marius jundulas

„Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų kasmet atliekamas Lietuvos psichologinio klimato ir žmonių jausenos monitoringas rodo, kad šiuo metu šalies gyventojų laimės jausmas yra padidėjęs lyginant su praėjusiais pora metų. Praeitų metų pabaigoje laimingais ir gana laimingais save laikė apie 69 proc. Lietuvos gyventojų. Užpernai tokių buvo 64 proc. Tyrimą atliekančio minėto centro vadovas psichoterapeutas dr.

 2015 m. rugsėjo 30 d. „Gjensidige Forsikring ASA” ir PZU SA baigė sandorį, pagal kurį „Gjensidige“ įsigijo 99,88 proc. bendrovės „PZU Lietuva” akcijų. Šis įsigijimas – tai nuosekli „Gjensidige“ strategija plėtoti veiklą Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Įsigijusi bendrovę „PZU Lietuva“, „Gjensidige“ tampa viena iš didžiausių Baltijos šalių ne gyvybės draudimo bendrovių. Dabar įmonių grupės rinkos dalis Baltijos šalyse išaugo maždaug nuo 7 proc. iki 12 proc.

Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjusius metus dėl klientų kovojusios draudimo bendrovės sako, kad kainos pasiekė dugną, tad šiemet galimas draudimo paslaugų brangimas. Bet draudikus vienijanti asociacija ramina, esą dėl vis dar aršios konkurencijos kai kurios įmonės kainas gali kaip tik mažinti.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ gavo ISO 9001:2008 standarto sertifikatą, kuris patvirtino, kad įmonės žalų administravimas yra vykdomas pagal tarptautinius vadybos reikalavimus. Tarptautinės sertifikavimo bendrovės suteiktu sertifikatu patvirtinama, kad visoje Lietuvoje veikiančiuose „PZU Lietuva“ žalų administravimo centruose įdiegta žalų administravimo kokybės vadybos sistema atitinka tarptautinį ISO 9001:2008 standartą.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta trijų Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad visose šalyse dalis gyventojų prieš įvedant eurą buvo linkę susiveržti diržus. Tiesa, Lietuvoje linkusiųjų taupyti prieš naujos valiutos atsiradimą yra daugiausia. Lietuvoje beveik dešimtadalis žmonių pasakė, kad iki naujųjų metų stengiasi sukaupti daugiau santaupų. Latvijoje taupiusiųjų buvo vos 4 proc., Estijoje - 5 proc. Tiesa, kaimyninės Latvijos gyventojai taupė kitaip – net 12 proc.

93 proc. Lietuvos gyventojų teigia manantys, kad savo nekilnojamąjį turtą reikia saugoti, tačiau tuo pasirūpino tik 25 proc. gyventojų. Tik ketvirtadalis žmonių pasakė, kad yra apdraudę savo turtą. Tokį didelį atotrūkį tarp žmonių įsitikinimų ir realaus jų elgesio atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Apklausoje net 44 proc. žmonių pasakė, kad svarbu apdrausti nuolatinį gyvenamąjį būstą, apie 6 proc. teigė, kad svarbiau drausti vasarnamį, o 43 proc.

2013-aisiais draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ kartu su filialais Latvijoje ir Estijoje uždirbo 137,1 tūkst. litų pelno. Per metus „PZU Lietuva“ pasirašė 180 mln. litų įmokų, t.y. 17 proc. daugiau nei 2012-aisiais. „PZU Lietuva“ išmokėjo ir 17 proc. daugiau išmokų, kurios sudarė 101 mln. litų. Lietuvoje veikianti UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pernai gavo 51 tūkst. Lt pelno. Per metus gyvybės draudimo bendrovės draudimo įmokos sudarė 26,1 mln. litų, t.y. 24% daugiau nei 2012-aisiais.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ apdraudė Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo (SGDT) infrastruktūros objektų – krantinės, dujotiekio vamzdyno bei dujų apskaitos stoties statybos darbus. Pagal draudimo apimtis tai yra viena didžiausių šiemet Lietuvoje sudarytų draudimo sutarčių. Pagal sutartį, pasirašytą su AB „Klaipėdos nafta“, materialiosios žalos draudimo suma – yra 223,3 mln. Lt, atsakomybės trečiosioms šalims draudimo suma – 34, 5 mln. Lt.

Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pasidomėjo Lietuvos šeimų gyvenimo sąlygomis: atlikta apklausa parodė, kad maždaug ketvirtadalis žmonių neturi nuosavo būsto. „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad ketvirtadalis (25 proc.) apklaustųjų nuomojasi būstą arba gyvena pas tėvus ar giminaičius. Dažniausiai tai yra žmonės iki 35 metų. „Tyrimas patvirtino, kad jaunoms šeimoms šiandien yra sunkiau atsistoti ant kojų.

Tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos žmonių įsitikinę, jog jų vaikai susikurti geresnį gyvenimą gali užsienyje, 14 proc. šviesesnes perspektyvas mato Lietuvoje, o 44 proc. neteikia jokio prioriteto gyvenimo vietai ir laimingesnio gyvenimo galimybių nesieja su konkrečia šalimi. „Šiandien Lietuvoje matome kelias ryškias šeimų gyvenimo tendencijas. Gana daug šeimų negyvena kartu, nes tėvai dirba užsienyje ir iš ten rūpinasi Lietuvoje likusiais vaikais.

Draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ pasidomėjus, ką Lietuvos gyventojai mano apie savo būstą, paaiškėjo, kad tik 43 proc. žmonių patenkinti savo turimu būstu. Draudimo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 55 proc. šalies gyventojų norėtų turėti kitokius namus. Apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos (62 proc.) gyvena butuose, o trečdalis (38 proc.) turi namą arba kotedžą. Nuosavą namą dažniau turi 36-45 metų šalies gyventojai ir žmonės, gyvenantys kaime.

Draudimo bendrovei „PZU Lietuva“ pasidomėjus, ką Lietuvos gyventojai mano apie savo būstą, paaiškėjo, kad tik 43 proc. žmonių patenkinti savo turimu būstu. Draudimo bendrovės užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad 55 proc. šalies gyventojų norėtų turėti kitokius namus. Apklausa parodė, kad du trečdaliai Lietuvos (62 proc.) gyvena butuose, o trečdalis (38 proc.) turi namą arba kotedžą. Nuosavą namą dažniau turi 36-45 metų šalies gyventojai ir žmonės, gyvenantys kaime.

„PZU Lietuva“ užsakymu Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad trijų valstybių verslininkų požiūris į savo pinigų saugumą, pavojus gyvybei bei sveikatos apsaugą labai smarkiai skiriasi. Mažiausiai saugūs jaučiasi Latvijos verslo atstovai, itin didelį užtikrintumą pademonstravo estai, o Lietuvos verslo atstovai jaučiasi kiek saugiau nei visa šalies visuomenė. Lietuvoje verslininkai saugiausi dėl savo gyvybės (67 proc. atsakė, kad yra saugūs), mažiausiai saugūs – dėl finansų (54 proc.

Lietuvos gyventojų atostogos liudija apie besikeičiančius šeimos įpročius ir modernėjančią visuomenę. „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimu“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad su sutuoktiniu atostogauti nevyksta net pusė Lietuvos gyventojų – su vyru ar žmona atostogas praleisti renkasi 45 proc. apklaustųjų. Maždaug trečdalis (28 proc.) žmonių atostogas praleidžia su vaikais.

Lietuvos šeimoms labiausia trūksta lėšų atostogoms, laisvalaikiui ir pramogoms. Atostogų negali sau leisti jaunesnės šeimos, lėšų trūkumą laisvalaikiui nurodė vidutinio amžiaus šeimos ir mažesnių miestų bei miestelių gyventojai. Paklausus, kam labiausiai trūksta pinigų šeimos biudžete, atostogas nurodė net trečdalis Lietuvos šeimų. Laisvalaikiui lėšų stinga apie 16 proc., o pramogoms – apie 15 proc. šeimų.

Į antrąją gyvenimo pusę įžengę Lietuvos gyventojai pradeda nerimauti dėl savo sveikatos ir jaučia mažesnį pasitikėjimą šalies sveikatos apsaugos sistema. „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 46 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi nesaugūs dėl savo sveikatos. Nesaugumo jausmas stiprėja žmonėms tampant vyresniais. 26-35 metų amžiaus grupėje dėl savo sveikatos nerimauja 42,6 proc., o vyresnių nei 56 metų amžiaus žmonių - jau 51,3 proc. apklaustųjų.

„PZU Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojų šeimos gana smarkiai susijusios finansiškai - pagyvenusiems mūsų šalies gyventojams dažnai tenka remti savo suaugusius vaikus. Pagal apklausos duomenis, apie 41 proc. šalies gyventojų turi suaugusių vaikų ir apie 39 proc. jų remia savo suaugusius vaikus finansiškai. Dažniausiai finansinę paramą suaugusiems vaikams minėjo 46-55 metų žmonės – šioje mažiaus grupėje remiančiųjų vaikus yra 53 proc.

 Bankai, o dar labiau draudimo kompanijos nebuvo patys geriausi vežėjų draugai 2012-aisias metais. Paanalizuokime, kaip šių institucijų atstovai vertina besibaigiančius metus ir, ar turi gerų prognozių vežėjams 2013-iems metams. Finansavimas autoparkų plėtrai išaugo 8 proc. Remiantis Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų (sausio-rugsėjo) mėnesius finansavimas vilkikams, priekaboms, sunkvežimiams, autobusams įsigyti šalies mastu išaugo 8 proc.

Daugiausiai nekilnojamojo turto sukaupusi Lietuvos gyventojų dalis – vyresnio amžiaus senjorai – nėra linkę drausti savo turto. Savarankiškai turto draudimu pasirūpina apie 30 proc. senjorų, o didžioji jų dalis (55 proc.) draudžia savo būstą. "PZU Lietuva" ekspertų teigimu, vyresnio amžiaus žmonės, draudžiantys turtą, yra labai atidūs ir nuoseklūs klientai, pasirūpinantys optimaliu draudimo variantu.

Smulkieji Lietuvos verslininkai prisiima daugiausia atsakomybės už savo finansinę padėtį ir labiausiai saugo savo įgytą turtą. Tokias išvadas leidžia daryti „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Tyrimas parodė, kad būtent smulkieji verslininkai, palyginti su kitų užsiėmimų ir pareigų atstovais, dažniausiai draudžia savo turtą. Jie kur kas racionaliau žiūri į turto apsaugą ir dėl to ramiau ir stabiliau jaučiasi dėl savo finansinės padėties.

Lietuvoje mažiausiai saugūs jaučiasi produktyviausi, didžiausią pridėtinę vertę kuriantys, dirbantys ir šeimas turintys visuomenės nariai.   Nesaugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, turto ir finansų prisipažįsta daugiau nei pusė (53 proc.) 36-45 metų šalies gyventojų. Visuomenės saugumas matuotas pagal keturis bazinius kriterijus, kurie užtikrina saugumo jausmą – sveikata, gyvybė, turtas ir finansai. Tyrimą atliko „Spinter“ draudimo benrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.

Lietuvos draudikų asociacijos taryba penktadienį sustabdė asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio įgaliojimus. A. Romanovskis antradienį buvo sulaikytas dėl Panevėžyje atliekamo ikiteisminio tyrimo, o ketvirtadienį suimtas penkiolikai parų. Pateikti kaltinimai nėra susiję su A. Romanovskio veikla Lietuvos draudikų asociacijoje. „Esant tokioms aplinkybėms, A. Romanovskis fiziškai negali vykdyti savo pareigų Lietuvos draudikų asociacijoje.

Bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu  atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos senjorai, palyginti su darbingo amžiaus šalies gyventojais, turi daugiau nekilnojamojo turto. Be to, kaupdami savo turtą vyresnio amžiaus žmonės labiau vertina daiktus ir kitas materialines vertybes, o ne pinigus. Sukauptas turtas ir pajamos leidžia pensininkams jaustis saugesniems už darbingo amžiaus Lietuvos gyventojus.

Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalies verslininkai kaip didžiausią savo materialųjį turtą, sukauptą per verslo kūrimo ar vadovavimo verslui laikotarpį, įvardijo ne savo verslą, o būstą – namą arba butą. Apklausą atliko „Spinter tyrimai“ draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu.

Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad vieniši, nesusituokę Lietuvos gyventojai turi sukaupę mažiau turto nei gyvenantieji šeimoje. Turto kaupimo prioritetai tarp vienišų ir vedusių žmonių taip pat skiriasi – vienišiai  dažniau renkasi sodybas nei butus, daugiau investuoja į gyvenimo paįvairinimą ir vengia turtą kaupti pinigais. Net 14 proc. vienišų žmonių pasisakė neturį sukaupę turto, o šeimoje gyvenančių asmenų grupėje šis procentas sudaro 8 proc.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojai turtą kaupė vieninteliu būdu – pirkdami būstą. Būtent būstą – namą ar butą - kaip savo turimą turtą įvardijo 63 proc. apklaustųjų, rodo draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Automobilį vertingu turtu laiko ketvirtadalis mūsų visuomenės, o reikšmingesnių santaupų, sukauptų per du dešimtmečius, sakė turintys vos 2 procentai apklaustųjų. Kiek didesnė dalis – 4 proc. – turtą kaupia daiktais.

Šių metų lapkričio 10 dieną PZU grupę palieka bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ generalinis direktorius ir valdybos narys Danius Valteris. Naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi paskirtas Marius Jundulas, šiuo metu einantis „PZU Lietuva“ Verslo vystymo departamento vadovo pareigas.