mažmeninė prekyba

Į Lietuvos rinką įžengė naujas mažmeninės prekybos tinklas. Lietuviškas prekės ženklas „Maisto Logistikos Centras“ lapkričio 2 dieną atidarė pirmąjį savo prekybos centrą Vilniuje, Architektų g. 11, o kitais metais planuojama ir aktyvesnė plėtra. Prekybos tinklo atstovai teigė, kad pagrindinis jų išskirtinumas – itin žemos kainos, leidžiančios nelaukti akcijų, ir vietinių produktų asortimentas, kiek anksčiau buvo skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Mažmeninės prekybos apyvartos Latvijoje mažėjimą palyginamosiomis kainomis per metus nacionalinė statistikos tarnyba rugsėjį užfiksavo septintą mėnesį iš eilės – šįkart 4,1 procento. Prekyba maisto produktais susitraukė 0,4 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 7,2 proc., degalais – 2,8 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninė prekyba šalyje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,1 proc., prekybai maisto produktais augus 1,8 proc.

Mažmeninės prekybos apimtys Vokietijoje rugpjūtį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumenko 1,2 proc., penktadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi negalutiniais duomenimis. Nuosmukis – giliausias šiais metais, toks rezultatas – priešingas analitikų prognozių vidurkiui, kuris numatė augimą 0,5 proc., pažymi „Trading Economics“. Anot „Destatis“, prekyba maisto produktais per mėnesį susitraukė 1,2 proc., ne maisto prekėmis – 0,7 proc.

Mažmeninės prekybos degalais bendrovė „Jozita“ praėjusiais metais gavo 99,37 mln. eurų pajamų – 42,1 proc. daugiau nei 2021 metais. Bendrovės grynasis pelnas siekė 3 mln. eurų – 50,6 proc. daugiau nei prieš metus, teigiama įmonės Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje.  Bendrovėje vidutiniškai dirbo 210 darbuotojų (2021 metais – 211). Pagrindinis „Jozitos“ akcininkas yra įmonės vadovas Jonas Jokubauskis.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lenkijoje praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų geguže, palyginamosiomis kainos sumenko 6,8 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Nors nuosmukis ir sulėtėjo nuo 7,3 proc. balandį, tačiau gerokai viršijo analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo mažėjimas 5,6 proc., pažymi nacionalinė naujienų agentūra PAP. Prekyba vien tik maisto produktais, gėrimais ir tabako produkcija gegužę per metus sunyko 5,3 proc. (balandį – 8 proc.

Mažmeninė prekyba Jungtinėse Valstijose praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pagyvėjo 0,3 proc., rodo Prekybos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys. Nors augimas ir sulėtėjo nuo 0,4 proc. balandį, tačiau 0,1 procentinio punkto viršijo Volstryto analitikų prognozių vidurkį, nurodo AFP.

Mažmeninės prekybos metinis kritimas palyginamosiomis kainomis balandį sumenko iki 6,5 proc. nuo rekordinio kovą, siekusio 10,8 proc., rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Galiojusiomis kainomis mažmeniniai pardavimai praėjusį mėnesį buvo 2,6 proc. solidesni nei pernai balandį. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) prekyba, įvertinus sezoniškumą bei dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis pagyvėjo 2,8 procento.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM), išankstiniais duomenimis, balandį siekė 1,52 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumenko 3,3 procento. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 2,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – mažmeninė prekyba padidėjo 0,1 procento.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje kovą smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – kovą, palyginti su 2022 metų kovu – prekyba Lietuvoje smuko 4,7 proc., o visoje ES – 4,1 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 8,9 proc., o Estijoje – 13,5 procento. Per mėnesį – kovą, palyginti su vasariu – prekyba Lietuvoje smuko 0,6 proc., Latvijoje – 2,7 proc., o Estijoje – 0,4 procento. Visoje ES ji smuko 1,1 procento.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje vasarį smuko mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – vasarį, palyginti su 2022 metų vasariu – prekyba Lietuvoje smuko 1,7 proc., o visoje ES – 3,1 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 2,3 proc., o Estijoje – smuko 6,3 procento. Per mėnesį – vasarį, palyginti su sausiu – prekyba Lietuvoje smuko 1,3 proc., Latvijoje – augo 0,4 proc., o Estijoje – smuko 1,5 procento. Visoje ES ji smuko 0,9 procento.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) Lietuvoje vasarį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,3 mlrd. eurų to meto kainomis – pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis ji sumažėjo 1,7 procento.  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,8 proc., automobilių degalų prekybos įmonių – padidėjo 5,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Mažmeninės prekybos smukimas spalį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – spalį, palyginti su 2021 metų spaliu – prekyba Lietuvoje traukėsi 3 proc., o visoje ES – 2,4 procento. Latvijoje prekyba per metus augo 5,7 proc., o Estijoje smuko 4 procentais. Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – prekyba Lietuvoje mažėjo 1 proc., Latvijoje – 0,8 proc., Estijoje – 0,7 procento.

Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai. Pasak jo, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.  Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad, nors ir nežymiai, žmonės peržiūri savo išlaidas, tačiau tai dar nėra reikšmingas pokytis.  „Matosi tam tikras susitraukimas, jis yra labai neženklus pagal tai, kaip buvo gąsdinamasi.

Mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje spalį siekė 1,563  mlrd. eurų (be PVM, to meto kainomis) ir palyginti su rugsėju sumažėjo 1 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta sumažėjo 1,5 proc. (palyginamosiomis kainomis), ne maisto prekėmis – 1,8 proc., automobilių degalų – padidėjo 1,3 proc.

Didžiausia JAV mažmenininkė „Walmart Inc.“ pranešė trečiąjį savo finansinių metų ketvirtį patyrusi didelį grynąjį nuostolį, sureguliuodama visoje šalyje vykstančius teisminius procesus dėl opioidų. Anot bendrovės pranešimo, grynasis nuostolis rugpjūčio-spalio mėnesiais siekė 1,8 mlrd. JAV dolerių, arba 0,66 dolerio akcijai, palyginti su 3,11 mlrd. dolerių, arba 1,11 dolerio akcijai, grynuoju pelnu per tą patį laikotarpį metais anksčiau. Bendrovė pažymi, jog nuostolį lėmė vienkartinis 3,3 mlrd.

Kinija antradienį pranešė apie prastesnes, nei tikėtasi, pramonės gamybos apimtis ir susilpnėjusią mažmeninę prekybą spalio mėnesį, išaugus COVID-19 atvejų skaičiui ir didėjan nekilnojamojo turto nuosmukiui.  Kinija yra vienintelė didžioji ekonomika, kuri ir toliau taiko nulinio COVID strategiją, siekdama užkirsti kelią viruso protrūkiams iš karto, kai jie atsiranda, tačiau su šiuo požiūriu susiję staigūs ir griežti karantinai stabdo ekonomikos augimą.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 1,8 proc. solidesnė nei pernai rugsėjį, įvertinus kalendorinį faktorių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais pagyvėjo 1,8 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – taip pat 1,8 proc., degalais –  1,5 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninės prekyba Latvijoje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis paaugo 1,2 proc.

Mažmeninė prekyba rugpjūtį iš Baltijos šalių per metus traukėsi tik Lietuvoje, rodo Eurostato duomenys. Per metus – rugpjūtį, palyginti su 2021 metų rugpjūčiu – mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko 2,2 proc., Latvijoje – augo 0,7 proc., o Estijoje – 2 procentais. Per mėnesį – rugpjūtį, palyginti su liepa – prekyba Lietuvoje augo 0,7 proc., Latvijoje – 0,2 proc., Estijoje – traukėsi 0,2 procento. Visoje Europos Sąjungoje mažmeninė prekyba per metus smuko 1,3 proc.

JAV mažmeninė prekyba birželį ūgtelėjo 1 proc. toliau augant kainoms, atsigaudama po pertraukos gegužę, penktadienį pranešė vyriausybė. Prekybos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos ūgtelėjimas užfiksuotas įvairiuose sektoriuose, o net neįtraukus į skaičiavimus benzino, pardavimai vis tiek išaugo 0,7 procento.

Į pensiją išėjusi britė pradėjo kampaniją, kuria siekia pakeisti tendenciją, kai maisto prekių parduotuvėse atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais ir be žmogiško kontakto. Technologija gali būti priešu, bet ar netrukus ji netaps šios moters gelbėtoju? Apie tai rašo portalas DW. Didžiojoje Britanijoje gyvenanti pensininkė Pat McCarthy labai nusivylė, kai vietinėje maisto prekių parduotuvėje atsirado daugiau savitarnos kasų.

Mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojų imunizacija siekia 86 proc., periodiškai testuojasi apie 15 tūkst. dirbančiųjų.  „Turime naujausius skaičius apie prekybos sektoriaus darbuotojų imunizaciją. 86 proc. darbuotojų yra imunizuoti“, – penktadienį lrt laidoje „Ryto garsai“ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė. „Tačiau kadangi pekybos sektoriuje dirba labai daug darbuotojų, virš 110 tūkst. mažmeninėje prekyboje, tai net ir tie likę 14 proc.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų penkis mėnesius buvo 5,364 mlrd. eurų (be PVM) – 13,8 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį-gegužę. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 189,832 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 19,2 proc. mažesnė nei pernai sausį-gegužę, pranešė Statistikos departamentas.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, per šių metų du mėnesius buvo 1,803 mlrd. eurų (be PVM) – 2,2 proc. mažiau (palyginamosios kainomis) nei pernai sausį–vasarį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 58,869 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 55,6 proc. mažesnė nei pernai sausį–vasarį, pranešė Statistikos departamentas.

Nepaisant visų kalbų apie ekonominę krizę ir būsimą sunkmetį, Lietuvos gyventojai parduotuvėse išleidžia jau daugiau pinigų nei praėjusiais metais, kai apie koronavirusą dar niekas nežinojo. Labiausiai išaugo prekyba nemaisto prekėmis ir degalais. Statistikos departamento duomenimis, per birželį, atšaukus Covid-19 karantino sąlygas, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 5,6 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 49,7 proc.

Antradienį parlamentas nusprendė iš naujo svarstyti prezidento veto dėl kai kurių prekių ir paslaugų kainų nustatymo kai valstybėje paskelbiama ekstremali situacija. Už tai balsavo 77 Seimo nariai, 41 vienas buvo prieš. Balandžio 28 d. turėtų būti galutinai nuspręsta, koks bus kainų reguliavimo likimas.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimą, prekybos centruose bus siekiama reguliuoti pirkėjų srautus, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.  „Praėjęs savaitgalis parodė, kad dalis visuomenės, panašu, neišgirdo nei prašymų, nei rekomendacijų ir yra būriuojamasi pardavimo vietose, prekybos centruose. Tai bus parengti operacijų vadovo nurodymai, išaiškinimai, kaip reikėtų organizuoti pardavimą“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jeigu prireiks, Vyriausybė ir Seimas svarstys apie būtiniausių prekių kainų ribojimą. Dabar maisto visiškai užtenka ir nėra jokios priežasties paniškai apsipirkinėti.  Taip po ketvirtadienį vykusio susitikimo su prekybininkų atstovais kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis. Prireikus ribotų maksimalias kainas „Pirmiausia yra žinia nuraminti Lietuvos žmones, kad turime visišką patikinimą, kad šiandien nėra jokio pagrindo nerimauti dėl galimo maisto produktų tiekimo sutrikimo.

Mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimo ir remonto bei maitinimo ir gėrimų įmones, šiemet sausį siekė 955 mln. eurų (be PVM) – 5,5 proc. daugiau (palyginamosios kainomis) nei 2019-ųjų sausio mėnesį. Maitinimo ir gėrimų įmonių apyvarta šiemet siekė 65,1 mln. eurų ir, palyginamosios kainomis, buvo 7,6 proc. didesnė nei pernai sausį, pranešė Statistikos departamentas.

Daug kam atrodo, kad knygos yra daugiau nei paprasta prekė. Tačiau ją išleisti arba pagaminti ir parduoti kainuoja tokius pačius pinigus. Palyginti su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvoje parduodamos knygos yra gana brangios. Kas lemia jų kainą ir koks skirtumas ką gaminti ar parduoti – knygas ar dešras? Diskusijoje apie tai – žinomas verslininkas Ignas Staškevičius.

Ar gali būti, kad saugomuose pataisos namuose-atviroje kolonijoje, kur gausu pareigūnų, jų pačių panosėje vyksta šešėlinė prekyba? Tokių įtarimų kyla nuteistųjų lankytojams, tačiau prekybininkai juos neigia ir tikina, kad viskas dėl specialaus prekybos režimo, nustatyto kolonijoje.

Ką tik praūžusios didžiosios metų šventės mažmeninės prekybos sektoriui ir vėl dosnios – prekybininkai skelbiasi, jog prieš Kalėdas ir Naujuosius kasmet stoja pelningiausias periodas. Prekybą, žinoma, intensyvina ir reklamos. Jas didieji prekybininkai transliuoja metai iš metų, tiesa, gana vienodai ir šabloniškai. Visos jos kalba apie tai, kad prie šventinio stalo burtis geriausia šeimoms, neva tai laikas, galintis sujungti ir didelius, ir mažus.

Didžiausią parduotuvių tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Maxima LT“, svarsto galimybę atidaryti naujo formato parduotuves. Vietoje arba kartu su parduotuvėmis su raide „X“, kurios žymi parduotuvių dydį, tikėtina, atsiras naujoviškos parduotuvės „Express“. Bent jau taip galima spręsti iš Lietuvos prekių ženklų duomenų bazės, kurioje birželio 12 d. registruotas prekės ženklas „Maxima express“. Naujo ženklo savininke nurodoma bendrovė „Franmax“. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporaci...

Šių metų balandį palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo per 10 proc. didesnė nei tą patį mėnesį prieš metus, skelbia Statistikos departamentas. Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2019 m. balandį sudarė 1 mlrd. 24 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2019 m. kovu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 1,5 proc.

Antrąjį 2019 m. ketvirtį vienas didžiausių šalies prekybos tinklų IKI pasitinka sustiprinęs pozicijas mažmeninės prekybos rinkoje, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Per pirmuosius šių metų mėnesius duris atvėrė trys pagal naują koncepciją rekonstruotos IKI parduotuvės. Taip pat pristatytas pirmasis IKI mokymų centras, skirtas tinklo darbuotojų kompetencijų ugdymui. Per šį laikotarpį buvo investuoti beveik 2 mln. eurų.

Prekių kainos, kurias matote savo akių lygyje, niekada nebus mažiausios. O jums norint įbrukti tam tikrą prekę, kartais užtenka ją atpiginti vos vienu centu. Taip teigia psichologinę kainodarą nagrinėjanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Algita Miečinskienė. Mokslininkė gerų žinių neturi: išvengti įvairiausių manipuliacijų pirkėjais beveik neįmanoma. Pasak docentės, žmonių psichologija visame pasaulyje veikia labai panašiai.

Lietuvos pirkėjai taip priprato parduotuvių lentynose ir internetinėje prekyboje matyti visur ryškiai rodomas dideles nuolaidas, kad be jų apsipirkimo, panašu, jau neįsivaizduoja. Psichologai ir kainas stebintys ekspertai sako, kad lietuvaičiai taip įsitraukė į nuolaidų vaikymosi žaidimą, kad mieliau renkasi akių dūmimą ir netikras nuolaidas, nei tikrą prekę už tikrą kainą. Nuolaidos, nuolaidos … 30 proc., 50 proc. nuolaida.

Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė pradėsiantis naują prekybinę kampaniją, skatinsiančią įsigyti lietuviškas prekes. Šio prekybos tinklo klientams, perkantiems lietuvišką produkciją: duoną, pieno produktus ar daržoves, į turimas lojalumo korteles grįš 10 proc. „Maximos“ pinigais nuo minėtų prekių kainos. Kaip rašoma bendrovės pranešime spaudai, skaičiuojama, kad per mėnesį į pirkėjų korteles sugrąžinta suma gali siekti apie 1 mln. eurų.

Jau kitąmet Lietuvos gyventojams už miltus ir jų gaminius bei pieno ir mėsos produktus teks mokėti daugiau. Viena to priežasčių – itin brangstančios grūdų kainos, teigė tv3.lt studijoje viešėjęs prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis. Su Lenkija lyginti nenori „Miltai, mano nuomone, žiūrint į grūdų kainas, turėtų brangti 8–10 proc. Na, o dėl to brangs ne tik duona ir kiti gaminiai iš miltų, bet ir mėsa – vištiena, kiauliena. Taip pat brangsta ir žaliavinis pienas.

Premjeras Saulius Skvernelis savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį pranešė apie naujo žaidėjo atėjimą į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką.  TV3.lt šaltiniai patvirtino, kad investicijas planuoja vokiečių mažmenininkas „Rewe group“, kuriam šiuo metu priklauso daugiau nei pusė prekybos tinklo „Iki“ akcijų.  Tokią informaciją jo patarėjas Lukas Savickas BNS patvirtino, kad premjeras susitiko su „Rewe“ atstovais.

JAV didžiausia žaislų mažmeninės prekybos bendrovė „Toys R Us“ skelbia bankrotą, per šią savaitę baigia išparduoti turimas prekes ir baigia savo egzistavimą. Prekybos gigantą sužlugdė nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančios prekybos ir milžiniškos skolos. Birželio 29-oji bus paskutinė „Toys R Us“ parduotuvių prekybos diena. Vėliau, visos jos bus uždarytos ir mažmeninės prekybos legenda nustos gyvavusi. Daugelis parduotuvių, kurios išsipardavė turėtas prekes jau dabar yra uždarytos.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Konkurencijos tarybai šią savaitę paviešinus nutarimą dėl leidimo susijungti vieniems didžiausių prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“, BNS pateikia įdomiausias jo detales. Nemažai informacijos jame nepateikta dėl komercinės paslapties. Taryba nuo gegužės 18 dienos apklausė mažmeninės prekybos kasdienio vartojimo prekėmis įmones, įskaitant internetines, taip pat „Rimi“ ir „Iki“ tiekėjus.

Vokietijos mažų kainų parduotuvių tinklas „Lidl“ planuoja per ateinančius kelerius metus įkurti naują padalinį Baltijos rinkai ir atidaryti parduotuvių Latvijoje ir Estijoje. „Ketiname iki 2020 metų plėstis į Latviją ir Estiją. Dėl tikslesnių investicijų planų dar nesutarta“, – Suomijos laikraščiui sakė „Lidl“ padalinio Suomijoje vadovas Lauri Sipponenas.

Mažmeninės prekybos tinklas „Pepco“, šiuo metu veikiantis keliose Vidurio Europos šalyse, pradeda veiklą Lietuvoje. Planuojama, kad pirmosios „Pepco“ parduotuvės duris atvers 2017 m. gruodį. Parduotuvių darbuotojų priėmimas prasidės šių metų rugsėjo mėnesį. Per pirmuosius trejus veiklos Lietuvoje metus prekybos tinklas planuoja atidaryti 50 parduotuvių.

Lietuvos mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis norėtų parduoti verslą Baltarusijoje, kur jo valdomai maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonei „Rivona“ priklauso 50 proc. mažmeninės prekybos tinklo „Mart Inn“ akcijų paketas. D.Dundulis sako, kad verslą parduotų ne pigiau nei už 8 mln. eurų. „Parduočiau su sąlyga, kad neprarasčiau to, ką esu įdėjęs, tai būtų apie 8 mln. eurų.

Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK) nuo liepos ketina uždaryti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje. Bendrovė ketina koncentruotis į veiklą Sankt Peterburge ir Estijoje. Įmonė savo pranešime nurodo, kad rinkos dalis Lietuvoje ir Latvijoje yra per maža, kad būtų galima dirbti pelningai. „Šių metų pradžioje pradėjome savo tarptautinės veiklos strategijos atnaujinimą.

Švedijos bendrovės „ICA Gruppen“ valdomam mažmeninės prekybos tinklui „Rimi“ jungiantis su Vokietijos „Rewe“ kontroliuojamu tinklu „Iki“, rinkos analitikai svarsto, kad dalis šių tinklų parduotuvių gali būti perduota kitiems rinkos žaidėjams. Jiems tai - puiki galimybė plėstis.  Anot jų, „Rimi Lietuva“ gali būti įpareigota perduoti kitiems rinkos dalyviams kai kurias parduotuves ten, kur dabar „Rimi“ ir „Iki“ veikia šalia.

Kas vyksta šalies darbo rinkoje ir kaip ją veikia demografiniai pokyčiai, gerai atsispindi prekybos centrų kolektyvuose. Vieno didžiausių šalies darbdavių, prekybos tinklo IKI vidutinis darbuotojo amžius nuo 2014-ųjų padidėjo trejais metais, padaugėjo ir čia dirbančių pensinio amžiaus žmonių.