mazutas

Vilniaus šilumos tinklai kovo 31 d. vidurdienį baigė naudoti mažasierį mazutą šilumos ir karšto vandens gamybai, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Iki 1 proc. sieringumo mazutas sostinėje pradėtas deginti lapkričio pabaigoje kaip alternatyva brangusioms dujoms. Dėl šio sprendimo vilniečiams šilumos kaina nuosekliai mažėjo ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šildymo sezoną bendrovė užbaigs naudodama atpigusias gamtines dujas, biokurą ir nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą.

Gamtinių dujų kainai sugrįžus į 2021 metų lygį, Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skelbia nuo kovo pabaigos nebekūrensiantys pernai lapkritį pradėto deginti mažasierio mazuto.  „Situacija gamtinių dujų rinkose stabilizavosi, tad baigti šildymo sezoną galime naudodami tik biokurą, nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamą šilumą ir gamtines dujas“, – pranešime teigė VŠT vadovas  Gerimantas Bakanas.

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gyventojus jau pasiekė naujausios sąskaitos už šildymą. Išlaidavusieji gruodį buvo pasiruošę taupymui ir didelėms sąskaitoms. Tačiau daugelio gyventojų sąskaitos siekė apie 100 eurų. Šilumos tiekėjai tikina, kad mažesnės kainas lėmė dujų pakeitimas mazutu ir šiltas gruodžio mėnuo.  Vilniaus miesto gyventojai su portalu tv3.lt dalijosi savo sąskaitomis už šildymą.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) pradėjus deginti pigesnį, bet taršesnį mažasierį mazutą, aplinkosaugininkai sako, jog pastarosiomis dienomis Vilniuje oro užterštumas atitinka normas.  Aplinkos apsaugos agentūra BNS informavo, jog lapkričio 9–14 dienomis Vilniuje fiksuota žema arba vidutinė teršalų koncentracija.

Penktadalis kitam šildymo sezonui būtino Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) įsigyto mazuto į Vilnių bus atgabenta iki kito pirmadienio, pranešė įmonė.  „Klaipėdos naftos“ talpyklose saugomą mazutą bendrovė „LTG Cargo“ į Vilnių pradėjo gabenti į praėjusį šeštadienį.

Vyriausybei trečiadienį leidus Vilniuje paskelbti ekstremaliąją situaciją, kad ji galėtų šilumos gamybai deginti mazutą, Vilniaus savivaldybė penktadienį paskelbė tokią situaciją.   Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, jog dėl smarkiai išaugusių dujų kainų rinkoje savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija penktadienį pasiūlė mieste skelbti ekstremalią situaciją.

Vilniui pradėjus šildymo sezoną ir Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ketinant jau spalio pabaigoje vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Tai leis Vilniaus savivaldybei paskelbti ekstremaliąją situaciją ir tuomet įmonė galės deginti mazutą.

Vilniui pradedant šildymo sezoną ir centralizuotos šilumos tiekimo įmonei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketinant vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, įmonė leidimą jį deginti tikisi gauti šią savaitę, o kūrenti šį kurą – nuo kitos savaitės. Tačiau leidimas bus suteiktas tik Vyriausybei papildžius ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą, sako sostinės vicemeras.

Sostinė atidaro šildymo sezoną ir giriasi, kad mazutu šildomi vilniečiai už šilumą mokės mažiau nei kauniečiai. Pasak miesto valdžios šiuo metu taršesnį mazutą apsimoka deginti labiau nei Lietuvoje dažniausiai naudojamą, bet iki dangaus išbrangusį biokurą. Sostinės valdžia taip pat ramina milžiniškas sąskaitas už karštą vandenį ir gyvatuką gavusius gyventojus. Esą spalį kaina kris beveik dvigubai. Lazdynų mikrorajone gyvenanti vilnietė mama Donata dėlioja dukros žaislus.

Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis kitam šildymo sezonui būtino Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) įsigyto mazuto. Krovinį atgabenęs su Maltos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Greta K“ šeštadienio naktį prisišvartavo prie antrosios bendrovės „Klaipėdos nafta“ krantinės, pranešė VŠT.  Mazutas atgabentas iš Belgijos Antverpeno uosto kurį laiką bus saugomas „Klaipėdos naftos“ talpyklose, o vėliau geležinkeliu bus gabenamas į VŠT teritoriją.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) įsigijo maždaug penktadalį mažasierio mazuto, kurio gali prireikti artėjantį šildymo sezoną sostinėje, siekiant pakeisti drastiškai rinkoje brangstančias gamtines dujas, rašoma pranešime spaudai.

Centralizuotos šilumos gamybai ketinant deginti mazutą Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kurui sutaupys beveik 100 mln. eurų, tačiau brangiau teks mokėti už taršą, todėl sąskaitos Vilniaus  gyventojams bus panašios, kaip ir praėjusį šildymo sezoną, sako įmonės vadovas. Pasak Gerimanto Bakano, mazutas sostinei preliminariai galėtų kainuoti 90–100 mln. eurų, tuo metu dujos būtų kainavusios apie 200 mln. eurų.  „Nesinori spėlioti, nes tos kainos labai varijuoja.

Artėjantį žiemos sezoną centralizuotos šilumos gamyboje deginant mazutą, Vilniaus gyventojai už šildymą mokės tiek pat arba mažiau nei pernai, sako sostinės meras Remigijus Šimašius.  „Mes puikiai matome, kad visi energetikos ištekliai yra nesąmoningai aukštose kainose. Vilniuje, aišku, mums tai atsiliepia lygiai taip pat, kaip ir kitur.

Vilnius jau paskaičiavo, kiek gyventojams kainuos šildymas dujas pakeitus pigesniu, bet taršesniu mazutu. Pirminiai duomenys rodo, kad sąskaitos vilniečiams liks panašios kaip pernai. O nieko nekeičiant ir toliau šildantis dujomis, sumos didėtų gal ir trigubai. Tiesa, ekonomistai ne tokie optimistiški – netrukus gali kilti ir mazuto kaina. O priežastis – vėl sprogstančios dujų kainos. Kaip tik šiandien rinkoje jos pasiekė kone rekordinę – trijų eurų už kubinį metrą – kainą.

Aplinkosaugos ekspertai ir dalis politikų kritikuoja miesto savivaldybės planus artėjantį šildymo sezoną sostinėje gamtines dujas pakeisti taršesniu mazutu – ši kuro rūšis kritikuojama dėl galimos žalos aplinkai ir žmonių sveikatai. Tuo metu Vilniaus valdžia teigia, kad tai būtų laikinas sprendimas, taikomas tik vieną šildymo sezoną.

Jeigu ateinanti žiema nebus itin šalta, mazuto deginimas leistų išlaikyti šildymo kainas praėjusio sezono lygyje, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Yra numatyta šį šildymo sezoną sudaryti galimybę savivaldybėms trumpam grįžti prie mazuto naudojimo, kas Vilniuje, kur turbūt dujų suvartojimas procentaliai yra pats didžiausias, leistų iš esmės išlaikyti šildymo sąskaitas praėjusių metų lygyje.

Vilniuje kitą šildymo sezoną deginti mazutą centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai ruošiamasi atsižvelgiant į galimą dujų trūkumą, sako Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.  Pasak jo, mazuto deginimas artėjantį šildymo sezoną sostinės gyventojams leistų išlaikyti ir praėjusio sezono šilumos kainas.  „Pagrindinė priežastis, kad gali pritrūkti dujų, ir mes turime būti pasiruošę. O antras momentas, kad mes galime turėti geresnes kainas.

Seimo opozicija susirūpino vilniečių sveikata. Dėl planų sostinėje kūrenti pigesnį mazutą siūlo sušaukti neeilinį Seimo aplinkos komiteto posėdį, sudaryti net ir laikinąją parlamento tyrimo grupę, kuri aiškintųsi, ar Vilniaus turi alternatyvų taršaus mazuto kūrenimui. Valdantieji piktinasi, kad opozicija gąsdina gyventojus – esą mazutas sostinėje gali būti kūrenamas tik laikinai. Dalį vilniečių didelės sąskaitos už šildymą gąsdina ne taip smarkiai kaip oro tarša.

Lietuvos gyventojų ir vėl laukia ekstremali žiema – vieniems ji gali būti labai šalta, nes gali tekti prisukti dujų kranelius taupant, o kitus gali išmušti karštis išvydus sąskaitą už šildymą ar dujas. Ekspertai skaičiuoja, kad šildymas visoje Lietuvoje šį sezoną tikėtina kainuos apie 10–20 procentų daugiau nei pernai, o Vilniuje sąskaitos veikiausiai išaugs net trečdaliu ir daugiau. Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia.

Artėjančią žiemą Vilniuje ketinant deginti mazutą dėl didesnių taršos mokesčių centralizuotai tiekiama šiluma gali kainuoti gerokai brangiau, sako aplinkos ministras. Anot Simono Gentvilo, ją pabrangintų maždaug 40 proc. didesnės išlaidos taršos leidimams.

Klaipėdos savivaldybės valdoma „Klaipėdos energija“ pradėjo griauti tris sovietines prie Dangės upės stovinčias mazuto talpyklas, rašo naujienų portalas atviraklaipeda.lt. Pasak „Klaipėdos energijos” vadovo  Antano Katino, talpyklas nugriauti planuota dar 2016 metais,  savivaldybė siekė darbams gauti europinį finansavimą, tačiau to padaryti nepavyko, o dabar imtasi talpyklas griauti savomis lėšomis.

Aplinkosaugininkai ir miškininkai svarsto prašyti Vyriausybės pagalbos tvarkyti teršalus Kretingos rajone, kur po tanklaivio avarijos prieš kelis dešimtmečius buvo užkasta tūkstančiai tonų mazuto, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Siekiant sustabdyti gruntinio vandens teršimą, užterštą gruntą reikėtų iškasti ir išgabenti sunaikinimui, tai gali kainuoti per milijoną eurų.

Žmonės kartais gali būti baisūs beširdžiai, tačiau yra žmonių, kurie nelieka abejingi, kai silpnesniems reikia pagalbos. Būtent tokius žmones pasisekė sutikti šuniui, kuris buvo paliktas mirti mazuto baloje. Johnny Alquinta ir jo sūnus keliavo visureigiu per dykumą, kai pastebėjo didelę mazuto balą. Priartėję prie jos, keliautojai pastebėjo joje įklimpusį šuniuką. Vyrai darbavosi gerą valandą, kol sugebėjo išlaisvinti gyvūną.

Pranešimas apie teršalus gautas šeštadienį apie 11 h. Pirminiais duomenimis, iš apvirtusios talpos į Kauno marias teka mazuto upė. Į įvykio vietą išsiųstos specialiosios tarnybos. Manoma, jog teka mazutas.

Po konteinerinio laivo avarijos prie Naujosios Zelandijos krantų žinybos pradėjo kovą su gresiančia ekologine katastrofa vaizdingoje Gausybės įlankoje (Bay of Plenty). Du laivai sekmadienį pradėjo rinkti vandens paviršiuje plūduriuojančią naftą. Į incidento vietą atvyko specialistai iš Australijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir Singapūro. Iki šiol su gresiančia ekologine katastrofa buvo kovojama tik iš oro – lėktuvai ant naftos dėmės barstė chemikalus.

Iš Islandijos konteinervežio „Godafoss“, kuris naktį iš ketvirtadienio į penktadienį užplaukė ant seklumos prie Norvegijos krantų, ėmė tekėti mazutas. Nelaimė atsitiko prieš dvejus metus atidaryto nacionalinio jūrų rezervato rajone. Kaip pranešė Norvegijos pakrančių apsaugos atstovai, aplink laivą statomos užtvaros naftai rinkti. Konteinervežio bakuose yra apie 800 tonų mazuto. Preliminariais duomenimis, vandens paviršiuje susidariusi dėmė jau nusidriekė 4 kilometrus.

Ketvirtadienį bendrovė „Klaipėdos nafta“ pasirašė ilgalaikę sutartį su Austrijoje registruota bendrove „Gazprom Neft Trading GMBH“ dėl mazuto krovos „Klaipėdos naftos“ terminale. Mazuto tiekimas prasidės nedelsiant, „Gazprom Neft Trading GMBH“ sutartyje įsipareigojo, kad minimalūs perkraunamo mazuto kiekiai sudarys nuo 10 iki 15 proc. visų „Klaipėdos naftos“ valdomo terminalo pajėgumų. Per metus Klaipėdoje galima perkrauti 7,1 mln. tonų naftos ir jos produktų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Generaline prokuratūra į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 38-erių metų R. J. kaltinamas pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Generaline prokuratūra į teismą perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys organizuotos grupės nariai kaltinami sukčiavimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu ir neteisėtu vertimusi ūkine veikla.

Antradienį ryte į Lietuvos jūrų muziejų iš Juodkrantės buvo atvežtas mazutuotas ruoniukas. Šį jauniklį nusilpusį pakrantėje pastebėjo gyventojai ir paskambinę muziejaus darbuotojams, patys sugebėjo atgabenti jį specialistams. Gamtosaugininkai užsimena, kad apie mazutą praneša ir žvejai. Esą plačiame pakrantės ruože šiomis dienomis jie labai dažnai ištraukia mazutuotus tinklus. Teršalai pastebėt ir ant paplūdimių smėlio.