marius čiulada

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Labai gali būti, kad po kelerių metų Seimo viešbutis parlamentarams liks tik nostalgišku prisiminimu. Seimas pasiryžęs parlamentarus iš ten iškraustyti ir vietoj to kompensuoti seimūnų būstų nuomą Vilniuje. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad tokiu atveju kompensacijoms reikės atriekti riebią sumelę, antraip Seimo nariams iš prestižinio Gedimino prospekto teks keltis į sostinės pakraščius.

Iš visų Europos Sąjungos šalių būsto nuomos kainos nuo 2007 metų labiausiai augo Lietuvoje. Ekonomistai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai tokį reikšmingą kainų augimą aiškina daugeliu priežasčių, tačiau svarbiausios jų – sparčiai augęs gyventojų skaičius Vilniuje ir didėjusi kokybiško būsto nuomai pasiūla. Būsto nuomos kaina per daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje šoktelėjo 101,1 proc., taip pat didelis augimas fiksuotas Čekijoje (78,6 proc.) ir Vengrijoje (67,8 proc.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Butų nuomos kainos Lietuvoje ir toliau auga, tad ieškantys tinkamo būsto vis dažniau susiduria su iššūkiu, kaip rasti įkandamą variantą. Ekspertai ragina turėti kantrybės, mat geriausias laikas nuomotis dar prieš akis. Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pastebi, kad butų nuomos kainų augimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose išlieka pastebimai aukštas.

Nors būsto įperkamumas Lietuvoje siekia rekordines aukštumas, toli gražu ne visi gyventojai gali sau leisti erdvius ir prašmatnius būstus. Čia išsigelbėjimu arba puikia proga investicijai tapti gali vis sparčiau populiarėjantys itin mažos kvadratūros būstai, kurių kainos įvairiuose šalies miestuose svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Štai 12 kv. m butą Ukmergėje įsigysite už 2,2 tūkst. eurų, Panevėžyje – už 3,4 tūkst. eurų, o Vilniuje – už 33 tūkst. eurų.

Gyvenate nuomojamame bute, sąžiningai mokate pinigus šeimininkui, tačiau jus bet kada gali išmesti į gatvę. Viena į sostinę atvykusi studentė gyvena nežinioje ir nerimauja, nes jos buto šeimininkė nesutinka atlikti paprasto formalumo. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad tokioje situacijoje nudegti gali abi pusės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Kamilė (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Žiemos sezonas itin palankus metas norintiems išsinuomoti būstą – šildymo sąskaitos nuomotojus derybose verčia nusileisti. Vis dėlto, nuomos kainos mažesnės turėjo būti ne tik dėl sezoninių veiksnių. Kainų pokyčių laukti senos statybos būsto segmente? Kadangi vis daugiau Lietuvos gyventojų pirko būstą su tikslu jį išnuomoti ir taip užsidirbti, buvo prognozuota, kad dėl padidėjusios pasiūlos daugiau derybinių svertų turės tie, kurie nori būstą išsinuomoti. Tad dėl to ir kainos turėtų mažėti.

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Aktyvi nekilnojamojo turto (NT) rinka, augantys būsto paskolų portfeliai lemia pokyčius ne tik būsto įsigijimo kainose, bet ir nuomos. Įprastai šią rinką veikdavo tik sezoniškumo veiksniai, tačiau dabar aišku – auganti pasiūla bandantiems savo būstą išnuomoti tikrai nepadės. „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad visuomet nuomos rinkoje didžioji duobė yra sausio mėnuo.

Įsibėgėjant rudeniui nuomos rinka rimsta, atsiranda daugiau ir pigesnių pasiūlymų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendenciją – didėja pasiūla, kuri koreguos kainas ir nuomininkų įpročius. „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad paklausa vis dar aktyvi, bet matoma neįprastai didelė pasiūla rugsėjo mėnesį. Iš dalies, tam įtakos turėjo tai, kad nemažai žmonių pirko naujos statybos butus kaip investiciją, siekdami išnuomoti ir iš to užsidirbti.

Būsto nuomos kainų pokyčiai, atrodo, jau neturėtų stebinti. Kiekvienais metais priklausomai nuo sezono, nuoma brangsta arba pinga. Tačiau statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais butų nuoma pabrango daugiau negu penktadaliu. Ekonomistai teigia, jog taip yra dėl paklausos, kuri ryškiai viršija pasiūlą, tačiau nuomininkai skėsčioja rankomis ir piktinasi, kad šiuo metu susirasti pigų būstą – darbas ne iš lengvųjų.

Vytenis Radžiūnas Tik nuomodamiesi būstą lietuviai renkasi, kad jis būtų netoli darbovietės ar mokymo įstaigos, o įsigydami būstą siekia, kad jis būtų atokiau nuo miesto centro. „Lietuviai labiau vertina ramybę nei susisiekimą. Jie verčiau rinksis gyventi miesto pakraštyje, užmiestyje, nei arčiau miesto centro, kur susisiekimas yra geresnis“, – tvirtina nekilnojamojo turto ekspertai.

Vis labiau ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje populiarėjantys gamybinėse teritorijose įrengti loftai žavi savo didelėmis erdvėmis, nestandartinėmis formomis ir galimybe gyvenamąją patalpą įsirengti kūrybiškai. Gyvenamąsias patalpas įsikurti tam pritaikomuose pramoninio tipo pastatuose darosi vis madingiau, tačiau iškyla klausimas, ar tokie būstai nekenkia sveikatai.Svarbu išvalyti aplinką Šiuo metu „Kuro aparatūros“ gamyklos pastato teritorijoje vyksta statybos darbai.

Apie stilingus, tegu ir kukliai įrengtus namus svajoja kiekvienas. Tačiau ne kiekvienas išgali juos įsigyti. Žinoma, nuomojamuose namuose šeimininku nebūsi, o jeigu apsigyvensi dar ir nepasirašęs sutarties, tapsi beteisis. Lietuvoje, priešingai nei daugelyje pasaulio šalių, vis dar nepopuliaru pasirašyti nuomos sutartis. Nuomotojai jų kratosi, nes nenori mokėti mokesčių, o nuomininkai suinteresuoti mokėti kuo pigiau. Tačiau nepasirašę sutarties nuomininkai save nuskriaudžia patys.

Pernai individualių namų ir kotedžų pastatyta apie 8 tūkst. – tai yra 200 daugiau nei 2006 metais, rašo „Lietuvos rytas“. Individualių namų kainos kilo. Įvairiuose regionuose namai brango nuo 12 iki 44 proc., tačiau tai neatbaido vilniečių įsigyti nuosavus namus. Vienas, du, trys milijonai – tiek kainuoja namai aplink Vilnių. Kotedžų kaina prasideda nuo 800 tūkst. litų. „Individualių namų kainos beveik nesikeičia jau pastaruosius keletą metų.

Lietuvoje populiarėja namų nuomos verslas, rašo „Vilniaus diena“. Nuomotis keliems namą pigiau nei butą vienam. Užsienyje tokia praktika jau senokai paplitusi. Namus keliese nuomojasi studentai arba neseniai dirbti pradėję jaunuoliai, būsto nuomos naštą jie pasidalija. Lietuvoje taip pat daugėja žmonių, norinčių išsinuomoti erdvų namą keliese. Vengia nuomoti studentams Išsinuomoti namą norėjo ir penki neseniai dirbti pradėję vilniečiai.