matas macijauskas

Vilniaus pirminėje būsto rinkoje naujų butų pasiūla rugsėjį pasiekė žemiausią tašką nuo 2006-ųjų. Sostinėje gyvenamojo būsto projektų vystytojai siūlo įsigyti apie 2200 naujų butų – tai yra per 30 proc. mažiau nei prieš metus. Nepaisant mažėjančios pasiūlos, būsto kainos vis dar nežymiai krito tiek Vilniuje, tiek kituose šalies dimiesčiuose.

Po rekordiškai nesėkmingo liepos mėnesio, kurio metu naujų butų pirminės rinkos aktyvumas pasiekė 3 metų blogiausius rodiklius, rugpjūtį paklausa kiek atsigavo. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje realizuota (parduota ir rezervuota) 70 proc. daugiau butų nei liepą, bet skaičiai vis dar išlieka labai maži. Be to, didžiuosiuose Lietuvos miestuose naujų būstų kainos vėl mažėjo. Vilniuje siūlomų naujų butų kvadratinio metro kainų vidurkis krito žemyn 2,9 proc., Kaune – 5,6 proc., Klaipėdoje – 3,3 proc.

Tiksliausias Lietuvos makroekonomines prognozes pastaraisiais metais pateikia „DnB Nord“ ir „Nordea“ bankų analitikai, o didesnę šalies rinkos dalį užimantiems bankams tai sekasi prasčiausiai, rodo portalo NTspekuliantai.lt atlikta 2007-2008 m. makroekonominių apžvalgų analizė. Prognozių tikslumas vertintas pagal 3 rodiklius: bendrąjį vidaus produktą (BVP), infliaciją bei nedarbo lygį.

Būstų realizacijos rodikliai pasiekė rekordines žemumas – per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kartu sudėjus parduoti ar rezervuoti vos 32 nauji butai. Visgi pirkėjų susidomėjimas galimybe įsigyti butus didėja – tą liudija augantys NT pasiūlymus skelbiančių interneto svetainių lankomumo duomenys. Naujų butų pardavimo rodikliai liepos mėn. mažėjo ir pasiekė pastarųjų metų dugną.

Pradėjo veikti nekilnojamojo turto (NT) rinkos naujienų bei analizės portalas NTspekuliantai.lt. Nepriklausomas interneto projektas skirtas rinkos pokyčiais ir prognozėmis besidomintiems žmonėms, vietos ir užsienio investuotojams.Portale pateikiami duomenys iš trijų Baltijos šalių, tačiau kol kas daugiausia dėmesio teikiama Lietuvos rinkai. Tinklalapyje planuojama skelbti įvairių NT agentūrų, bankų ir nepriklausomų specialistų rinkos  apžvalgas, analizes bei tyrimus.

Vienas įdomiausių ir mįslingiausių šiųmetinių Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos įvykių nutiko ne prestižinių butų prestižiniuose rajonuose ir ne nuosavuose namuose ant Neries kranto, o komercinėse patalpose Vilniaus centre, už kurias buvo sumokėtos net nekilnojamojo turto plėtotojams nelabai suprantamos sumos. Vasaros pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė aukciono būdu pardavė dvi komercines patalpas. Viena jų buvo Gedimino prospekte, kita Vokiečių gatvėje.

Rinkos analitikų prognozės, kitąmet numatančios tokį pat, kaip ir šiemet (50 proc.), paskolų augimą būstui įsigyti gali būti pernelyg optimistinės, teigia nekilnojamojo turto plėtros praktikai. Pastarieji aiškina, kad būsto rinkos optimizmą žlugdo ne tik nerimą keliantys ženklai Latvijoje ir Estijoje ir prognozuojama 5 proc. infliacija Lietuvoje, bet ir daugybė kitų, šiandien nežinomų parametrų.

Velionis Albanijos Liaudies Respublikos vadovas Enveras Hoxa turėjo saugumo viziją. Per dešimtmetį nuo 1970 m. jo potvarkiu Albanijoje buvo pastatyta nuo 800,000 iki 1 milijono slėptuvių (arba po vieną trims šalies gyventojams) bei nupirktos apie 16 tonų cheminio ginklo reagentų – iprito, garstyčių sieros ir pan. Taigi, jeigu Albaniją būtų užpuolęs kuris nors iš E. Hoxos priešų – JAV, Sovietų Sąjunga ar Federacinė Jugoslavijos Respublika, -- jiems visiems būtų riesta.

Gyvenamųjų namų ir žemės stygius vis didina nekilnojamojo turto vertę: nuo metų pradžios būstas Klaipėdoje pabrango apie 20 procentų, rašo "Klaipėda". Klaipėdoje per mažai statoma gyvenamųjų patalpų, todėl trūksta būsto ir jis sparčiai brangsta. Naujiems būsto statybos projektams įgyvendinti neužtenka sklypų. Vaizdas į jūrą - brangus Klaipėdos prestižiniuose rajonuose ypač vertinami senos statybos butai nepriklausomai nuo to, ar jie yra renovuoti, ar ne.

Turiu iš anksto atsiprašyti už kiauliškas formuluotes, tačiau pastarųjų dienų padėtis ir nekilnojamojo turto ir akcijų rinkose, kuriose vyksta negailestingos korekcijos, leidžia tikėtis, kad negailestinga metafora, pasiskolinta iš vertybinių popierių portfelių bei nekilnojamojo turto valdytojų bei vadybininkų virtuvės, pravers įvardijant ir vertinant padėtį.

Birželis ir liepa pasižymėjo laikinojoje sostinėje neįprasta naujos statybos būsto pasiūlos gausa. Vien per šiuo du mėnesius nekilnojamojo turto plėtros bendrovės čia ėmė pardavinėti septynis naujus gyvenamojo būsto projektus, kuriuose esančių butų bendras skaičius siekia 381. Lyginant su gegužės ir birželio mėnesiais, naujos statybos būsto pasiūla išaugo 61,4 proc., o su pernai metų liepa – 30 proc., sakoma pranešime spaudai.

Birželį ir liepą naujos statybos gyvenamojo būsto rinka Klaipėdoje pasižymėjo fantastišku statistiniu augimu, rašo "Vakarų ekspresas". Tačiau akylesnė analizė rodo, kad tokį augimą sukėlė ne nuosekli nekilnojamojo turto rinkos plėtra, o keli nauji rinkai pasiūlyti projektai. Chroniško pigesnio būsto stygiaus uostamiestyje sąlygomis jie buvo karštligiškai perkami, nepaisant žymiai išaugusių kainų.

Po ištiso penkmečio nepaliaujamo augimo Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje šiemet darosi ankšta, todėl kompanijoms tenka arba stambėti, siūlyti rinkai kitokius produktus, arba verstis kitokia veikla. Šios srities neprofesionalų laukia dar sudėtingesnė ateitis – migracija iš sostinės į provinciją, arba lėta mirtis.

Vidudienis Kirtimuose primena Klondaiką aukso karštligės metu – susigrūdę automobiliai, skubantys praeiviai, plazdančios įmonių vėliavos ir, dažniausiai, jokių gatvių pavadinimų, tik nuorodos, už kiek metrų gali rasti vieną ar kitą sandėlį, žinoma, jeigu sugebėsi prie jų privažiuoti nesutraiškytas sunkvežimio. Pagal dinamiką ir verslo energiją, kuria kunkuliuoja šis rajonas, galėtum manyti, kad Kirtimai, esantys netoli nuo miesto centro, kur pigesnė žemė, siūlo geras įmonių vidaus biurų (angl.

Sovietmečiu spekuliantų sostine vadintas Kaunas per pastarąjį pusmetį, regis, vėl pateko į spekuliantų žemėlapį. Šį sykį -- nekilnojamojo turto ryklių. Tokią hipotezę daryti leidžia patys paprasčiausi empiriniai duomenys – laikinosios sostinės nekilnojamojo turto kainų dinamika. Ilgą laiką kuklios (palyginti su sostine ir uostamiesčiu) naujos statybos būsto kainos Kaune nekilnojamojo turto plėtotojus vertė gūžčioti pečiais – net tradicinius vidutinės (iki 7 500 Lt už kv.

Naujos statybos būstų kainos Klaipėdoje pralenkė sostinę – jau nuo gegužės mėnesio čia parduodamų butų kainų vidurkis yra apie 26 proc. aukštesnis negu Vilniuje. Kodėl uostamiestis šitaip apšovė sostinę ir ar ilgai čia išsilaikys toks brangumas? Primenu, jog kalbėsime tik apie naujos statybos butus, neimdami domėn kainų pokyčių senuosiuose pastatuose, kad galėtume tiksliau palyginti du panašius rinkos segmentus.

Bandydamas atsakyti į šitą klausimą, paklaidžiojau po kelis sostinės pramoninius rajonus, kurioms detaliajame miesto plane priskirta ne tik pramoninė, bet ir gyvenamoji paskirtis ir atsakymui neskelbtame naujojo sostinės Verslo trikampio kandidatų konkurse turiu nugalėtoją. Tai -- Savanorių prospektas.

Tradicinis nekilnojamo turto vertinimo mastelis yra „vieta, vieta ir vieta”. Stovint Vilniaus senamiesčio Tilto gatvėje ir žiūrint į apleistus negyvus namus, nesinorėtų ginčyti šios iš esmės teisingos taisyklės, tačiau pakalbėti apie rimtesnę „vietos“ analizę – verta.