maisto prekės

Lietuvoje itin dažnai mėgstama skųstis, kad viskas brangsta, tačiau Statistikos departamento duomenys rodo, kad tai ne visai tiesa. Kas mėnesi stebimi ir fiksuojami 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai rodo, kad daugiau nei 10 prekių atpigo.

Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį stebi ir fiksuoja 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Statiska rodo, kad nuo 2015 metų sausio palyginti su balandžio mėnesiu pabrango net 30 prekių. Balandį palyginti su sausiu iš prekių daugiausia pabrango plautos morkos – 2,3 karto, kopūstai – 100 proc. Taip pat brango ir kitos daržovės bei vaisiai, visų rūšių alkoholis.

 Maisto prekių parduotuvė – vieta, į kurią daugelis mūsų užsuka net kelis kartus per savaitę. Natūralu, kad nepaisant dažno lankymosi parduotuvėje kiekvienas turime tikslą sutaupyti. Prekybos tinklas „IKI“ primena kelias pagrindines ir laiko patikrintas tiesas, kurios tikrai padės apsipirkti protingai ir išleisti mažiau.

Kalbinti didieji Lietuvos prekybos tinklai vieningai tvirtina, kad gruodžio pabaigoje lietuviai pirko daugiau nei įprastai. Lyginant su 2013 metų gruodžio paskutinėmis dienomis matyti, kad 2014 metų pabaigoje prekyba išaugo 5-8 procentais, daugiausia tautiečiai pirko ilgai negendančio maisto produktų. UAB „Palink“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis pasakojo, kad labiausiai padidėjo bakalėjos skyriaus pardavimai.

LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Rusijos veiksmus Ukrainoje Rusijos gyventojai jau jaučia savo kišenėse ir dar moka nematomą kainą, kuri darysis vis didesnė ir skaudesnė, sako ekonomistas Gitanas Nausėda. Tuo metu žurnalistas Rytas Staselis Staselis sako, kad iš smulkaus ir vidutinio verslo Rusijoje liko tik prisiminimai.

Prieš euro įvedimą viena didžiausių Lietuvos gyventojų baimių, kad nuo sausio mėnesio išaugs prekių kainos. Tačiau peržvelgus Lietuvos statistikos departamento duomenis matyti, kad kainos visą laiką auga ir euro įvedimas didelės reikšmės šioje vietoje neturės. Pažiūrėkime, kaip kilo prekių kainos Lietuvoje nuo 2005 iki 2013 metų pabaigos ir kas pabrango daugiausiai.

„Dėl maisto deficito sunku pasakyti, nes dabar rugpjūtis – laikas vietinėms sezoninėms prekėms, todėl kažkokio stygiaus ar maisto prekių trūkumo tikrai nematyti. Tačiau aš gyvenu Maksvoje ir galiu kalbėti tik apie šį miestą, galbūt, kitose šalies kraštuose situacija visiškai kitokia“, – sako Maskvoje gyvenantis, verslo konsultacijų įmonėje dirbantis Maksimas Ksendzovas.

Margarita Pūdžiuvienė Kaimo parduotuvės per penkerius metus turėtų išnykti. Tokią hipotezę iškėlė vienos maisto prekių parduotuvės Batakiuose savininkė.

Pamažu, peržiūrint prekių sudėtį ir produktų lentynose atsiradusias naujoves – būtent taip mėgsta apsipirkti vilnietė, buvusi pedagogė Danguolė Kasperavičienė. Ši, pensinio amžiaus sulaukusi moteris, į netoli namų esančią „IKI“ parduotuvę mėgsta užsukti dažnai – kas antrą dieną kasdienėms reikmėms ir kiekvieną antradienį – didžiajam savaitės apsipirkimui.

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa tikina, kad pernai Lietuvoje įmonių bankrotų padaugėjo 14 proc. Jo nuomone, bankrotams įtakos turi atsigaunantis verslas, tarpusavio pasitikėjimas, kad ir kaip tai keistai skambėtų.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 metų gegužės mėnesį sudarė 2 456,9 mln. litų ir, palyginti su balandžio mėnesiu, padidėjo 10,3 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 1,7 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2013 metų balandžio mėnesio, palyginti su 2012 metų balandžio mėnesiu, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo, tačiau buvo mažesnė nei 2013 m. kovo mėnesį. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. balandžio mėn. sudarė 2 210,2 mln. litų ir, palyginti su kovo mėn., sumažėjo 3,1 procento palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – sumažėjo 0,8 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

2013 m. kovą, palyginti su 2012 m. kovo mėn., augo mažmeninės prekybos, bet mažėjo maitinimo įmonių apyvarta. Mažmeninės prekybos (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. kovą sudarė 2 272,4 mln. litų ir, palyginti su vasariu padidėjo 14,1 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 1 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) liepos mėn. sudarė 2294,1 mln. litų ir, palyginti su birželiu, padidėjo 4 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką - 1,3 proc.). Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4,5 proc., o prekiaujančių ne maisto prekėmis - 4,7 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija liepos mėn., palyginti su birželiu, gali sudaryti –0,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija liepos mėn., tikėtina, gali siekti 2,7, o vidutinė metinė – 3,6 proc. (Birželio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,6, o vidutinė metinė – 3,7 proc.). Tikėtina, kad didžiausią įtaką liepos mėn.

Kur dingsta pasenusios prekės, kurių galiojimo laikas baigėsi? Toks klausimas neretai kyla dažnam pigesnio asortimento ieškančiam parduotuvių klientui. Atsakymas į šį klausimą jo nepradžiugintų – tokios prekės naikinamos. Atsikrato suteikę nuolaidas Vieno stambiausių prekybos tinklo atstovė Olga Malaškevičienė teigė, kad jos kompanijos parduotuvėse yra specialūs nukainotų prekių skyriai. Ten galima rasti maisto produktų, rečiau – pramoninių prekių.

Balandį fiksuota 0,6 proc. infliacija - tiek pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį padidėjo 0,8 proc., paslaugų kainos - 0,1 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas. Balandžio mėn. metinė infliacija - 2012 m. balandžio mėn. palyginti su 2011-ųjų balandžiu - sudarė 3,2 proc.

Apsukrūs tautiečiai jau seniai suprato, kad keliauti apsipirkti į kaimyninę šalį apsimoka daug labiau, nei bandyti taupyti apsiperkant Lietuvoje, rašo „Vakaro žinios“. Vairuotojas Stasys Krasauskas, renkantis norinčiuosius įsigyti pigesnių prekių Lenkijoje, pasakojo, kad keleivių grupę surenka maždaug kartą per savaitę. „Interneto puslapyje paskelbiau, kad renku grupę žmonių, norinčių važiuoti apsipirkti į Lenkiją. Išvykas suorganizuoti pavyksta maždaug keturis kartus per mėnesį.

Alytaus miesto savivaldybė pasirašė sutartį su UAB „Lidl“. Teigiama, kad 2012-ųjų pradžioje Vokietijos mažmeninės prekybos tinklo maisto prekių parduotuvė pradės kilti Vidzgiryje. Miesto savivaldybė sutartimi įsipareigojo bendrovei sudaryti palankias sąlygas įgyvendinant pasirašytą dokumentą, tarpininkauti sprendžiant bendrus infrastruktūros sutvarkymo klausimus.

Vyrai  statistiškai uždirba daugiau nei moterys, tačiau ar tai reiškia, kad jie ir išleidžia daugiau? JAV Vyriausybės, apibendrintų išlaidų suvestinių iš „Citi“ banko bei trečiųjų šaltinių duomenimis, vyrai  beveik visų rūšių pirkiniams išleidžia daugiau nei moterys, įskaitant valgymą mieste, keliones ir elektroninius prietaisus, rašo „Business Insider“. Tačiau, kaip rodo tyrimas, moterys daugiau pinigų skiria drabužiams ir asmeninės higienos prekėms.

Kaip stabilizuoti maisto prekių kainas? Į šį klausimą bando atsakyti Jeffrey Frankel, Harvardo universiteto ekonomikos profesorius. Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių žemės ūkio ministrai neseniai susitiko Paryžiuje ir bandė ieškoti sprendimų kylančių maisto produktų kainoms mažinti. Šiandien pasaulinės maisto produktų kainos pasiekė rekordinį lygį, primindamos 2008 metų situaciją.

Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 procentu. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., padidėjo 1,3, paslaugų kainos – 0,2 procento. Toliau išlieka maisto prekių kainų augimo tendencija.

Tik per laimingą atsitiktinumą ant vartotojų stalo nepateko daugiau kaip 11 tonų neaiškios kokybės iš Kinijos įsivežto ir aukcione pigiai parduoto medaus. Sužinojusi, kad aukcione bandoma parduoti abejotinos kokybės medų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skubiai atliko tyrimą. Būgštavimai pasitvirtino, todėl buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų tyrimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

Maisto produktų kainos pastebimai auga septintą mėnesį iš eilės, praneša statistikai. Kovą labiausiai brango pieno produktai, žuvis, aliejus.Šių metų kovą, lyginant su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc., praneša statistikai. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekės per mėnesį brango 1,3 proc., paslaugos – 0,2 proc.

Noras sutaupyti –  beveik kaip įgimta savybė. Retas, kuris nesidžiaugia nusipirkęs prekę pigiau ir paskui atradęs lygiai tokią pačią kitur žymiai aukštesne kaina. Tačiau, ar skiriame daug dėmesio kainų palyginimams pirkdami būtiniausius maisto produktus - pieną, duoną, sviestą? Ar dažnai naršome internete tikrindami vienų ir kitų produktų kainas bei į prekybos centrus užsukame tik kruopščiai susiplanavę, ką ir kiek pirksime? Tyrimas „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 82 proc.

Dešimtys tūkstančių šalies pirkėjų plūsta į turgus pirkti būtiniausių maisto produktų. Nes tikisi sutaupyti. Juk dar nuo seno vyrauja nuomonė, kad turguje prekės yra pigesnės. Tačiau ši nuostata pasenusi. Dabartinėje Lietuvoje turgus pirkėjo piniginę paplonins daug labiau nei prekybos centrai. Bent jau perkant būtiniausius maisto produktus tai tikrai. Tai paaiškėjo dienraščio „Respublika“ žurnalistams visoje šalyje atlikus tyrimą.

Jungtinės (Tautos prisikėlimo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos) frakcijos narys Dainius Budrys teigia, jog kai kurių politikų bandymai įsikišti į prekybinių antkainių dydžių dažniausiai vartojamiems maisto produktams nustatymą tėra tuščias populizmas. „Naivu tikėtis, kad prekybininkai išgąs politiko (kad ir labai populiaraus) grūmojimų ir atpigins prekes“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Valdančiųjų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderiai laikosi skirtingų pozicijų dėl galimo maisto prekių antkainių reguliavimo įstatymais. Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį, „Žinių radijo“ laidoje sumanymą įvertino skeptiškai. Tuo tarpu frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma sakė linkstąs sumanymui pritarti. I.Degutienė sakė, jog neverta kraipyti laisvos rinkos.

Nuo praėjusios savaitės Rusijos sostinės prekybos centruose pardavinėjama Lietuvos gamintojų produkcija žymima lipdukais su svastikos ženklu - taip vietiniai reaguoja į Klaipėdoje teismo priimtą nutartį dėl dviprasmiškų simbolių pripažinimo istoriniu mūsų šalies paveldu. Viename interneto tinklapyje skelbiama, jog šią akciją nuo penktadienio ryto Maskvoje organizuoja Rusijos jaunimo judėjimas "Naši", išplatintos pažymėtų produktų nuotraukos. Tiesa, ne visi tautiečiai šią akciją palaiko.

Labiausiai per sausį, palyginus su pernai gruodžiu, šalies mažmeninės prekybos centruose padidėjo 1 kg kopūstų (6,9 proc.), morkų (1,8 proc.) ir batono (1,1 proc.) kainos. Tuo tarpu ekologiškų svogūnų, kvietinių miltų ir bulvių kainos šiuo laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 4,8, 0,9 ir 0,7 proc. Kitų ekologiškų produktų kainos šiuo laikotarpiu keitėsi nežymiai, praneša Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Krapai iš Italijos, melisa - iš Ispanijos, daržovės ir vaisiai - iš Lenkijos... Dažniausiai būtent užsienio šalys nurodomos ant, regis, elementarių žemės ūkio produktų pakuočių Lietuvos prekybos centruose. Agrarinėje Lietuvoje ne sezono metu lietuviškų žalumynų ir daržovių stinga ne tik todėl, kad ūkininkams jų auginti neverta. Lietuviškos daržovės ir prieskoniai tonomis keliauja į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, kitas šalis. Neapsimoka jų auginti tik Lietuvos rinkai.

Gruodį infliacija Rusijoje nukrito iki daugiau nei dvejų metų žemumos. Metinė infliacija gruodį sumažėjo iki 8,8 proc., nuo 9,1 proc. lapkritį. Analitikai prognozavo, kad vartotojų kainos kils 8,9 proc. Metinis prekių kainų augimas siekė 7,9 proc., paslaugų kainos išaugo 11,6 proc. Maisto prekių kainos, lyginant su praėjusiais metais, pakilo 6,1 proc., o ne maisto prekių 9,7 proc.