lūkesčiai

Lietuvai reikia laiko, kad pasirengtų priimti vokiečių brigadą, o kariškiai spręs, kur, kokios pajėgos turėtų būti naudojamos, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Mažesni lūkesčiai, tačiau ne tokie maži, kad jaustumėtės apgailėtini, yra laimingo gyvenimo paslaptis, teigia „laimės formulės“ ieškantys mokslininkai, rašo dailymail.co.uk.  Londono universiteto koledžo ekspertai šiuo metu vykdo „Laimės projektą“, kurio tikslas – surasti paprastą formulę, kuri paaiškintų, kas padaro mus laimingais.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbas pranoko jos lūkesčius, o kritika jam dažnai nėra pagrįsta. „Manau, kad ministras padarė daugiau, negu kad būčiau labai drąsiai tikėjusis, kad jis per tiek laiko spės padaryti.

Pasaulyje įsisuka ekonominė krizė, bet lietuviai jos nejaučia. Ne tik nejaučia, bet ir nereaguoja į pranešimus apie artėjantį sunkmetį. Tai, pasak specialistų, neturėtų stebinti, nes vartotojai informaciją apie artėjantį sunkmetį susirenka ne tik iš žiniasklaidos ir ekspertų, bet ir iš kaimynų, šeimos narių, nuogirdų. Žinių, pasak ekonomistų ir viešųjų ryšių specialistų, tikrai daug, bet ji žmonių lūkesčių neveikia taip, kaip galėtų.

Internautams jau ne paslaptis, kad dažnai prekė kompiuterio ar mobiliojo ekrane gali atrodyti visai kitaip nei realybėje. Vis dėlto, atrodo, kad yra nepasimoka ir pirkinių nesėkmės nesibaigia. Internautai dalijasi linksmais kadrais kuriuose matyti lūkesčiai ir realybė. Kaip pataria patys pirkusieji, tiek perkant rūbus, tiek kitus daiktus, būtinai peržiūrėkite, kokie matmenys yra nurodyti. Taip pat būtina perskaityti, iš ko pagamintas produktas.

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 13 proc. atsakiusių galvoja, kad pigs, ketvirtadalis nesitiki, kad kainos keisis, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tad skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 41 procento.

Vasario 16 d. mes šventėme stebuklą. Du kartus per šimtmetį iškovojome Nepriklausomybę. Toli gražu ne kiekviena tauta galėtų tuo pasigirti. Tai rodo, kiek tautoje yra sveikatos ir jėgos, stiprybės ir energijos, tikėjimo laisve ir noro savo ateitį kurti patiems. Pastarosiomis dienomis mačiau tiek daug pasididžiavimo savo valstybe ir bendrystės. Džiugu, kad ji niekur nedingusi, bet taip norėtųsi ją matyti ne tik tokiomis ypatingomis progomis, bet ir kiekvieną dieną.

Pirkti drabužius neišėjus iš namų, ne tik labai paprasta, bet ir patogu. Tačiau kartais internete pirktais drabužiais tenka gerokai nusivilti. Užsisakyti internetu iš tiesų nesudėtinga, o ant manekenių tobulai prigludusios suknelės išties traukia akį. Deja, nuotraukos ne visuomet atitinka realybę. Užsisakius tobulai atrodančią suknelę neretai tenka nusivilti. Prasta medžiaga, neatitinkantis dydis ar spalva iš tiesų kelia apmaudą ir nusivylimą.

Vis garsėjančios diskusijos ir perspėjimai apie kaistančią nekilnojamojo turto (NT) rinką Lietuvoje padidino gyventojų abejones dėl tolesnio būsto brangimo galimybių. SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad per ketvirtį nuo 58 iki 54 proc. sumažėjo apklaustųjų, galvojančių, kad būsto kaina per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje didės. Manančiųjų, kad būsto kaina mažės, padaugėjo ne itin – nuo 8 iki 9 procentų. Labiausiai išaugo neapsisprendusių žmonių dalis – 18 proc.

Praėjus kuriam laikui po renovacijos atsigręžta į gyventojus: ar renovacija išpildė jų lūkesčius. Dėl to atliktas reprezentatyvus daugiau nei metus atnaujintuose daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nuomonės tyrimas. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo daugiabučio būklę, praėjus kuriam laikui po renovacijos. Didžioji dalis (78 proc.) atliktą renovaciją vertina gerai (52 proc.) arba labai gerai (26 proc.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių lūkesčiai dėl būsto kainų tebėra nuosaikūs, tačiau keitėsi lūkesčiai dėl būsto nuomos sostinėje – padaugėjo manančių, kad ji brangs. „Apklausos rezultatai rodo rinkoje vyraujant gana nuosaikias nuotaikas.

„Apple“ įplaukos ir pelnas trečiąjį technologijų įmonės finansinių metų ketvirtį pranoko rinkos lūkesčius. Pelnas padidėjo 12 proc. iki 8,7 mlrd. JAV dolerių, o įplaukos išaugo 5 proc. iki 45,4 mlrd. JAV dolerių. Be to, per liepos 1 dieną pasibaigusį ketvirtį įmonė pardavė 41 mln. išmaniųjų telefonų „iPhone“. „... mūsų augimas spartėjo trečią ketvirtį iš eilės, o ketvirčio įplaukos iš paslaugų pasiekė visų laikų rekordą“, – pareiškė „Apple“ vadovas Timas Cookas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis sako prezidentės Dalios Gybauskaitės metiniame pranešime išgirdęs ne kritiką, o išsakytus lūkesčius. „Vertinu kaip apžvalgą už praėjusius metus, viltis tam tikras išsakytas, tikėjimą, kas turi būti padaryta šitos Vyriausybės ir valdančiosios daugumos“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą sakė S.Skvernelis.

Atrodo, kad bent jau kol kas įsigalioja optimistinės ekonomikos nuotaikos. Prieš tai prognozuotus mažesnius rodiklius tenka pakeisti didesniais skaičiukais ir visa tai lemia teigiami lūkesčiai. Deja, tai itin trapus pagrindas. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakojo, kad kol kas politinės rizikos išlieka tik rizikomis, o daugelis rodiklių signalizuoja apie spartėjantį pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimą.

Po praėjusio sezono mažai kas tikėjo, kad šį sezoną apie „Lietkabelį“ bus kalbama kaip apie vieną stipriausių Lietuvos komandų. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis. Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai, Gintaras Leonavičius, Mindaugas Lukauskis, Žygimantas Janavičius, Simas Galdikas, Žygimantas Skučas, Lorenzo Williamsas, Benas Madgenas – visi jie prie „Lietkabelio“ prisijungė tik šį sezoną ir visi įnešė labai rimtą indėlį į itin pagerėjusį komandos žaidimą.

Avinas Dabar būsite stiprūs. Tai gerojo persilaužimo laikas, kai galima užbėgti įvykiams už akių, aplenkti konkurentus: imkitės veiksmų, kad užtikrintumėte savo lyderystę. Tinka tvarkyti bet kokius skubius reikalus. Tauras Imkitės svarbių reikalų, spręskite finansines problemas: tai naudos, sėkmės metas. Gerai pasirašyti ilgalaikius bendradarbiavimo susitarimus.

 Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius sako tikėjęsis didesnio rinkėjų palaikymo ir pripažįsta, kad nepavyko pateisinti dalies rinkėjų lūkesčių dėl greitų permainų. „Mes, politikai, turime daryti išvadas, pertvarkyti ir stiprinti savo gretas. Neslėpsiu ir turiu pabrėžti, kad socialdemokratai tikėjosi didesnio rinkėjų palaikymo, bet galiu suprasti ir tuos, kurie už mus nebalsavo.

Lietuvos didmiesčiuose bei užmiestyje dirbantys verslininkai dėl netolimos ateities yra nusiteikę optimistiškai, tačiau ekonominis pesimizmas neapleidžia mažesnių šalies miestų ir miestelių, rodo pirmą kartą Lietuvoje atliktas „Citadele“ banko verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas. Šiemet kovą šis indeksas siekė 51,15 punkto, o bendra Lietuvos įmonių nuotaika buvo nuosaikiai optimistinė.

 Seimo narė teisininkė Rimantė Šalaševičiūtė eidama sveikatos apsaugos ministrės pareigas nepateisino lūkesčių, teigia prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė. Jo teigimu, sveikatos apsaugos ministrės atsistatydinimą lėmė kompleksas priežasčių. Patarėjas užsiminė, kad visuomenė dar gali nežinoti visų aplinkybių, ypač susijusių su teisėsaugos tyrimais.

Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto stebėtojo akimis, šis rezultatas yra gana kuklus.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2015 metų kovą 42 proc. respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 18 proc. – kad sumažės, o 30 proc. – kad nesikeis. Prieš trejus metus – 2012 metų kovą – Lietuvos gyventojų nuomonės buvo labai panašios: 39 proc. respondentų manė, kad kainos didės, 20 proc. – kad mažės, o 31 proc. – kad nesikeis.

Pagaliau žiema baigėsi, šalin nuobodulį ir gamtos pilkumą. Juk pavasariui atėjus niekas neturi teisės liūdėti! Tik kartais nutinka taip, kad mūsų lūkesčiai toli gražu nesutampa su realybe.

Bėgikas Justinas Beržanskis iš praėjusį savaitgalį vykusio Lietuvos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionato grįžo geros nuotaikos, sportininkas tapo 3000 m bėgimo rungties nugalėtoju. Jis distanciją įveikė kone savo rekordiniu tempu – per 8 min. 18,53 sek., o iki asmeninio rekordo pritrūko vos 0,3 sekundės. „Užimta vieta nėra naujiena, reikėjo pakovoti, svarbiausia rezultatas – priartėjau prie praėjusių metų formos.

Jauni, energingi, tačiau nepastovūs ir nežinantys, ko nori. Taip trumpai būtų galima apibūdinti jaunuolius, belaukiančius išsvajotosios darbo vietos. Rugpjūčio mėnesį nedarbo lygį kilstelėjo neseniai universitetų ar kolegijų duris užvėrę jaunuoliai. Nedarbas Lietuvoje šio mėnesio pradžioje siekė 8,8 proc., t. y. 0,2 proc. daugiau negu liepą. Vieni jaunimo nedarbą prilygina stichinei nelaimei, kiti skuba tik išsilavinimą įgijusius jaunuolius priskirti prie prarastosios kartos.

Jeigu manote, kad triukšmas, kurį girdite aplink yra sukuriamas tik išorinio pasaulio – labai klystate. Pasirodo, kuomet mūsų smegenys išgirsta garsą, jo suvokimas grindžiamas abiem – išorinių įvykių skleidžiamų virpesių identifikacija ir savo paties lūkesčiais. Pasiklausykite šį 50 sekundžių garso įrašą ir įsitikinkite patys. Įraše galima išgirsti skaitmeniniu būdu pakeistą garsą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai beprasmis.

Jolanta Grubliauskaitė Šiaurės Lietuvos kolegijos administracija nusprendė padovanoti dovaną lieporiečiams – sutvarkyti šalia kolegijos esančią aikštę. Deja, teko nusivilti – atlikti darbai nepateisino lūkesčių. Techninę darbų priežiūrą vykdžiusi Šiaulių miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistė jokių trūkumų nepamatė, todėl lengva ranka pasirašė dokumentus. Tuo metu Verslo paramos agentūra rado pažeidimų. Darbų rangovas savo kaltę kategoriškai neigia.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas pirmadienį pateiks metodiką, kaip paskaičiuoti kompensacijas už naikinamas kiaules kompleksuose, kurie yra apsauginėje afrikinio kiaulių maro zonoje. Instituto atstovas sako, kad metodika iki darbo dienos pabaigos bus parengta. „Dalis darbo jau yra atlikta, manau, tikrai spėsime iki darbo pabaigos. Galiojančioje metodikoje įvertinami kiaulių augintojų nuostoliai, nes jiems paršelių neleidžiama išauginti iki 100 kilogramų, arba iki bekono dydžio.

Klaipėdos darbo rinkos tendencijos kaip diena nuo nakties skiriasi žvelgiant į bendrą visos šalies kontekstą. Pasižvalgykime, kokių darbo pozicijų daugiausia yra Lietuvos pajūryje? Kuo Klaipėda skiriasi nuo Vilniaus arba Kauno? Atsakymą kiekvienas iš mūsų galėtų pateikti akimirksniu. Taip, Klaipėda turi tiesioginį priėjimą prie jūros. Todėl neturėtų stebinti faktas, kad didžioji dalis pajūrio darbo rinkos orientuota į uosto veiklą.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar trapus, tačiau įtampa slūgsta. Verslo lyderiai optimistiškiau žiūri į ateitį ir palaipsniui iš išgyvenimo režimo pereina prie plėtros. 2014 m. „PwC“ atlikta pasaulio ir Lietuvos įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad pokyčiai, kuriuos vadovai įgyvendina įmonėse, vykdomi ne siekiant apsisaugoti nuo ekonomikos sąstingio, o pasirengti ateičiai.

Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Europos Komisijos paskelbtos naujausios prognozės, kuriose šalies fiskalinio deficito rodiklis sumažintas nuo 3 proc. iki 2,7 proc., yra pozityvus ženklas, atspindintis ir Lietuvos lūkesčius. Europos Komisija pažymi, kad Lietuva tęsia reikšmingą augimą makroekonominio augimo kontekste. Lietuvos viešųjų finansų deficitas 2013 metais turėtų siekti 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2014-2015 metais - atitinkamai 2,3 proc. ir 1,7 proc.

Kaip ir kiekvieno ketvirčio pradžioje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skelbia apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą (APLI). Apklausus Lietuvos pramonės perlų vadovus, galima stebėti itin optimistinius verslo lūkesčius. „Ekonomika.lt“ primena, kad APL indeksui viršijus 50 reikšmę, galima fiksuoti plėtrą – reikšmei esant mažesnei nei 50 reikšmei galima kalbėti apie ūkio traukimąsi.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. lapkričio mėn. buvo minus 12. Palyginti su spalio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Ar dažnai susiduriate su situacija, kada gaunate gerą darbo pasiūlymą, jį priimate ir tik pradėję dirbti suprantate, kad tas darbas – ne jums? BBC teigimu, būna atvejų, kada, rodos, tokie svarbūs veiksniai, kaip šaunus kolektyvas, puiki darbinė atmosfera mažai prisideda prie darbo pamėgimo. BBC spėja, kad dažnai taip nutinka, kada naujasis darbuotojas labai daug tikisi iš naujos darbo vietos, o veiklos pobūdį jis įsivaizdavo visiškai kitaip.

Mokyklos lankymo pradžia – naujas gyvenimo etapas tiek vaikui, tiek visai šeimai. Kaip ir kiekviena nauja pradžia, ji suteikia gyvenimui naujų potyrių, spalvų, tačiau įneša ir nežinomybės, nerimo. Patiria stresą Vaikų psichiatro Lino Slušnio manymu, pirmokams reikia prisitaikyti ir adaptuotis prie griežtesnės nei darželio struktūros, nes pereinama prie 35 minučių pamokų rėžimo, kuris verčia vaiką būtent tiek laiko išsėdėti vienoje vietoje.

Naujas tyrimas parodė, kad egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp vadovų lūkesčių ir Y kartos darbuotojų suvokimo, ko iš jų tikimasi, rašo businessinsider.com. Tyrimų bendrovės „Milennial Branding“ duomenimis, trečią gyvenimo dešimtį skaičiuojantys žmonės, dar vadinami Y karta, palankiai vertina savo vadovus. 59 proc. respondentų teigia pasitikintys tiesioginiais vadovais ir tikisi iš jų pasisemti patirties bei išminties.

Pirmąjį šių metų pusmetį, „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika toliau nuosekliai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė 3,6 proc. „Pastebimi vidaus paklausos stiprėjimo ženklai“, – antradienį žurnalistams sakė N. Mačiulis. Materialinių investicijų augimas, pasak „Swedbanko“, antrąjį šių metų ketvirtį paspartėjo iki 12,1 proc. ir sudarė 13,8 proc. BVP.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų liepos mėnesį buvo minus 9. Palyginti su birželio mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu ir grįžo į gegužės mėn. lygį, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Liepos mėn., palyginti su birželio mėn., gyventojai blogiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo ir šalies ekonominės padėties perspektyvas per artimiausius 12 mėnesių, tačiau padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti. Liepos mėn.

Praėjusiais metais Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto apimtys pasiekė rekordines aukštumas ir buvo vienas pagrindinių veiksnių, lėmusių spartų pastarojo laikotarpio ekonomikos augimą. Vis dėlto, panašu, jog eksporto augimas, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vis dar siekęs 15.4%, antrąjį šių metų pusmetį sulėtės, o pirmąsias augimo lėtėjimo apraiškas galime stebėti jau dabar.

 Socialiniam tinklui „Facebook“ pranešus apie savo ketvirtinius rodiklius, kompanijos akcijų vertė šoktelėjo į viršų, rašo businessinsider.com. Tokiomis naujienomis ypatingai džiaugtis turėtų didžiausio socialinio tinklo įkūrėjas Markas Zuckerbergas, kurio turto vertė auga kylant „Facebook“ vertei. Teigiama, kad kompanijos akcijos šiuo metu yra brangiausios nuo pat pirminio viešojo siūlymo 2012 metais. 30 proc.

Lietuvos darbo birža, norėdama nustatyti ir įvertinti darbo biržoje registruotų profesinės kvalifikacijos neturinčių jaunų asmenų iki 25 metų amžiaus registravimosi darbo biržoje tikslus, profesiją įgyti trukdančias priežastis, motyvaciją mokytis ir įgyti profesinę kvalifikaciją, anketavimo būdu apklausė beveik penkis tūkstančius respondentų. Kaimo gyventojai sudarė pusę apklausos dalyvių, dauguma apklaustųjų – su viduriniu išsilavinimu.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų birželio mėnesį buvo minus 8. Tai yra didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su gegužės mėnesiu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas. Birželio mėn.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. gegužės mėn. buvo minus 9. Tai yra didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su balandžio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas. Gegužės mėn.

Ekonominių vertinimų rodiklis 2013 metų balandžio mėnesį buvo 4 ir, palyginti su kovo mėn., padidėjo 2 procentiniais punktais, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Statybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 10, mažmeninės prekybos – 11, paslaugų sektoriaus – 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu. Pramonės pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė. Palyginti su 2012 m. balandžio mėn.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 metų balandžio mėnesį buvo minus 11. Palyginti su kovo mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Balandžio mėn. 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo, 55 proc. – kad nepasikeitė (kovo mėn. – atitinkamai 10, 32 ir 58 proc.

Aukso kaina pirmadienį pasiekė žemiausią tašką per dvejus metus. Nors toks staigus kritimas per tokį trumpą laiką – retas reiškinys, aukso atpigimo laukta jau keli mėnesiai. Aukso kainos staigus kritimas matomas jau nuo praėjusios savaitės. Dabartinių sandorių kainos pirmadienį krito daugiau nei 5 proc. iki 1384 JAV dolerių už unciją. Nuo 2011 m. rugsėjo, kai aukso kaina pasiekė aukščiausią tašką – 1920 JAV dolerių už unciją – iš viso krito 26 procentus.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Saugomose teritorijose bus galima keisti žemės naudojimo paskirtį, dalyti sklypus dalimis. Įstatymo pataisų priešininkai mano, kad naujovėmis bus aktyviai piktnaudžiaujama, o saugomos teritorijos bus išdarkytos. Kad gamtoje tilptų ir žmogus Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino inicijuotos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pataisos ketvirtadienį Seime buvo priimtos.

Lyderystė yra išmokstamas elgesys, kuris per laiką tampa nesąmoningas ir automatiškas. Pavyzdžiui, lyderiai gali priimti kelis svarbius sprendimus per laiką, kurio kitiems užtektų tik problemai suvokti. Dauguma žmonių svarsto, kaip lyderiai žino, kurie sprendimai yra geriausi, ypač kai juos priima esant nemenkam spaudimui, rašo "Forbes.com". Patys sėkmingiausi lyderiai sprendimus priima instinktyviai.

Pasaulinė įmonių vadovų apklausa atskleidė, kad tik 36 proc. vadovų visame pasaulyje yra „visiškai įsitikinę“, kad jų įmonių pajamos augs per ateinančius 12 mėnesių. 2012 m. ir 2011 m. trumpalaikio laikotarpio pajamų augimu tvirtai įsitikinusių apklaustųjų buvo daugiau (atitinkamai 40 proc. ir 48 proc.), tuo tarpu 2010 m. ir 2009 m. – mažiau (atitinkamai 31 ir 21 proc.). Lietuvoje savo įmonių pajamų augimu per ateinančius 12 mėnesių yra tvirtai įsitikinę 35 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų.

Kiekvienas savo investicijų portfelyje turi turėti aukso, nes net ir blogiausiu atveju investuotojai gali pasipelnyti iš šio prabangaus metalo, teigia garsus investuotojas, ataskaitos „Gloom, Boom & Doom“ autorius Marcas Faberis. „Aš išlaikyčiau auksą net ir sisteminio žlugimo atveju, nes tikiuosi, kad ir tuomet jis išlaikys savo vertę.