m. gorbačiovas

Vakarų lyderiams reiškiant užuojautą dėl paskutinio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo mirties, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva niekada nešlovins šio politiko, nes jo kariuomenė žudė lietuvius, siekdama pratęsti okupaciją. „Lietuviai nešlovins Gorbačiovo. Niekada nepamiršime paprasto fakto, kad jo kariuomenė žudė civilius gyventojus, kad pratęstų savo režimo okupaciją mūsų šalyje.

Snieguotoje Maskvos Raudonojoje aikštėje 1991 metų gruodžio 25-ąją žmonės nustebo pamatę, kaip virš Kremliaus plevėsavusi Sovietų Sąjungos vėliava nuleidžiama ir vietoje jos iškeliama Rusijos Federacijos trispalvė. Keliomis minutėmis anksčiau Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas per televizijos tiesiogiai transliuotą kreipimąsi į tautą paskelbė atsistatydinantis. Šis žingsnis, užbaigęs 74 metus gyvavusios komunistinės valstybės istoriją, tapo vienu svarbiausių XX amžiaus įvykių.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir naująjį JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) siekti labiau apriboti branduolinius ginklus. Valdant ankstesniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos smarkiai išaugo, ją pakurstė įtarimai dėl didelio masto kibernetinių atakų ir virtinė kitų nesutarimų.

Alkoholis sovietmečiu liejosi laivai. Juo girdyti kareiviai einantys į frontą, juo kaimynai mokėjo už paslaugas kaimynams, o nuo žemės nuvaryti valstiečiai ramino skaudulius. Gerta daug, visur ir viską. Tiesa, alkoholio vartojimo tradicijos ankstyvuoju sovietmečiu skyrėsi nuo vėlyvojo, o Lietuvoje gerta kultūringiau ir mažiau nei plačioje Sovietų Sąjungoje. Polėkis išgerti buvo toks didelis, kad gydyti alkoholikus steigtos sanatorijos-kalėjimai, o darbo vietose vykdyti reidai.

Rusijoje netikėtai buvo paviešintas slapto SSRS susitarimo su nacistine Vokietija papildomas protokolo originalas, kuriame 1939-aisiais buvo susitarta dėl Rytų Europos padalijimo. Oficialūs Rusijos atstovai to niekaip nekomentavo, tačiau tai gali apsunkinti Kremliaus propagandos liniją – šis dokumentas, nepaisant to, kad jo egzistavimą dar 1989-aisiais oficialiai pripažino tuometinės SSRS valdžia, įrodo, kad SSRS pasidalijo įtakos zonomis prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją.

Buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas atsidūrė ligoninėje, praneša „RIA Novosti“. Pasak paties 88-erių politiko, ligoninėje jis jau senokai. M. Gorbačiovas pažymėjo, kad padedamas draugų stengiasi dirbti, ir pridūrė, kad netrukus turėtų pasirodyti jo nauja knyga. Apie tai, kad M. Gorbačiovas pateko į ligoninę, buvo skelbiama ir šių metų balandį.

Serialas „Černobylis“ kiek netikėtai tapo visų aptariamu įvykiu. Rodos, apie šią katastrofą per paskutinius dešimtmečius jau buvo papasakota viskas. Tačiau filmo kūrėjai sugebėjo atrasti patrauklų būdą papasakoti daugeliui bent jau girdėtą istoriją taip, lyg tai būtų paskutinė sensacija. Ir ne tik Lietuvoje – apie serialą dabar rašo ir kalba visas pasaulis.

Tirdama Sausio 13-osios bylą Lietuvos teisėsauga nėra laisva, kažkokios jėgos ją varžo, teigia buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. „Yra išankstinė nuostata, o galbūt ir varžtai, apribojimai, ko negalima tirti“, – antradienį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatydamas naują savo knygą apie Sausio 13-ąją sakė V. Landsbergis.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį atmetė Rusijos rezoliucijos projektą Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, kuriuo siūloma išsaugoti Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) Vašingtonui paskelbus planus iš jos pasitraukti, sakė diplomatiniai šaltiniai. „Tarptautinė bendrija turi pareigą reaguoti į šią apokaliptinę situaciją“, – sakė vienas rusų diplomatas dėl neseniai paskelbto Vašingtono pareiškimo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planuojamą pasitraukimą iš Šaltojo karo laikais sudarytos branduolinių ginklų sutarties su Rusija Michailas Gorbačiovas sekmadienį pavadino neišmintingu. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF) 1987 metais pasirašė tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis M. Gorbačiovas. Sutartis eliminavo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas.

Sausio 13-osios byloje už akių dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiamas buvęs KGB karininkas Michailas Golovatovas sako, kad sovietų armijos daliniai tuo metu į Lietuvą atvyko prezidento Michailo Gorbačiovo nurodymu. Šis aukštas karininkas 1991 metų sausio 11-13 dienomis vadovavo „Alfa“ grupei, ji šturmavo Vilniaus televizijos bokštą ir radijo ir televizijos pastatus Vilniuje.

Pilietinė visuomenė yra atsakinga už tai, kad nekiltų naujų ginklavimosi varžybų, ketvirtadienį per Susigiminiavusių miestų asociacijos ir kitų JAV viešųjų organizacijų renginį pareiškė buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. „Noriu pakalbėti apie ypatingą mūsų dviejų šalių, JAV ir Rusijos, atsakomybę. Būtent jos turi padaryti žingsnius, kad to neįvyktų. Tai, visų pirma, yra valstybių ir jų lyderių atsakomybė, bet kartu ir pilietinės visuomenės – tai yra, mūsų – atsakomybė.

Rusų žiniasklaidos atstovams tenka trauktis apdulkėjusius sovietų laikotarpio archyvus ir iš jų mokytis, kaip reikia nušviesti pagrindinius pasaulio įvykius. Apie politikos tendencijas rašyta daugiau nei pakankamai – kitokios politikos, negu vyraujanti Kremliaus, šalyje išvis nėra. Tačiau dabar šios šalies gyventojai susiduria ir su sporto varžybų informacijos pateikimo vakuumu – gali susidaryti įspūdis, kad Olimpiadoje dalyvauja vieni rusai.

Naftos kainai ir toliau krentant žemyn, Rusijos ekonomikai kyla vis didesnė finansinė grėsmė. Finansų analitikai akcentuoja, kad Rusijos situacija „juodojo aukso“ kainų tendencijos kontekste ima labai panašėti į situaciją, į kurią buvo prieš griūtį pakliuvusi Sovietų Sąjunga. Taigi, ar didžioji Rytų milžinė turi galimybių išvengti ekonominės griūties? O galbūt jai gresia „Perestroika“ nr.

„Lapkričio pradžioje leidinys „Politico“ paviešino amerikiečių karinio planavimo ekspertų nuogąstavimus, kad Baltijos šalys gali tapti kitomis rusų karinės agresijos aukomis, galėtų būti tai ir hibridinis karas, kaip Ukrainoje, arba konvencinis žaibiškas smūgis, kurį pavyktų suduoti greičiau, negu NATO sureaguotų“, – „The Washington Post“ teigia JAV karo akademijos tarptautinių santykių ir lyginamosios politikos dėstytojas Robertas Personas. „Šių košmariškų scenarijų baimė nėra nauja.

Generalinė prokuratūra perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti reikšmingiausią ir didžiausią Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylą dėl įvykių 1991 metų sausį, kai agresija ir jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį.

1990-ųjų balandžio 18-ąją Michailas Gorbačiovas, bandydamas išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungoje, pritaikė respublikai sankcijas – visišką ekonominę bloką, rašoma lenta.ru. Siekdamas išlaikyti „perestroikos“ kursą ir bandydamas bent kaip išsaugoti braškantį sąjungos monstrą, Michailas Gorbačiovas buvo priverstas nuolaidžiauti. Pavyzdžiui, būtent jo iniciatyva buvo įvestos kelios SSRS konstitucijos pataisos, po kurių, 1990 kovo 15-ąją, jis tapo prezidentu.

Michailas Gorbačiovas mano, kad opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymas, įvykdytas Maskvos centre naktį į šeštadienį, yra bandymas destabilizuoti situaciją Rusijoje.

Vienintelis likęs iš pagrindinių XX a. svarbiausių istorijos veikėjų Michailas Gorbačiovas turi teisę savaip vertinti Berlyno sienos griūties paskatintus įvykius ir vėlesnes to pasekmes, teigiama „La Repubblica“. Tėvynėje dažnai ne tik susilaukiantis kritikos, tačiau pastaruoju metu dažnai ir kaltinamas dėl „didžios Sovietų Sąjungos“ griūties, politikas, atrodo, prisitaikė prie šiuolaikinės Rusijos politikos ir pažėrė kritikos JAV vykdomai politikai.

 Vytautas Markevičius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Baltijos kelias siuntė aiškų pranešimą ir Rytams, ir Vakarams: šios tautos tikrai eina į laisvę, ir jos nesustos. Taip teigia profesorius Vytautas Landsbergis. „Iš Rytų prapliupo pykčiai, grasinimai, bauginimai, bet jie jau negalėjo mūsų išgąsdinti“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako jis. Profesoriaus teigimu, stovėdami Baltijos kelyje, jau buvome laisvi ir balsavome už laisvę.

Nobelio premijos laureatas ir buvęs Lenkijos prezidentas Lech Walesa pirmadienį paragino sukurti „dešimt sekuliarių įsakymų“, panašių į Biblijos dekalogą, pabrėžiant universaliąsias vertybes. Kreipdamasis į Varšuvoje prasidėjusio trijų dienų Nobelio premijos laureatų susitikimo dalyvius, L. Walesa pareiškė: „Mums reikia kuo greičiau susitarti dėl visoms religijoms bendrų vertybių – savotiškų dešimties sekuliarių įsakymų, ant kurių statytume rytojaus pasaulį.

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas buvo priverstas neigti gandus apie savo mirtį, kuriuos paskleidė kompiuterių įsilaužėliai, įdėję klaidingą pranešimą į valstybinės naujienų agentūros paskyras „Twitter“. „Esu gyvas ir jaučiuosi gerai", – vėlai trečiadienį laikraščio „Novaja gazeta“ interneto svetainei sakė M. Gorbačiovas. Jis pavartojo rusišką keiksmažodį jam bloga linkintiems žmonėms, kurie, pasak jo, „vylėsi tuščiai“, apibūdinti. Keiksmažodis buvo cenzūruotas.

Nepriklausomybės akto signataras ir buvusios Lietuvos Laikinosios gynybos vadovybės narys Zigmas Vaišvila paragino aktyviau tirti sausio 13-osios bylą, pažerdamas kritikos generalinei prokuratūrai dėl nieko nedarymo. Nepriklausomybės akto signataras Z. Vaišvila, susitikęs su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu, tvirtino, kad susitikimo laukė 2 metus.

Istorijos puslapiuose nugula ne tik faktai apie reikšminga veikla pasižymėjusių politikų darbus, bet neretai – ir jų antrųjų pusių išskirtinis vaidmuo. Nepriklausomai nuo politinių sąlygų ar tuo metu vyravusių socialinių normų, politinių lyderių žmonos ir draugės visada sugebėdavo pasiekti savo tikslų, net jeigu vairas ir nebūdavo jų rankose.

Praėjus vienai svarbiausių Lietuvos istorijoje dienų, Sausio 13, galima vėl iškelti kontroversišką klausimą – ar Michailas Gorbačiovas žinojo apie šiuos kruvinus įvykius ir kaip apskritai galima būtų vertinti jo politiką Lietuvos atžvilgiu.

Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas Vakarų pasaulyje yra laikomas ikonine persona, Rusijoje jis nėra mėgstamas, o Lietuvoje vertinamas itin kontroversiškai. Vis dėlto pripažįstama, kad M. Gorbačiovas – svarbi, daug lemtingų sprendimų priėmusi asmenybė. Jis iki šiol nepasitraukia iš politinio ir viešo gyvenimo – praeitų metų rudenį pristatė knygą „Vienas su savimi“, kuri netrukus pasirodys ir lietuvių kalba.

Lietuvių skaitytojus vasario mėnesį pasieks autobiografinė Michailo Gorbačiovo knyga „Vienas su savimi“. Penkerius metus rašytą knygą pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas paskyrė savo žmonai Raisai. Autobiografijoje nevengiama asmeniškumo ir atskleidžiamos intymios poros meilės istorijos detalės, todėl knyga turėtų būti įdomi ne tik politikams ar istorikams. Pirmasis jos pristatymas buvo surengtas lapkričio mėnesį Maskvoje.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

„Slapti Gorbačiovo archyvai“ – taip vadinasi Lietuvoje išleistas slaptų Sovietų Sąjungos dokumentų rinkinys, kurį surinko rusų istorikas, rašytojas ir disidentas Pavelas Stroilovas.

Šių metų Nobelio taikos premijos favoritais laikomi Rusijos žmogaus teisių aktyvistai. Likus dienai iki penktadienį Osle įvyksiančio laureatų paskelbimo, norvegų stebėtojai realiausiais pretendentais pirmiausiai įvardija rusų žmogaus teisių organizaciją „Memorial“ ir vieną jos įkūrėjų Svetlaną Ganuškiną. Pastarąjį kartą visame pasaulyje prestižine laikoma Nobelio taikos premija į Rusiją keliavo 1990 metais. Tada už taikių reformų politiką ja buvo apdovanotas Michailas Gorbačiovas.

Interviu leidiniui „Le Temps“ Michailas Gorbačiovas kalba apie politinę situaciją Rusijoje, Maskvos atsisakymą nustoti palaikyti Siriją bei nerimauja dėl mūsų planetos ateities, praneša „Inopressa“. Rusijai reikia laisvų rinkimų „Dabartinė situacija Rusijoje sudėtinga, sunkumai kyla iš to, kad daugelis problemų, tiesiogiai liečiančių rusus, lieka be sprendimo. Be rimtų šiandien egzistuojančios sistemos pokyčių šių sunkumų atsikratyti bus labai nelengva.

Žymi rusų istorikė Irina Ščerbakova interviu „Die Zeit“ papasakojo apie tai, kaip Sovietų Sąjungos gyventojai išgyveno Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiosios imperijos žlugimą, praneša „Inopressa“. „Aš užaugau konfrontacijos atmosferoje, pasaulyje, padalintame perpus. Geležinė uždanga man buvo kaip nepanaikinamas faktas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad niekada negalėsiu išvažiuoti į Vakarus“, – apie savo vaikystę šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Maskvoje pasakoja istorikė.

Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas sukritikavo procesą prieš pankroko grupės „Pussy Riot“ merginas, kurios surengė protesto akciją prieš Vladimirą Putiną, ir pavadino jį niekam nereikalingu. Prie jo kritikos prisidėjo ir daugybė pasaulio žvaigždžių, tarp kurių Paulas McCartney bei Moby. Nuosprendis merginų grupei turėtų būti paskelbtas šiandien, penktadienį. M. Gorbačiovui procesas – juokingas „Aš tvirtai laikausi nuomonės, kad visas šis procesas – niekam nereikalinga idėja.

Magnatas Aleksandras Lebedevas baiminasi, kad jo likimas gali būti panašus į Rusijos opozicijos lyderio, tinklaraštininko Aleksejaus Navalnio istoriją, kuriam dabar gresia 10 metų kalėjimo, rašoma „La Stampa“. „Mane nugalėjo“, – tvirtina A. Lebedevas, magnatas, kuris jautėsi pakankamai stiprus ir turtingas, kad mestų iššūkį Kremliui. Jis pripažįsta savo pralaimėjimą ir skelbia, kad išparduoda visą savo turtą Rusijoje. „Aš neturiu kitos išeities. Prieš mane vedama kampanija.

Lietuvos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderius dėl buvusių OMON'o vado Boleslavo Makutinovičiaus ir jo pavaduotojo Vladimiro Razvodovo. Jiedu įtariami byloje dėl Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) įvykdytų nusikaltimų Lietuvos Respublikai. Šių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos prokuratūra paprašė Rusiją teisinės pagalbos – nustatyti įtariamųjų B. Makutinovičiaus bei V. Razvodovo gyvenamąsias vietas.

„Pats nepopuliariausias Rusijos vadovas per daugiau nei 100 metų“, – taip Michailą Gorbačiovą anonsuoja „Forbes“. Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis ruošiasi sugrįžti į Rusijos politinę areną, planuodamas atgaivinti Socialdemokratų partiją. Jis tikisi sukurti organizaciją, kuri bus pajėgi kovoti su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, praneša „Inopressa“. Atsiranda vis daugiau rusų, kurie yra susirūpinę „Vieningosios Rusijos“ valdžia.

Žodinė konfrontacija tarp dabartinės Rusijos politikų ir visuomenininko, buvusio TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo stiprėja. M. Gorbačiovas ne kartą išreiškė kritiką dėl galimai nesąžiningų rinkimų Rusijoje. Jis taip pat kritikavo įvykius Maskvoje, kai protestuojanti opozicija susirėmė su policija. Tuo metu specialieji daliniai sulaikė nemažai demonstrantų. Paskutinis TSRS vadovas pareiškė, kad tokios ganėtinai agresyvios priemonės rodo valdžios baimę ir bejėgiškumą.

Rusijos Federacijos ambasados ​​patarėjas Kosta Rikoje Jurijus Chlebnikovas įsitikinęs, kad Sovietų Sąjungos žlugimas nebuvo neišvengiamas, greičiau tai – kruopščiai suplanuotos Sovietų Sąjungos oponentų operacijos pasekmė. Rusijos diplomatas papasakojo apie priežastis, nulėmusias Baltijos šalių pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos. Leidinyje „Ruskaja gazeta“ publikuotame interviu diplomatas išreiškė savo požiūrį į 20-ies metų senumo įvykius.

Penktadienį Seimas iškilmingai paminėjo Sausio 13-osios 21-ąsiąs metines. Iš istorinės Kovo 11-osios salės tribūnos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje tiek daug neteisingumo jausmo, kad vieno ar kelių asmenų privatus interesas dažnai užgožia viešuosius interesus, kad įvairiuose valdžios – ir ne tik valdžios – sluoksniuose gaji korupcija ir kyšininkavimas, šešėlinė ekonomika ir vengimas sąžiningai mokant mokesčius prisidėti prie bendros visų Lietuvos žmonių ge...

Žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis Sausio 13–ąją kreipėsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą prašydamas apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, 1990 m. įteiktą tuomečiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui. Iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime R. Povilaitis pabrėžė, kad Nobelio taikos premijos 1990 m. skyrimas M. Gorbačiovui tarsi parodo, kaip idealizuojamas buvo šis žmogus Vakaruose.

Buvęs TSRS prezidentas M. Gorbačiovas paragino Rusijos premjerą V. Putiną patenkinti protestuotojų reikalavimus ir nesibolotiruoti į prezidentus. Rusijos žiniasklaida praneša, kad tokią iniciatyvą M. Gorbačiovas išreiškė po šeštadienio mitingo Maskvoje. M. Gorbačiovas ir anksčiau ragino V. Putiną trauktis.

Kaip žinia, Tarptautinę vyrų dieną pasauliui padovanojo buvęs TSRS prezidentas M. Gorbačiovas dar 1999 metais.  Ši diena Lietuvoje nėra labai populiari, tačiau ją mini daugelis pasaulio valstybių.

Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas trečiadienį dviejuose Rusijos laikraščiuose paskelbtame straipsnyje teigia, kad Rusijai gresia nestabilumas ir liūdna ateitis, jei šaliai nepavyks įvykdyti politines reformas ir sumažinti priklausomybę nuo naftos pajamų. M. Gorbačiovo raginimas imtis permainų sutampa su vis dažnesniais susirūpinusių intelektualų perspėjimais.

Paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas greičiausiai atmes Lietuvos prokurorų prašymą duoti parodymus Sausio 13-osios byloje, ketvirtadienį pareiškė jo atstovas. „Jis šiuo klausimu kalbėjo daugybę kartų, savo knygose ir interviu, taigi viskas jau pasakyta“, – radijo stočiai „Echo Maskvy“ sakė M. Gorbačiovo atstovas spaudai V. Polijakovas.

Generalinėje prokuratūroje sudaryta nauja Sausio 13-osios bylos tyrimo grupė pagal naują Baudžiamojo kodekso straipsnio redakciją atnaujino anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą dar dviejų asmenų atžvilgiu. Generalinės prokuratūros prokurorai paruošė ir į Rusijos Federaciją išsiuntė teisinės pagalbos prašymą apklausti buvusį Sovietų Sąjungos prezidentą M. Gorbačiovą.

Galų gale: „Su daiktais į išėjimą!“– pranešė Viktorui Briuchanovui 1991 metų rugsėjį. Jis buvo paleistas anksčiau laiko. Pusę laiko kalėjo ir likusieji penki „Černobylio bylos“ kaltinamieji. Borisas Rogožkinas išvyko į Nižnij Novgorodą. Nikolajui Fominui po dvejų metų arešto išsivystė reakcinė psichozė. Jį išsiuntė į Rybinsko psichoneurologinę kalėjimo ligoninę. Paskui, reikalaujant giminaičiams, pervežė iš kalėjimo ligoninės į civilinę psichoneurologijos kliniką Tverės srityje.

Buvusiam Sovietų Sąjungos lyderiui Michailui Gorbačiovui Miunchene sėkmingai atlikta stuburo operacija. „Operacija praėjo sklandžiai, pacientas, atsižvelgiant į aplinkybes, sveiksta labai greitai“, – sakė ligoninės atstovas Michaelas Mayeras. 80-metis M. Gorbačiovas greičiausiai ateinančiomis dienomis paliks Miuncheną, praneša agentūra AFP. Nobelio taikos premijos laureatas praėjusį šeštadienį buvo paguldytas į specialiąją ortopedijos kliniką ir čia dvi valandas operuotas.

Pasaulio lyderiai ir Holivudo žvaigždės Londone pasveikino Michailą Gorbačiovą su jubiliejumi. Labdaros koncerte „Gorby 80“, kuris buvo organizuotas jubiliato garbei, dalyvavo Kevinas Spacey ir Sheron Stone, Lara Fabian, Melanie C, grupė „Scorpions“, Andrėjus Makarevičius ir daug kitų. Užsienio žurnalistų nuomone, kontrastas tarp tokio masinio renginio ir kuklaus šventimo Maskvoje parodo, kad Vakarų šalyse buvusį Sovietų Sąjungos lyderį mėgsta daug labiau nei Rusijos Federacijoje.

Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas sukritikavo „ištvirkusį“ Rusijos politinį elitą ir teigė, kad Kremlius uždraudė jam kurti savo politinę partiją.Interviu laikraščiui „Novaja gazeta“ kovo 2 dieną 80-metį švęsiantis Michailas Gorbačiovas teigė norėjęs įsteigti socialdemokratinę partiją, tačiau Kremliaus vyriausiasis ideologas Vladislavas Surkovas įspėjo, kad ji nebus įregistruota. „Su savo draugais turėjau mintį įkurti partiją.