mantas adomėnas

Šią savaitę pradėjusiame dirbti naujajame parlamente kol kas milijonierių yra mažiau nei buvo kadenciją baigusiame Seime. Dabartiniame parlamente posėdžiauja beveik 30 milijonieriais save galinčių vadinti politikų. Tuo metu lapkričio 17-ąją darbą baigusiame Seime buvo 43 turtuoliai. Pagal turto ir pajamų deklaracijas, kurias politikai pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) registruodamiesi kandidatais į Seimo narius, matyti, kad beveik pusę milijonierių sudaro naujokai.

Pasibaigusią rinkimų kampaniją kai kurie žurnalistai turėjo galimybę matyti beveik iš vidaus. Apie tai, kaip atrodė rinkiminė kova ir žmonių nuotaikos, portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas kalbasi su daugelį rinkimų debatų organizavusiu žurnalistu Aurimu Peredniu.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Viename interviu lrytas.lt (27/10) naujasis konservatyvusis Seimo narys Mantas Adomėnas mano, kad toks konfliktas galėtų pakišti koją centro dešinės koalicijai. Turiu sutikti, kad idėjinis konfliktas tarp konservatorių ir liberalų visiškai įmanomas. Jeigu, žinoma, nebus daromi kompromisai vardan bendro gėrio Valstybei ir jos piliečiams. Todėl retkarčiais TS-LKD Seimo nariams teks prisiminti arba jiems priminti, kad jie vieni daugumos Seime neturi.

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje vienmandatėse apygardose pergalę šventė centro-dešiniųjų partijų atstovai - konservatoriai, liberalai bei liberalcentristai. Vienintelė kairiųjų atstovė, kuriai pavyko nugalėti antrajame ture viename iš šių miestų - socialdemokratė, socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Vilniuje daugiausiai apygardų nugalėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų laukia ten pat, kur ir pirmojo – „Europa City“ viešbutyje. Užsidarius antrojo turo balsavimo apylinkėms partijos pirmininkas Andrius Kubilius buvo nusiteikęs optimistiškai ir toliau kalbėjo apie centro dešiniąją koaliciją.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Senovės Graikijoje visi polio piliečiai susirinkdavo į miesto aikštę ir savo šauksmais bei kitais panašiais būdais priimdavo sprendimus. Šių dienų Lietuvoje būtų sudėtinga rasti aikštę, kurioje sutilptų daugiau nei du su puse milijono teisę balsuoti turinčių žmonių. Dar sunkiau būtų įsivaizduoti, kaip tokia minia žmonių priimtų visiems naudingus sprendimus. Būtent todėl vyksta rinkimai į Seimą. Jau šiandien Lietuvos piliečiai nuspręs kas mūsų šalį valdys artimiausius ketverius metus.

Seimo opozicija abejinga Lietuvos studentams. Šitokį požiūrį ji akivaizdžiai pademonstravo blokuodama Naujosios sąjungos (socialliberalų) deleguoto švietimo ir mokslo ministro Algirdo Monkevičiaus Auškštojo mokslo įstatymo pataisą.  A.Monkevičiaus teiktos pataisos esmė – akademinių skolų neturinčius studentus atleisti nuo mokesčio už studijas. Ši pataisa garantuotų aukštojo mokslo prienamumą ne pagal piniginės storį, o gebėjimus.

Šiandien TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, TS-LKD Prezidiumo narys Mantas Adomėnas, Vilniaus miesto tarybos narys Raimundas Alekna, TS-LKD kandidatas į LR Seimą Lazdynų apygardoje, ilgametis Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas lankėsi Gariūnų turgavietėje.

Vakar, rugsėjo 30 dieną, Vilniaus rotušėje vyko TS-LKD iniciatyva surengti debatai su socialdemokratų partijos atstovais. Auditorijai abiejų partijų komandos pristatė savo programines nuostatas švietimo ir kultūros srityje. TS-LKD pozicijas gynė partijos pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė, TS-LKD švietimo grupės vadovas dr. Mantas Adomėnas, dr. Paulius Subačius. Socialdemokratų partiją atstovavo – Rimantas Vaitkus, Aušrinė Marija Povilionienė, Sigita Burbienė.

Pirmadienio vakarą tiesioginiame LTV eteryje debatavo ir į žurnalistų bei žiūrovų klausimus atsakinėjo socialdemokratų lyderis Premjeras Gediminas Kirkilas, susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministas Juozas Olekas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Laidoje „Rinkimai 2008“ konservatorius atstovavo Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Rimantas Jonas Dagys ir Rasa Juknevičienė.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Piliečių Santalkos jaunimo iniciatyvinė grupė kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga ir Lietuvos mokinių parlamentu kviečia į debatus su Vilniaus Senamiesčio apygardos kandidatais į Seimą. Debatai vyks rugsėjo 12 dieną, penktadienį, 17 val.

Rugpjūčio 17 d., įvykusiame Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje patvirtinti galutiniai kandidatų į Seimą vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardose sąrašai. Į vienmandates apygardas greta patyrusių politikų TS – LKD ryžosi patikėti ir jauniesiems politikams – Agnei Bilotaitei (Marių-Klaipėdos m.) – 26 metai, Justinui Urbanavičiui (Kauno-Kėdainių) - 26, Vidui Urbanavičiui (Dainų-Šiaulių m., Šiaulių raj.

Trečiadienį Seime pristatydami savo veiklos 2009-2012 metais programos projektą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovai ragino rinkėjus apsispręsti, ar jie nori esminių permainų, ar juos tenkina dabartinės valdžios politika. TS-LKD vadovas Andrius Kubilius sakė, kad jo partija yra vienintelė pasiruošusi minėtas permainas inicijuoti ir jų geidžiantys rinkėjai turėtų rinktis būtent konservatorius.

Konservatorių kandidatas į Seimą Mantas Adomėnas neigia, kad rinkimų vajui naudojasi paties vadovaujamo Demokratinės politikos instituto (DPI) bendradarbių pagalba.

Tėvynės Sąjunga. Partija, be kurios neįsivaizduojamas visas pastarojo laikotarpio nepriklausomos Lietuvos istorinis kelias, kad ir kaip jį vertintumėm. Teisingai sakoma, kad labai svarbioje ekonomikos klausimų srityje mūsų partijos neturi aiškios tapatybės ir savo ideologijos. Bet moralės, tautiškumo, istorinio vertinimo aspektais Tėvynės Sąjunga turi savo suprantamą poziciją ir savo daugmaž ištikimą elektoratą.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų sąrašo viršūnėje po praėjusią savaitę vykusio reitingavimo partijos skyriuose - dauguma dabartinių parlamentarų. Pirmieji partijos kandidatų sąraše įrašyti ir nebuvo reitinguojami partijos pirmininkas Andrius Kubilius ir jo pirmasis pavaduotojas Valentinas Stundys.

Apskritai Lietuvos politikai mėgsta daug ir garsiai kalbėti, tačiau jų klausa bloga. Šaukia jie, žadėdami įsiklausyti į piliečių balsus, ypač prieš rinkimus, tačiau mažai kas iš jų tuos balsus išgirsta. O partijų vadovai – visiški kurčiai, be to – dar ir akli.  Kiek daug balsų sklido radijo ir televizijos bangomis, kiek daug žodžių plaukiojo laikraščių puslapiais apie nevykusios rinkimų sistemos pakeitimą, tačiau, atrodo, nė vienas neužkliuvo nei už kurio nors politiko ausies, nei už akies.

Vienas iš Lietuvos konservatorių – Krikščionių demokratų (TS-LKD) preliminaraus sąrašo daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje lyderių – Mantas Adomėnas – vykdo politinę reklamą sostinėje, bet nemano, kad tai rinkiminės kampanijos dalis. Partijos rinkiminius finansus reguliuojantis Arvydas Vidžiūnas sako atvirkščiai.

Dabartiniai parlamentarai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Povilas Jakučionis ir Stasys Stasiškis traukiasi iš aktyvios politikos ir būsimuose Seimo rinkimuose rudenį nedalyvaus. Tuo tarpu į Seimą ketina grįžti buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas buvęs parlamentaras Stasys Stačiokas, kai kurie buvę ministrai bei parlamentarai - Stasys Šedbaras, Sigitas Kaktys, Arvydas Vidžiūnas, Algirdas Katkus bei kiti.

Jau yra preliminarūs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų į Seimą sąrašai. 1.    Irena Degutienė 2.    Rasa Juknevičienė 3.    Arvydas Vidžiūnas 4.    Jurgis Razma 5.    Mantas Adomėnas 6.    Edmundas Pupinis 7.    Arvydas Anušauskas 8.    Audronius Ažubalis 9.    Stasys Šedbaras 10.    Kazimieras Starke...

Antrą kartą sudarytame Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitinge ir toliau lyderiauja Vilniaus universitetas. Ši aukštoji mokykla pagal įvairius vertinimo kriterijus surinko 76,84 balo.

Šeštadienį įvykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje partijos pirmininkas A. Kubilius atskleidė permainų viziją: „Išsišluokime, išsivalykime, greičiau išlipkime iš duobės ir – visu greičiu pirmyn“. Netrukus konservatorių partija vadinsis Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai. Šeštadienį vykusiame TS tarybos posėdyje nutarta suvažiavimą, kuriame partija galutinai susijungs su krikščionimis demokratais, surengti gegužės 17 dieną.

Netolerantiškiausiai apie homoseksualus pasisakiusių visuomenės veikėjų rinkimuose „triumfavo“ Vilniaus meras Juozas Imbrasas bei parlamentarė Ramunė Visockytė. Jiems šiais metais atiteko „Gėjų pupulio“ bei „Lesbiečių braškytės“ titulai.Primindami savo teises, homoseksualai „Gėjų pupulį“ ir „Lesbiečių braškyę“ internetinėje svetainėje www.gayline.lt rinko dvi savaites. Rinkimai sulaukė nemažo susidomėjimo - juose balsavo daugiau nei 1800 žmonių.

Netolerantiškiausiai apie homoseksualus pasisakę politikai, dvasininkai bei visuomenės veikėjai vėl varžysis dėl "Gėjų pupulio" ir "Lesbiečių braškytės" titulo. Interneto svetainė www.gayline.lt ir iniciatyvinė grupė "Mylėkime politikus" tokią akciją rengia jau trečiąjį kartą. Tikimasi, jog konkursas prisidės prie tolerancijos skatinimo bei ragins politikus atsakingiau apgalvoti savo pasisakymus.

Iniciatyvinė grupė „Mylėkime politikus" ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė homoseksualiems žmonėms skirta svetainė www.gayline.lt surengė Gėjų pupulio ir Lesbiečių braškytės – labiausiai homofobiškų žmonių 2007-iais - rinkimus. Šiemet homoseksualūs žmonės savo išrinktiesiems žada skirti tiek meilės, kiek iki šiol nė vienais metais nebuvo. Kaip rašoma pranešime spaudai, 2007-ieji, paskelbti lygių galimybių metais, padėjo atskleisti tikruosius kai kurių visuomenės veikėjų veidus.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Trūkstant darbo jėgos šalyje vis aktyviau svarstoma, kokiais principais organizuoti darbo jėgos įsivežimą iš trečiųjų šalių. Baltarusija, Ukraina, Moldova, Pietų Kaukazo valstybės – į šias šalis, Užsienio reikalų ministerijos manymu, nedelsiant turėtų krypti darbo jėgos stokojančių darbdavių ir darbo leidimus išduodančių valdininkų akys.

Pastaruoju metu vis dažniau politikai viešai prakalba apie labiausiai visuomenėje nuskriaustuosius. Tai yra daugiau nei aiškus ženklas, kad nenumaldomai artėja rinkimai, kai tauta turės pasirinkti: „n-tąjį“ kartą užlipti ant grėblio ir po to ilgai keiktis rytų kalba arba pradėti mąstyti ir daryti šiokias tokias išvadas, o gal vėl nusispjauti ir visus rinkimus su visais politikais pasiųsti po velnių (pastaruoju atveju greičiausiai pralaimės patys pasiuntusieji).Bene madingiausia pastarojo laikota...

Mokytojo profesijos prestižo atkūrimas – pirmas žingsnis iš Lietuvos mokyklą ištikusios krizės, teigia Tėvynės Sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius ir Tėvynės Sąjungos Prezidiumo narys Mantas Adomėnas. Praėjusių metų pabaigą ženklinę mokytojų streikai – tai ilgą laiką brendusios Lietuvos mokyklos krizės ženklai. Tėvynės Sąjunga suvokia Lietuvos mokyklą ir visą švietimo sistemą ištikusios krizės gilumą, problemų sudėtingumą ir mastą.

Mokytojo profesija yra panaši į policininkų bei mūšyje dalyvaujančių karių, todėl jiems reikia ne tik didesnių atlyginimų bei geresnių darbo sąlygų, bet ir kelti profesinį prestižą bei plėsti socialinių garantijų ratą, mano konservatoriai, pristatę priemonių paketą, skirtą mokytojo profesijos prestižui atstatyti.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius mano, kad dabartinė mokykla artėja prie labai rimtos krizės. Situacija ne tik dėl mokytojų atlyginimų, bet ir dėl etatų, motyvacijos, saugumo šiandien artima krizinei.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Daugelis apžvalgininkų sako, kad vargu ar galima iš vienos Lietuvos rinkimų apygardos daryti toli siekiančias išvadas, o juo labiau prognozuoti politinius procesus ateityje ar spręsti apie tikrąjį politinių partijų pasitikėjimą. Vis dėlto šie rinkimai nebuvo eiliniai ar visai nesvarbūs: Lietuvos politinio gyvenimo jie nelėmė, bet simboline prasme buvo labai svarbūs politikams ir konkuruojančioms partijoms.

Padėties gerėjimo laukti negalima 2007-10-05, po Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdžio, Švietimo ir mokslo ministerija spaudos pranešimu iškilmingai paskelbė: „Mokslo ir studijų sistemos pertvarkai duotas startas“. Tačiau pamėginus išsiaiškinti, kas už to slypi, paaiškėjo štai kas: komitetas nutarė, kad Vyriausybė kitąmet neskirs pinigų studijų paskolų fondo kūrimui. Vietoj to iš Privatizavimo fondo universitetams skiriama vienkartinė keliasdešimties milijonų išmoka.

1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų konferencijų tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą. Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Tėvynės sąjunga siūlo Lietuvai Naująją darbotvarkę. Demokratinės politikos instituto prezidentas Mantas Adomėnas sako, kad tai – siekis formuoti vertybinį sutarimą dėl Lietuvos ateities vizijos, pagrįstą konservatyviomis ir krikščioniškomis vertybėmis.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Šiandien mokykloje vyraujanti atmosfera nėra draugiška mokiniui ar ten dirbančiam mokytojui. Pasak Vilniaus licėjaus vadovo Sauliaus Jurkevičiaus, mokykloje daug vidinių problemų, baimės, smurto, įžeidimų. Teigiama, kad aukštesnės tvoros ir vaizdo kameros dvasinės mokyklos atmosferos nepagerins.

Šiandien aukštajam mokslui būtina esminga, sistemiška ir nuosekli reforma, kurios dėka mokytis linkę jaunuoliai geriausiomis sąlygomis gautų kokybiškas studijas, talentingi dėstytojai – modernių tyrimų ir oraus pragyvenimo sąlygas, o Lietuva – visuomenės ir ūkio klestėjimo laidą.

Ramūnas Garbaravičius: Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra gilioje krizėje. Lietuvos politinės partijos bei Seimo nariai negali to nesuprasti. Užuot mėginę spręsti įsisenėjusią krizę bendromis jėgomis, savo trumpalaikius interesus ir norą populistiškai patriukšmauti kai kurios partijos (Valstiečių liaudininkų sąjunga, Liberalų demokratų partija, Naujoji sąjunga) iškelia virš visuomenės gėrio ir valstybės ateities perspektyvų.

 Mūšiui dėl sostinės savivaldybės besirengiančiose pagrindinėse šalies partijose auga įtampa, rašo „Lietuvos rytas“. Socialdemokratų gretose didėja nepasitenkinimas Vilniaus skyriaus vadovu Algirdu Paleckiu, prieš Joną Pinskų sukilo sostinės Darbo partijos skyrius, susvyravo konservatorių kandidato į Vilniaus mero postą Kęstučio Masiulio pozicijos.     Socialdemokratų partijos Vilniaus skyriuje auga nepasitenkinimas skyriaus vadovu, Seimo nariu Algirdu Paleckiu.

Apie masinę lietuvių emigraciją pastaruoju metu kalbama daug. Bet žmonės Lietuvą ne tik palieka, bet ir į ją imigruoja. Štai per 2005 metus į mūsų šalį atvyko 6,8 tūkst. imigrantų. 70 proc. iš jų – Lietuvos piliečiai. Vis dėlto apie lietuvių emigrantų grįžimą į tėvynę kalbėti dar per anksti. Imigrantai – daugiausia grįžtantys lietuviai Iš 6,8 tūkst. žmonių, pernai imigravusių į Lietuvą, „tikrų“ imigrantų, t.y. užsienio šalių piliečių, buvo tik 30 proc.

Vasario 21 d., pirmadienį, 10 val., minint Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo dešimtmetį, Seimo Konstitucijos salėje įvyks Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvių kalbos instituto rengiamas mokslinis seminaras „Politinės retorikos patyrimas: parlamentarų kalbos ypatumai“. Tai yra vienas iš renginių, skirtų 2005-ųjų – Parlamentinės tradicijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo – metų sukaktims paminėti.

Pirmadienį Europos Parlamento narė Laima Andrikienė sukvietė mokslo ir švietimo bendruomenės atstovus į diskusiją “Ar Lietuvai aktuali Lisabonos strategija?”. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Zenonas Rudzikas, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys ir šio instituto Tarptautinių programų direktorius dr. Mantas Adomėnas, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus, Mokslo ir studijų departamento direktorius dr.

Gruodžio 10 d. eukumeniška Biblijos draugija sostinės "Vašingtono aikštės galerijoje" surengė Lietuvos vaikų ir moksleivių kūrybos parodą "Biblija - jėga" ir labdaros aukcioną. Renginio svečius sveikino Biblijos draugijos prezidentas kun. Vaclovas Aliulis, Draugijos pirmininkas dr. Mykolas Mikalajūnas, Seimo pirmininko žmona Jolanta Paulauskienė, žurnalistas ir dailininkas Vaidotas Žukas.

Šį ketvirtadienį, liepos 8 dieną, Atviros Lietuvos fondas ir Valdo Adamkaus fondas pristato visuomenei bendrai įkurtą Pilietinės visuomenės institutą. Instituto paskirtis - stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę, tvirtinti jos idėjinius ir vertybinius pamatus.

Rugpjūčio 3-10 dienąs Kražiuose vyksta II Grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijų savaitė “Ad Fontes”. Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studijos, Kražių kultūros centro ir parapijos organizuojamas renginys Kražiuose vyks jau antrus metus (prieš tai panašios stovyklos vyko Kretingoje, Anykščiuose, Vilniuje). Tai studijų stovykla, sukviečianti 100 dalyvių iš visos Lietuvos, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas grigališkojo choralo, seniausio Katalikų Bažnyčios giedojimo,...

Demokratinės politikos institutas (DPI) nuo šiol turi prezidentą - antradienį (01.07) instituto steigėjai į šį postą išrinko Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją doc. dr. Vytautą Radžvilą. Pagrindinis DPI misijos tikslas - Lietuvos visuomenės politinė ir pilietinė branda. DPI yra nuosekliai vakarietiškos orientacijos politikos ekspertų visuomeninė santalka, sukurta atsižvelgiant į Vakaruose veikiančių "smegenų centrų" ("think tanks") pavyzdžius.