mantas adomėnas

Anksčiau užsienio reikalų viceministro pareigas ėjęs Mantas Adomėnas praėjusią savaitę buvo paskirtas vadovauti tarpvyriausybinei valstybių koalicijai – Demokratų bendrijai. Visgi aiškėja nemalonios detalės – sudarytoje atrankos komisijoje rasime ne vieną anksčiau su M. Adomėnu siejamą pavardę. Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija interesų konflikto neįžvelgia.

Mantas Adomėnas vadovaus 2000 metais įkurtai pasaulinei tarpvyriausybinei demokratinių valstybių koalicijai – Demokratijų bendrijai, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Anot pranešimo, M. Adomėno kandidatūrą kėlė šalies Vyriausybė, jis bendrijos generaliniu sekretoriumi bus 2024-2027 metų kadencijoje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikindamas M. Adomėną pabrėžė, kad jo vadovavimas organizacijai bus labai svarbus stiprinant demokratiją visame pasaulyje.

Pirmadienį Seimo laikinoji komisija, nagrinėjanti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją, ketina apklausti dar tris liudytojus – sankcijų Baltarusijai įvedimą kuravusius buvusį užsienio reikalų viceministrą Mantą Adomėną bei šiuo metu viceministro pareigas einantį Egidijų Meilūną, taip pat susisiekimo ministrą Marių Skuodį.

Buvusiam užsienio reikalų viceministrui Mantui Adomėnui už vairavimą neblaiviam skirta 800 eurų bauda, taip pat pusmečiui atimta teisė vairuoti. Buvusiam politikui taip pat pritaikytas draudimas metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Šias administracinės nuobaudas antradienį M. Adomėnui skyrė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė Manto Adomėno prašymą atleisti iš viceministro pareigų dėl vairavimo neblaiviam. Pirmadienis yra paskutinė jo darbo diena, BNS sakė ministro atstovė Paulina Levickytė. Kaip skelbta anksčiau, sritis, už kurias jis buvo atsakingas ministerijoje, perims kiti viceministrai. Apie tai, jog buvo sustabdytas neblaivus, prieš savaitę savo „Facebook“ paskyroje informavo pats politikas.

Dėl vairavimo neblaiviam iš pareigų besitraukiantis užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas dirbs iki kitos savaitės, per tą laiką perduos darbus kitiems viceministrams. Kaip BNS informavo užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė, pareiškimą dėl atsistatydinimo M. Adomėnas pateikė pirmadienį, jį šiuo metu atostogaujantis ministras Gabrielius Landsbergis pasirašys kitą savaitę grįžęs į darbą.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pranešė vairavęs neblaivus. Dėl šios padarytos klaidos jis traukiasi iš užsienio reikalų viceministro posto. Apie pasitraukimą jis pranešė feisbuke.  „Padariau didelę ir neatleistiną klaidą – vairavau neblaivus. Todėl traukiuosi iš užsienio reikalų viceministro pareigų.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad Rusija manipuliuoja  savo vaidmeniu Afrikoje neva remiant kovą su terorizmu, nes taip ji bando pasinaudot situacija ir kišasi į valstybių vidaus reikalus. „Mes matome Rusijos bandymus pasinaudoti situacija Afrikoje.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas penktadienį pasveikino Lietuvos stačiatikių dvasininkus su „nepaprasta pergale“ prieš juos iš kunigų luomo pašalinusią Maskvos patriarchatus pavaldžią Lietuvos stačiatikių bažnyčią, Konstantinopolio patriarchatui patenkinus jų apeliaciją.

Lietuvos užsienio politika tapo pastebima pasaulyje, todėl ji aktyviai aptarinėjama ir šalies viduje. Užsienio politikos veiksmais paprastai siekiama padidinti valstybės saugumą, sustiprinti šalies diplomatinę ir ekonominę galią, suburti kuo daugiau sąjungininkų ir draugų. Bet Lietuvos taktika buvo kiek kitokia. Kaip straipsnyje „Apie silpnųjų stiprybę.

Lietuvos operos solisto Vaido Vyšniausko sprendimas koncertuoti Minske yra amoralus, sako užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas. Renginio skirto įkalintam žmogaus teisių gynėjui, Nobelio taikos laureatui Alesiui Bialiackiui ir kitiems Aliaksandro Lukašenkos režimo Baltarusijos politiniams kaliniams metu viceministras teigė, jog keliauti koncertuoti šiam režimui yra nepateisinama.

Populiarios Rusijoje ukrainiečių kilmės atlikėjos Svetlanos Lobodos koncertai Lietuvoje pakibo ant plauko. Dar vakar Užsienio reikalų ministerija paskelbė įtraukianti šią atlikėją į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą, mat ji Rusijoje jau po Krymo aneksijos dalyvavo režimą šlovinančiuose koncertuose. Dabar pozicija keičiasi. Dėl to koncertų organizatoriai sustabdė prekybą bilietais į dainininkės pasirodymus.

Užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno susitikimą su Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I Lietuvos stačiatikių bažnyčia vadina veikimu už nugaros. Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, tokie valdžios veiksmai „kelia nerimą bei verčia apgailestauti“. „Be to, visuomenė nėra informuojama apie valdžios žingsnius ir tikslus“, – nurodoma pranešime.

Baltijos šalys ir Lenkija apsisprendė – Europoje pasišovusiems paturistauti rusams smarkiai apriboja patekimą į Europą net jei jie bandys atvykti su anksčiau išduotom Šengeno vizom. Suomiai, kurių premjerė visam pasauliui garsiai pareiškė, kad leisti rusam pramogauti Europoje neteisinga, jungia atbulinę pavarą – prie susitarimo nesijungia. Tad rusai į jų kol kas šalį pateks laisvai, o iš ten galės laisvai keliauti į Europą.

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija nutarė nebeįsileisti turistines vizas turinčių Rusijos piliečių netgi, jeigu jie turi galiojančias kitose Europos Sąjungos valstybėse išduotas Šengeno vizas. Apie tokią regioninio tipo nuobaudą jau anksčiau buvo užsiminęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, bet sprendimo efektyvumą tikriausiai sumažins tai, kad prie keturių valstybių bent kol kas neprisidėjo Suomija, turinti ilgiausią sausumos sieną su Rusija.

Maskvos patriarchui Kirilui, palaikančiam Putiną, Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje, Lietuva uždraudė įvažiuoti į mūsų šalį. Užsienio reikalų ministerija dvasininką dar birželį įrašė į nepageidaujamų sąrašą greta dainininkų – Kirkorovo, Gazmanovo, Koroliovos ir kitų. Tiesa, Lietuvos užsienio reikalų ministerija sako taip pat neturintys ir jokių duomenų, kad Kirilas būtų planavęs apsilankymą mūsų šalyje.

Įsigaliojantį draudimą per Lietuvą geležinkeliu į Kaliningradą gabenti tam tikras sankcionuotas rusiškas prekes, Rusija naudos propagandai, sako užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.    „Be abejo, visos žinios, kurios rodo kokį nors nepalankumą Rusijai, yra pasigaunamos ir eskaluojamos. Tokia informacija yra pirmiausia paranki siekiant didinti įtampa ir vaizduoti Vakarų valstybes priešiškas Rusijos žmonių atžvilgiu“, – M. Adomėnas LRT radijui pareiškė šeštadienį.

Vilniuje dirbusi JAV specialioji pasiuntinė Baltarusijai Julie Fisher apdovanota „Lietuvos Diplomatijos žvaigžde“. Užsienio reikalų ministerijos apdovanojimą darbą Lietuvoje baigiančiai J. Fisher antradienį įteikė užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Itin vertiname J. Fisher asmenines pastangas, kad apie padėtį Baltarusijoje būtų kuo geriau ir plačiau žinoma visame pasaulyje.

Ukrainoje šiuo metu gali būti apie 3 tūkst. Lietuvos piliečių, teigia užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.. „Mobiliųjų ryšių duomenimis, kurie nėra visada iki galo tikslūs, bet jeigu mes galime vertinti lietuvių abonentų buvimą, tai yra apie 3 tūkst. Lietuvos piliečių“, – penktadienį žurnalistams sakė viceministras. Jo teigimu, dalis lietuvių juda namų link, jiems teikiama konsulinė pagalba. „Taip, yra ir judančių Lietuvos link.

Lapkričio 2-ąją, minint tarptautinę dieną, skirtą panaikinti nebaudžiamumą už nusikaltimus prieš žurnalistus, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas nuotoliniu būdu dalyvavo Lietuvos su bendramintėmis valstybėmis ir UNESCO Jungtinėse Tautose (JT) Niujorke surengtame renginyje, skirtame neapykantos kalbos ir žurnalisčių saugumo temoms.

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas sako, kad Baltarusijos vizos negaunanti paskirtoji JAV ambasadorė Julie Fisher laikinai reziduos Vilniuje. „Buvo toks formalus JAV kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu akredituoti ambasadorę Lietuvoje. (...) Vyriausybė dar turi suformuluoti oficialų sutikimą. Tai mus nepaprastai džiugina“, – BNS trečiadienį sakė M. Adomėnas. Anot jo, JAV kreipimasis gautas pirmadienį.

Po truputį naujus šeimininkus gauna ministerijų kabinetai. Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas ėmėsi formuoti savo komandas, o jų narių spektras platus – nuo ilgametę patirtį kuruojamose srityse turinčių valdininkų, ambasadorių, iki iš partijos dėl ryšių su „MG Baltic“ pašalintų politikų. Praėjusią savaitę Seimas patvirtino Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę ir jos programą, ministrų kabinetas sekmadienį jau priėmė ir naujus karantino ribojimus.

Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Kinijai šalies įkūrimo metinių proga sulaukė politikų dėmesio. Prezidentas viešai kritikuojamas už tai, kad, sveikindamas Kiniją, sakė besitikintis su valstybe kurti santykius, pagrįstus pagarba žmogaus teisėms ir demokratinėms vertybėms. Ketvirtadienį oficialioje G. Nausėdos tviterio paskyroje pasirodė Kinijai skirtas sveikinimas anglų kalba. Jame rašoma: „Nuoširdūs sveikinimai Kinijos Liaudies Respublikai 71-ųjų įkūrimo metinių proga.

Seimas tarė galutinį žodį dėl Lukiškių aikštės statuso. Kilus aršioms diskusijoms dėl aikštėje įrengto paplūdimio, parlamentarai nusprendė, kad aikštėje turėtų iškilti memorialas Vyčiui. Vis dėlto Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad šis Seimo sprendimas savivaldybės neįpareigoja panaikinti naujos poilsio vietos.

Buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys parlamentaras Mantas Adomėnas Seimo rinkimuose ketina dalyvauti kaip nepriklausomas kandidatas ir mesti iššūkį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Jis Vyriausiojoje rinkimų komisijoje registravosi savarankišku politinės kampanijos dalyviu Raudondvario rinkimų apygardoje. Šioje apygardoje balotiruotis planuoja ir su Liberalų sąjūdžiu rinkimuose dalyvausiantis parlamento vadovas, buvęs valstietis V. Pranckietis.

Penkiasdešimt Seimo narių ir per šimtą kultūros bei mokslo atstovų trečiadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami aukščiausiu lygiu paremti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą. Taivano narystę šioje Jungtinių Tautų organizacijoje blokuoja Kinija – šios šalies komunistinė valdžia neatsisako grasinimų jėga gauti salos kontrolę, o paramą Taivanui kritikuoja kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus.

Antradienį Seimui pritarus vienai opozicijos pataisai, įstrigo naujo žiniasklaidos rėmimo modelio svarstymas. Parlamentarai nutarė daryti pertrauką, projektas grąžintas Kultūros komitetui sutvarkyti, kad įstatymo straipsniai neprieštarautų vienas kitam.

Neeilinis incidentas Šiaulių Kryžių kalne. Paviešinti vaizdo įrašai, kaip čia apsilankę kinų turistai išniekino kryžius su užrašais apie laisvą Honkongą. Kryžius turistai ir mėtė, ir ant jų rašė prakeiksmus Honkongui. Dalis politikų mano, kad už šio vandalizmo kyšo pačios Kinijos ausys. Esą tai suplanuota provokacija, į kurią turi reaguoti Užsienio reikalų ministerija. Kinų turistė ištraukia į žemę įsmeigtą kryželį ir skaito, kas parašyta.

Kad ir kaip Lietuva laukia gyventojų pagausėjimo, stengdamasi suteikti prieglobstį čia darbo ieškantiems užsieniečiams, panašu, kad kol kas imigrantams teks palaukti. Migracijos departamento svetainės turinys anglų kalba nėra pasiekiamas, nors svetainė ir yra smarkiai atnaujinta. Taip pat nepateikiama informacija ir rusų kalba, o norintiems tokios funkcijos, siūloma svetainės turinį išsiversti patiems.

Seimas šią savaitę priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis sugriežtino baudas už mokslo ir studijų darbų pirkimą. Taip pat išplėstas pateiktų svetimų studijų darbų, už kuriuos gresia sankcijos, sąrašas: jei šiuo metu baudos numatytos tik už baigiamuosius bakalauro ir magistro studijų darbus, patvirtinus naujas formuluotes įtraukti ir referatai, kursiniai bei kiti tarpiniai darbai.

Po Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro grupė Seimo narių siūlo parlamente priimti rezoliuciją dėl medinio sakralinio kultūros paveldo sergėjimo. Rezoliucija Vyriausybei būtų siūloma imtis konkrečių veiksmų apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme pirmadienį prie liudytojų pakylos stojo Seimo narė Irena Degutienė. Teismui parlamentarė pasakojo apie iš savo padėjėjo Lauryno Kasčiūno gautą siūlymą susitikti su tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo buvęs konservatorius, Seimo narys Mantas Adomėnas. Už santykius su koncernu M. Adomėnas pernai pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, o iš partijos frakcijos Seime pasitraukė netrukus po to.

„Nelegalios“ Seimo narių vasaros atostogos – vieša paslaptis. Nors parlamentarai tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų neposėdžiauja, Seimo statutas atostogų jiems nenumato. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketina neužversti šio klausimo ir prie atostogų įteisinimo grįžti rudenį. Kol atostogos dar neįteisintos, parlamentarai vis tiek džiaugiasi saule prie jūros ar užjūryje bei dalinasi poilsio akimirkomis savo „Facebook“ paskyrose.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Pirmos lygos sezonas įpusėjo. Kova dėl čempionų titulo antrajame rate žada būti dar įdomesnė – realių galimybių grumtis dėl jo turi aštuonios komandos. Konkurencija lentelės viršuje. Čempionate pirmauja „Panevėžio“ ir Kėdainių „Nevėžio“ klubai (abu – po 28 tšk.). Trečioje vietoje, atsilikdami tašku, rikiuojasi „Pakruojo“ ir Gargždų „Bangos“ klubai.

Nuo rugsėjo bus pereinama prie etatinio mokytojų apmokėjimo. Seimas penktadienį 71 Seimo nariui balsavus už, vienam buvus prieš ir trims susilaikius patvirtino mokytojų etatinį apmokėjimo modelį, sutrumpintai vadinamą MEDUS. Papildoma veikla – iki pusės etato Su nauja tvarka pamokinį mokytojų apmokėjimą keis valandinis apmokėjimas per visus metus – mokytojo etatą sudarys 1512 valandų per metus.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pašalintas Seimo narys Mantas Adomėnas paliko šios partijos frakciją Seime. Apie tai antradienį pranešta per plenarinį Seimo posėdį. Likęs be frakcijos M. Adomėnas dirbs Mišrioje Seimo narių grupėje.

Seimo narys Mantas Adomėnas pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) už ryšius su koncernu „MG Baltic“. Tokį sprendimą antradienį priėmė partijos Priežiūros komitetas. „Priežiūros komitetas priėmė sprendimą Mantą Adomėną pašalinti iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.

Parlamentarui Mantui Adomėnui kėlus savo kandidatūrą opozicinių konservatorių pirmininko rinkimuose galimai siekiant perimti dalį Gabrieliaus Landsbergio balsų, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis teigia, kad toks elgesys liudija prastą politinę kultūrą. „Man atrodo, kad tai ne nauja. Jis jau buvo kažkur apie tai pasisakęs. Jis sakė, kad iš tikrųjų nepretendavo į postą, nesitikėjo laimėti, bet turėjo funkciją – atimti dalį balsų.

Metų metus lauktas etatinio apmokėjimo modelis pedagogus, panašu, nelabai džiugina. Mokytojų bendruomenė piktinasi, kad švietimo ir mokslo ministerija modelį pateikė skubotai ir nesirūpina atsakyti į visus jų klausimus, jiems vis dar neaišku, kaip keisis jų užmokestis. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais trečiadienį surengė diskusiją apie etatinį mokytojų apmokėjimą.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas ketvirtadienį tik išklausė Seimo nario Manto Adomėno paaiškinimus dėl susitikimų su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu ir jokio sprendimo nepriėmė. Pasak Priežiūros komiteto pirmininko Valdo Benkunsko, kol kas nėra pagrindo dėl M. Adomėno imtis kokių nors sankcijų.

Grupė parlamentarų registravo Seimo statuto pataisas dėl atviro balsavimo per apkaltą, kai Seimas šią savaitę atmetė panašų „valstiečio“ Justo Džiugelio pasiūlymą. Pataisos numato, kad dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu būtų galima balsuoti tik atvirai. Šiuo metu šis balsavimas yra slaptas.

Akademinės etikos kontrolierius Vigilijus Sadauskas premiją už publikaciją apie žydų tautybės asmenų nusikaltimus sako paskelbęs dėl Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ apie žydšaudžius. „Sulaukėme kreipimųsi, kodėl nepradedamas tyrimas dėl knygos šmeižto, ar etiška ne istorikei rašyti knygas istorinėmis tematikomis? Kodėl sudaryti nusikaltimus dariusių lietuvių tautybės žmonių sąrašai, žydų tautybės nėra sąrašų? Ar tai ne dvigubi standartai moksle?“ – sakė V. Sadauskas Seime.

Rinkėjai turi teisę žinoti, kiek jų išrinkti parlamentarai turi sukaupę turto, koks jų atlyginimas, kokios su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Ta pati suma vienam yra didelė, o kitam – maža. Todėl ir kai kurie mūsų parlamentarai skundžiasi dėl palyginti nedidelių atlyginimų. Kaip yra iš tikrųjų? Šį kartą pateiksime ne tik oficialius duomenis, bet ir juos palyginsime su gretimų šalių duomenimis ir finansavimo tvarka.

Seimui antradienį priėmus 2018 metų biudžetą, BNS pateikia kai kurių Seimo narių pasisakymus diskusijose. Premjeras „valstietis“ Saulius Skvernelis: „2018 metais kiekvienas Lietuvos žmogus pajaus, kad valstybė juo rūpinasi“. Liberalas Kęstutis Glaveckas: „Opozicija visą laiką kritikuoja, o pozicija daro pagal save.

Vilniaus Pilaitės bendruomenei, Katalikų bažnyčiai ir Vilniaus savivaldybei nesusitariant, ar Pilaitės mikrorajone turėtų atsirasti katalikiška, ar savivaldybės mokykla, Vyriausybė svarstys, ar perduoti sklypą bažnyčiai, sako premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Seimas šią savaitę ėmėsi siūlymų, kuriais būtų koreguojami reikalavimai kolegijų direktoriams – vienu projektu reikalavimas turėti mokslo laipsnį būtų nukeliamas 2021 metams, o kitu išvis būtų leista vadovauti ir be mokslinio laipsnio. „Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas Eugenijus Jovaiša ir šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo, kad nuo rugpjūčio įsigaliojęs reikalavimas kolegijų direktoriams turėti mokslo laipsnį būtų dar nukeltas – į 2021 metų sausio 1 dieną.

Medikams pavyko pasiekti savo tikslą – Lietuvos gydytojų sąjunga ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutarė, jog nuo kitų metų gegužės algos gydytojams galėtų augti 20 proc. Tačiau medikai – toli gražu ne vieninteliai darbuotojai, kuriems kelti algas jau seniai pribrendo laikas. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai vidutinis etatinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių.

Penki Seimo konservatoriai siūlo 2019-uosius skelbti Lietuvos žydų metais. Pasak vieno iš projekto autorių Manto Adomėno, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad Holokaustas Lietuvoje tebėra itin jautrus klausimas, ir vienintelis kelias užkirsti kelią spekuliacijoms apie galimą antisemitizmą – atvira visuomenės diskusija šia tema. „Per šių dienų skandalą dėl Lietuvos partizanų pamatėme, kad ši tema yra opi ir yra daug erdvės, kur neskrupulingi žmonės gali ciniškai darytis pigų populiarumą.