mantas zalatorius

Sumanėte papildomai padirbėti, kad vieną kitą dešimtį eurų prisidurtumėte prie atlyginimo? Nesusižavėkite aferistų siūlymu „išnuomoti“ savo banko sąskaitą už 50 eurų per savaitę, nes tai jums gali baigtis uždaryta banko sąskaita ir jūsų vardu pasiimtais greitaisiais kreditais. Į socialiniame tinkle platinamus skelbimus papildomai užsidirbti iki 50 eurų per savaitę sureagavę lietuviai skundžiasi – „darbdavių“ siūloma schema panaši į suktybę.

Pastaruoju metu kriptovaliutos sulaukia vis daugiau atgarsio, tačiau kol kas panašu, kad triukšmo daug, o supratimas apie šį reiškinį vis dar labai miglotas. Atlikta gyventojų apklausa parodė, kad nuomonę apie kriptovaliutas turi kas antras (49 proc.) Lietuvos gyventojas. Tuo tarpu 36 proc. respondentų teigia iki galo nesuprantantys, kas yra kriptovaliutos, o 15 proc. apskritai nežino, kas tai yra. 27 proc.

Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir Lietuvos bankui (LB) įpareigojus komercinius bankus sukaupti papildomą 0,5 proc. rezervą, preliminariais skaičiavimais, jis galėtų siekti apie 50–60 mln. eurų, sako Bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Šiandien turimais duomenimis, įvedamas anticiklinis kapitalo rezervas sudarytų visame bankų sektoriuje apie 50-60 mln. eurų – tai nėra kažkokia stresinė suma.

Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, pastebėję, kad jų kortelėmis buvo įvykdyti pinigų pervedimai ar kitokie atsiskaitymai, kurių jie neinicijavo. Tokių situacijų gali padaugėti prieš didžiąsias metų šventes, kai išauga elektroninių atsiskaitymų apimtys. Bet tai tikrai nėra masinis reiškinys.

Lietuvoje laukiama mokėjimų rinkos plėtros – keičiantis reguliavimui, į rinką ateis naujų paslaugų teikėjų, todėl didės konkurencija, atpigs paslaugos vartotojams. Tačiau bankai perspėja apie galimą asmens duomenų saugumo riziką ir dešimtis milijonų sieksiančias papildomas jų išlaidas. Lietuvos banko teigimu, šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamas europinis reguliavimas užtikrins vartotojams tinkamą apsaugą, bus patogiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija primena, kad tai nėra bankų užgaida ar noras rinkti perteklinę informaciją apie savo klientus. Pranešime spaudai teigiama, kad tai bankai daro ne savo pačių iniciatyva.

Naujasis Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius sako, jog kita krizė gali būti ne finansinė, o geopolitinė, tačiau bet kokiam nuosmukiui šalies ekonomika ir bankai yra geriau pasiruošę nei buvo per 2008 metų pasaulinę finansų krizę, rašo delfi.lt. „Niekas nežino nei kada, nei koks bus kitas nuosmukis. Niekas nežino, kas jį iššauks. Tačiau priešingai nei 2008 metų pradžioje, Lietuvos ekonomika dabar yra daug geriau pasiruošusi tokiam išoriniam smūgiui.

Nuo šių metų rugsėjo 4 d. Lietuvos bankų asociacijos prezidento pareigas pradės eiti Mantas Zalatorius, kuris pakeis dabartinį asociacijos vadovą Stasį Kropą. Toks sprendimas priimtas bankų vadovų susirinkime. „Ateinu vadovauti Lietuvos bankų asociacijai išties įdomiu metu. Viena vertus, Lietuvoje turime tvarų bankinį sektorių – bankus su stipria kapitalo baze ir didele patirtimi.

Lietuvoje šeštą kartą startuoja konkursas „Swedish Business Awards 2011“, kurio metu bus išrinkti geriausios šalies verslo organizacijos ir verslininkai. Baltijos šalių Nobelio ekonomikos premijai prilyginamų nominacijų nugalėtojai spalį bus apdovanoti viename prestižiškiausių Lietuvos verslo renginių, kuriame kalbės ir vienas iškiliausių šių dienų švedų ekonomistų - Kjell A. Nordström.

Kovo 11-ąją dieną 19 val. (Lietuvos laiku) aplink pasaulį plaukianti jachta „Ambersail“ LTU 1000 pradėjo septintąjį „Tūkstantmečio odisėjos“ etapą San Paulas (Brazilija) – Majamis (JAV). Planuojama, kad Majamį „Ambersail“ įgula turėtų pasiekti balandžio 8 dieną, iš viso  nuplaukusi apie 5 000 jūrmylių. Startuojant iš San Paulo garbės plaukimui jachta „Ambersail“ (apie 30 jūrmylių) buvo pakviestas Lietuvos Garbės konsulas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitch.

Apie keturiasdešimt Lietuvoje veikiančių galvų medžioklės agentūrų pernai perviliojo kelis šimtus vadovų ir kitų aukščiausios kvalifikacijos specialistų, o jų atlyginimai kilo iki 30 proc. Kaip rašo savaitraštis „Veidas“, galvų medžiotojai, pervilioję patyrusį vadybininką Valdą Tekorių iš pieno perdirbimo milžinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ į „Kalnapilio-Tauro“ grupę, antrą pagal dydį šalies alaus gamintoją, galėtų iš pasitenkinimo trinti rankomis.