šiemet pagrindiniai želdinių inventorizacijos darbai vyks Verkių ir Lazdynų seniūnijose, bus atnaujinti Žvėryno seniūnijos duomenys, o specialistų dėmesio gali sulaukti ne tik valstybinėje žemėje, bet ir privačiuose sklypuose augantys medžiai, rašoma pranešime spaudai.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Tai – ievinės kandys ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje sutinkamą paprastąją ievą. Lazdijų rajono Vainežerio kaime pakelės ievos yra pabalusios ir toks vaizdas glumina pro šalį važiuojančius bei vietos gyventojus.

Šiomis dienomis kai kuriose šalies vietovėse stebimi kraupūs reiškiniai, beveik kaip iš siaubo filmų. Krūmai ir medžiai aptraukti storu, baltu tinklu, tarsi voratinkliais, o juose – galybė kirmėlių ir jų lervų. Gamtininkai irgi stebi šį procesą ir sako, kad labiausiai kenčia ievos. Augalai apraizgyti tarsi voratinkliais, o juose – daugybė vabzdžių ir jų lervų. Tai – ievinė kandis ir jau pats pavadinimas pasako, kad šis parazitas labiausiai mėgsta Lietuvoje dažnai matomą paprastąją ievą.

Sostinės centre medkirčiai toliau pjauna šimtamečius medžius. Naujasis meras konservatorius Valdas Benkunskas verslininkams, nupjovusiems šimtametį ąžuolą, grasina 140 tūkstančių eurų bauda. Tuo pat metu pačiame centre, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje, darbininkai nupjovė 6 šimtametes liepas. Sostinės gyventojai stebisi savivaldybės dviveidiškumu, mat Lukiškių aikštėje liepos nudžiūvo, spėjama, dėl Vilniaus vadovų sprendimo trinkelizuoti Lukiškių aikštę.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių, rašoma departamento pranešime.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Vilniuje Neries pakrantėje jau pradėjo žydėti sakuros. Jas pamatyti galite Vilniaus Čijunės Sugiharos sakurų parke. Paprastai sakuros pražysta maždaug balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Jomis pasigrožėti tradiciškai suplūsta minios gyventojų. Sakuroms pražydus galima pasidžiaugti ne tik jų kvapu ar įspūdingu vaizdu, bet ir pasidaryti gražių nuotraukų. Sakurų sodas Vilniuje įkurtas 2001 m. minint Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines.

Prieš pusantrų metų startavus Žaliajai bangai, sostinėje jau pasodintas 49 891 medis, 96 940 krūmų ir 5475 vijoklių. Kitą šeštadienį (balandžio 15-ąją) 11 val.  jau tradiciškai gyventojai kviečiami į pavasarinę talką Naujamiestyje – sinoptikai žada jau tikrai pavasariškus orus! T. Ševčenkos gatvėje daugiau nei 1,5 km atkarpoje bus pasodinta per 1500 krūmelių.

Vilniaus gyventojams bus išdalinta per 5 tūkst. krūmų ir medžių sodinukų, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. Sostinės seniūnijos daugiabučių kiemus apželdinti norintiems vilniečiams balandžio 11–30 dienomis išdalins 4,5 tūkst. krūmų ir 1,3 tūkst. medžių. Prie savo namų krūmų ar medžių norintys pasisodinti gyventojai ar bendruomenės iki balandžio 10 dienos elektroniniu paštu seniūnijai turi pateikti laisvos formos prašymą.

Aplinkosaugininkai sraigtasparniu žvalgydami miškingas teritorijas Trakų, Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose fiksavo dešimt kenkėjų pažeistų medžių židinių ir galimai neteisėtai sunaikinto miško dalis. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, pareigūnai vykdydami akciją „Saugom mišką“ miškus žvalgė bendradarbiaudami su Lietuvos kariuomene. „Šie skrydžiai svarbūs mūsų pareigūnams, nes tokiu būdu galima pamatyti teritorijas, kurias pasiekti gali būti sudėtinga.

Nuo trečiadienio draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Šis draudimas galios paukščių perėjimo laikotarpiu, iki rugpjūčio 1 dienos.

Šiems metams prasidėjus Maskvos parkuose ir miškuose pradėta kirsti medžius, skelbia „The Insider“. Anot leidinio, medžiai kertami tam, kad miškuose ir parkuose būtų galima įrengti priešlėktuvinės gynybos sistemas. Skelbiama, kad medžių kirtimas buvo užfiksuotas keliuose rajonuose. Priešlėktuvinės raketų sistemos S-400 jau buvo dislokuotos Timiriazevo žemės ūkio akademijos laukuose. Iš viso pranešama apie keturis paleidimo įrenginius.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį ėmėsi svarstyti želdynų įkainių projektą, kuriuo siekiama apie dešimt kartų padidinti nukirstų saugotinų medžių atkuriamąją vertę. Pagal naujai numatomą vertės indeksavimą brangiau bus įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai. Tuo metu medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes išlieka.

Pastarąją parą ugniagesiai visoje Lietuvoje 14 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nuvirtusių medžių. „Klaipėdos ir Kauno apskrityse buvo po keturis pranešimus, Alytaus ir Marijampolės bei Šiaulių apskrityse – po du“, – BNS antradienį sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė. Pasak jos, nebuvo registruota atvejų, kad medžiai užvirstų ant pastatų ar automobilių.

Gyventojams vis dažniau skundžiantis dėl be leidimų kertamų medžių, politikai ginčijasi, kaip pažeidėjus bausti. Socialdemokratai siūlo 20 kartų padidinti baudas už neteisėtus kirtimus, tačiau vyriausybė tam nepritaria. Valdantieji žada, kad jau nuo gegužės situacija pagerės, kai įsigalios nauji reikalavimai atsodinti sunaikintus želdinius ir savivaldybės pačios galės įvertinti kirtimais padarytą žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 11 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus Lukos, Galvės ežerų pakrantėse, Karvinės ir Bažnytėlės salose, Vytauto ir Karaimų gatvėse, teisėtumas.

Pastarąją parą daugelyje Lietuvos vietovių pūtė stiprus vėjas, jis laužė medžius.  Nuo antradienio 6 val. iki trečiadienio 6 val. ugniagesiai 23 kartus vyko šalinti vėjo nulaužtų medžių nuo važiuojamosios dalies, automobilių, pastatų, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Per parą ugniagesiai Lietuvoje 68 kartus vyko šalinti ant kelių, pastatų, elektros laidų ir kitų vietų užvirtusių medžių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) trečiadienio duomenimis, daugiausia ugniagesių išvykimų fiksuota Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Nuo antradienio 6 val. iki trečiadienio 6 val.

Pastarąją parą ugniagesiai 103 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti dėl gausaus sniego nuvirtusių medžių. Nuo 6 val. ketvirtadienį iki 6 val. penktadienį Klaipėdos apskrityje tokių darbų atlikta 43, Telšių apskrityje – 30, Tauragės apskrityje – 14, Kauno apskrityje – 6, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pagal įvykių aprašymą, nuvirtę medžiai buvo užtvėrę kelius ar pavojingai pasvirę. Pastarosiomis dienomis Lietuvoje gausiai snigo.

Aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės specialistai gruodį vykdys tikslines išvykas į šalies miškus, tikrins eglučių pardavimo punktus. Taip norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą nuo neteisėtų kirtimų prieš artėjančias žiemos šventes, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas. Norint apsaugoti mišką nuo neteisėtų kirtimų, reidų metu bus vykdoma prevencinė stebėsena, o prieš Kalėdas ypatingas dėmesys skiriamas eglučių apsaugai.

Savivaldybės turės atkurti dėl pavojaus gyventojams, pastatams, eismo saugumui ar dėl statybų miestuose pašalintus krūmus ar medžius.  Augalus jų kirtimo vietoje reikės atkurti per vienerius metus nuo statybų pabaigos, o jei to nebus galima padaryti, jie turės būti pasodinami kuo arčiau kirtavietės. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas: už balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo du, o 13 susilaikė.

Besigrožintys gelstančiais klevų lapais šiemet turi ne juokais nusivilti, mat dažnas klevas pažeistas – lapai paženklinti juodomis dėmėmis. Gamtininkai aiškina, kad tai grybelis. Jauniems medžiams pavojingas, o štai žmogui, kaip sako specialistai, gali ir praversti.  Mėgstantiems vėlinių puokštę papuošti savadarbe Vėlinių puokšte iš klevo lapų, šiemet teks nusivilti. Gamta pakišo koją ir lapus numargino juodomis dėmėmis, gamtos tyrimų centro atstovai sako, kad tai klevų liga.

Nors sostinės valdžia garsiai kalba apie miestą nuplausiančią žaliąją bangą ir naujų medžių sodinimą, gyventojai sunerimę dėl ne vieną dešimtmetį skaičiuojančių medžių likimo. Pilaitės bendruomenė ragina nekirsti rajone esančios beržų alėjos. Savivaldybė teisinasi, kad leidimo nedavė, nors pripažįsta, kad iškirsti medžius nori gatvę rekonstruosiantis rangovas. Pilatės rajono gyventojai sukūrė internetinę peticiją, kuria reikalauja išsaugoti prieš bene keturiasdešimt metų pasodintus medžius.