marine le pen

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ketvirtadienį pareiškė, kad prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen buvo nuteista už labai nedidelį nusikaltimą ir kad draudimas jai kandidatuoti nėra demokratija.  „Jie bando ją pasodinti į kalėjimą ir išbraukti iš rinkimų sąrašo, – duodamas interviu televizijai „Newsmax“ sakė J. D. Vance'as. – Pažvelkite, tai nėra demokratija.

Prancūzijos apeliacinis teismas antradienį pareiškė, jog išnagrinės Marine Le Pen bylą per tokį laikotarpį, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė galėtų dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose, jei nuosprendis bus panaikintas. Teismo sprendimu, kurį daugelis analitikų pavadino politiniu žemės drebėjimu, M. Le Pen pirmadienį buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir bauda, pripažinus politikę kalta dėl fiktyvių darbo vietų Europos Parlamente (EP) schemos.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų nacionalistė Marine Le Pen pasmerkė jai teismo pritaikytą draudimą dalyvauti rinkimuose kaip politiškai motyvuotą jos oponentų ataką. „Valstybės aparatas numetė branduolinę bombą. Jei jie griebiasi tokių kraštutinių priemonių, taip yra todėl, nes mes esame ant pergalės slenksčio“, – antradienį Paryžiuje pareiškė M. Le Pen, omenyje turėdama 2027 m. vyksiančius prezidento rinkimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį palygino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen nuteisimą dėl sukčiavimo ir draudimą jai dalyvauti rinkimuose su savo paties teisinėmis kovomis. „Jai buvo uždrausta kandidatuoti penkerius metus, o ji buvo pagrindinė kandidatė (į prezidentus). Tai panašu į šią šalį, tai labai panašu į šią šalį“, – sakė D. Trumpas.

Byloje dėl valstybės lėšų pasisavinimo nuteista Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį interviu televizijai tvirtino, kad ir toliau tikisi laimėti šalies prezidento postą. Teismas pirmadienį pripažino M. Le Pen kalta dėl valstybės lėšų pasisavinimu, susijusiu su jos vadovaujamos Nacionalinio sambūrio (RN) partijos įsteigtomis fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP). Jai neleidžiama penkerius metus dalyvauti rinkimuose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos lyderis pirmadienį paragino surengti „taikią mobilizaciją“ po to, kai judėjimo lyderei Marine Le Pen buvo uždrausta eiti viešąsias pareigas. Pirmadienį byloje dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų pasisavinimo Prancūzijos teismo nuosprendžiu M. Le Pen užkertamas kelias 2027 metais kandidatuoti į prezidento postą ir skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Elonas Muskas, milijardierius, vyriausiasis JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas, pirmadienį „piktnaudžiavimu“ pavadino Prancūzijos teismo sprendimą uždrausti kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen dalyvauti rinkimuose 2027 m. ir pareiškė, kad tai „duos priešingą rezultatą“.  „Tai duos priešingą rezultatą, kaip ir teisiniai išpuoliai prieš prezidentą Trumpą“, – socialiniame tinkle X parašė E. Muskas.

Prancūzijos teismui pirmadienį nuteisus kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen byloje dėl įtariamo sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP), jos advokatas sakė, kad ji nuosprendį apskųs. Teismas M. Le Pen uždraudė penkerius metus eiti viešąsias pareigas. Draudimas įsigalioja nedelsiant, nepaisant galimų apeliacijų.

Prancūzijos teismas pirmadienį kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen uždraudė eiti viešąsias pareigas, nuteisęs ją dėl sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP).  Teismas nurodė, kad draudimas eiti viešąsias pareigas turėtų įsigalioti nedelsiant, net jei bus pateikta apeliacija. Sprendimas gali sužlugdyti M. Le Pen galimybes kandidatuoti 2027 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prancūzijos teismas pirmadienį nuteisė kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen byloje dėl įtariamo sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP). Ji buvo kaltinama naudojusi Europos Sąjungos (ES) lėšas partijos veiklai Prancūzijoje finansuoti.  Sprendimas gali sužlugdyti M. Le Pen galimybes kandidatuoti po dvejų metų vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.

Prancūzijos tyrėjai tiria kraštutinių dešiniųjų atstovės Marine Le Pen 2022-ųjų prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, antradienį pranešė prokurorai. M. Le Pen 2022 metų prezidento rinkimuose pralaimėjo Emmanueliui Macronui.   Liepos 2 dieną buvo pradėtas tyrimas dėl įtarimų turto iššvaistymu, klastojimu ir sukčiavimu, taip pat dėl rinkimų kampanijos kandidatei suteiktos paskolos, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Pati M. Le Pen nekomentavo šio pranešimo.

Prancūzų politikas Jordanas Bardella, Marine Le Pen patikėtinis ir jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderis, vadovaus naujam kraštutinių dešiniųjų blokui Europos Parlamente, pirmadienį sakė jo nariai. 28 metų J. Bardella imsis vadovauti grupei „Patriotai už Europą“, kurią įsteigė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kuri siekia tapti trečia pagal dydį jėga EP, naujienų agentūrai AFP sakė prancūzų ir italų europarlamentarai.

Prancūzijos pirmalaikių parlamento rinkimų antrajame ture iki sekmadienio vidurdienio jau prabalsavo 26,63 proc. rinkėjų. Tai daugiau nei per tą patį laiką pirmajame ture ir daugiausia nuo 1981 metų. Vidaus reikalų ministerijos paskelbti skaičiai patvirtino didelį susidomėjimą balsavimu, po kurio, kaip tikimasi, Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) taps didžiausia partija parlamente.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija penktadienį paskelbtose nuomonių apklausose prieš antrąjį parlamento rinkimų turą išlaiko pranašumą, tačiau jos galimybės gauti absoliučią daugumą apmažėjo. Prieš imigrantus nusiteikęs euroskeptiškasis Nacionalinis sambūris (RN) po sekmadienį vyksiančio antrojo rinkimų turo, atrodo, bus didžiausia partija parlamente, tačiau nesitikima, kad ji iškovos absoliučią pergalę ir tvirtai perims valdžią.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) laimėjo pirmąjį Prancūzijos parlamento rinkimų ratą. Marine Le Pen partija kartu su sąjungininkais, remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais rezultatais, gavo 33,15 proc. balsų. Antrąją vietą su 27,99 proc. balsų užėmė kairysis aljansas, o prezidento Emmanuelio Macrono centristinė stovykla liko trečia, surinkusi 20,04 proc. balsų, Paryžiuje pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Kraštutinių dešiniųjų partija (RN) sekmadienį laimėjo pirmąjį parlamento rinkimų turą, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas liko trečioje vietoje po kairiųjų, rodo apklausų rezultatai. Prognozuojama, kad RN gavo 34,5 procento balsų, palyginti su 28,5–29,1 procento kairiųjų Naujojo liaudies fronto aljansu ir 20,5–21,5 procento E. Macrono centristų stovyklos.

Prancūzijoje prasidėjo istoriniai rinkimai, kuriuose vos per žingsnį nuo valdžios – kraštutiniai dešinieji. Suvilioję prancūzus populistiniai pažadais ir prieš migrantus nukreipta politika, jie turėtų perimti valdžią iš Emmanuelio Macrono partijos. Dalis prancūzų to tik ir laukia, tačiau kiti sako, kad radikalai valdžioje atves šalį į chaosą. „Vis sakau sau – žmonės nėra tokie kvaili, kad balsuotų už „Nacionalinį susivienijimą“. Kraštutinių dešiniųjų partija valdžioje atneštų chaosą.

Pirmame Prancūzijos parlamento pirmalaikių rinkimų ture pirmauja kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) ir jo sąjungininkai, rodo rinkėjų apklausa, kurios rezultatus sekmadienį, užsidarius rinkimų apylinkėms, skelbia leidinys „Le Monde“. Kelių Prancūzijos žiniasklaidos priemonių užsakymu „Ipsos Talan“ atlikta apklausa rodo, kad RN pirmauja su 34 proc. balsų, antroje vietoje – kairiųjų Naujojo liaudies fronto koalicija su 28,1 proc.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen penktadienį pareiškė, kad jos partija galėtų laimėti artėjančius pirmalaikius parlamento rinkimus ir tokiu atveju suformuotų nacionalinės vienybės vyriausybę.

Rinkimai į Europos Parlamentą jau šį savaitgalį ir jie gali atnešti politinių permainų. Ekspertai sako, kad didesnės įtakos gali tikėtis kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai. Dabar visoje Europoje populiarėja nacionalistinės idėjos, raginimai deportuoti migrantus, bandymai blokuoti paramą Ukrainai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė Marine Le Pen sako, kad norėtų glaudžiau bendradarbiauti su Italijos ministre pirmininke Georgia Meloni. „Dabar atėjo metas susivienyti“, – sakė M. Le Pen Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ savaitgalį Šiaurės Prancūzijoje vykusiame rinkimų kampanijos renginyje.

Buvęs Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūros („Frontex“) vadovas Fabrice‘as Leggeri paskelbė prisijungęs prie Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Nacionalinio susivienijimo“ (RN), praneša AFP. F. Leggeri, kuriam 55-eri, vadovavo „Frontex“ nuo 2015 iki 2022 m., kai atsistatydino vykstant Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimui.

Prancūzijos parlamentas antradienį priėmė Emmanuelio Macrono vyriausybės remiamą imigracijos įstatymą, dėl kurio kilo paties prezidento partijos maištas dėl kraštutinių dešiniųjų paramos sugriežtintai projekto versijai. Žemieji parlamento rūmai įstatymo projektą priėmė didele balsų persvara; valdančiajai partijai galiausiai neprireikė Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ (Rassemblement national, RN) paramos jam prastumti.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) šeštadienį išrinko savo vadovu 27 metų kylančią politikos žvaigždę Jordaną Bardellą, kuris taps Marine Le Pen įpėdiniu ir sieks, kad RN priartėtų prie pagrindinės srovės politinių jėgų. M. Le Pen protežė J. Bardellos pergalė buvo prognozuota. Jis laimėjo partijos narių balsavimą surinkęs 85 proc. balsų ir aplenkė pietinio Perpinjano miesto merą Louis Aliot, už kurį balsavo 15 proc. partiečių.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė, savo tėvo pėdomis sekanti politikė Marine Le Pen 2022 m. buvo gerokai priartėjusi prie pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose. Visa Europa rinkimų rezultatų laukė užgniaužusi kvapą, nes neaišku, kas būtų nutikę, jei Putinui palanki kandidatė būtų laimėjusi rinkimus. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Rinkėjai sudavė smūgį Prancūzijos prezidentui Macronui – parlamento rinkimuose jo koalicijai nepavyko surinkti absoliučios daugumos balsų. Tad dabar Macronui ir jo partijai teks ieškoti sąjungininkų. Tačiau realiausi kandidatai jau pareiškė, kad žada likti opozicijoje. O kai kurie apžvalgininkai svarsto, ar nesusvyruos ir Macrono, kaip stipraus Europos lyderio įvaizdis.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį pareiškė, kad ypatingai sėkmingas jos partijos pasirodymas šalies parlamento rinkimuose yra „istorinė pergalė“ ir „seisminis įvykis“ Prancūzijos politikoje. Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio dar po savaitės, birželio 19 dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen  pralaimėjimą prezidento rinkimuose vadina „pergale“, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Komentuodamas rinkimų rezultatus, Turkijos vadovas sakė, jog pasaulis dėl ekstremizmo ir taip nukentėjo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį sekmadienį buvo perrinktas antrai kadencijai, tačiau M. Le Pen surinko istoriškai aukštą balsų skaičių – 41,5 procento.

Visos Europos dėmesį prikaustę Prancūzijos prezidento rinkimai baigėsi – antrajai kadencijai išrinktas Emmanuelis Makronas leido civilizuotam pasauliui lengviau atsikvėpti. Su šia pergale šalies vadovą sveikino Vakarų pasaulio lyderiai – esą rinkėjai pasiuntė aiškią pasitikėjimo Europa žinią. O pralaimėjusi euroskeptikė ir Putino sąjungininkė Marine Le Pen pareiškė, kad iš politikos niekur nesitraukia ir ruošiasi šalies parlamento rinkimams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, įveikęs Marine Le Pen, sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste. Tačiau, anot politologo Lino Kojalos, Prancūzijos politinę ateitį lems parlamento rinkimai, kuriuose gali triumfuoti Macronui nepalankios politinės jėgos.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen gyrė savo pasirodymą per sekmadienį įvykusį prezidento rinkimų antrąjį ratą kaip „tviskančią pergalę“, nors prognozės rodo, kad ji pralaimėjo dabartiniam valstybės vadovui Emmanueliui Macronui. 53 metų M. Le Pen pažadėjo „tęsti“ savo politinę karjerą ir žadėjo „niekada neapleisti“ Prancūzijos, kai tyrimai parodė, jog ji pralaimi, surinkusi apie 42 proc. balsų, o E. Macronui prognozuojama apie 58 procentus.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen.  Marine Le Pen apie savo asmeninį gyvenimą nekalba ir slepia jį po 9 užraktais. Meilės reikalai Visai neseniai ji prabilo apie „vienišos motinos“ gyvenimą.

Daugiau nei 15 milijonų prancūzų stebėjo kandidatai į prezidentus debatus. O šie buvo išties karšti – Emanuelis Makronas neleido žiūrovams pamiršti varžovės ryšių su Rusija ir radikalių jos pažiūrų. Apžvalgininkai teigia, kad Makronui pavyko debatuose sutriuškinti Le Pen – 59 procentai apklaustųjų labiau patikėjo dabartiniu šalies prezidentu. Prancūzijoje – paskutinis varžovų pasispardymas prieš rinkimus sekmadienį.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per televizijos transliuotus prezidento rinkimų debatus pliekė savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, už jos ryšius su Rusija ir tvirtino, kad ji yra „priklausoma“ nuo Kremliaus.

Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnyba apkaltino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir jos bendražygius pasisavinus apie 600 tūkst. eurų per savo darbo Europos Parlamente laikotarpį, šeštadienį pranešė prancūzų portalas „Mediapart“, remdamasis nauja ataskaita. Šie kaltinimai nuskambėjo likus savaitei iki lemiamos M. Le Pen kovos antrajame rinkimų rate su perrinkimo siekiančiu prezidentu Emmanueliu Macronu.

Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną. Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.

Prancūzijos prezidento rinkimai toliau kaitina aistras. Emanuelis Makronas ir ultradešiniųjų atstovė Marine Le Pen kausis antrąjame rinkimų ture. Dėl skirtingų kandidatų vizijų prancūzai juos praminė kova tarp gėrio ir blogio. Pirmajame ture pirmauja Makronas, tiesa, labai maža persvara – vos kiek daugiau nei 4 procentais rinkėjų balsų. Laukdami antrojo rinkimų turo, susiskaldę ne tik paprasti prancūzai – į kitą turą nepatekę kandidatai pasidalijo favoritais ir ėmė už juos agituoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen. Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.

Prancūzija sekmadienį balsuoja pirmajame prezidento rinkimų ture, po kurio, kaip prognozuojama, antrajame ture vėl susirungs dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Rinkimų apylinkės Žemyninėje Prancūzijoje duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 18 val. (21 val. Lietuvos) laiku.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė esanti nusivylusi šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimo pralaimėjimu Europos Parlamento rinkimuose, bet premjeras dėl to esą atsistatydinti neketina. Radijui RMC vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye rinkimų rezultatus pavadino „nuviliančiais“. „Akivaizdu, kad mes šiuose rinkimuose ne pirmi. Mes nelaimėjome, mes – pralaimėjome“, – sakė ji.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį žygiavo Vokietijos miestuose, protestuodami prieš nacionalistų ir kraštutinių dešiniųjų partijas, siekiančias sustiprinti pozicijas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Naujausios apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų partijos, tokios kaip Italijos „Lyga“, Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ar Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) gaus daugiau mandatų Briuselyje ir Strasbūre posėdžiaujančiame parlamente.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Italijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini apkaltino Briuselį ekstremizmu ir pažadėjo pokyčių Europoje. „Šioje aikštėje nėra ekstremistų, nėra rasistų ar fašistų. Mes tik pasisakome už sveiko proto politiką. Ekstremistai yra tie, kas valdo Europą pastaruosius 20 metų“, – pareiškė jis Milano centre šeštadienį įvykusiame mitinge susirinkusiai miniai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo duktė dirba vieno Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio nario stažuotoja, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė šis Prancūzijos europarlamentaras. Aymericas Chauprade'as, kuris taip pat yra EP Užsienio reikalų komiteto narys, pabrėžė, kad Jelizaveta Peskova, Prancūzijoje studijuojanti teisę, neturi prieigos prie konfidencialių dokumentų.