mantas martišius

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi iš naujo permąstyti savo saugumo strategiją ir suprasti, kad kitas Rusijos taikinys galime būti mes. Ir tai gali nutikti jau artimiausiu metu. Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Šokinėjant kibirkštims ir žiežirboms, Vilniuje pasirodė žymi ir kontroversiška kanadiečių interneto žvaigždė, klinikinis psichologas Jordanas Petersonas. Dar prieš pasirodymą dalis žmonių teigė, kad Lietuva leftizmą kritikuojančią garsenybę turi blokuoti, įvardijo psichologą kaip grėsmę, kabino „homofobo“, „putinisto“, „seksisto“ etiketes.

Įvykiuose Izraelyje pirmoji lietuvių auka. Kaip skelbia Izraelio žiniasklaida, žuvo lietuvis Martynas Kuzmickas. Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vyras turėjo dvigubą — Lietuvos ir Izraelio pilietybę, o pastaruoju metu tarnavo Izraelio policijoje. „Hamas“ grupuotei vakar pradėjus plataus masto ataką prieš Izraelį, žuvo ir Lietuvos pilietis. Tai Martynas Kuzmickas. Kokiomis aplinkybėmis jis žuvo, kol kas neaišku, apie jo mirtį pranešė Izraelio žiniasklaida.

Varšuva paskelbė nutraukianti ginklų tiekimą Kyjivui ir nuo šiol didesnį dėmesį skirs savo gynybai. Ekspertai teigia, kad spalį vyksiantys parlamento rinkimai Lenkijoje sudarė sąlygas, kad vidaus politikos peripetijos nustumia užsienio politiką į antrą planą. Anot jų, nors lenkų pareiškimas dramatiškas, jų geopolitinė kryptis ir požiūris į grėsmes nekinta.

Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeteiks ginklų Ukrainai ir daugiausiai dėmesio skirs savo gynybai. Kaip tai paveiks karo eigą? Ar kitos valstybės gali pasekti Lenkijos pavyzdžiu? Ar Kyjivas bus spaudžiamas sėsti prie derybų stalo? Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.

Lietuva ketina įsigyti tankų už 2 mlrd. eurų. Galimai didžiausias pirkinys Lietuvos istorijoje sukėlė diskusijų bangą ir iškėlė klausimą, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ne per daug išplepėjo. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Naujausios „Spinter” apklausos duomenimis, valdančioji Tėvynės sąjungą pasiekė blogiausią per visą šią kadenciją visuomenės palaikymo rezultatą – už ją balsuotų mažiau nei 9 procentai. Ne ką geresni ir Ingridos Šimonytės reitingai apklausoje apie galimą būsimą prezidentą. Politinės komunikacijos specialisto Manto Martišiaus manymu, būsimuose rinkimuose daug ką lems tai, ar juose dalyvaus Dalia Grybauskaitė.

Savaitgalį Lietuvoje liepsnojo Joninių laužai, bet daugelis stebinčių įvykius per televiziją ar socialinius tinklus, prisipirkę spragėsių, tikėjosi pamatyti liepsnojančią Maskvą. Taip neatsitiko. Jevgenijaus Prigožino ir jo „Wagner“ grupės maištas netikėtai prasidėjo ir netikėtai baigėsi.

Konservatorių pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui pakvietus parlamentines partijas aptarti iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pareiškė esąs įsiutęs, o socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė apkaltino konservatorius kratantis atsakomybės ir keliant valstybėje suirutę.  Susiklosčiusią padėtį laidoje „Dienos komentaras“ vertina politinės komunikacijos specialistas Mantas Martišius.

Hitleriui dar iki karo pradžios prarijus keletą kaimyninių valstybių, vokiečiai ištikimai palaikė savo fiurerį, o sėkmingai pažeminus prancūzus ir britus – buvo ekstazėje. Nors Rusijai karas Ukrainoje sekasi itin sunkiai, rusai taip pat aistringai palaiko Putiną ir net laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams sako, kad po Ukrainos gali ateiti Lietuvos eilė.

Į nacionalinio transliuotojo LRT vadovus kandidatuoja komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas, akademikas Mantas Martišius, pirmadienį patvirtino patys kandidatai. „Aš dalyvauju konkurse“, – BNS sakė M. Martišius, šiuo metu dirbantis Vilniaus universiteto dėstytoju.

Iki šiol dėl Bartoševičiaus skandalo blaškęsi konservatoriai, panašu, kad priėmė strateginį sprendimą užgniaužti tyrimus ir pereiti į puolimą. Anot ekspertų, tai įrodo vakarykštė akivaizdžiai irzli Landsbergio kalba. Tik tai šiek tiek prasilenkia su prieš rinkimus deklaruotais pažadais.

Lietuvos viešąją erdvę sudrebino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio radikalūs pasisakymai. Vienas iš jų buvo apie tai, kad Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos istoriją organizavo ne kas kitas, kaip Saulius Skvernelis. Politiko pasisakymus TV3 žinių „Dienos komentare“ įvertino komunikacijos ekspertas Mantas Martišius.

Skandalas aplink Seimo narį Bartoševičių, siejamą su nepilnamečių seksualiniu prievartavimu, kelia klausimų ne tik apie galimai padarytą nusikaltimą, bet ir visuomenės reakciją. Nemažai kliūva ir konservatoriams, kuriems šis skandalas tapo pagaliu į ratus artėjant rinkimams. Politinės komunikacijos specialistas Mantas Martišius sako, kad partijai lieka tik viena išeitis – pirmininko pasitraukimas.

„Vilniaus paukštynas“ suskubo aplink savo paukštynus Vilniaus rajone nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Į ją patenka ir ne vienas gyvenamasis sklypas, švietimo įstaiga. Įvedus tokią zoną, žmonės praktiškai prarastų galimybę gyventi savo žemėje.

Rusijai užpuolus Ukrainą, karas tapo daugiau nei informacinis. Istorija rodo, kad propagandinės taktikos metams bėgant keičiasi nedaug: kas vyksta Lietuvoje ir kaip užkirsti kelią propagandai? Propagandos istorinės pamokos: ko galime pasimokyti iš propagandos istorijos ir jos naudojimo Lietuvoje, kaip užkirsti kelią propagandai Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Karas ne tik fronte“ diskutuoja Vilniaus universiteto dėstytojas, mokslų daktaras Mantas Martišius ir Generolo Jono...

Po to, kai apie rusų turistų neįsileidimą prabilo Estija ir Suomija, vis daugiau Europos šalių ragina taip bausti rusus – neleisti jiems turistauti Europoje ir čia pramogauti. O štai Čekija net pareiškė, kad turistinių vizų stabdymas galėtų būti įtrauktas į naująjį sankcijų paketą. Plačiau tai – TV3 Žinių reportaže.

Apklausos rodo smunkantį premjerės Ingridos Šimonytės reitingą. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad nori išgirsti, ko premjerė ketina imtis dėl skandalingos padėties elektros tiekimo sektoriuje. Didesnės valdančiųjų atsakomybės tikisi ir VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius, sakydamas, kad šie problemų nesprendžia, o bando viešųjų ryšių pagalba pakeisti į jas požiūrį.

Kol Rusijos kariuomenė žiauriai žudo šimtus nekaltų ukrainiečių civilių, prievartauja net mažas mergaites, Rusijos žmonės per propagandinius kanalus mato, kaip jų kareiviai didvyriškai kovoja su Ukrainos nacistais ir neva išvaduoja miestus iš Kyjivo režimo chuntos. Kremliaus propagandos fenomeną aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Smegenų plovimas rusams vyksta jau daugelį metų, o pastaruoju metu aktyviai meluojama apie genocidą Donbase, kurį užgrobė Putino kraugeriai.

Tebeverdant karo nusikaltimais jau paženklintam pragarui Ukrainoje, vis daugiau žmonių vadina tai nebe Putino, o visos Rusijos karu ir reikalauja atsakomybės ir iš paprastų civilių. VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius sutinka, kad Rusijos žmonės yra atsakingi už Putino išsilaikymą valdžioje, tačiau ragina neišsilieti ant niekuo dėtų, svetur gyvenančių rusų.

Nuo karo bėgantys ukrainiečių vaikai Lietuvoje gali gauti ne tik prieglobstį, bet ir visas socialines garantijas, lankyti ugdymo įstaigas. Iš 11 tūkst. į šalį atvykusių nepilnamečių, apie 3,3 tūkst. užregistruoti lankyti valstybines lietuvių ar rusakalbes mokyklas. Tačiau dėl pastarųjų kai kurie politikai ir ekspertai teigia įžvelgiantys rizikų ir mano, kad nuo karo bėgantys vaikai gali jaustis jose nemaloniai, svarsto, kad gali skirtis ir moksleivių požiūris.

Kova tarp prezidento ir Vyriausybės jau tapo chroniška, ilga ir nesibaigianti, teigė VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius. Savo mintį jis paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“.  Pone Martišiau, kaip turėtume vertinti karą tarp prezidento ir valdančiosios daugumos? Kada yra pandemija, migrantų krizė, kitos grėsmės – nėra gerai, kai valstybės vadovai konfliktuoja ir konfliktuoja beveik nesirinkdami priemonių.

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį patvirtino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimą blokuoti Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Sputnik“ lietuvišką portalą dėl autorių teisių pažeidimų. „Teismas sankcionavo sprendimą“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Mantas Martišius. Pasak jo, interneto tiekėjai užblokuoti domeno vardą https://sputniknews.lt/ turės per penkias dienas.

  Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį nusprendė, kad Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ lietuviškas portalas turi būti blokuojamas dėl autorių teisių pažeidimų.   Komisija kreipsis į teismą, kad šis įpareigotų interneto paslaugų tiekėjus panaikinti galimybę pasiekti portalą sputniknews.lt. „Sputnik“ pasiekiamumas blokuojamas jiems be leidimo skelbus Lietuvos nacionalinio transliuotojo naujienų portalo lrt.lt publikacijas.

Kultinio amerikiečių animacinio serialo „Simpsonai“ kūrėjai, panašu, išgirdo gruodį Lietuvoje pasigirdusias šnekas filmuką uždrausti. Vienoje iš naujausių serialo serijų filmo veikėja Liza užsimena apie kelionę į mūsų šalį.  Melas apie Lietuvą 30-ojo „Simpsonų“ sezono 12 serijoje, pavadintoje „Mergaitė autobuse“, Liza netikėtai pamato viename iš namų verkiančią mergaitę.

Kadaise tik svajonėmis atrodžiusi aukštos raiškos televizija ir visa aprėpiantys socialiniai tinklai jau tapo kasdienybe. Nenumaldomai tobulėjančios technologijos verčia klausti – ar kitąmet tradicinei televizijai tarsime „sudie“? Ar internete galingą sprogimą sukels naujas socialinių tinklų gigantas? Televizijai laidotuvės rengiamos bene kasmet, vos tik atsiranda koks išmanesnis būdas žiūrėti pamėgtus filmus ar laidas.

 Europos Sąjungai (ES) nuo kitų metų pradedant finansuoti kovą su trečiųjų šalių dezinformacija, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Mantas Martišius sako, jog tai yra teigiamas žingsnis, tačiau 800 tūkst. eurų per metus yra per mažos lėšos. „Visai Europos Sąjungai tai yra labai mažai, nes greičiausiai tokiu atveju gali palaikyti pranešimų spaudai srautą už tokius pinigus, bet rimtoms atsakomosioms priemonėms 800 tūkst.

Nors tipinis informacijos vartotojas jau atpažįsta propagandinį turinį, grėsminga Rytų kaimynė nenuleidžia rankų ir įspūdingais dydžiais suka propagandinio turinio vaizdo medžiagą. Per 2016 metus buvo sukurtas itin didelis kiekis vaizdo turinio, kuris turėtų palengvinti kelią link gyventojų širdžių ir proto, nešant neteisingą informaciją. Visgi, Lietuvoje propaganda įstatymais nėra prižiūrima.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Kita tema“, LRT.lt Rusų kalbos nemokėjimas gali ir apsaugoti nuo neigiamo rusiškos propagandos poveikio, nes, nemokėdamas kalbos, žmogus tiesiog nesinaudos rusiškais informacijos šaltiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius. „Pagal surašymo duomenis, 1 mln. gyventojų kalba rusų kalba labai gerai, supranta. Jų langas į pasaulį, į tai, kas vyksta net ne Rusijoje, bet už Rusijos ribų, yra rusiški kanalai.

Pasaulio žiniasklaida svarsto įvairiausias Rusijos prezidentas Vladimiro Putino pradingimo priežastis – liga, o gal vaikas nuo jaunesnės meilužės? Propagandos ir informacinių karų ekspertas Mantas Martišius mano, kad veikiausiai įvyko kažkas neplanuoto. „Greičiausiai šis dingimas buvo neplanuotas. Ir, kadangi jis buvo neplanuotas, Kremlius buvo nepasiruošęs, turėjo improvizuoti“, – teigia ekspertas. Pasak M. Martišiaus, Rusija yra uždara sistema ir joje nuo žmonių valios mažai kas priklauso.

Valdžia skelbia, kad Tėvynė eilinį kartą pavojuje, nes pavojuje yra jos valdžia. O pavojų jai esą kelia kritika. Kokia būtent, nepasakyta. Tiesiog – būkite budrūs ir žinokite, kad valdžią ruošiasi kritikuoti Kremliaus agentai. O aš manau, kad grėsmė yra visai kitur. Tėvynė pavojuje, nes ją oficialiai patikėta saugoti melagiams, demagogams, valdžios padlaižūnams, intrigantams ir/arba idiotams.

Šį antradienį (rugpjūčio 12 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Rusijos ir Gruzijos karo atspindžius žiniasklaidoje bei galimybes kiekvienai iš šių šalių laimėti informacinį karą.