mafija

Klaipėdoje nusikalstama Gaidjurginių grupuotė nuolat „auginosi raumenis“ pritraukdami į gaują naujus narius. Plėtė savo veiklą užsiimdami reketu ar atviru plėšikavimu. Kadangi daugelis nukentėjusių patys buvo įsivėlę į nešvarias machinacijas, skųstis teisėsaugininkams vengė. Jie ieškojo kitų mieste veikusių gaujų užtarimo, tačiau Sigitas Gaidjurgis siekė panaudoti ir jas.

Kauniečių pamėgtas Ąžuolyno parkas sovietmečiu buvo tapęs nusikaltėlių konfliktų arena. Gaujų karai Ąžuolyne tais laikais jau mažai ką stebino. Maždaug 1985–1986 metais banditų susirėmimai Kaune kildavo dėl daugybės priežasčių. Tačiau dažniausiai kumščių kietumą jauni kauniečiai iš įnirtingai konkuruojančių miesto gaujų išbandydavo dėl įtakos sferų dalybų arba dėl jaunosios ir vyresnės kartos nusikaltėlių konfliktų.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus beveik 30-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis. Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.

Vieną 1998-ųjų gegužės vakarą Klaipėdoje buvo pasikėsinta į žinomo verslininko Pauliaus M. (vardas pakeistas – aut. past.) gyvybę. Užpuolikų nesustabdė net tai, kad verslininkas gyvena visiškai netoli prokuratūros pastato. Šis išpuolis aprašytas kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose. Pateikiame šio incidento trumpą apžvalgą. Tykojo prie namų Tą vakarą maisto produktais prekiaujančios bendrovės komercijos direktorius savuoju „Mercedes“ įvažiavo į kiemą.

Italijos teismas trečiadienį skyrė Neapolio mafijos grupuotės „Camorra“ bosę Mariai Licciardi, kuri yra viena iš nedaugelio moterų, vadovaujančių mafijos klanui, beveik 13 metų laisvės atėmimo bausmę, pranešė žiniasklaida.   71-erių M. Licciardi, dėl smulkaus kūno sudėjimo praminta „La Piccoletta“ („Mažyle“), 2021-ųjų rugpjūtį buvo suimta, kai mėgino nuskristi į Ispaniją, veikiausiai norėdama aplankyti savo dukterį.

Šiandien puikiai žinoma aktorė Justina Nemanytė neslepia – jei kas būtų anksčiau pasakęs, kad ir ji pati vaidins serialuose, kuriuose pagrindinius vaidmenis atlieka žinomiausi Lietuvos veidai, ji tuo tikrai nebūtų patikėjusi. Tačiau šiandien kaip lygiavertę aktorę, šalia jų matome ir Justiną. O serialas „Prakeikti“, kurio 5-ojo sezono premjerą TV3 žiūrovai išvys jau šį vakarą, į jos gyvenimą atvedė net mylimąjį.

Nors 1998-ieji jau buvo tas pereinamasis laikotarpis į ramesnį gyvenimą Lietuvoje, bet pavieniai grubūs išpuoliai vis sujaukdavo pamažu rimstančią tvarką. Šiame kontekste itin išsiskyrė Panevėžio miestas. Apie sprogdinimus šiame mieste plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraštis „Akistata“. Viename 1998-ųjų šio laikraščio numeryje aprašomi šie neramūs laikai, kai nusikaltėliai vis suvedinėdavo sąskaitas pasitelkdami sprogstamuosius užtaisus.

Prieš daugiau kaip 20 metų Pasvalio regione buvo susibūrusi „Pelėsių“ grupuotė. Jos „žygiai“ išsiskyrė ne tik įvairiais nusikaltimais, bet ir vienu drąsiu „pomėgiu“. „Pelėsių“ grupuotės nariai išgarsėjo tuo, kad mėgo „deginti“ (savaime suprantama netiesiogine prasme) išgėrusius policijos pareigūnus, rašoma kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“. Štai, pavyzdžiui, 1996-ųjų lapkričio 3 d. prie Pasvalio autobusų stoties du piliečiai – Fantomas ir Pelėsis – sulaikė kitus du piliečius – Biržų ...

Praėjusio šimtmečio pabaigoje vienu įtakingiausių Šiaurės Lietuvoje laikytam šešėlinio pasaulio atstovų laikytam Vladui Baranauskui (pravarde – Baranis) šiandien jau 65 metai. Nors daug šio asmens biografijos kriminalinių įrašų jau seniai praeityje, bet net ir sulaukęs solidaus amžiaus Šiaulių „princas“ iki šiol mindžioja teismo slenkstį. Paskutinį kartą bausmės jis sulaukė 2017-siais už cigarečių kontrabandą ir bandymą papirkti pareigūnus.

Policija aptiko slaptą bunkerį Sicilijos mafijos boso bute po to, kai jis buvo areštuotas po 30 metų slapstymosi. Matteo Messina Denaro buvo vienas ieškomiausių Italijos mafijos bosų. Sicilijos Cosa Nostra nusikalstamo sindikato donas buvo suimtas salos sostinėje Palerme ir kaltinamas dešimtimis žmogžudysčių. 60-metis buvo sulaikytas privačioje sveikatos klinikoje, kur jis turėjo būti gydomas dėl įtariamos vėžio diagnozės.

Po 30-ies metų Italijos pareigūnai suėmė ieškomiausią mafijos bosą. Jis net tris dešimtmečius slapstėsi savo gimtojoje Sicilijoje. Pareigūnams šįryt jį pavyko sučiupti sanatorijoje, kurioje ir gydėsi mafijos vadeiva. Palerme, Sicilijoje, policijos pareigūnai į automobilį veda net 30 metų ieškotą Italijos mafijos bosą Matteo Messina Denaro. Net tris dešimtmečius jis slapstėsi gimtojoje Sicilijoje. O šįryt saloje įsikūrusioje sanatorijoje pareigūnams pagaliau pavyko jį sučiupti.

Italų kovos su mafija policija pirmadienį suėmė Sicilijos mafijos bosą Matteo Messina Denaro, ir užbaigė 30 metų trukusią ieškomiausio bėglio Italijoje medžioklę. 60-metis M. Messina Denaro buvo vienas iš pagrindinių „Cosa Nostra“, tikro Sicilijos nusikalstamo sindikato, vaizduoto kultiniame filme „Krikštatėvis“, veikėjų. Mafijozas buvo sučiuptas „Palermo sanatorijoje, kur jis buvo nuvykęs gydytis“, policijos išplatintame pranešime teigė specialiųjų operacijų vadas Pasquale Angelosanto.

Klaipėdoje, viename Budelkiemio gatvės name, per „Aro“ pareigūnų šturmą nusišovė pusantrų metų ieškotas šiaulietis Alvydas Juodris. Policijos turimais duomenimis, šis asmuo pragyvenimui pasirinko samdomo žudiko profesiją. Apie šią išskirtinę bendrą policijos ir „Aras“ pareigūnų operaciją galima rasti informacijos kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.

Ši kriminalinė istorija sugrąžina skaitytojus daugiau kaip 20-čia metų atgal. Į 1995 ir 1996 metus, kai „tulpiniai“ aktyviai stengėsi atsikratyti konkurentų, savo rankose laikiusių kontrabandos kanalus ir disponavusių didelėmis pinigų sumomis. Jiems kelią perėjusius ar konkuruoti mėginusius prieštaringos reputacijos verslininkus pradžioje banditai žudė gana triukšmingai, viešose vietose, tačiau vėliau ėmė veikti subtiliau – nepageidaujami asmenys paprasčiausiai dingdavo nepalikdami pėdsakų.

Uostamiesčio organizuotų nusikaltėlių pasaulio istorija neatsiejama nuo Sigito Gaidjurgio vardo. Kad ir kurį tamsiųjų jėgų veiklos epizodą nagrinėtume, jis vis vien dažniausiai susijęs su S. Gaidjurgiu ar bent jau jo aplinka. Apie Klaipėdoje siautėjusius Gaidjurginius itin plačiai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose. Pateikiame tv3.lt skaitytojams svarbiausius faktus.

Marijampolės nusikaltėlius išgarsinusi grupuotė – vadinamieji „Raikinai“, buvo laikomi viena įtakingiausių gaujų Marijampolėje. Nors dar 1995 metais du gaujos vadeivos – Raimondas Burba, pravarde Raikinas, ir Nerijus Kanapka, dar vadinamas Tryduku arba Stalčiumi, be kitų nusikaltimų, buvo kaltinami organizavę nusikalstamą gaują ir jos veiklą, šiandien teisėsaugininkai ir šiuo atveju, tarsi dviprasmiškai šaipytųsi net patys iš savęs, oficialiai linkę neigti buvus organizuotą nusikalstamą „Raikin...

Nusikaltėlių gaujos Marijampolėje aktyviausiai veikė apie 1990 – 1993 metus. Vėlesni dveji metai, kaip dabar šmaikštauja pareigūnai, buvo „gaujų sodinimo metas“. Pirmieji už grotų atsidūrė vadinamieji „jakštai“, po to toks pat likimas ištiko „raikinus“, Žemę ir Londoną, Zazą.

Marijampolės nusikalstamo pasaulio istorijoje savo vietą turėjo Ukrainoje gimęs Valerijus Zaporožčenka (g.1957 m.), pravarde Zazas. Reketininkų klestėjimo laikais Zazas buvo laikomas vienos turto prievartautojų gaujos lyderiu. Prabėgus dešimtmečiams pareigūnai sako, kad Zazo grupuotė jau tada buvo kiek kitokia, nes nuolatinių bendraminčių ir bendražygių jis neturėjo – veikdavo su vadinamaisiais gatvės vaikėzais, kuriems buvo autoritetas.

Kai dykvietėje netoli Šiaulių centro buvo atrastas negyvai užspardytas ir apiplėštas šiaulietis, kriminalistai nuogąstavo, kad nusikaltimas liks neatskleistas. Mat iš pradžių nepavyko surasti jokių nusikaltimo pėdsakų. Bet kriminalistų pastangos užčiuopti siūlo galą davė savo vaisių. Netrukus buvo sulaikytos įtarimų sukėlusios moterys, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, viliodavo atsitiktinius vyrus į pasalą.

Panevėžio „tulpiniai“ visada garsėdavo savo žiaurumu. Taip, beje, buvo dar iki šios gaujos vadžias į savo rankas perimant šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atliekančiam Algimantui Vertelkai. Šios gaujos nariams nieko nereikšdavo nužudyti neįtikusį žmogų. O nusikaltimų pėdsakus jie dažnai slėpdavo žudydami net ir savo gaujos narius. Taip jie tikėjosi, kad kraupi tiesa neišlįs į dienos šviesą.

Šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų Meka tapęs Kaliningradas XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje veržliems kauniečiams atrodė įkvepiantis – nebent jie ne laiku būtų pasipainioję kulkos kelyje. 1998–2000 metais Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė ir jo dešiniąja ranka laikytas Rolandas Dromantas-Ilgas sėkmingai įsitvirtino šiame Rusijos mieste, kur verslas ir mafija glaudžiai tarpusavyje persipinę.

Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius. Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.

Šįkart pasakojimas apie Valerijaus Januškevičiaus ir jo sėbrų nusikaltimus. Aukas jie rinkdavosi nežiūrėdami, ar tai paprasti žmonės, ar kokios nors kitos nusikalstamos grupuotės autoritetai. Svarbu tik kad jie turėtų pinigų. Dėl jų banditai buvo pasirengę viskam: šaudyti, mušti, smaugti ar kitaip susidoroti su aukomis. Šiandien galime drąsiai teigti: krauju aplaistyti pinigai laimės neatnešė. Apie tai rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose.

Tam, kad „princai“ taptų įtakingiausiais Šiauliuose ir Šiaurės Lietuvoje, neužteko vien policijos bejėgiškumo. „Vladai“ įtaką turėjo išsikovoti neretai rizikuodami gyvybėmis, o savo legendomis apipintą autoritetą stiprino parodomosiomis akcijomis prieš nepaklusniuosius. Privatizacijos metu vos keletas turtingų žmonių bandė nepaklusti mafijos spaudimui per aukcionus, o atvirai pasipriešinti reketininkams Šiauliuose išdrįso gal tik 3-5 drąsuoliai.

Koncerno „Agora“ prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo nužudymas buvo išaiškintas tik prieš gerą dešimtmetį. O per tą laiką apie šį nusikaltimą buvo rašoma daug teisingų ir tiesos neatitinkančių faktų. Kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ 2003-siais išpublikuotas straipsnis sugrąžina mus būtent į tuos laikus. Kalbame apie 1996-sius, kai Lietuvoje buvo šaltakraujiškas nužudytas žinomas verslininkas ir jo vairuotojas.

Šiaulių, tipiško Lietuvos provincijos miesto, bruožas – jį apipynusios legendos. Legendos gaubia 1236 metais prie Šiaulių įvykusį Saulės mūšį, legendos pasakojamos apie netoliese esančio Kryžių kalno atsiradimą. Šiauliuose legendų nestokoja net miesto nusikaltėliai. Sovietmečiu legendos buvo pasakojamos apie spekulianto R. Šiukštos pasakiškus turtus. Vėliau legendiniu tapo Šiaulių „princų“ ketvertukas.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui buvo trumpam atsivėrę kolonijos vartai, buvo nušautas Remigijus Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje Kaune žmogžudysčių buvo nė kiek ne mažiau nei kituose miestuose. Čia irgi po velėna buvo kišami savi, neatsižvelgiant nei į giminystės ryšius, nei į draugystę. Bet visa tai buvo daroma daug subtiliau. „Tulpiniai“, Gaidjurgis ir kiti žudė patys, po to žudydavo tuos, kurie nužudė, ir vis tiek yla išlindo iš maišo. Kauniečiai nagų prie saviškių nekišo.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais – „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis – Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Nors Lietuvoje ryškiausios mafijos apraiškos buvo pastebimos praėjusiame šimtmetyje, tačiau ir XXI a. pradžią pavadinti ramia būtų buvę per drąsu.  Norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“. Šįkart po mafijos gyvenimo iš arti užkulisius pradėsime naršyti apžvelgdami nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

Ne kartą esame rašę apie „Vilniaus brigadą“. Ilgą laiką niekas net neįtarė, kad šalia „brigadinių“ sostinėje veikia dar žiauresnė nusikaltėlių grupuotė. Banditai Vilniuje ir jo apylinkėse nužudė 13 žmonių. Bent tiek buvo įrodyta teisme. Jiems vadovavo ir gaują įkūrė Valerijus Januškevičius. Apie šios gaujos veiklą rašoma kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ 2003-ųjų archyvuose. Konspiratoriai Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus vykdė vien dėl pinigų.

Visa Lietuva žino apie garsiausius šalies nusikaltėlius bei kruvinus darbus, kurie daugumą jų pasmerkė arba mirčiai, arba ilgiems įkalinimo metams. Vis dėlto, apie mafijos vyrų moteris žinoma ne tiek ir daug.

Lietuvoje ryškiausios mafijos apraiškos buvo pastebimos praėjusiame šimtmetyje, tiksliau – paskutiniame XX a, dešimtmetyje.  Tęsiame straipsnių ciklą apie mafijos gyvenimą iš arti. Šįkart norime pasidalinti su tv3.lt skaitytojais kriminaliniais archyvais, kurie buvo aprašyti laikraštyje „Akistata“. Toliau apžvelgiame nusikalstamo susivienijimo „Vilniaus brigada“ narių gyvenimą.

2001-ųjų lapkričio 24-ąją, šeštadienį, nužudžius Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovą ir Daškinių lyderį 33 metų Remigijų Daškevičių, Lietuvoje kilo dar nebūtas rezonansas. Tikriausiai tokio nebuvo nė po vieno iš daugelio nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų nužudymų. Apie tai plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ žurnalistas bei knygų apie Lietuvos mafiją autorius Dailius Dargis.

Amžių sandūroje Vilniuje policija visai netyčia aptiko pačią žiauriausią ir daugiausia žmogžudysčių Lietuvoje įvykdžiusią V. Januškevičiaus gaują. Bent taip buvo galvojama, kol nebuvo areštuoti Panevėžio „tulpiniai“, Klaipėdos „gaidjurginiai“. Pasirodo, šie žudė dar daugiau. Draugų, bendrų gyvybė jiems buvo niekas, jei buvo kalbama apie pinigus ar kitų nusikaltimų slėpimą. Kaune daugiausia savo aplinkos žmonių išžudė „Marafono“ grupuotė.

Nuo 200 iki 400 narių vienijusi Kamuolinių gauja – paskutinė tokio masto nusikalstama grupuotė, kurią pavyko išaiškinti Lietuvos kriminalistams. Ilgą laiką pogrindyje tupėję grupuotės lyderiai pamažu atsipalaidavo, jie taip kruopščiai nebeslėpė savo prabangaus gyvenimo, važinėjosi itin brangiais automobiliais. Didžiąją dalį nusikaltimų jie vykdė užsienyje, todėl tikėjosi, kad Lietuvoje niekas jų nesugaudys.

Apie garsiausią Klaipėdos mafijos atstovą Sigitą Gaidjurgį XX a. pabaigoje Lietuvoje mažai žinojo net kriminalistai. Anot vieno tuometinio komisaro, nauji darbuotojai net negalėjo atpažinti, kaip atrodo S. Gaidjurgis. Duomenų bazė buvo nulinė. Apie šį nusikalstamo pasaulio šulą seriale „Kriminalinė Lietuvos zona“ pasakoja kriminalinių knygų ir video projektų autorius Dailius Dargis bei 1999-2007 m. Klaipėdos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) vyr. komisaras Vladimiras Plotkinas.

Klaipėdos mafijos tėvu tituluojamas Sigitas Gaidjurgis – viena paslaptingiausių asmenybių kriminaliniame pasaulyje. Straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše – unikalūs kadrai iš S. Gaidjurgio apklausos 2000-siais metais. Per ją mafijos vadeiva teigė, kad jokios grupuotės nebuvo. Jis esą vadovavo tik savo šeimai, savo žmonai.

Po beveik 20 metų slapstymosi Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikytas Kamuolinių gaujos narys Jonas Snieška. Šis faktas itin reikšmingas tyrime dėl vos 18 metų kaunietės itin žiauraus nužudymo prieš du dešimtmečius. Kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas dar 2002 m. vasario 12-ąją. Tuomet prieš teismą stojo tik vienas Kamuolinių grupuotės narys Klaidas Kanarskas, nes J. Snieška sugebėjo pasprukti ir pasislėpti nuo teisėsaugos. 2003 metais K. Kanarskas buvo išteisintas nužudymo byloje.

Kaune esančiame Dainavos mikrorajone susiformavo vienos garsiausių visų laikų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje žinomos Kamuolinių nusikalstamos grupuotės branduolys – Aguoniniai. Apie šios gaujos gimimą seriale „Kriminalinė Lietuvos zona“ pasakoja kriminalinių knygų ir video projektų autorius Dailius Dargis ir buvęs Kauno Dainavos policijos komisariato darbuotojas Vladas Krivickas.

Uždraustas vaisius visada atrodo saldesnis. Galbūt dėl to daugelį žmonių taip domina nusikalstamas pasaulis ir jo užkulisiai. Laimė, kiek arčiau „prisiliesti“ prie gangsterių gyvenimų, neperžiangiant įstatymų ribos, mums leidžia filmai. Geriausių filmų apie mafiją sąrašą sudarė tv3.lt tinklalaidės apie kiną „Ekrano vergai“ vedėjai Vilmantas ir Laurynas.

Kauno nusikalstamo pasaulio vadeiva Henrikas Daktaras vėl prarado viltį kada nors iš kalėjimo išeiti į laisvę. Kauno apygardos teismas atmetė jo prašymą įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. 64-erių metų Henrikui Daktarui kol kas nepadaugėjo vilčių kada nors išeiti į laisvę. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nepritarė Pravieniškių pataisos namų teikimui dėl terminuotos bausmės skyrimo.

Kadenciją baigianti reformų vyriausybė pranešė, kad ankstesnių vyriausybių valdymo metu Europos Sąjungos (ES) bendrosios rinkos siena su Turkija buvo valdoma nusikalstamų grupuočių, rašo „Politico“. Kadenciją baigianti Bulgarijos vyriausybė, pasinaudodama paskutinėmis valdymo dienomis, paskelbė perspėjimus, kad pagrindinės ES sienos punkto kontrolę perėmė mafija, nepaisanti maisto saugos ir kitų bloko vidaus rinkos standartų.

Nikolajus Aulovas yra svarbus Putino režimo dalyvis. Jis, gerai išmanydamas vidaus saugumo sistemas Rusijoje, padeda jas panaudoti režimo reikmėms. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Nikolajus Aulovas 2006–2008 m. ėjo Rusijos vidaus reikalų ministerijos Centrinės federalinės apygardos vyriausiojo direktorato vadovo pareigas. Taip pat jis yra policijos generolas majoras.

Policija praneša toliau triuškinanti „Kamuolio“ nusikalstamą grupuotę: dėl narkotikų platinimo sulaikytas prieš tai skandalingai išteisintas kaunietis, įtartas merginos išžaginimu ir nužudymu. Teisėsaugininkai maždaug prieš metus gavo informacijos, kad tupėdami ir už grotų, „Kamuolio“ grupuotės nariai toliau vykdo nusikaltimus: organizuoja prekybą narkotikais. Prieš dvi savaites gaujos nusikaltimus tirti baigusi prokuratūra 60-ies kaltinamųjų bylą perdavė teismui.

Policijos pareigūnai per plataus masto operaciją sulaikė dar 10 asmenų, siejamų su „kamuolinių“ gauja, penktadienį pranešė Policijos departamentas. Pasak jo, po daugiau nei metus trunkančio tyrimo kratos atliktos įvairiuose šalies miestuose, įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, automobiliuose. Bendradarbiaujant su Kalėjimų departamento pareigūnais kratos buvo atliekamos ir įkalinimo įstaigose: Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bei Vilniaus pataisos namuose.

Bausmę iki gyvos galvos Pravieniškių pataisos namuose atliekantis Henrikas Daktaras kreipėsi į teismą dėl esą nepagrįstai skirtos nuobaudos. Aiškėja, kad nuteistajam H. Daktarui 2021 m. liepos mėnesį buvo nustatytas apsvaigimas (0,92 prom. alkoholio), todėl jam skirta nuobauda. Tačiau H. Daktaras teigia, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir prašo ją panaikinti. Šios bylos ėmėsi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjai.